2021-08-04 Nr. AB-15316-3-65-3-00031-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1717-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00031-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrių pakeisti 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (10.15) VPE SP5-553 (toliau – ir Sprendimas) ir A. K. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją skirti nuo 2014 m. gegužės 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius jam Sprendimu paskyrė pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. neterminuotai. Pareiškėjo teigimu, valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta ne nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., o nuo 2014 m. gegužės 27 d. Pareiškėjui dirbant Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigose, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai dėl valstybės tarnautojo sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, 2011 m. gegužės 11 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti. Remiantis šiuo nuosprendžiu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1P-1668, kuris patikslintas 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1P-1678, pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 10 d. atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

3. 2014 m. birželio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų ir prašė jį atleisti iš tarnybos išėjus į pensiją. Tačiau Muitinės departamentas 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 1P-1668 ne panaikino, o pakeitė – atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir jo 2014 m. liepos 10 d. prašymą, atleido pareiškėją iš pareigų nuo 2011 m. gegužės 10 d.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, jis turėjo būti grąžintas į pareigas, tačiau, kadangi jis dirbo kitame darbe, o jo buvusioje vietoje dirbo kitas pareigūnas, todėl 2014 m. liepos 10 d. prašymu prašė jį atleisti savo noru. Pareiškėjo manymu, Muitinės departamentas jį atleisti galėjo tik po jo prašymo pateikimo, o 2011 m. gegužės 10 d. tokio prašymo jis nebuvo pateikęs.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1P-952 iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų atleistas nuo 2014 m. birželio 17 d. atsistatydinus savo noru. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo veikoje nenustatė nusikaltimo požymių, jo nušalinimas nuo pareigų 2011 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. laikytinas nepagrįstu, šis nušalinimo laikas turi būti įskaitytas į laiką pensijai skirti remiantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 punktu.

6. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 27 d. pakartotinai kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654 valstybinę pensiją jam skirti atsisakė tuo pagrindu, kad jis atleidimo iš tarnybos dieną neturėjo 20 metų tarnybos stažo, t. y. į laiką pensijai skirti neįskaitė nušalinimo nuo pareigų laikotarpio. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 42 straipsnio 2 dalį nušalinimo laikotarpis į tarnybos stažą įskaitomas tuo atveju, jeigu pripažįstama, jog jis nušalintas nepagrįstai arba nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą, ką ir konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654 ir 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34)3B-7349, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisėti. Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Pareiškėjas tokią teisę įgijo 2014 m., pareiškimą pensijai skirti pateikė 2015 m. gegužės 24 d., todėl pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2014 m. gegužės 27 d.

7. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5 punktą prašymą skirti pareigūnų pensiją asmuo pateikia pareigūnų pensijas skiriančiai institucijai per atitinkamą tarnybą, įstaigą, kurioje tarnavo paskiausiai. Pareiškėjas 2014 m. birželio 17 d. buvo atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru).

Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamentas 2018 m. rugsėjo 25 d. raštais Nr. S-519 ir Nr. S-521 VSDFV Utenos skyriui persiuntė pareiškėjo prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Pareikalavęs papildomų duomenų ir dokumentų (tarp jų - patvirtinančių, kokiu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 10 d., kada jis buvo nušalintas nuo pareigų) bei juos gavęs, VSDFV Utenos skyrius 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (10.15)VPE_SP5-623 nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų pensijos, nes jis neištarnavo 20 metų bei nėra sukakęs Statute nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus.

Iš VSDFV 2019 m. liepos 16 d. gavęs persiųstą pareiškėjo skundą su dokumentais, VSDFV Utenos skyrius pareikalavo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo skyriaus pateikti papildomą informaciją, patikslinti duomenis tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape dėl bendrojo tarnybos laiko pensijai skirti. Išnagrinėjęs gautus duomenis bei dokumentus, Sprendimu pareiškėjui pareigūnų pensiją paskyrė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai gavimo VSDFV Utenos skyriuje dienos. Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. 1P-654, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui skirti pareigūnų pensiją pagal jo 2015 m. balandžio 27 d. prašymą, ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo apskųstas Muitinės departamentui, kuris skundą atmetė, o teisme nuginčytas nebuvo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti). Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo 2015 m. balandžio 27 d. prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas galiojantis sprendimas, todėl nėra pagrindo dar kartą nagrinėti šį prašymą ir pensiją skirti 2014 m. gegužės 27 d.

Pareiškėjui pensija paskirta nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. 12 mėn. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. jo prašymo gavimo Muitinės departamente.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnų pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamojoje institucijoje dienos. Nuostatų 6 punkte nurodyti dokumentai pateikiami kartu su prašymu skirti pareigūnų pensiją. Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų sisteminį aiškinimą, pareigūnų pensijos skyrimo ir mokėjimo terminas siejamas su asmens prašymu skirti šią pensiją bei dokumentų gavimo momentu. VSDFV, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo, nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius A. K. prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, iš Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento gavo 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl pagrįstai pareiškėjui pareigūnų pensiją paskyrė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. VDSFV nustatė, kad teismo sprendimu nuspręsta, jog A. K. pagal jo 2014 m. birželio 23 d. prašymą Muitinės departamento 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1P-952 2 punktu buvo atleistas iš pareigų 2014 m. birželio 17 d. pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Nei Muitinės departamento 2014 m. liepos 24 d. įsakyme Nr. 1P-952, nei nagrinėjant ginčą teisme nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į pensiją, todėl nėra pagrindo teigti, jog 2014 m. birželio 23 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo pareiškėjas pateikė tik 2015 m. balandžio 27 d., kuris buvo išnagrinėtas ir Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654 buvo netenkintas. Šis įsakymas teismine tvarka nebuvo nuginčytas, todėl nėra pagrindo dar kartą nagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 23 d. prašymą ir Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nustatytą 12 mėn. terminą skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 27 d. Atsižvelgus į šias aplinkybes, VSDFV vertinimu, nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui dirbant Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigose, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai dėl sukurstymo valstybės tarnautojo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, 2011 m. gegužės 10 d. jis buvo nušalintas nuo pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu, Vilniaus apygardos teismo nutartimi apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti. Remiantis šiuo nuosprendžiu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1P-1668 pareiškėjas 2011 m. gegužės 9 d. atleistas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punktą. Minėtas įsakymas buvo patikslintas 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1P-1678, patikslinant atleidimo iš tarnybos dieną – 2011 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukė nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

13. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti įsakymą, kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų ir prašė jį atleisti iš tarnybos išėjus į pensiją, nurodydamas, jog yra įgijęs teisę gauti valstybinę pareigūno pensiją. Muitinės departamentas, atsakydamas į šį prašymą, informavo pareiškėją, jog Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta galimybė atleisti asmenį iš pareigų dėl išėjimo į pensiją, todėl pasiūlė jam patikslinti prašymą.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 10 d. paprašė atleisti jį iš pareigų savo noru ir išmokėti kompensaciją už 2011–2014 m. priklausiusias atostogas. Muitinės departamento direktorius priėmė 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 1P-952, kuriuo pakeitė 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1P-1668 preambulę bei 1 punktą – atleido pareiškėją 2011 m. gegužės 10 d. atsistatydinus savo noru. Nesutikdamas su Muitinės departamento direktoriaus 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1P-952, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-9455-764/2014 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad A.

K. iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų jo paties prašymu atleistas 2014 m. birželio 17 d., pakeitė Muitinės departamento 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1P-952 2 punktą – atleido pareiškėją nuo 2014 m. birželio 17 d. iš pareigų atsistatydinus savo noru. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1492-756/2015 patikslino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipą, nurodydamas, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 24 d.

įsakymo Nr. 1P-952 2 punktu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius, atleistas iš pareigų 2014 m. birželio 17 d. pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Atsižvelgęs į minėtus teismų sprendimus, Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1P-633 pakeitė 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 1P-952 2 punktą – atleido pareiškėją nuo 2014 m. birželio 17 d. iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydina savo noru). Pareiškėjas Muitinės departamentui 2015 m. balandžio 27 d. pateikė laisvos formos prašymą skirti pareigūnų valstybinę pensiją.

Jis rėmėsi Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 punkto nuostata, kad į laiką pensijai skirti įskaitomas nuteistojo pareigūno ar kario bausmės laikas, jeigu šis pareigūnas vėliau reabilituotas, o 2015 m. gegužės 27 d. pateikė ir nustatytos formos analogišką prašymą su pridedamais dokumentais. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654 A. K. pareigūno valstybinė pensija už tarnybą buvo neskirta, konstatavus, jog atleidimo iš tarnybos dieną pareiškėjas neturėjo 20 metų tarnybos stažo muitinės sistemoje tam tikrose įstatymo nustatytose pareigose.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654 pareiškėjas apskundė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.(5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino. Dėl minėtų Muitinės departamento aktų panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10586-331/2015 neatnaujino termino skundui paduoti ir A. K. skundą atsisakė priimti. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, kuris 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (10.15)VPE_SP5-623 nusprendė pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, konstatavęs, jog pareiškėjas neištarnavo būtinųjų 20 metų ir nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, t. y. pagal 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 8PV-1910 nustatęs, jog tarnybos laikas pensijai skirti yra 19 metų 4 mėnesiai ir 28 dienos (į tarnybos laiką neįskaičiuotas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.). Pareiškėjui apskundus VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (10.15)VPE_SP5-623 bei pateikus papildomus duomenis, VSDFV 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. (6.5)I-4399 A. K. skundą bei papildomai pateiktus dokumentus persiuntė VSDFV Utenos skyriui iš naujo spręsti dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų pensiją bei priimti šiuo klausimu sprendimą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą skirti pareigūnų pensiją iš naujo, VSDFV Utenos skyrius 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr.(10.15)VPE_SP5-553 A. K. paskyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. neterminuotai. Sprendime konstatuota, jog pareiškėjo ištarnautas laikas – 21 metai 11 mėnesių ir 24 dienos. Nesutikdamas su Sprendime nurodyta pensijos paskyrimo pradžia, pareiškėjas jį apskundė VSDFV, kuri 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-210 pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas skunde teigė, kad valstybinė pensija jam turėjo būti paskirta nuo 2014 m. gegužės 27 d., t. y. šį laikotarpį siejo su jo 2015 m. gegužės 27 d. Muitinės departamentui pateiktu prašymu skirti valstybinę pensiją. Teismas pažymėjo, jog šis jo prašymas buvo išspręstas Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui skirti valstybinę pensiją. Pagal tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatas pareiškėjas 2015 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1P-654 apskundė Muitinės departamento generaliniam direktoriui, kuris 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (5.34)3B-7349 pareiškėjo skundo netenkino. Dėl minėtų Muitinės departamento aktų panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris įsiteisėjusia 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10586-331/2015 neatnaujino termino skundui paduoti ir A. K. skundą atsisakė priimti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodė, jog Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654 yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui dėl savo paties neatidumo nepasinaudojus teise jį ginčyti teismine tvarka, todėl teismas nevertino šio įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjamojoje byloje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo 2015 m. gegužės 27 d. Muitinės departamentui pateikto prašymo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1P-654 priėmimu.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog nenuginčijus Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1P-654 teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas su nauju prašymu skirti valstybinę pensiją, pateikdamas papildomus duomenis bei argumentus, kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 18 d., dėl šio jo prašymo pradėta nauja administracinė procedūra, kuri baigta Sprendimo priėmimu. Bylos medžiaga patvirtino, kad Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-519 siųsti A. K. prašymas bei dokumentai pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti VSDFV Utenos skyriuje buvo gauti 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas 12 mėn. terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos (2018 m. rugsėjo 25 d.).

17. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. K. Sprendimu valstybinė pareigūnų ir karių pensija nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. paskirta teisėtai ir pagrįstai, o įpareigoti atsakovą pakeisti Sprendimą bei pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui skirti nuo 2014 m. gegužės 27 d. nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III. 18. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas teigia, kad ginčijami Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654 ir 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34) 3B-7349 ne tik prieštarauja VTĮ, Statuto bei Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatoms, bet ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Negana to, pažeidė pareiškėjo teises į užtarnautą valstybinę pensiją.

20. Pareiškėjas sutinka, jog pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. A. K., jo nuomone, tokią teisę įgijo 2014 m., nes pareiškimą šiai pensijai skirti Muitinės departamentui įteikė 2015 m. gegužės 27 d. Tai reiškia, jog valstybinė pensija turėjo būti paskirta ne nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., o nuo 2014 m. gegužės 27 d. Pareiškėjo įsitikinimu, Muitinė departamentas, nagrinėjant valstybinės pensijos skyrimo klausimą, VSDFV Utenos skyriui perdavė ne visus reikalingus dokumentus, todėl pirmą kartą buvo atsisakyta skirti pensiją tais pačiais motyvais, kaip ir šį klausimą sprendė Muitinės departamentas, t. y. pareiškėjui trūksta darbo stažo. Tik pakartotinai nagrinėjant pensijos skyrimo klausimą, ji buvo paskirta, o skundžiamu Sprendimu valstybinė pensija skirta pagal pakartotinį 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymą, t. y. po trejų metų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad neteisėti Muitinės departamento veiksmai negali būti pripažinti teisėtais.

21. Šiuo atveju spręstini du klausimai, t. y. ar pareiškėjas A. K. turėjo teisę gauti pareigūnų pensiją ir nuo kada. Muitinės departamento pareigūnai, gavę jo prašymą, privalėjo vykdyti įstatymų bei teismų reikalavimus.

22. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymėjo, jog pareigūnų pensijos skyrimo ir mokėjimo terminas siejamas su asmens prašymu skirti šią pensiją gavimo momentu (ir dokumentų, būtinų šiai pensijai skirti gavimu) – jeigu asmuo dėl šios pensijos skyrimo su prašymu kreipiasi per 12 mėn. nuo teisės į šią pensiją atsiradimo, ši pensija skiriama ir mokama nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos, tuo atveju, jeigu asmuo kreipiasi po teisės gauti pareigūnų pensiją atsiradimo praėjus daugiau kaip 12 mėn., pensija skiriama ne daugiau kaip už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Pareigūnų pensijų įstatyme nėra numatyta, jog pareigūnų pensija gali būti skiriama be asmens prašymo. Asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems baudžiamajame procese, kaip ir visiems buvusiems pareigūnams, kurie nori gauti pareigūnų pensiją, reikia pateikti prašymą dėl šios pensijos skyrimo, kad vėliau, nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąjį bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam teismo nuosprendžiui, būtų galima nustatyti pareigūnų pensijos mokėjimo pradžios datą, t. y. nuo teisės į pensiją atsiradimo ar už 12 mėn. iki prašymo pateikimo.

24. VSDFV Utenos skyrius pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus reikalingus šiai pensijai skirti iš Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento gavo 2018 m. rugsėjo 25 d. ir vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (10.15) VPE_SP5-553 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo A. K.“ pareigūnų pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai gavimo VSDFV Utenos skyriuje dienos.

25. Pareiškėjo 2015 m. balandžio 27 d. prašymas „Skirti pareigūnų valstybinę pensiją“ yra išnagrinėtas galiojančiu Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654 „Dėl atsisakymo skirti pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą“, todėl, atsakovo įsitikinimu, nėra pagrindo dar kartą nagrinėti šį prašymą ir Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą 12 mėn. terminą skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 27 d. prašymo Muitinės departamente gavimo dienos.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

28. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareigojimo VSDFV Utenos skyrių pakeisti 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (10.15) VPE SP5-553 ir skirti pareiškėjui A. K. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2014 m. gegužės 27 d.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654, kuriuo nebuvo tenkintas pareiškėjo 2015 m. gegužės 27 d. prašymas skirti valstybinę pensiją, yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, o su nauju prašymu skirti valstybinę pensiją pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 18 d., todėl, vadovaujantis Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 12 mėn. terminas pagrįstai skaičiuotas nuo 2018 m. rugsėjo 25 d.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir teigia, jog jis į Muitinės departamentą dėl valstybinės pensijos skyrimo kreipėsi 2015 m. gegužės 27 d., todėl jam pensija turi būti paskirta nuo 2014 m. gegužės 27 d.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis, todėl papildomai jų nekartoja, o tik atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad jam priklauso valstybinė pensija nuo 2014 m. gegužės 27 d., šią datą sieja su jo Muitinės departamentui pateiktu 2015 m. gegužės 27 d. prašymu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Muitinės departamentą su prašymu skirti jam valstybinę pensiją. Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1P-654 buvo išnagrinėtas minėtas pareiškėjo prašymas ir buvo atsisakyta jam skirti valstybinę pensiją. Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamentu, vadovaudamasis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimus, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių, kuris 2015 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (5.34)3B-7349 netenkino pareiškėjo skundo. Dėl nurodytų Muitinės departamento aktų panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su teismo nutartimi, pareiškėjas su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015 pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654 ir 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34) 3B-7349 ne tik prieštarauja VTĮ, Statuto bei Pensijų įstatymo nuostatoms, bet ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 1P-654 ir 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (5.34) 3B-7349, nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys, todėl laikytina, kad administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2015 m. gegužės 27 d. prašymą buvo užbaigta Muitinės departamento 2015 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 1P-654 priėmimu.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas į VSDFV Utenos skyrių kreipėsi su nauju prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Jo atžvilgiu buvo pradėta nauja administracinė procedūra, kuri buvo užbaigta VSDFV 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-210, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (10.15) VPE_SP-553 panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Utenos skyrių paskirti pareiškėjui A. K. pareigūnų pensiją nuo 2014 m. birželio 23 d.

37. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos. Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo (Pareigūnų pensijų statymo 12 str. 3 d.). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti (Pareigūnų pensijų statymo 12 str. 4 d.).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir to neginčija pareiškėjas, jog VSDFV Utenos skyrius A. K. prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir dokumentus, reikalingus šiai pensijai skirti, iš Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro gavo 2018 m. rugsėjo 25 d., todėl, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Utenos skyrius 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (10.15) VPE SP5-553 teisėtai ir pagrįstai pareigūnų pensiją A. K. paskyrė nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. už 12 mėn. iki dokumentų pensijai skirti gavimo VSDFV Utenos skyriuje dienos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam valstybinė pensija neteisingai paskirta nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., atmeta kaip nepagrįstus.

39. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus dėl Muitinės departamento veiksmų nagrinėjant jo prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo, pareiškėjas gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 5 071,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, kaip matyti, byla šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

41. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas