8c1cef2d-e10e-402a-a6b9-bdfe844e03a3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-479/2012Proceso Nr. 1-06-1-04036-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.18.8; 1.2.29.1; 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vaininės,teisėjų: Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš, gynėjams advokatams Daivai Dereškevičienei, Algirdui Gurauskui, nuteistajam R.

K., R. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. K. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:R. K. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 30 MGL ( 3 900 Lt) dydžio bauda;- pagal BK 300 straipsnį 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda, Å¡iÄ baudÄ sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.R.

K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo bÅ«du ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. R. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IÅ¡ R.

K. priteista 1 843 Lt Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėto PVM mokesčio.Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas V. N., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistųjų R. K. bei R. K. apeliacinius skundus, n u s t a t ė: R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-10-14 Panevėžio mieste, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, bÅ«damas atsakingas už transportÄ Ä¯monėje, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, bÅ«damas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , bendrovės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , disponavimÄ piniginėmis lėšomis, neorganizavo, nekontroliavo ir pats netvarkė bendrovės apskaitos, tokiu bÅ«du aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamÄ Â bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:- UAB (duomenys neskelbtini) įsigijus tris automobilius – „VW Golf“ (1381,12 Lt vertės), „Volvo V70“ (13 811,20 Lt vertės) ir „Audi A6“ (18 990,40 Lt vertės), jų tolesnio panaudojimo nefiksavo apskaitoje, tie automobiliai panaudoti be apskaitos dokumentų;- R.

K. iÅ¡davė įgaliojimÄ UAB (duomenys neskelbtini) vardu parduoti automobilius ir pildyti automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, o 2009-09-22 pardavus automobilį „Opel Sintra“ R. G., gyv. (duomenys neskelbtini), už 8 500 Lt, Å¡io automobilio pardavimo nefiksavo bendrovės apskaitoje, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 8500 Lt. Tokiais veiksmai R. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurį „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.Dėl Å¡ių buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.R.

K. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju, turėdamas įgaliojimÄ UAB (duomenys neskelbtini) vardu pildyti automobilių pardavimo dokumentus, laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2008-10-30, savo paraÅ¡u ir spaudu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, įraÅ¡ytus į pardavimo sutartis ir į pinigų priėmimo kvitus apie tai, kad automobilių turguose, esančiuose Kauno ir Utenos miestuose, automobiliai parduoti už mažesnę kainÄ , nei realiai sumokėjo pirkėjai, ir taip suklastojo tikrus dokumentus.

Å iuos suklastotus dokumentus – automobilių pardavimo sutartis bei pinigų priėmimo iÅ¡ automobilių pirkėjų kvitus panaudojo, juos pateikdamas bendrovės direktoriui V. N., kad Å¡is įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:2008-02-02 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus R. Z. automobilį „BMW 520“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 16000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 11 550 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000022 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-04-18 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus I. I. automobilį „Toyota Avensis Verso“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 26 000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 900 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000033 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-04-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus V. D. automobilį „Opel Omega“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 7000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2 060 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000037 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-05-06 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus R. B. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 3000 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 550 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000135 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-09-15 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus M. S. automobilį „VW Transporter“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 4500 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2 400 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000172 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini);2008-09-19 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Utenos mieste, pardavus A. M. automobilį „Audi B4“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), už 8459 Lt, tačiau į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 4 500 Lt, R.

K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000154 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini).Be to, R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27, Panevėžio mieste, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, bÅ«damas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, suklastodamas tikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus – pardavimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitÄ , savo paraÅ¡u patvirtindamas tuose dokumentuose įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, juos įtraukdamas į buhalterinę apskaitÄ , numatydamas nusikaltimo objektÄ â€“ buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ , į UAB (duomenys neskelbtini) kasÄ Ä¯neÅ¡damas tik dalį pinigų, bei po to Å¡iuos apskaitos dokumentus pateikdamas buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei (duomenys neskelbtini), kad įtrauktų juos į tvarkomÄ UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:2009-02-28 tyrimo metu nenustatytam asmeniui automobilių turguje, esančiame Kauno mieste, pardavus R.

J. automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ir į pardavimo sutartį bei į pinigų priėmimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ius neteisingus duomenis, kad automobilis parduotas už 3 750 Lt ir Å¡i suma įneÅ¡ta į kasÄ , nors R. J. realiai sumokėjo 12 300 Lt, R. K. savo paraÅ¡u patvirtino tuos duomenis ir taip suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ pardavimo sutartį Nr. 000057 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), neapskaitė 8550 Lt pajamų;2009-07-20 pardavus automobilį „Audi A6“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), A.I., gyv. (duomenys neskelbtini), už 16 000 Lt, neužfiksavo bendrovės apskaitoje Å¡io automobilio pardavimo, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje gautų 16 000 Lt pajamų.Å iais veiksmais jis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ â€žÄ¯ apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys bei rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka“.

Apskaitoje panaudodamas žinomai suklastotus oficialius automobilių pardavimo dokumentus, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimų pajamos, nei realiai buvo gaunamos, ir nefiksuodamas automobilio pardavimo neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ bei neįnešė į bendrovės kasÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gautų 24 550 Lt pajamų, Å¡ių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose – bendrajame žurnale, didžiojoje knygoje, specialiuose žurnaluose, finansinėse ataskaitose. Dėl Å¡ių pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22, Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti 1 843 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, į 2009m. vasario, liepos ir rugsėjo mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (toliau – PVM deklaracija) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, Å¡ias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Panevėžio AVMI), tai yra: siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. kovo mėn. 25 d.

į 2009 metų vasario mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1 365 litais sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d. į 2009 metų liepos mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 460 litų sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. spalio mėn. 22 d.

į 2009 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 18 litų sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jam priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad jame padarytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Apeliantas prisipažįsta, kad neturėdamas buhalterinių žinių, nesugebėjo tinkamai organizuoti vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ ir galimai dėl to kilo įstatyme numatyti padariniai - nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, tačiau jei tokie padariniai ir kilo, tai ne dėl tyčinių jo veiksmų ar dokumentų klastojimo.

Teismas pripažino, kad jis automobilių nepardavinėjo, todėl skirtumo tarp realios automobilio pardavimo kainos ir dokumentuose nurodytos kainos jis negavo. Å ie pinigai (minėtas skirtumas) pasiliko pas asmenis realiai vykdžiusius prekybÄ naudotais automobiliais, tačiau teismas pripažino, kad jis (apeliantas) suklastojo pinigų priėmimo kvitus, savo paraÅ¡u ir įmonės spaudu patvirtindamas kvituose įraÅ¡ytÄ mažesnę kainÄ nei už automobilius sumokėjo pirkėjai. Apeliantas nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir mano, kad pripažinus, kad jis pats nei vieno automobilio nepardavė (tai teismo posėdyje patvirtino visi liudytojai, pirkę automobilius) ir daugiau pinigų nei nurodyta automobilių pardavimo dokumentuose (pardavimo sutartyse ir pinigų priėmimo kvituose) negavo, darytina iÅ¡vada, kad jam nebuvo žinoma už kokiÄ sumÄ tuos automobilius yra pardavę kiti asmenys ir kad ta suma didesnė nei perduota jam.

Nei vienas byloje apklaustas asmuo nenurodė, kad jis buvo informuotas apie tai, kad kuris nors automobilis yra parduotas brangiau, nei įrašyta pardavimo sutartyje. Preziumuoti, kad jam (apeliantui) tokia aplinkybė buvo žinoma, negalima, nes tokia prezumpcija prieštarauja įstatymui. Teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad tik su UAB (duomenys neskelbtini) vadovų žinia automobilius kiti asmenys pardavinėjo brangiau, nes iš to gavo pajamas, yra tik spėjimas, o ne konkrečiais bylos duomenimis pagrįsta išvada.

Grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį spėjimais negalima. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tyčia klastojo automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, todėl jis nepagrįstai nuteistas tiek pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei 220 straipsnio 1 dalį, nes visi Å¡ie kaltinimai jam yra tiesiogiai susiję.Apelianto manymu, pripažinus, kad nei jis, nei UAB (duomenys neskelbtini) nesiekė tyčia į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti dokumentų su juose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma apgaulingai ir kad buvo siekiama iÅ¡vengti PVM mokesčio sumokėjimo.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje padaryta teismo iÅ¡vada, kad buhalterinė apskaita UAB (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma apgaulingai, nes apskaitoje buvo panaudoti žinomai suklastoti oficialÅ«s automobilių pardavimo dokumentai, kuriuose nurodytos mažesnės pardavimų pajamos, nei realiai buvo gaunamos, neįneÅ¡ta į bendrovės kasÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gauti 24 550 Lt pajamų, Å¡ios pajamos neužregistruotos privalomuose apskaitos registruose, prieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio motyvuojamajai daliai, kurioje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nei jis, nei UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ realių naudotų automobilių pardavėjų negavo skirtumo tarp realios pardavimo kainos ir dokumentuose nurodytos pardavimo kainos ir Å¡ios neapskaitytos sumos nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Apelianto nuomone, teismo iÅ¡vada, kad bendrovė nedisponavo didesnėmis pajamomis, nei fiksuota buhalteriniuose dokumentuose, eliminuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad apskaitoje buvo naudoti suklastoti dokumentai, kuriuose įraÅ¡ytos mažesnės pardavimo pajamos. Pripažinus, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo panaudoti dokumentai su juose įraÅ¡ytomis mažesnėmis pardavimo pajamomis nei realiai gautos, nėra pagrindo teigti, kad buvo siekiama iÅ¡vengti PVM sumokėjimo, suklastojant tris jam inkriminuotas PVM deklaracijas ir jas pateikiant Panevėžio AVMI.Apeliantas teigia suprantantis, kad bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir privalėdamas organizuoti tinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , elgėsi aplaidžiai, nes pasiraÅ¡inėjo automobilių pardavimo sutarčių blankus ir Å¡iuos dokumentų blankus tvirtino dar prieÅ¡ automobilių pardavimÄ ir sutarčių suraÅ¡ymÄ , taip sudarė sÄ lygas pasinaudoti Å¡iais dokumentais kitiems asmenims.

Tačiau mano, kad tokie jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami tyčiniais dokumentų klastojimais, o tuo pačiu - apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu. Be to, jis nebuvo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas, nes buhalterinę apskaitÄ bendrovėje tvarkė kitas asmuo - UAB (duomenys neskelbtini), o apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu ar padėjimu jÄ apgaulingai tvarkyti jis kaltinamas nebuvo. Mano, kad pripažinus, jog jis pats tvarkė buhalterinę apskaitÄ , jo veiksmai galėjo bÅ«ti vertinami tik kaip aplaidus, bet ne apgaulingas, buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo arba pripažinti jį nukentėjusiuoju.Apeliantas teigia, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas aplaidžiai ir skubotai, todėl byloje liko daug nenustatytų aplinkybių. Nenustatyta, kad automobilius įmonėje pirkdavo, o paskui parduodavo už savo asmeninius pinigus įmonėje dirbęs A. P. ViskÄ tvarkydavo buvusi buhalterė, o algÄ jai mokėjo R. K.

Jis (apeliantas) prašė į teismo posėdį iÅ¡kvieti įmonėje dirbusius vairuotojus, kurie automobilius veždavo iÅ¡ Vokietijos, Italijos ir juos pristatydavo A. P., tačiau tai padaryta nebuvo. Teismo posėdžio protokolai suraÅ¡yti neiÅ¡samiai. 2011 m. spalio 10 d. teismo protokole nėra įraÅ¡ytas jo užduotas klausimas buhalterei L. J. ,,ar jis yra atvežęs ar pildęs kokį nors dokumentÄ â€œ, į kurį buhalterė neatsakė (nutylėjo). 2011 m. spalio 28 d. teismo posėdžio protokole nėra įraÅ¡o, kad teisėjas praÅ¡o prokuroro sužinoti vairuotojų adresus, o prokuroras K.

G. atsako, kad tai konfidencialu ir neįmanoma.Apeliantas pažymi, kad jis tiek teismo, tiek prokuroro prašė skaidriai ir teisingai iÅ¡tirti bylÄ ir nustatyti tikrus kaltininkus, teikė įvairius praÅ¡ymus, tačiau jie buvo atmesti. Apeliantas nurodo, jog jis užstatė savo turtÄ (butÄ ir žemę) ir iÅ¡ banko paėmė paskolÄ , o pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ . Prašė, kad bÅ«tų atlikta ekspertizė, ar nebuvo klastojami jo paraÅ¡ai, bet tai padaryta nebuvo. Apeliantas praÅ¡o įvertinti jo nurodytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ , apeliantas nuteistasis R. K. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo R. K. apeliacinį skundÄ . Prokuroras prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų Skundžiamu teismo nuosprendžiu R.

K. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliantas R. K. neigia padaręs minėtus nusikaltimus, teigia, kad teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje surinkti įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl jam netinkamai pritaikyti baudžiamieji įstatymai. PraÅ¡o skundžiamÄ teismo nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Toks apelianto praÅ¡ymas netenkintinas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo              BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija, galiojanti nuo 2006 m. vasario 11 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.             R.

K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikrų dokumentų – automobilių pardavimo sutarčių bei pinigų priėmimo iÅ¡ automobilių pirkėjų kvitų - suklastojimÄ ir jų panaudojimÄ , pateikiant bendrovės direktoriui, kad Å¡is įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .              Apeliantas mano, kad jis už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistas nepagrįstai ir praÅ¡o jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kad jis tyčia klastojo automobilių pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus.

Jis automobilių nepardavinėjo ir apie tai, kad jie buvo parduodami už didesnes nei pardavimo sutartyse nurodytas kainas, nežinojo. Už automobilių pardavimÄ jis gaudavo pardavimo sutartyse nurodytas pinigų sumas ir jas nurodydavo pinigų priėmimo kvituose.              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje konstatavo, kad R.

K., bÅ«damas bendrovės direktoriaus pavaduotoju ir kartu atsakingu už naudotų automobilių pardavimÄ , žinojo, jog automobiliai realiai parduodami už didesnę kainÄ nei nurodyta pardavimo sutartyse, tačiau tokius tikrovės neatitinkančius duomenis sÄ moningai patvirtino, juos įrašė į pinigų priėmimo kvitus bei pateikė bendrovės direktoriui, kad Å¡is juos įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , tokiais veiksmais R. K. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada, nes ji pagrįsta byloje surinktais, teisme iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais.             Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R.

K., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, buvo atsakingas už bendrovės įgytų automobilių pardavimÄ . Apeliantas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčija. Jis pirmosios instancijos teisme parodė, kad pardavimo sutartis pasiraÅ¡inėdavo jis arba bendrovės direktorius, vadybininkai nebuvo įgalioti pardavinėti įmonės vardu nupirktus automobilius (9 t., 19 - 20 b. l.). Liudytojas A. P., dirbęs bendrovėje vadybininku, parodė, kad jis ieÅ¡kojo užsienyje automobilių, dėl automobilių pirkimo tardavosi su įmonės vadovu R.

K. Automobilių pirkimo - pardavimo dokumentus tvarkė ir pinigus už parduotus automobilius gaudavo R. K. Liudytojai R. Z., I. I., V. D., R. B., M. S., A. M., pirkę iš bendrovės (duomenys neskelbtini) automobilius, parodė, kad už juos realiai mokėjo didesnes kainas nei nurodyta automobilių pirkimo - pardavimo sutartyse (9 t., 12, 13, 17 b. l.). Iš automobilių pirkimo - pardavimo minėtiems liudytojams sutarčių (2 t. 137, 140, 141, 142, 145, 146 b. l.) matyti, kad visos jos yra patvirtintos R. K. parašais ir spaudais.

Nors apeliantas teigia pasiraÅ¡inėjęs ir tvirtinęs tuščius (neužpildytus) automobilių sutarčių blankus ir juos duodavęs kitiems asmenims, todėl nežinojęs, kad automobiliai buvo parduodami didesne nei sutartyse nurodyta kaina, Å¡i aplinkybė nepaneigia jo kaltės dėl minėtų pirkimo - pardavimo sutarčių suklastojimo. Liudytojų, automobilių pirkėjų, parodymais yra neginčijamai nustatyta, kad automobilių pardavimo sutartyse, patvirtintose apelianto paraÅ¡u ir spaudu, yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduodamų automobilių kainÄ .

Teisėjų kolegija laiko neįtikinamais apelianto teiginius, kad bendrovei priklausantys automobiliai buvo pardavinėjami trečiųjų asmenų, be bendrovės vadovų žinios. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų, automobilių pirkėjų, parodymai, raÅ¡ytinės automobilių pirkimo - pardavimo sutartys, iÅ¡ dalies paties apelianto parodymai, liudytojo A. P. parodymai, įvertinus juos visumoje ir kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad R.

K. žinojo, kad automobilių pirkimo - pardavimo sutartyse yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau jis juos sÄ moningai patvirtino ir tokiu bÅ«du suklastojo tikrus dokumentus – pirkimo - pardavimo sutartis. Žinodamas, kad minėtose pirkimo - pardavimo sutartyse yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apeliantus tokius pat duomenis nurodė ir kituose tikruose dokumentuose - pinigų priėmimo kvituose (apeliantas neneigia pildęs Å¡iuos dokumentus), ir tokiais savo veiksmais juos suklastojo, o tokius suklastotus dokumentus pateikdamas bendrovės direktoriui, kad Å¡is įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , juos dar ir panaudojo.

Aplinkybė, kad apeliantas negavo kainos skirtumo tarp realios automobilių pardavimo kainos ir pardavimo sutartyse nurodytos kainos, nekeičia aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl aptariamu atveju nusikaltimas – tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas - laikomas baigtu apeliantui savo paraÅ¡u ir spaudu patvirtinus suklastotus tikrus dokumentus (aptariamu atveju pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus) bei tokius dokumentus paleidus į teisinę apyvartÄ â€“ perdavus juos bendrovės direktoriui, kad Å¡is įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

             Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. K. suklastojo tikrus dokumentus – pirkimo - pardavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus, ir suklastotus dokumentus panaudojo, ir norėjo taip veikti, t. y. R. K. veikė tiesiogine tyčia. Todėl apelianto nuteistojo R. K. veiksmai teisingai teisiškai įvertinti kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas ir jam tinkamai pritaikytas minėtas baudžiamasis įstatymas.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.R. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , t. y. sÄ moningai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse iÅ¡dėstytus reikalavimus, dėl Å¡ių pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

Apelianto veiksmai darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktais reglamentuojamÄ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: pažeisdamas anksčiau minėtus Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų reikalavimus, neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gautų 24 550 Lt pajamų, Å¡ių pajamų neužregistravo privalomuose apskaitos registruose, ir dėl tokių apelianto veiksmų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.Apeliantas, ginčydamas jo nuteisimÄ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad nei jis, nei UAB (duomenys neskelbtini) nesiekė tyčia į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti dokumentų su juose įraÅ¡ytais žinomai neteisingais duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma apgaulingai.

Be to, mano, kad jis nebuvo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas, todėl jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. PraÅ¡o jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti.Teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. tinkamu Å¡io nusikaltimo subjektu ir pagrįstai jį nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosios bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 13 naujoji redakcija) 29 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta ir teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Pagal Å¡io nutarimo 30 punktÄ tik Å«kio vadovas atsako už apgaulingÄ ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ tuo atveju, jei Å«kio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitÄ . Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitÄ arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį savarankiÅ¡kai nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimÄ , patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dar vienas atvejis, kai įmonės vadovas atsako už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , yra nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis, t. y. toks atvejis, kai įmonės vadovas sÄ moningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama.

Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ Ä¯monės buhalterės rankomis, Å¡iai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis 2K-41/2012). BÅ«tent toks nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis ir yra nustatytas aptariamoje byloje.Nustatyta, kad nuteistasis R. K., bÅ«damas bendrovės vadovas, sÄ moningai pateikė bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , suklastotÄ automobilio „Audi A6“ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 000057 ir pinigų priėmimo kvitÄ , serija BLA Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko bendrovės apskaitoje nebuvo apskaityta 8 550 Lt pajamų, o 2009-07-20 pardavęs automobilį „Audi A6“ A.

I. už 16 000 Lt, apeliantas nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo Å¡ių pajamų bendrovės kasoje, ir apie automobilio pardavimo faktÄ neinformavo bendrovės apskaitÄ tvarkiusios įmonės, dėl ko bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje nebuvo užfiksuota 16 000 Lt pajamų. Tai, kad apeliantas, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų reikalavimus, neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ prekybos automobiliais gautų 24 550 Lt (8550 Lt + 16 000 Lt) pajamų, dėl ko iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, įrodyta liudytojo R.

J. parodymais (9 t., 12 b. l.), raÅ¡ytinėmis pirkimo - pardavimo sutartimis Nr. 000057 ir Nr. 000058, kurias pasirašė ir spaudu patvirtino asmeniÅ¡kai R. K. (2 t., 128, 148 b. l.), specialisto iÅ¡vada (2 t. 81-95 b. l.) ir kitais raÅ¡ytiniai bylos įrodymais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡ naudotų automobilių pardavėjų negavo skirtumo tarp realios pardavimo kainos ir dokumentuose nurodytos pardavimo kainos ir Å¡ios neapskaitytos sumos nebuvo panaudotos bendrovės reikmėms, nepaneigia apelianto kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes Å¡io nusikaltimo pagrindinis objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka.

Nustačius, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ padaromos kitos nusikalstamos veikos (pvz. sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius (tokių nusikalstamų veikų apeliantui nebuvo inkriminuota).Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju R. K. pagrįstai pripažintas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu ir jis pagrįstai už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nuteistas.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimÄ . Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) įraÅ¡ymas į deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ir kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ;

2) Å¡ių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. BÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas – neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ ar jų panaudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių.R. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22, pažeisdamas 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti 1 843 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, į 2009 m. vasario, liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, ir Å¡ias suklastotas deklaracijas pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai.Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti, teigia, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo panaudoti dokumentai su juose įraÅ¡ytomis mažesnėmis pardavimo pajamomis nei realiai gautos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo siekiama iÅ¡vengti PVM sumokėjimo, suklastojant PVM deklaracijas ir jas pateikiant mokesčių inspekcijai.

Tokie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta aptariant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad R. K., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27, sÄ moningai pateikinėjo bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus apie bendrovės pajamas.

Dėl tokių tyčinių apelianto veiksmų buvo ne tik apgaulingai tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) apskaita, bet ir pateikiami neteisingi duomenys valstybės įgaliotai institucijai apie įmonės pajamas. Nors aptariamu atveju pats apeliantas PVM deklaracijų nepildė ir jų mokesčių inspekcijai nepateikinėjo, tačiau, kaip jau buvo minėta ankščiau (aptariant BK 222 straipsnio 1 dalies taikymÄ ), apeliantas veikė kaip nusikaltimo tarpinis vykdytojas, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantui yra neteisingai nustatyta šių nusikalstamų veiksmų apimtis. R. K. nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-10-22, siekdamas bendrovei išvengti 1 843 Lt PVM mokėjimo, į 2009 m. vasario, liepos ir rugsėjo mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, ir šias suklastotas deklaracijas pateikė VMI.

Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. K. bendrovės direktoriumi buvo nuo 2009-02-24 iki 2009-08-27 (2 t., 4-9 b. l.), o ne iki 2009-10-22, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, todėl R. K. nepagrįstai inkriminuotas 2009-10-22 neteisingų duomenų įraÅ¡ymas į rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ ir jos pateikimas mokesčių inspekcijai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad R. K., siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009-10-22 į 2009 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 18 Lt sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI, neatitinka bylos aplinkybių.

Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, ir minėta kaltinimo dalis iÅ¡ R. K. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintina. PaÅ¡alinus minėtÄ kaltinimo dalį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2009-08-27, Panevėžio mieste, pažeisdamas 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, siekdamas bendrovei iÅ¡vengti 1 825 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, į 2009 m. vasario ir liepos mėnesių PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas, Å¡ias suklastotas deklaracijas pateikė Panevėžio AVMI, tai yra: siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009-03-25 į 2009 metų vasario mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 1 365 Lt sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI;siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, 2009 m. rugpjūčio mėn. 20 d.

į 2009 metų liepos mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra 460 Lt sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iÄ suklastotÄ deklaracijÄ pateikė Panevėžio AVMI. PaÅ¡alinus aptartÄ kaltinimo dalį, nuteistojo R. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nesikeičia, nes pateiktų neteisingų deklaracijų skaičius įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į nežymų kaltinimo apimties sumažėjimÄ nekeistinas ir apeliantui už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirtos bausmės dydis, tačiau 18 Lt suma mažinamas iÅ¡ nuteistojo R.

K. priteistas civilinis ieÅ¡kinys Panevėžio AVMI, todėl skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo keistina ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam tinkamai taikyti minėti baudžiamieji įstatymai bei už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ paskirtos teisingos, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančios, bausmės. Tenkinti apelianto nuteistojo R.

K. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo keičiama BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, todėl jo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų ir jo nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo arba pripažinti jį nukentėjusiuoju.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas patikslino savo praÅ¡ymÄ ir prašė jį iÅ¡teisinti.Å is apelianto praÅ¡ymas tenkintinas. Teisėjų kolegija nustatė: R. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-10-14, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalį bÅ«damas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , tyčia, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus, bÅ«damas atsakingas už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , bendrovės Å«kinę ir finansinę veiklÄ , disponavimÄ piniginėmis lėšomis, neorganizavo, nekontroliavo ir pats netvarkė bendrovės apskaitos, tokiu bÅ«du aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamÄ bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

R.K. aplaidus bendrovės apskaitos tvarkydamas pasireiškė tokiais jo veiksmais:1) jis bendrovės apskaitoje nefiksavo UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų trijų automobilių – „VW Golf“, „Volvo V70“ ir „Audi A6“ tolesnio panaudojimo, automobiliai buvo panaudoti be apskaitos dokumentų;

2) bendrovės apskaitoje nefiksavo 2009-09-22 automobilio „Opel Sintra“ pardavimo, nesurašė kasos pajamų orderio ir neužpajamavo bendrovės kasoje už automobilio pardavimÄ gautų 8 500 Lt.Å iais veiksmais R. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , pagal kurį „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , jog „apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir dėl Å¡ių buhalterinės apskaitos pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.R.

K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. K. atliktų veiksmų apimties neatitinka faktinių bylos aplinkybių, R. K. nepagrįstai pripažintas aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu, todėl jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 223 straipsnis).Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir kaltinamasis R. K. pirmos instancijos teisme savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.

Jis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2009-09-01 iki 2010-10-14, juo tampant, jokie bendrovės dokumentai ir turto perdavimai dokumentuose įforminti nebuvo, jokių lengvųjų automobilių jis nematė ir apie jų buvimÄ bei panaudojimÄ ar pardavimÄ nežinojo. Jam bÅ«nant direktoriumi bendrovė jau nebevykdė jokios veiklos, buhalterinius dokumentus tvarkė samdyta buhalterė, jis ja pasitikėjo ir pasiraÅ¡ydavo pateiktus dokumentus. Be to, jis parodė, kad direktoriumi tapo tada, kai bendrovė turėjo jam skolų ir faktiÅ¡kai jis buvo „popierinis“ direktorius, pats jokių veiksmų neatliko, kad nereikėtų važinėti iÅ¡ Vilniaus į Panevėžį, buvo parašęs įgaliojimus R.

K. ir V. N. tvarkyti visus bendrovės reikalus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis tapo pažeidžiant įstatymus, jam nebuvo perduotas bendrovės turtas, bendrovė veikė Panevėžyje, kur buhalterinius dokumentus ir finansinius reikalus tvarkė samdyta buhalterė, todėl jis jokių buhalterinių dokumentų netvarkė ir prašė jį išteisinti. Skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo naikintina ir priimtinas naujas R.

K. iÅ¡teisinantis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i norma numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) buhalterinės apskaitos netvarkymÄ ;

2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ Ä¯statymų nustatytÄ laikÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 223 straipsnį bÅ«tina nustatyti konkrečius aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitÄ . Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neatsargus nusikaltimas, padaromas dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ :

a) vyriausias buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ ;

b) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis;

c) Å«kio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ nustatytÄ laikÄ . Jeigu buhalterinę apskaitÄ nusikalstamai aplaidžiai tvarko kitas asmuo, nesusijęs su įmone darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su įmonės vadovu ar savininku, tai pagal BK 223 straipsnį atsako įmonės vadovas arba savininkas.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. K. tapus bendrovės direktoriumi (nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.) UAB (duomenys neskelbtini) įgijo tris automobilius – „VW Golf“, „Volvo V70“ ir „Audi A6“, kurių tolesnio panaudojimo apeliantas nefiksavo apskaitoje ir tie automobiliai buvo panaudoti be apskaitos dokumentų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R.

K. tapo nuo 2009-09-01 (2 t., 10, 14 b. l.), o visus tris minėtus automobilius bendrovė įgijo 2008 metais: automobilis „Volvo V70“ (13 811,20 Lt vertės) buvo įgytas 2008-01-28, automobilis „Audi A6“ – 2008-01-26, o automobilis „VW Golf“ (1381,12 Lt vertės) - 2008-03-05 (2 t., 121). Taigi visus tris minėtus automobilius UAB (duomenys neskelbtini) įgijo tuo metu, kai jos direktoriumi buvo V. N. (2 t., 1 - 3 b. l.), o ne apeliantas nuteistasis R. K. R. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jis Å¡ių automobilių nematė ir apie jų likimÄ nieko nežino.

Tokie apelianto teiginiai nepaneigti. Byloje minėtų automobilių perdavimo – priėmimo aktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, ar Å¡iuos automobilius R. K. tapdamas direktoriumi perėmė iÅ¡ ankstesnio direktoriaus R. K., nėra. Nuteistieji R. K. ir R. K. paaiÅ¡kino, kad tokie turto perdavimo - priėmimo aktai raÅ¡omi nebuvo. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, kur minėti automobiliai buvo panaudoti (2 t. 81-95 b. l.). Taigi, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

K., tapus bendrovės direktoriumi, buvo perduoti minėti automobiliai, ir kad jie toliau buvo naudojami bendrovės Å«kinėje veikloje, byloje nėra. Nesant tokių objektyvių duomenų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. K. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nefiksavo automobilių „VW Golf“, „Volvo V70“ ir „Audi A6“ tolesnio panaudojimo ir tie automobiliai buvo panaudoti be apskaitos dokumentų. Todėl Å¡i kaltinimo dalis iÅ¡ R. K. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alinama kaip nepagrįsta bylos įrodymais.Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, tačiau, kaip jau buvo minėta, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitÄ arba jÄ aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su Å«kio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su Å«kio subjektu.

Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Å«kio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinė nutartis 2K-437/2012). Aptariamoje byloje nustatyta, kad R. K. tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2009-09-01 (2 t., 10, 14 b. l.). TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009-09-01, jis įgaliojo R. K. ir V. N. nuo      2009-09-01 tvarkyti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, atstovauti įvairiose Valstybinėse įstaigose ir bendrovėse (2 t., 15, 16 b. l.).

IÅ¡ automobilio „Opel Sintra“ pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį 2009-09-22 R. G. pardavė R. K. (2 t., 126 b. l.). R. K., pardavęs minėtÄ automobilį ir bÅ«damas įgaliotas tvarkyti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, turėjo apie tai informuoti bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančius asmenims ir jiems pateikti automobilio pardavimÄ patvirtinančius dokumentus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilio „Opel Sintra“ pardavimo momentu, t. y. 2009-09-22, už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ buvo atsakinga pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ tvarkė nuo 2007-06-01 iki 2009-10-31 (2 t. 17-18, 19 b. l.).

Todėl BK 223 straipsnio prasme už UAB (duomenys neskelbtini) aplaidų apskaitos tvarkymÄ minėtu laikotarpiu buvo atsakingi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotajai, o ne UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamas R. K. aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu tuo periodu, kai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitÄ tvarkė specialiai tam pasamdyta bendrovė - UAB (duomenys neskelbtini), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas galėtų atsakyti už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (pagal BK 223 straipsnį), tik nuo 2009-11-01, kai jokio asmens atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ nebuvo paskirta, tačiau dėl Å¡io laikotarpio R.

K. jokie nusikalstami veiksmai neinkriminuoti. Å iame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje taip pat pripažino, kad R. K. netvarkė bendrovės apskaitos po sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, tačiau Å¡ios aplinkybės R. K. pateikto kaltinimo kontekste tinkamai neįvertino.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. K. veikoje nėra visų bÅ«tinų BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a:             Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl R.

K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:R. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. R. K. panaikinti BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. pritaikymÄ ir bausmių subendrinimÄ su Vilniaus apygardos teismo 2011-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pakeisti: - paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio R.

K. inkriminuotÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie įmonės pardavimo PVM į 2009 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ Ä¯raÅ¡ymÄ , tokiu bÅ«du sumažinant 18 Lt mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, ir Å¡ios suklastotos deklaracijos pateikimÄ Panevėžio AVMI;- sumažinti iki 1 825 (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių) litų iÅ¡ R. K. priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                 Viktoras Kažys Violeta Ražinskaitė