8c1bfcdb-3dfe-41b1-aa1f-7cfc799a1e5d · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-2009-1106/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00562-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.2.6.5 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 6 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra AndziulevičiÅ«tė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. R., jo atstovui advokatui Rolandui VaitekÅ«nui, atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

R. ir E. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

1) iÅ¡montuoti ir paÅ¡alinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorÄ laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieÅ¡kovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ , pažymėtÄ MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500, koordinačių sistemoje LKS-97 taÅ¡kais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini));

2) pašalinti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0475 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prie šio žemės sklypo ir ieškovams priklausančio 0,1429 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendros ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 Žemės sklypo plane M 1:500, pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra:

X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), esamus objektus - betoninių trinkelių dangÄ 1 metro atstumu iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500, pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taÅ¡kais 1-2-3-4-5, Å¡uns voljerÄ , esantį atsakovų žemės sklypo pietryčių kampe, kuris MB „Darnios ribos“ matininko M.

G. 2019-07-02 parengtame Žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas stačiakampio su viduje nubrėžtais įstrižais punktyrais formos figÅ«ra. Taip pat praÅ¡oma, atsakovams neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų per teismo nustatytÄ laikÄ , skirti jiems 10 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo įpareigojimo (sprendimo) neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovų naudai. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 2019-07-02 ieÅ¡kovas V. R. dalyvavo MB „Darnios ribos“ matininkui M. G. matuojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas ir matavimo metu sužinojo, kad atsakovų tvora yra „įlindusi“ į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , t. y. ieÅ¡kovų žemės sklypo kadastrinės ribos su gretimu atsakovų žemės sklypu neatitinka natÅ«roje esančios ir atsakovams nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieÅ¡kovų žemės sklype.

Sužinojęs apie nuosavybės teisės pažeidimÄ , V. R. kreipėsi į advokatÄ , iÅ¡ kurio jam tapo žinoma apie kitÄ pažeidimÄ , t. y., kad atsakovai savo sklype palei ginčo žemės sklypų bendrÄ ribÄ , kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta koordinačių sistemoje LKS-97 taÅ¡kais 1-2-3-4-5, iÅ¡klojo trinkeles bei sklypo gale (pietryčių kampe) palei tÄ pačiÄ Å¾emės sklypų bendrÄ ribÄ pastatė Å¡uns voljerÄ su stogo nuolydžiu į ieÅ¡kovų žemės sklypo pusę, pažeidžiant Statybos techninio reglamento imperatyvius reikalavimus, kad tiesti atitinkamus stogo neturinčius inžinerinius statinius, kaip ir inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau nei 1 m nuo sklypo ribos, privaloma turėti raÅ¡ytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus).

Atsakovai sutikimų neturi. Visas lietaus vanduo bei Å¡iukÅ¡lės atsakovų trinkelėmis bei Å¡uns voljero stogo nuolydžiu nuteka į ieÅ¡kovų sklypÄ ir jį terÅ¡ia. Atsakovams buvo iÅ¡siųstos dvi pretenzijos, tačiau jie per nustatytÄ terminÄ pažeidimų nepaÅ¡alino (1 t., b. l. 72-78). Atsiliepimuose į pradinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinius atsakovai nurodo, kad su jais nesutinka. Atsakovai savo žemės sklypo savininkais tapo 2007-05-31. Tuo tarpu ieÅ¡kovas – 2016-12-09 dovanojimo sutarties pagrindu, o abu ieÅ¡kovai – 2019-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Tiek tvora, tiek betono danga jiems priklausančiame sklype jau buvo iki sudarant žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei kitų statinių pirkimo – pardavimo sutartį. Tiek tvoros, tiek betoninės dangos, ant kurios buvo sudėtos trinkelės, statybos metai yra 1998 m., o baigtumas – 100 proc. Trinkelės buvo sudėtos netrukus po to, kai atsakovai įsigijo žemės sklypÄ , o tvoros stulpeliai apmÅ«ryti daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų, t. y. 2009 metais. Atsakovai objektyviai negalėjo gauti jokio raÅ¡ytinio sutikimo iÅ¡ ieÅ¡kovų, kadangi paprasčiausiai jie tuo metu nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai.

IeÅ¡kovas, iki jam įsigyjant pirmÄ jį žemės sklypÄ 2016 metais, ne kartÄ lankėsi jo motinai priklausančiame žemės sklype, matė įrengtÄ tvorÄ , betonines trinkeles ir, atsakovo žiniomis, netgi už motinÄ pasiraÅ¡inėjo atitinkamus dokumentus, tvarkant su žeme susijusius reikalus. Taigi, nei pats asmeniÅ¡kai, nei savo motinos vardu ieÅ¡kovas V. R., nei jo motina A. S. R. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino, t. y. ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl ieÅ¡kinyje nurodomų objektų statybos teisėtumo reikÅ¡ti prasidėjo tada, kai buvęs žemės sklypo savininkai (-as) sužinojo apie statybÄ (ne vėliau nei 2009 metų pradžioje), pardavus žemės sklypÄ ieÅ¡kovams, ieÅ¡kinio senaties terminas nenutruko ir neskaičiuojamas iÅ¡ naujo.

Yra suėjęs bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovai praÅ¡o taikyti. 1996 metų namų valdos žemės sklypo ribų plane matyti, kad yra visi suderinimai tiek su kaimynais, tiek su regionine kadastro byla. 2008 metais gyvenamo namo prijungimo prie elektros tinklų plane matoma jau egzistuojanti tvora, kad ji yra atsakovui priklausančiame sklype ir nepatenka į ieÅ¡kovų sklypo ribas. 2008-05-12 individualios įmonės „Kėdainių geodezija“ plane matyti, kad atsakovo sklype esanti tvora bei stulpelių apmurinimas nepatenka į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovai savo žemės sklype, Å¡alia ginčo tvoros yra atlikę žemės kasinėjimo darbus ir tai lėmė atsakovams priklausančios tvoros pasvyrimÄ ir galbÅ«t net galimÄ pasislinkimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemės sklypo pusę. IeÅ¡kovų teiginiai apie neva patenkančias Å¡iukÅ¡les ir neÅ¡varumus į jų žemės sklypÄ nuo trinkelių yra deklaratyvÅ«s. Betono trinkelių galuose yra iÅ¡kilęs bortelis, kuris nei Å¡iukÅ¡lėms (kurių atsakovų kieme nėra), nei vandeniui neleidžia patekti į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovai kelia klausimÄ dėl voljero teisėtumo, tačiau iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo nei buvę žemės sklypo savininkai, nei jie niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Å¡uns voljero ir su tuo susijusių klausimų, nors voljeras buvo pastatytas apytiksliai 2013 metų pabaigoje. Be to, iÅ¡skyrus tai, kad neva nuo voljero stogo lietaus vanduo patenka į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ (nors vertinant kai kuriuose nuotraukose matomÄ galimÄ riboženklį galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks vanduo net ir nepatenka į ieÅ¡kovų sklypÄ ), ieÅ¡kovai nenurodo jokių teisės normų, kurias atsakovai galėtų bÅ«ti pažeidę.

Ieškovai nėra pateikę ir nurodę kokiu atstumu nuo jų žemės sklypo ribos yra pastatytas voljeras. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2014-12-31) 23 straipsnio 25 dalis numatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Buvęs Å¡iuo metu ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo savininkas per Statybos įstatyme nustatytus terminus nereiÅ¡kė atsakovams jokių pretenzijų nei dėl trinkelių, nei dėl tvoros, nei dėl Å¡uns voljero, todėl joks papildomas raÅ¡ytinis sutikimas atsakovams nėra ir nebuvo bÅ«tinas, o ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės yra praradę teisę reikÅ¡ti kažkokias pretenzijas. IeÅ¡kovų inicijuotas procesas yra sÄ lygotas siekio atkerÅ¡yti atsakovui už tai, kad ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu už fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovÄ (1 t., b. l. 41-46, 117-120).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra. IeÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas buvo gautas sujungus du žemės sklypus. 2016-12-09 V. R. žemės sklypÄ padovanojo motina A. S. R.. Jai žemės sklypas buvo paženklintas 2009-09-11. Ji sutiko su nustatytomis ribomis ir žemės plotu. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2009-12-04. Matavimus atliko UAB „Matininkas“, jokių pastabų dėl esančios tvoros nebuvo nurodyta.

Atsakovams priklausantis žemės sklypas gautas sujungus du žemės sklypus. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovai 2017-02-28 kreipėsi į Tarnybos Kėdainių skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti sutikimÄ tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius valstybinėje žemėje. Sutikimas buvo iÅ¡duotas. Atsakovas ten sudėjo trinkeles. 2019-11-28 sutartimi Å¡i valstybinės žemės sklypo dalis priklauso R. B. (1 t., b. l. 31-33).

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio nėra žinomi jokie ginčo objektų, kuriuos ieÅ¡kovas Teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovus nugriauti, iÅ¡orės matmenys, tad nėra aiÅ¡ku, kuriai statinių kategorijai Å¡ie statiniai galėtų bÅ«ti priskirti, taip pat neaiÅ¡ku, ar ginčo objektai, suskaičiavus jų matmenų įvertinimo koeficientÄ K, apskritai priskirtini statiniams.

Inspekcija su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų nei Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“, nei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra gavusi. Taip pat Inspekcija neturi duomenų, jog dėl ieškinyje nurodytų ginčo objektų būtų surašyti atitinkami administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai (1 t., b. l. 108-110).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas V. R. prašė tenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad Å¡iais metais, atlikus sklypų matavimus, sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , nes riboženklis turėjo bÅ«ti sukaltas ant atsakovo trinkelių. Buvo apskųstas Statybų inspekcijai, kad neiÅ¡laiko atstumo tarp namo ir ribos. SklypÄ gavo dovanojimo bÅ«du iÅ¡ savo mamos ir tada pradėjo namo statybas. Iki tol sklype pastatų nebuvo. Atsakovo konfliktai vyko ir su jo mama, buvo užpiltas griovys, užimta dalis servitutinio kelio.

Buvo atsakovo provokacijos nuo pat pradžių. Kadastriniai matavimai, nežino kada jo buvo atlikti, jis visus savo dokumentus turėjo. Riboženkliai nebuvo net sukalti taip, kaip reikėjo. Dokumentus turėjo, buvo leidimas, todėl buvo tikras, kad pas jį viskas tvarkinga. Negali tiksliai pasakyti, kada buvo pastatyta tvora. Likusi tvora tverta vasaros pabaigoje, riboženklis yra jo sklype. Atsakovas per tvorÄ meta sniegÄ , lapus, montuoja kameras, grasina jiems ir statybininkams, skundžia jį. Atsakovų Å¡uns voljeras stovi apie 4 metai, tikslios datos pasakyti negali.

Nuo voljero stogo nuolydis į jo pusę ir viskas bėga pas jį. Jo sklypas yra žemiau nei atsakovų. Jis iÅ¡laikęs visus atstumus, bet įvertinant jo įlindimÄ , gal tie atstumai ir sumažėję. Å iuo metu atstumai yra nepakankami. Statybos inspekcija nurodo, kad jis negali tęsti statybos darbų, kol nebus iÅ¡spręsta Å¡i situacija, nes trÅ«ksta atstumo, nors pagal statybos leidimÄ viskas yra teisingai. Buvo padarytas griovys, kad vanduo subėgtų nuo jo sklypo, bet dabar kai pradėjo statybas, griovys buvo užpiltas ir tekantis vanduo iÅ¡ atsakovo jo netenkina, nes ten jis turės gyventi ir laikys darÅ¾Ä .

Jo sklypas anksčiau buvo naudojamas kaip daržas. Kur buvo sklypas, ten buvo servitutinis kelias, buvusi savininkė užsodindavo gėles ir klausdavo ar netrukdys. Po to priklausė kažkokiam bulgarui. Jis pastatė namÄ ir pirtį, padalino sklypÄ ir pardavė P. ir B. ir tie sklypai visiÅ¡kai neturi žemės, todėl atsakovai visokiais bÅ«dais bandė viskÄ daryti, užpylinėjo griovį. Neatsimena kada atsakovas klojo trinkeles, pats nematė kai tai vyko. Kai rado iÅ¡klota, statybų nevykdė, Å¡lubavo mamos sveikata, pasidarė tokį kaip griovį, tuo kanalu keliaudavo į jo užpiltÄ griovį.

Kai buvo trinkelės iÅ¡klotos ir tvėrė tvorÄ , sklypas dar priklausė mamai. Bėga vanduo į jo sklypÄ . Jo žemės sklypo dalies sluoksnis yra nukastas, bet prie tvoros nebuvo kasama (2020-11-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 4 min. 53 sek. – val. 47 min. 08 sek.). Teismo posėdyje atsakovas R. B. prašė atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad nieko nepažeidė. 2008 m. pirko namÄ . Tvora jau buvo, buvo betonuotas kiemas. Jis keitė trinkeles, 2013 m. statytas Å¡uns voljeras. Kaimynas meluoja.

Matavimai buvo atlikti 2008 m., 2009 m., elektrÄ vedė, kanalizacijÄ , daryta buvo kelis kartus. Tvora buvo apmÅ«ryta, stulpai ir pamatas buvo. SegmentÄ užtvėrė ir lentelėmis užkalė. Voljero aukÅ¡tis 1 m 50 cm. Matmenys 2x3 m. Nematė, kad nuo jo stogo bėgtų vanduo, nes ten dar jo sklypas. Dar 20-30 cm iki ribos. Matavimuose buvo kviečiami visados. V. R. dalyvavo, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovų sklype buvo labai stumdomos žemės, vykdomos statybos, vanduo bėga iki dabar. Po jo statybų tvora pavirto į ieÅ¡kovo pusę.

To nefiksavo ir tvoros dar netaisė. Tvora kuo toliau, tuo labiau virsta. Po lietaus bėga iÅ¡ ieÅ¡kovo sklypo vanduo (2020-11-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 56 min. 51 sek. – 1 val. 17 min. 45 sek.). Teismo posėdyje trečiųjų asmenų atstovai nedalyvavo. Pateikti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Teismo posėdyje liudytojas M. G. paaiÅ¡kino, kad darė atsakovų žemės sklypo matavimus, prijungiant valstybinės žemės dalį. IeÅ¡kovui darė topografinę nuotraukÄ .

PrieÅ¡ atvykstant matuoti, yra iÅ¡kviečiami kaimyninių sklypų savininkai. Matuojant R. B. sklypÄ , iÅ¡kvietė V. R. į matavimus. Dalis V. R. sklypo riboženklių buvo sukalti kito matininko, dalies nebuvo, dėl ko V. R. ir buvo kviestas į matavimus. Buvo neatitikimų dėl faktiÅ¡kai stovinčios tvoros, dėl ko nepavyko įkalti vieno riboženklio. Jis buvo įkaltas prie tvoros. Nebuvo įkalti gale sklypo riboženkliai. V. R. kitas matininkas darė matavimus prieÅ¡ tai po pertvarkymo projekto, jis pirmasis ženklino sklypÄ , prijungė valstybinės žemės dalelytę, tai riboženkliai buvo sukalti nuo įvažiavimo ir vienas riboženklis, kuris buvo prie tvoros įkaltas, turėjo įkaltas toliau, ten kur stovi tvora, bet jis buvo įkaltas prie tvoros, nes į pačiÄ tvorÄ Ä¯kalti neįmanoma.

Pati sklypų riba nėra lygi su faktiÅ¡kai stovinčia tvora, dalis tvoros patenka į V. R. sklypo ribas. Jo matavimais nuo įvažiavimo turėjo kažkur bÅ«ti 20-25 cm, o į sklypo galÄ tvora yra jau pilnai patenkanti į R. B. sklypo ribas ir nepažeidžia sklypo ribos, taigi yra nedidelis sklypo ribos ir tvoros persidengimas. Jo vertinimu, tai galėjo nutikti nuo daug ko - nukastos žemės, blogai užtverta buvo ar kad pavirto. Tvoros pavirtimas matomas, pavirtimo kampo negali įvardinti. Jis yra nuo tvoros centro.

Nustatė pagal tvoros aÅ¡inę linijÄ . Atliekant matavimus, įrankis yra GPS imtuvas, kuris yra kaip lazda, turinti gulsčiukÄ . Jis rodo ar tiesiai lygiai, todėl atsistojus prie tvoros gulsčiukas nerodo lygiai. BÅ«na „vaikščiojimas“ ribų pakitimas. Kadastro nuostatai nustato, kad riboženklis gali neatitikti su sklypo koordinate iki 10 cm miesto teritorijoje ir iki 30 cm kaimo teritorijoje. Jei riboženklis kaime bÅ«tų įkaltas 30 cm ir neatitiktų plane nurodytos koordinatės, tai nebÅ«tų laikytina klaida.

Ankstesni matavimai daryti vietinėje koordinačių sistemoje, kada perdarinėjami nauji geodeziniai matavimai dabartinėje sistemoje būna pats viso sklypo pasislinkimas, tai vadinama konvertavimo klaida - pats sklypo plotas ir atstumai nepasikeičia, bet būna kaip klaida, tai vadinamas „vaikščiojimas“. Darant geodezinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, jie turėtų būti ten kur ir priklauso. Šiuo atžvilgiu tai negalioja, nes abu sklypai buvo matuoti dabartinėje koordinačių sistemoje, tai ta paklaida negalėjo būti (2020-11-10 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 16 sek.

– 1 val. 36 min. 06 sek.). Teismo posėdyje liudytojas F. V. R. nurodė, kad atsakovas lenda į jų žemės pusę, užpylė griovį. ViskÄ sužinojo, kai atėjo matuoti. Tvora pastatyta atsakovo. Nekreipė dėmesio, kad vanduo bėgo į darÅ¾Ä , bet dabar yra trinkelės ir viskas bėga į jų pusę. Ten valstybinė žemė buvo. Griovys irgi valstybinė žemė, ten augo jų medeliai, atsakovas juos iÅ¡rovė ir atsitvėrė. Sklypas žmonos tėvų. Nesuprato kol neatėjo matuoti žemę.

Tada paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo tvora jų sklype. PrieÅ¡ matavimÄ jau buvo padovanotas sÅ«nui. Atsakovo sklypas yra aukščiau, kai palyja, bėga vanduo. Dabar Å¡uo prie tvoros loja. Kai žmogus gyveno prieÅ¡ atsakovus, tvoros ir trinkelių nebuvo. Po to tvora užsitvėrė ir trinkeles sudėjo. Iki sÅ«naus statybų, sklype buvo daržas. Tvora buvo seno Å¡eimininko visai prie namo tvora, o dabar tvora prie daržo (2020-11-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 38 min. 33 sek. – 1 val. 54 min. 25 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas V. R. paaiÅ¡kino, kad atsakovas įlindęs į brolio žemę, pasisavino virÅ¡ aro jo tėvų žemės, nes aplink namÄ net negalėjo apeiti. PrieÅ¡ tai buvusio Å¡eimininko tvora buvo lygi su namu. Dažnai nebÅ«na brolio sklype. Kai vaikas buvo, sklype buvo dirbama žemė. Kaimyninis sklypas tada dar nepriklausė atsakovui. Buvo P. žemė, kuris po to jÄ padalino ir pardavė. Buvo originali betoninė tvora, po to atsakovas jÄ nukėlė ir pastatė savo tvorÄ . Atsakovas tvėrė tvorÄ ir trinkeles dėjo.

Sužinojo iÅ¡ brolio, kad trinkelės sudėtos neteisėtai. Visada brolį skundžia. Kai lietus lyja, bėga vanduo. Matė kaip bėgo vanduo. Yra Å¡uns voljeras, Å¡uo loja, nėra net malonu bÅ«ti (2020-11-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 56 min. 10 sek. – 2 val. 6 min. 30 sek.). Teismo posėdyje liudytojas V. P. nurodė esÄ s R. B. kaimynas, ribojasi jų tvoros. Dėl R. B. ir V. R. sklypo ribos nežino. Tvora jau yra seniai, prieÅ¡ dar 2 savininkus. Tada buvo vielos tinklo tvora. PrieÅ¡ R.

B. buvo dar du savininkai. R. B. pakeitė tvorÄ kitomis medžiagomis, stulpai buvo, uždėjo skardÄ ir medį. Pamatai ir stulpai buvo kito savininko. Visas perimetras buvo koks buvo tik pakeitė medžiagas. Buvo metaliniai stulpai ir jie buvo apmÅ«ryti. IÅ¡ bendrų pokalbių teko girdėti, kad kiti kaimynai turi pretenzijas dėl tos tvoros. Tvora buvo tiesi, pasviro, kai prasidėjo statybos pas V. R., kodėl pasviro nežino. Akivaizdžiai matosi, kad tvora yra pasvirusi. Pas prieÅ¡ tai buvusį savininkÄ buvo Å¡aligatvinės plytelės, R.

B. atsikrausčius 2008-2009 m. buvo pakeistos trinkelės. TurbÅ«t A. R. savininkė to sklypo buvo. Matydavo, jie augino daržoves, prižiÅ«rėdavo tÄ Å¾emę. Pavasarį, vasarÄ pastoviai atvažiuodavo. Buvo atvira tvora, nežino kaip galėjo nematyti tvoros, trinkelių. R. B. turi Å¡unį gal nuo 2009-2010 m. V. R. sklype yra nukasta žemė sulig tvora. Iki statybų buvo žemiau, buvo Å¡laitelis, nelygus pavirÅ¡ius iki tvoros (2021-03-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 8 min. 42 sek. – 29 min. 23 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja I. P. paaiÅ¡kino, kad žemės sklypas iki tol, kol jį įsigijo R. B. priklausė keliems savininkams. Pirmiausia, buvo L. Tada buvo atskirta dalis sklypo, jÄ nusipirko G. L. buvo sudėjęs rusiÅ¡kas keturkampes plyteles aplink namÄ ir visame kieme. Po to G. pradėjo statyti vielinę tvorÄ , stulpus sudėjo. G. pardavė sklypÄ S., kuris nieko nedarė. IÅ¡ S. sklypÄ nusipirko R. B.. Jis tas senas plyteles pasikeitė ir susidėjo trinkeles. Nuėmė vielÄ ir sudėjo kitÄ tvorÄ - nuo jų pusės metalinę, o kitoje pusėje permatomÄ .

Tvoros pamatai ir stulpai buvo, R. B. nieko nekeitė tik nuo V. R. pusės plytomis apmÅ«rijo. V. R. sklype bÅ«davo daržas. Atvažiuodavo dažnai, daržus prižiÅ«rėdavo. Kai pradėjo namÄ statyti, atvažiuodavo. Per perÅ¡viečiamÄ tvorÄ , matosi trinkelės, pjaudavo žolę, turėjo matyti. Pora metrų nuo tvoros dabar ir namÄ pastatė, tai kaip gali nematyti. Dabar tvora jau baigia nugriÅ«ti. Kol namo nebuvo, R. B. sklypas buvo gal 80 cm aukščiau, buvo tvora ir iÅ¡kart Å¡laitas. Kai statė namÄ , sklypÄ pakėlė, tai tvora dabar griÅ«na,.

Jai atrodo, kad nukapstė, neužpylė žemės ir žiemÄ Å¡alčiai iÅ¡kėlė stulpus, nuėmė juodžemį, dabar žvyro užpilta, bet viskas iÅ¡klibėjo. Vis tiek tvorÄ reikės tvarkyt. Aukščių skirtumas yra likęs (2021-03-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 30 min. 57 sek. – 56 min. 05 sek.). Teismo posėdyje liudytojas M. D. nurodė buvęs R. B. sklype. Tvora buvo tiesi tada, dabar yra pavirtusi. Nežino ar buvo keista tvora. Tvora neturi atsparos, nes greičiausia ten trÅ«ksta žemės. Sklypai yra nevienodo aukščio - pas kaimynÄ yra žemiau.

Kiek atsimena tiesiai ėjo tvora. R. B. kieme buvo trinkelės ir šaligatvinės plytelės - priekyje trinkelės, prie terasos šaligatvinės. 2008 m. trinkeles padėjo kloti, klojo dar ir R. B. ir jo tėtis. Šaligatvinės plytelės išliko, priekyje buvo betonas ir ant jo sudėtos trinkelės, betonas jau buvo. Ant to pačio pagrindo klota, pagrindo plotas nesikeitė, nes tvora jau buvo. Atsimena, kad tvoros stulpai buvo. Stulpai ir pats pamatas buvo lygūs. Betono nekapojo. Yra bordiūras, trinkelės žemiau.

Trinkelės žemiau už tvoros pamatÄ . Yra įrengti trapai, kurie surenka vandenį. Jis yra kieme, pavirÅ¡iuje grotelės, pro kurias subėga vanduo. Padėjo įrengti trapÄ (2021-03-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 57 min. 57 sek. – 1 val. 21 min. 54 sek.). Teismo posėdyje liudytoja A. S. R. nurodė, kad sklypÄ padovanojo sÅ«nui. TvorÄ tvėrė pirma Å¡eimininkė B. Buvo vielos tinklas, varteliai mediniai. Dabartinis Å¡eimininkas keitė tvorÄ . Pirmoji savininkė negalėjo pažeisti tvėrimo ribos.

Pati darė dokumentus, viskas buvo gerai. Iki dabartinio Å¡eimininko ten buvo gryna žemė. Jis plytelėm iÅ¡klojo ir įlindo į jos darÅ¾Ä . Užklojo jos žemę plytelėm ir pastatė tvorÄ . Jau nevaikščiojo ji, kai klojo pamatus. Dokumentus sutvarkė prieÅ¡ tvoros statymÄ . Retkarčiais nuvažiuodavo pažiÅ«rėti ar tvarkingas jos daržas, vasarÄ vienÄ ar du kartus ne daugiau. Žinojo, kad žmogus tvarkingai prižiÅ«ri. Trinkeles matė, bet neatsimena kada. Žino, kad kaimynas turi Å¡unį (2021-03-02 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 26 min. 55 sek.

– 1 val. 59 min. 15 sek.). Teismo posėdyje liudytojas Z. B. nurodė 15-20 m. dirbęs A. S. R. priklausiusiÄ Å¾emę. TvorÄ statė R. B. ir jo tėvas. Kas seniau statė tvorÄ , nežino. Buvo mediniai stulpai ir viela užtraukta. Dabar stulpai lyg iÅ¡ plytų padaryti, yra didesni. Atrodo, kad tvora toje pačioje vietoje. Iki tol nebuvo trinkelių, jas dėjo R. B.. Yra žemės aukščių skirtumas. Kai nusipirko, R. B. paaukÅ¡tino žemės sklypÄ , ten ir taip gruntas prastas. Nebuvo betoninio pamato.

Gal maiÅ¡yti stulpeliai buvo, negali pasakyti. Kai dirbo žemę, atvažiuodavo tėvas ir sÅ«nus R. R. B. naudotis jam netrukdė. R. B. turėjo vilkinį Å¡unį. Sulodavo, kai eidavo palei tvorÄ (2021-05-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 6 min. 19 sek. – 28 min. 52 sek.). Teismo posėdyje liudytojas H. Ž. nurodė atlikęs statybos darbus V. R. sklype. Statybas pradėjo 2017 m. birželį. Statybos metu kaimyno tvora palinko į V. R. sklypo pusę. R. B. prašė sustiprinti tvoros pamatus.

Sutvirtino, kad negriÅ«tų toliau - užpylė betonÄ Ä¯ iÅ¡kastas duobes, atraminė sienelė gavosi, kad neslinktų pamatai. Metalinės tvoros gale paskutinis stulpelis buvo pasviręs su visu mÅ«ru, virÅ¡ 5 cm, jeigu ne daugiau. Sklypo padėtis yra geologiÅ¡kai prasta. Tvoros pamatai pastatyti į dulkingÄ priesmėlį. Turėjo daryti gilesnius pamatus tvorai, kad ji nevirstų. Aukščių skirtumas matosi topo nuotraukoje, kuri daryta 2016 m., skirtumas nuo 50 cm. Statybų metu visa aikÅ¡telė buvo iÅ¡lyginta.

Jokiais bÅ«dais negalėjo dėl statybos darbų pavirsti tvora. Žemės geologinė padėtis įtakoja pasvirimÄ . Turėjo pasiekti ne patį vandeningÄ sluoksnį. Juodžemio nestÅ«mė, kai atvažiavo, jau buvo nustumtas į sklypo vidurį. Gruntas jau buvo paruoÅ¡tas V. R. (2021-05-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 31 min. 31 sek. – 1 val. 16 min. 18 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a : patikslintas ieÅ¡kinys netenkinamas. Byloje nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovas 2016-12-09 dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.

S. R. (1 t., b. l. 51-54). 2019-09-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55-56). IeÅ¡kovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1429 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus du žemės sklypus (1 t., b. l. 4). 2017 m. atlikti ieÅ¡kovų žemės sklypo inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad inžinerinės geologinės sklypo sÄ lygos statybai yra vidutiniÅ¡kos.

Sklype aptikti kaičių stipruminių savybių dulkio ir molio gruntai. Žemės kasimo (gręžimo) darbus rekomenduojama vykdyti sausuoju metų laikotarpiu, tada požeminis vanduo darys mažiausiÄ neigiamÄ Ä¯takÄ darbų eigai. Požeminių eksploatuojamų patalpų apsaugai nuo sezoninio požeminio vandens reikalinga įrengti drenaÅ¾Ä ir hidroizoliacijÄ (2 t., b. l. 104-113). 2019-01-28 sudarytas ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys (2 t., b. l. 39-40). 2019-06-04 parengtas ieÅ¡kovų žemės sklypo planas pagal geodezinius matavimus, kurių metu buvo sukalti riboženkliai (2 t., b. l. 36, 37-38).

UAB „Matininkas“ nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieškovų žemės sklype.

Dėl to neiÅ¡laikomas minimalus atstumas tarp ieÅ¡kovų ir namo ir sklypo ribos (1 t., b. l. 9, 10, 11, 12, 2 t., b. l. 41, 42). 2019-10-23, 2019-12-02 praÅ¡ymuose ieÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovas paÅ¡alintų pažeidimus per nustatytÄ terminÄ (1 t., b. l. 6, 7, 8). 2020-01-29 antstolis Aleksandras Ščiukinas konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡klotos trinkelės iki pat tvoros (1 t., b. l. 13-21). 2020-06-19 antstolis Aleksandras Ščiukinas konstatavo, kad kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gale yra Å¡uns voljeras, kuris yra prie pat tvoros, voljero stogo nuolydis yra į V.

R. sklypo pusę (1 t., b. l. 79, 88). Pateiktose 2020-12-08 nuotraukose užfiksuotas ieÅ¡kovų žemės sklypas (2 t., b. l. 43-44), atsakovų tvoros elementai ieÅ¡kovų žemės sklype (2 t., b. l. 79-81), statybos darbai ieÅ¡kovų sklype (2 t., b. l. 96-102). 2020 m. lapkričio mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. R. skundÄ , nurodė, kad negali konstatuoti, jog tvora, voljeras ir trinkelių dangos aikÅ¡telė yra pastatyti ant žemės sklypo ribos, ar peržengiant sklypo ribÄ .

Atsakovų žemės sklypas nepatenka į teritorijas, todėl tvoros, voljero, trinkelių dangos aikÅ¡telės statybai neprivalomas statybÄ leidžiantis dokumentas (2 t., b. l. 45-47). IeÅ¡kovų pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose matoma sklypų riba lyjant lietui, lietaus vanduo abiejuose sklypuose, ieÅ¡kovų sklypo kraÅ¡te palei atsakovo sklypo betono pamatÄ susikaupusios (suneÅ¡tos) augalų atliekos. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0475 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-05-31, 2019 m. suformuotas sujungimo bÅ«du po 2019-11-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 47-48).

Atsakovams priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2007-05-31 iš Z. S. (1 t., b. l. 49-50). 2004-04-26 atsakovų namų valdos knygoje nurodyta, kad egzistuoja tvora ir betono aikštelė, pastatytos 1998 m., kurių baigtumas 100 procentų (1 t., b. l. 57). 2009-07-09 atsakovo sudarytoje būsto draudimo sutartyje nurodyta, kad egzistuoja tvora su kiemo vartais, kurių statybos metai yra 2009 m. (1 t., b. l. 58). 1996-05-20 namų valdos, tuo metu priklaususios V. L., žemės sklypo ribų plane pažymėta, kad atlikti suderinimai su kaimynais ir regionine kadastro grupe (1 t., b. l. 59). 2008 m. atsakovo gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų plane ir IĮ „Kėdainių geodezija“ plane matoma sklypų riba ir atsakovo žemės sklype esanti tvora bei jos stulpeliai (1 t., b. l. 60, 61). 2021-03-01 pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos (2 t., b. l. 123).

Atsakovų pateiktose nuotraukose užfiksuota: ginčo tvora, grunto pagrindas, ieškovų sklype telkšantis vanduo, šiukšlės, ieškovų sklype atliekami statybos darbai (1 t., b. l. 115-121, 2 t., b. l. 4-21), tai, kad atsakovų sklype 2009 m. jau buvo trinkelių danga (2 t., b. l. 58, 59), tai, kad kito atsakovų kaimyno pusėje nėra tvoros nuokrypio (2 t., b. l. 62-76), tai, kad atsakovų sklype įrengtas vandens nubėgimo latakas (2 t. b. l. 125-127). Atsakovų šuo gimęs 2010 m., iš pradžių buvo laikomas medinėje būdoje (2 t., b. l. 60, 61). 2010-01-05 A.

S. R. pateikė praÅ¡ymÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui imtis priemonių, kad bÅ«tų atlaisvintas bendro naudojimo kelias, kurį kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsitvėrė (2 t., b. l. 120). Institucija, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ , nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos atitinka faktinį naudojimÄ bei nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Namų valdų ribos yra teisingos.

Bendro naudojimo įvažiavimas yra neužtvertas. Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas trinkeles prie vartelių turi nuimti (2 t., b. l. 121). ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius buvo suteikęs leidimÄ atsakovams įrengti trinkelių dangÄ Ä¯Ä—jimui į sklypÄ (2 t., b. l. 122). Atsakovų pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose matoma: lyjant lietui, ieÅ¡kovų sklype telkÅ¡ančios balos, iÅ¡ namo lietvamzdžių bėgantis vanduo, lietaus vanduo ant atsakovų sklype esančio trinkelių ploto, kieme (1 t., USB raktas). 2021-08-13 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad:

1) ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sÄ lytį su žemės pavirÅ¡iumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro neatitinka ginčo ribos – užima ieÅ¡kovų žemės sklypo pavirÅ¡ių;

2) ginčo tvoros konstrukciniai elementai (betoninių stulpų apdailos plytos, betoniniai stogeliai, medinių lentų segmentai, metaliniai segmentai, metaliniai stulpai), esantys virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus, atstumais nuo 0,02 metro iki 0,23 metro neatitinka ginčo ribos – užima virÅ¡ ieÅ¡kovų žemės sklypo esančiÄ oro erdvę;

3) nagrinėjamu atveju taikytina leistina suminė 0,25 metro paklaida (0,1 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų);

4) tiek ieÅ¡kovo žemės sklypo pavirÅ¡ių, tiek virÅ¡ jo esančiÄ oro erdvę užimantys ginčo tvoros konstrukciniai elementai pagal vietovėje iÅ¡matuotus atstumus nevirÅ¡ija nagrinėjamu atveju taikytinos leistinos suminės 0,25 metro paklaidos, o nustatyti ginčo tvoros ir ginčo ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais bei vertintini kaip dėl objektyvių priežasčių atsiradę skirtumai, atliekant tų pačių vietovės taÅ¡kų matavimus skirtingu laiku / skirtingais metodais / skirtingose koordinačių sistemose (3 t., b. l. 6-49).

Valstybės įmonė Registrų centras raÅ¡te nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro 2021-09-13 duomenimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 2019-07-02 parengus Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-02-24 sprendimÄ Nr. 9SK-218-(14.9.110.), patvirtinantį žemės sklypo kadastro duomenų nustatymÄ pertvarkius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo bÅ«du.

Žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2020-02-26. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas M. G. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje bei Nekilnojamojo turto registro elektroniniame dokumentų archyve duomenų kitus statinius: inžinerinius įrenginius, kiemo statinius, įskaitant ir tvoras, trinkelėmis iÅ¡klotÄ kiemÄ ir Å¡uns voljerÄ , nėra. Žemės sklypo kadastro duomenys iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo sujungimo bÅ«du buvo nustatyti kelis kartus:

1. Nekilnojamojo turto registre 1996-08-14 buvo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996-05-20 kadastro duomenys pagal matininko A. V. 1996-05-20 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir Valstybinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo 1996-07-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo matavimai atlikti Kėdainių miesto vietinėje koordinačių sistemoje.

2. Nekilnojamojo turto registre 2010-02-20 buvo įregistruoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010-01-29 kadastro duomenys pagal UAB „Žemetra“ matininko A. P. 2010-01-29 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir Apskrities virÅ¡ininko 2010-02-12 įsakymÄ Nr. 02-06-1285. Žemės sklypo matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. žemės sklypas, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0026 ha), kuris Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-02-24 sprendimu Nr. 9SK-218-(14.9.110.) buvo sujungtas su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamojo turto registre 2019-10-16 buvo įregistruotas matininko M.

G. valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 2019-07-02 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-10- 09 sprendimo Nr. 9SK-909-(14.9.110.) suformuoti žemės sklypÄ pagrindu (3 t., b. l. 67-68). Valstybės įmonė registrų centras pateikė atsakovų žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastro duomenų bylÄ (3 t., b. l. 71-91). Dėl ieÅ¡kinio senaties Atsakovai praÅ¡o taikyti bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , vertindami, kad apie ginčijamÄ objektų statybÄ buvo žinoma A.

S. R., kartu galimai ir pačiam ieÅ¡kovui, ne vėliau kaip 2009 m. pradžioje, o asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieÅ¡kinio senaties termino. Nuosavybės teisės turinį sudaro asmens teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje gina savo galimai pažeistÄ jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi teisę, nesusijusiÄ su valdymo netekimu, pareiÅ¡kę negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ginant naudojimosi daiktu teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo netekimu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kiekvienai tokių pažeidimų dienai iš naujo. Tačiau iki teisės pažeidimo (objektyviojo momento) ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti.

IeÅ¡kinio senatis tampa teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Siekdamas tinkamai įvertinti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , pagal kurį nustatoma konkreti ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia pagal subjektyviuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021 ir joje cituojamos nutartys). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 ir joje cituojamos nutartys).

Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Remiantis cituota kasacinio teismo praktika, nustatant, ar yra negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo antroji sÄ lyga bei ieÅ¡kinio senaties termino objektyvusis kriterijus, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡iuo atveju buvo pažeistos ieÅ¡kovų naudojimosi daiktu teisės. Dėl tvoros Remiantis atsakovo R. B. paaiÅ¡kinimais, kuriuos patvirtino liudytojų V. P., I. P., M. D., Z. B. parodymai, nustatyta, kad ginčo tvorÄ tvėrė ankstesnis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Namų valdÄ Ä¯sigijęs atsakovas R. B. tvorÄ tik rekonstravo, pakeisdamas jos segmentÄ ir apmÅ«rindamas metalinius tvoros stulpelius. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl faktinės sklypų ribos. 1996-05-20 namų valdos, tuo metu priklaususios V. L., žemės sklypo ribų plane pažymėta, kad atlikti suderinimai su kaimynais ir regionine kadastro grupe (1 t., b. l. 59). 2004-04-26 atsakovų namų valdos knygoje nurodyta, kad tvora, pastatyta 1998 m., baigtumas 100 procentų (1 t., b. l. 57). 2008 m. atsakovo gyvenamojo namo prijungimo prie elektros tinklų plane ir IÄ® „Kėdainių geodezija“ plane matoma sklypų riba ir atsakovo žemės sklype esanti tvora bei jos stulpeliai (1 t., b. l. 60, 61). 2010 m.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribos atitinka faktinį naudojimÄ bei nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas. Namų valdų ribos yra teisingos (2 t., b. l. 121). 2019-06-04 ieÅ¡kovų žemės sklypo plane pažymėta ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų riba. IeÅ¡kovų žemės sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais, iÅ¡ kurių 2 panaudoti anksčiau įtvirtinti, 2 nauji riboženkliai bei pažymėta, kad ribos parodytos nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos tvora ir keliu (2 t., b. l. 36, 37-38). 2021-03-01 pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos (2 t., b. l. 123).

IeÅ¡kovų žemės sklypas buvo paženklintas 2009-09-11. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2009-12-04. Atsakovams priklausantis žemės sklypas, kaip minėta, buvo ženklintas 1996 m. Vadinasi, 2009 m. atliekant žemės sklypo, Å¡iuo metu priklausančio ieÅ¡kovams, ženklinimÄ ir kadastrinius matavimus, tvora atsakovų žemės sklype toje pačioje vietoje jau buvo. Byloje esminę reikÅ¡mę turi klausimas, ar egzistuoja leistina paklaida dėl kadastrinių matavimų atlikimo skirtingose koordinačių sistemose.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 24 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 m2, o 44 punkte nurodyta, kad, jeigu žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo savininkui pageidaujant gali būti tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 123 punkte nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro.

Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. Šia teisės norma rėmėsi matavimus atlikęs matininkas M. G. (2 t., b. l. 123). Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad turi būti taikoma leistina suminė 0,25 m paklaida, dėl kurios esami tvoros ir sklypų ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais (3 t., b. l. 27).

Atsakovams Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai 1996 m. buvo atlikti naudojant vietinę Kėdainių miesto koordinačių sistemÄ . Vietinės koordinačių sistemos buvo perskaičiuotos į valstybinę, numatant paklaidas, pagal kurias leistini ribų nesutapimai Kėdainių mieste yra 0,15 m. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų atstovo teiginiu, kad vietinės koordinačių sistemos duomenys nebuvo perkelti į valstybinę sistemÄ , nes tokių duomenų byloje tiesiog nėra.

Valstybės įmonė Registrų centras nenurodė, kad duomenys nebuvo perkelti (3 t., b. l. 67-68). To nenurodė ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Duomenų neperkėlimas būtų traktuotinas kaip Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 115 punkto nesilaikymas, tokia situacija tiesiog negalėjo būti leistina. Todėl šiuo atveju nėra faktinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punktu, nes atsakovų žemės sklypo pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje.

PrieÅ¡ingai, nei mano ieÅ¡kovų atstovas, teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu vien todėl, kad ieÅ¡kovų pasiÅ«lyto ir teismo skirto eksperto iÅ¡vados nėra naudingos ieÅ¡kovams. Žinoma, kad eksperto kompetencija nėra atlikti teisės normų aiÅ¡kinimÄ , tačiau ekspertas kaip specialių žinių turintis tos srities profesionalas įvykdė pareigÄ nurodyti apie paklaidos taikymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio 2 dalis). Jei ekspertas tÄ bÅ«tų sÄ moningai ar nesÄ moningai nutylėjęs, ekspertizės aktas neatitiktų jam keliamų reikalavimų ir netgi bÅ«tų pagrindas svarstyti eksperto atsakomybės klausimÄ .

IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės nekvestionavo ekspertizės iÅ¡vadų, neprašė apklausti ekspertÄ ar skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi, teismas pritaria ekspertizės akto iÅ¡vadoms ir jų nekartoja. Negalima nevertinti ir aplinkos faktorių, kurių visuma galėjo lemti tvoros ginčo taÅ¡kuose pasvirimÄ /pasislinkimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų sklypo pusę. Kaip nurodyta ekspertizės akte, ginčo tvoros pasvirimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų žemės sklypo pusę galėjo lemti daugelio priežasčių visuma – ginčo tvoros konstrukcija (jos patikimumas / tvirtumas), pamatų gylis, grunto tipas, gruntiniai vandenys, buvusių įšalų gylis, ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypų pavirÅ¡iaus aukščių skirtumas), stabilaus pagrindo / atramos nebuvimas ieÅ¡kovų žemės sklype ir kt. (3 t., b. l. 30).

Tvoros įsiterpimas į ieÅ¡kovų sklypÄ yra – 0,01 m-0,18 m sÄ lytyje su žemės pavirÅ¡iumi ir 0,02 m-0,23 m – virÅ¡ žemės pavirÅ¡iaus. Å ie atstumai iÅ¡ esmės yra nežymÅ«s, vertinant pagal minėtÄ teisės aktuose numatytÄ leistinÄ maksimaliÄ paklaidÄ . Kadangi nustatyta, jog tvora pasvirusi, atsakovai, bÅ«dami rÅ«pestingi Å¡eimininkai ir atsakingi turto savininkai, turės imtis priemonių atstatyti tvorÄ , kad Å¡i nepadarytų niekam žalos. Tačiau tvoros pasvirimas ir įsiterpimas konkrečiuose taÅ¡kuose keliais centimetrais į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ nelaikytinas teisės aktų pažeidimu.

Dėl trinkelių Patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat reikalaujama paÅ¡alinti betoninių trinkelių dangÄ 1 metro atstumu iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. IeÅ¡kovai savo teisės pažeidimÄ grindžia tuo, kad nuo trinkelių dangos iÅ¡ atsakovų žemės sklypo į jų sklypÄ patenka lietaus vanduo ir Å¡iukÅ¡lės. Trinkelių danga suklota neturint sutikimo. Atsakovo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovui 2007 m. įsigijus namų valdÄ , ginčo žemės sklypo vietoje buvo betoninė danga.

Atsakovas 2009 m. ant buvusios betono dangos užklojo trinkeles. Kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, betoninė trinkelių danga nepasižymi savybėmis, pagal kurias jÄ bÅ«tų galima laikytini statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rÅ«Å¡iai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. IÅ¡ to seka, kad trinkelių dangos statybai neprivalomas statybÄ leidžiantis dokumentas, kÄ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė dar 2020 m. lapkričio mėnesį iÅ¡nagrinėjusi V.

R. skundÄ (2 t., b. l. 45-47). Trinkelių dangos statyba nepatenka ir į sÄ raÅ¡Ä atvejų, numatytų STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentų padarinių Å¡alinimas“, kada yra reikalingas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas. Pažymėtina, kad Å¡is Statybos techninis reglamentas įsigaliojo tik 2017-01-01, taigi, 2009 m., kai atsakovai klojo trinkeles, apskritai nebuvo tokio reikalavimo. 2009 m. galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje taip pat nebuvo normų, kurios bÅ«tų nustačiusios, jog betoninė trinkelių danga priskirtina statiniams ir jai bÅ«tinas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas ar taikytini atstumo reikalavimai.

Darytina iÅ¡vada, kad nesant teisinio pagrindo priskirti trinkelių dangÄ statiniams, netaikytinas ir atstumo reikalavimas, kuris teisės aktuose numatytas statiniams kaip reguliavimo objektui, bei reikalavimas gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimÄ . Ä®vertinus žodinius ieÅ¡kovo bei jo atstovo pasisakymus, pateiktus vaizdo įraÅ¡us, teismas neturi faktinio pagrindo vertinti, kad dėl atsakovo sklype esamos trinkelių dangos arčiau nei 1 m atstumu iki sklypo ribos yra pažeidžiamos ieÅ¡kovų teisės. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovų kieme yra lietaus vandens surinkimo įrenginys (Å¡ulinys, trapas), į kurį subėga lietaus vanduo.

Antra, iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų negalima daryti net teorinės prielaidos, kad nuo bortelio, skiriančio trinkelių dangÄ nuo ieÅ¡kovų sklypo, bėgantis (srovenantis) lietaus vanduo gali užtvindyti ieÅ¡kovų sklypÄ ar kitaip padaryti žalÄ . Vandens srovenimas yra natÅ«ralus dėl sklypų aukščių skirtumo. IeÅ¡kovų sklypas yra žemiau. IeÅ¡kovams baigus namo statybas ir sutvarkius statybos aikÅ¡telę, t. y. aplinkÄ , galimai sklypas bus pakeltas ir iÅ¡nykus aukščių skirtumui, vanduo savaime nenubėgs.

Be to, vaizdo įraÅ¡e bei nuotraukose užfiksuoti ieÅ¡kovų sklypo pavirÅ¡iaus nelygumai dėl tebevykstančių statybų, minkÅ¡tas gruntas, lietvamzdžiais bėgantis vanduo, todėl bÅ«tų akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga teigti, kad į sklypÄ vanduo gausiai patenka tik iÅ¡ atsakovų sklypo. Trečia, manymas, kad atsakovams paÅ¡alinus 1 m trinkelių dangos, kažkiek lietaus vandens nenubėgs į ieÅ¡kovų sklypÄ , esant sklypų aukščių skirtumui, yra naivus. Ketvirta, vaizdo įraÅ¡e matomos vėjo suneÅ¡tos lapų, augalų liekanų sankaupos susidarė vėlgi dėl esamo aukščio skirtumų.

Nuotraukose, vaizdo įraÅ¡uose nesimato, kad atsakovų sklype netoli sklypų ribos augtų medžiai ar krÅ«mai, kurių lapai galėtų bÅ«ti atneÅ¡ami, ar bÅ«tų kitas tarÅ¡os Å¡altinis. Kiemas iÅ¡klotas trinkelėmis, yra Å¡varus ir tvarkingas. Ant tvoros pakabintos vazoninės gėlės tokio kiekio Å¡iukÅ¡lių natÅ«raliai negali sÄ lygoti. Nėra pagrindo teigti, kad vaizdo įraÅ¡uose matomos gamtinės Å¡iukÅ¡lės, kurių, beje, matoma ir ant atsakovų trinkelių dangos, buvo atneÅ¡tos iÅ¡ atsakovų žemės sklypo kaip terÅ¡iančio Å¡altinio.

Be to, iš nuotraukų matyti, kad bortelio viršus yra pakeltas, todėl šiukšlių patekimas yra apribotas (1 t., b. l. 115-118). Pažymėtina, kad besiribojančio sklypo savininkas (net ne šiuo konkrečiu atveju) negali būti laikomas atsakingu už gamtos reiškinius, t. y., kad gamtoje vėjas nešioja lapus ar kitas šiukšles. Tai prieštarautų protingumo principui. Nenustačius teisės aktų ir ieškovų teisių pažeidimų, reikalavimas dėl trinkelių dangos pašalinimo netenkinamas.

Dėl voljero Voljerai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21.2 punktÄ priskiriami nesudėtingiems statiniams – kitiems inžineriniams statiniams – užtvaroms. Jei voljero aukÅ¡tis ? 1 iki ? 2 m jis priskiriamas I grupei, jei aukÅ¡tis - > 2 iki ? 5 m aukÅ¡tesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ? 80 proc. – II grupei. Å is reglamentas įsigaliojo 2017-01-01. Nustatyta, kad atsakovų Å¡uns voljeras pastatytas 2013 m., kada minėto reglamentavimo dar nebuvo. Patikslintame ieÅ¡kinyje minimi kiti statybos techniniai reglamentai 2013 m. taip pat nebuvo įsigalioję, todėl jais remtis nėra teisinio pagrindo. 2013 m. galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija nenumatė, kad statant inžinerinį statinį bÅ«tų reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas ir nenustatė imperatyvaus atstumo reikalavimo.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių voljero duomenų, kad bÅ«tų galima jį vertinti kaip nesudėtingÄ statinį – užtvarÄ bei spręsti, ar jo statyba ir atstumas nuo sklypo ribos atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų koks yra voljero tikslus atstumas nuo sklypų ribos. Nesant įrodymų apie pažeidimÄ , laikytina, kad teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

IeÅ¡kovai savo teisės pažeidimÄ grindžia tuo, kad nuo nuožulnaus voljero stogo į jų sklypÄ bėga lietaus vanduo, Å¡iukÅ¡lės, sklinda nemalonus kvapas. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, kuriuose bÅ«tų užfiksuotas lietaus vandens bėgimas bei Å¡iukÅ¡lių patekimas nuo voljero stogo. IÅ¡ esamos vaizdinės medžiagos vertintina, kad aplink voljerÄ nėra Å¡altinio, iÅ¡ kurio ar nuo kurio Å¡iukÅ¡lės galėtų patekti ant voljero stogo, o nuo Å¡io – į ieÅ¡kovų sklypÄ .

Kaip jau buvo minėta, asmuo negali atsakyti už natÅ«ralių gamtos reiÅ¡kinių pasekmes. Antra, iÅ¡ nuotraukos (1 t., b. l. 120) matyti, kad nuo voljero stogo kraÅ¡to iki sklypų ribos (riboženklių) dar yra pakankamas atstumas, todėl, įvertinus voljero stogo nuožulnumÄ bei tai, kad stogo kraÅ¡tas yra statmenai nukreiptas žemyn, yra pagrindas teigti, kad didžiÄ ja dalimi ar netgi visiÅ¡kai lietaus vanduo patenka į atsakovų, o ne ieÅ¡kovų žemės sklypÄ . Trečia, pagal Lietuvos klimatÄ , vidutinį kritulių kiekį, neįsivaizduojama situacija, kad lietaus vanduo nuo tokio nuožulnumo voljero stogo galėtų padaryti ženkliÄ Å¾alÄ (užtvindyti) ieÅ¡kovų žemės sklypo daliai.

Ieškovų atstovo argumentas, kad lietaus vanduo gali sukapoti augalus, kuriuos ieškovai ateityje gali sodinti, vertintinas kaip hipotetinis ir praktiškai sunkiai įmanomas, įvertinus tai, kad augalai turi būti sodinami laikantis tam tikro atstumo nuo ribos. Pagal nuotraukas galima teigti, kad iš esmės fiziškai nėra įmanoma vandeniui nuo voljero stogo, esant atstumui iki paties atsakovų sklypo ribos, nedideliam nuožulnumui, patekti ant ieškovų sklype galimai pasodintų augalų ir juos sunaikinti. Toks aiškinimas prieštarauja protingumo principui.

IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ apie voljero vidų, t. y. kad Å¡uns laikymo sÄ lygos pažeidžia higienos sÄ lygas, kas gali sÄ lygoti smarvę ar kitokį diskomfortÄ aplinkiniams gyventojams. IÅ¡ esamos nuotraukos (1 t., b. l.

83) nėra pagrindo spręsti apie aplinkos tarÅ¡Ä , todėl Å¡is teiginys laikytinas neįrodytu. Ä®vertinus bylos duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta nei teisės aktų normų, nei ieÅ¡kovų teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties termino subjektyviųjų kriterijų. Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai dėl ginčo esmės nelaikytini turinčiais teisinę reikÅ¡mę, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys ir detalizuojantys dokumentai rodo, kad patirtos 3 000 Eur iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi iÅ¡laidų realumÄ (3 t., b. l. 99-101).

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovų atsakovams priteisiamos jų turėtos 3 000 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje taip pat susidarė 6,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus patikslinto ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovų. Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : netenkinti patikslinto ieškinio. Priteisti iš ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 (trijų tÅ«kstančių eurų) Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,30 (Å¡eÅ¡ių eurų 30 ct) Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡ra AndziulevičiÅ«tė Â