2023-06-21 Nr. AB-12341-3-61-3-02120-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-545-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02120-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. SKP-6 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 21R(AG-296/03-2021) (toliau – ir Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Komisija netyrė, neanalizavo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, tačiau sutiko su Agentūros pozicija, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, turinčią reikšmės projekto Nr. 19JU-KV-17-1-01940-PR001 „L. M. daržininkystės ūkio įkūrimui“ (toliau – ir Projektas) administravimui (Projekto kontrolei vykdyti), tuo padarydama sunkų pažeidimą, dėl kurio, vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas Nr. 640/2014) 35 straipsnio 6 dalimi, taikytina visos išmokėtos paramos (31 999,52 Eur) susigrąžinimo sankcija.

2.2. Ji laikėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-390 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 18.2 papunktyje nustatyto įpareigojimo, t. y. visą laiką vykdė žemės ūkio veiklą. Tai, be kita ko, patvirtina pateiktos foto nuotraukos, pardavimo bei pirkimo sąskaitos-faktūros, atsakovo pateikti patikrinimo aktai, kurie patvirtina faktus, jog žemės ūkio veikla buvo vykdoma. Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnės 2020 m. gegužės 13 d. rašte taip pat nurodyta, kad Kietaviškių seniūnijos atstovai 2020 m. gegužės 13 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo laukus ir atliko foto fiksaciją. Rašte nurodyta, kad pareiškėjos laukuose yra retai sudygusios pavienės pernykštės rūgštynės. Taigi yra akivaizdu, kad šiuo atveju faktas, jog 2019 metais buvo auginamos rūgštynės, yra patvirtintas kompetentingo, nešališko trečiojo asmens. Todėl NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimo teiginys, kad pareiškėja neaugino rūgštynių, yra paneigtas rašytiniais įrodymais.

2.3. NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėja neužtikrino valdos ekonominio dydžio, taip pat kad įgyvendinus verslo planą ir visu plano kontrolės laikotarpiu valdos ekonominis dydis (toliau – ir VED) bus didesnis nei 8 000 Eur, bei 2019 metais valdos ekonominis dydis išreikštas standartine produkcijos verte (SP) sieks 27 202,36 Eur. Atsakovas turėjo vadovautis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pažymoje nurodytais duomenimis, kadangi apskaičiuoti VED dydį yra kompetentingas būtent ŽŪIKVC ir šiuos duomenis jis teikia NMA, kuri ir privalėjo šiais duomenimis remtis. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad 2019 metams nustatytas VED, išreikštas SP, sudarė 29 575,20 Eur, o pareiškėjos ūkio VED, išreikštas SP, 2020 m. sausio 1 d. – 29 683,58 Eur, 2020 m. liepos 1 d. – 44 679,08 Eur, 2021 m. sausio 1 d. – 44 672,8 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėja laikėsi paramos sutartyje ir paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

2.4. Ji taip pat atitiko ir Įgyvendinimo taisyklių 40.3.3 papunktyje nustatytus reikalavimus, nes 2019 metais jos bendros pajamos buvo 18 000 Eur, pajamos iš daržininkystės ūkio buvo 18 000 Eur, 2020 metais bendros pajamos buvo 19 208 Eur (prie daržovių pardavimų pajamų pridėtos NMA išmokos), pajamos iš daržininkystės ūkio buvo 18 877 Eur. Todėl ir minėtoje normoje reglamentuoti įsipareigojimai buvo įvykdyti, o šiuos faktus patvirtina atsakovui teiktos sąskaitos-faktūros.

2.5. Nebuvo pagrindo taikyti Įgyvendinimo taisyklių 56.2 papunkčio, nes pateikti nenuginčyti ir kompetentingos institucijos paskaičiuoti duomenys patvirtina faktus, kad paramos gavėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas SP, yra didesnis kaip 8 000 Eur. Šiuo atveju pritaikytos nepagrįstai didelės sankcijos, o tai neatitinka proporcingumo principo. Be to, Agentūra neįvertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta Vyriausybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Tai laikytina force majeure aplinkybe (dėl sausros nudžiūvusias rūgštynes). Įgyvendinimo taisyklių 54 punkte yra nurodyta, kad sankcijos netaikomos, jei nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Todėl šiuo atveju sankcijos negalėjo ir neturėjo būti taikomos.

2.6. Atsakovas kreipėsi į ekspertą dėl moliūgų laukuose atliktų patikrų, kuris aiškiai nurodė, kad nuotraukose matosi keletas augančių moliūgų augalų. Taigi net ir atsakovo pasitelkti ekspertai patvirtino faktus, kad daržininkystės veikla buvo vykdoma. Be to, nėra aišku, kokios foto nuotraukos ir kokia kita informacija buvo pateikta ekspertui, apie kurios atliekamą tyrimą pareiškėja net nebuvo informuota.

2.7. Nei vienas pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas (pvz., Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnės 2020 m. gegužės 13 d. raštas, sąskaitos-faktūros) nėra nuginčytos. Atsakovas vertino tik savo paties parengtus dokumentus ir visiškai nevertino pareiškėjos teiktų dokumentų. Įrodymų visuma paneigia atsakovo padarytas išvadas apie nevykdytą daržininkystės veiklą, priešingai, patvirtina, kad daržininkystės veikla buvo vykdoma, produkcija buvo auginama ir realizuojama.

2.8. Apie patikros rezultatus pareiškėja sužinojo tik gavusi NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimą. Jokių pranešimų apie patikras, jų atlikimą bei rezultatus nebuvo pateikta. Savo 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikrų rezultatais NMA paneigė 2020 m. liepos 13 d. patikros rezultatus. Agentūros 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikros pranešime pateikiamos ridikų, krapų ir moliūgų foto nuotraukos. Atsakovo foto nuotraukose ridikai matosi puikiai augantys, o pagal technologiją juodieji ridikai apskritai sėjami liepą, todėl ridikai buvo sėjami skirtingais laiko tarpsniais. Ropių vietoje taip pat buvo auginami ridikai, nes ropės nesudygo, ši informacija matosi pasėlių deklaracijoje 2020 m. liepos 17 d. pakeistais duomenimis. Krapų derlius jau buvo nuimtas patikros metu, tačiau NMA 2020 m. rugpjūčio 5 d. rado krapų likučių augalų liekanų. Pagal NMA darbą reglamentuojančias taisykles iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. rastos pasėlio arba pasėlio augalų liekanos patvirtina faktus apie augalų buvimą. Beje, patikra buvo po 2020 m. rugpjūčio 1 d., krapai 2020 m. rugpjūčio 8 d. buvo vėl pasėti antram derliui.

2.9. Patikros metu einamųjų metų liepos 28 d. sandėliuojamų daržovių jau nebebuvo, tai yra krapų derlius buvo nuimtas ir parduotas, o kitos daržovės buvo rudeninės, kurių galutinio derliaus dar nebuvo, jaunos šviežiam vartojimui skirtos daržovės buvo renkamos mažais kiekiais ir gabenamos tiesiai iš laukų. Todėl laikinai buvo padėtos statybinės medžiagos, kadangi tuo metu vyko antrojo sandėlio statybos darbai.

2.10. Nė viename teisės akte nėra apibrėžta sąvoka dominuojanti kultūra. Nėra aišku, kokie konkrečiai keliami reikalavimai augalams, kad būtų galima konstatuoti, kad jie dominuoja viename ar kitame lauke. Pareiškėjos pateikiamos nuotraukos patvirtina, kad paraiškoje deklaruotuose laukuose moliūgai augo. Patikros metu darytos nuotraukos neatspindi realios padėties, nes yra padarytos stambiu mastu ir sunku identifikuoti vienos ar kitos kultūros dominavimą. Šiuo atveju pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad moliūgų sėklos buvo įsigytos, o pardavimo PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad užauginti moliūgai buvo parduoti. Visos sąskaitos iki šiol nėra nuginčytos, todėl yra galiojančios. Moliūgų derlius yra imamas prieš šalnas, todėl patikros vietoje metu (t. y. 2020 m. rugpjūčio 5 d.) moliūgų derlius buvo tik pradėję bręsti, o realus derlius buvo vėliau, tai yra jau po patikros vietoje. Daržininkystės veiklos vykdymą taip pat liudija ir įsigyta nuosava žemės ūkio technika ūkio darbams atlikti.

2.11. Pritaikytos sankcijos yra neadekvačios, neprotingos ir pernelyg didelės. Atsakovas savo išvadas grindžia tik prielaidomis, kurios yra paremtos tik atsakovo rašytiniais įrodymais.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. NMA tyrimo metu surinktų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. ir 2020 m. (Verslo plano kontrolės laikotarpiu) nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos), tik ją dirbtinai imitavo.

3.2. Pareiškėjos teiginius dėl neva vykdytos žemės ūkio veiklos 2019 m. (rūgštynių auginimo) paneigia NMA 2019 m. balandžio 8 d. atliktos Projekto patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-1085450 užfiksuotas aplinkybes, t. y. iš nuotraukose užfiksuotų aplinkybių matyti, kad sklype, kuris yra šalia kelio ir kuriame buvo 2018 m. ir 2019 m. deklaruota, kad auginamos rūgštynės, rūgštynių auginimo požymių nebuvo nustatyta. NMA 2019 m. rugpjūčio 22 d. atliktos (Paraiškos Nr. 19-1012340422-1) patikros vietoje ataskaitoje Nr. 19-1012340422-D4-1 užfiksuota, jog kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS) kuriuose yra deklaruota 4,16 ha RŪG (rūgštynės), pasėlis nenustatytas, t. y. nenustatyta, jog būtų auginamos rūgštynės, priešingai, užfiksuota, kad laukai, kuriuose turėjo būti auginamos rūgštynės, yra nedirbami.

3.3. Kietaviškių seniūnijos 2020 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (118.8)27S-33 nepatvirtina pareiškėjos veiklos vykdymo fakto, Kietaviškių seniūnijos 2019 m. raštas neįrodo fakto, kad pareiškėja 2019 m. vykdė daržininkystės veiklą, nes minėtame rašte nurodyta, jog kitais (2020 m.) kalendoriniais metais buvo užfiksuota, kad pareiškėja ankstesniais kalendoriniais metais (2019 m.) vykdė veiklą (augino rūgštynes). Kietaviškių seniūnijos rašte nurodyta, kad „<...> apie rūgštynių sėjimo faktą 2019 m. rudenį seniūnija duomenų neturi“. Kietaviškių seniūnija nėra už paraiškų administravimą atsakingas subjektas, jai nėra priskirta atlikti patikras vietoje arba atlikti stebėseną, kas seniūnijos teritorijoje kokias žemės ūkio kultūras augina. Taigi, Kietaviškių seniūnijos raštas nepatvirtina pareiškėjos veiklos vykdymo fakto 2019 metais.

3.4. Surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja veiklos 2020 m. nevykdė, o tik ją imitavo. Iš patikros metu užfiksuotų aplinkybių matyti, jog nėra auginamos daržovės, kurios būtų tinkamos parduoti (subrendusios). Taip pat, atlikus patikrą, buvo nustatyta, kad ūkiniame pastate, kuriam buvo skirta parama, nebuvo sandėliuojamos žemės ūkio produkcijos, viduje buvo laikomos statybinės medžiagos, baldai, kiti daiktai. Patikros, atliktos 2020 m. rugpjūčio 5 d., metu taip pat buvo nustatyti pažeidimai t. y. visas KŽS 067536-3640 lauke Nr. 1 deklaruotas plotas (2,54 ha, paselis MOL (Moliūgai)) netinkamas paramai gauti.

3.5. Vertinant aplinkybes dėl VED, turi būti atsižvelgiama į įrodymų visumą bei į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 patvirtinto Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, o ne vadovaujamasi tik ŽŪIKVC pažyma apie žemės ūkio VED. Sprendžiant dėl VED dydžio, buvo vertintos Aprašo nuostatos bei patikrų vietoje ataskaitos, jų metu užfiksuotos faktinės aplinkybės. Nors Aprašo 20 punkte nustatyta, jog už VED dydžio apskaičiavimą yra atsakingas ŽŪIKVC, tačiau konkrečios valdos VED nustatomas pagal produkcijos standartinę vertę dauginant iš deklaruotų pasėlio ploto arba registruotų ūkinių gyvūnų skaičiaus. Pareiškėja buvo deklaravusi 6,60 ha žemės ūkio naudmenų (toliau – ir ŽŪN), iš jų 4,16 ha rūgštynių. Taigi, nors ŽŪIKVC duomenimis, pareiškėjos ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, 2020 m. sausio 1 d. buvo lygus 29 683,58 Eur, tačiau tokie duomenys yra pirminiai, t. y. besiremiantys tik pareiškėjos deklaruotais dydžiais. Jie nėra aktualūs, nes pareiškėja neteisingai paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas bei kitus plotus deklaravo auginamų rūgštynių plotus. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja nesilaikė įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

3.6. NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės detaliai aprašytos ir motyvuotos, konkretizuotos pagal konkretų padarytą pažeidimą, todėl pareiškėjos teiginiai dėl sankcijos proporcingumo laikytini nepagrįstais, o NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

3.7. Nebuvo nustatyta, kad reikalavimų pareiškėja nesilaikė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Be to, pareiškėja iki patikros atlikimo dienos neinformavo NMA apie galimas force majeure aplinkybes (dėl sausros nudžiūvusias rūgštynes) ir nepateikė tokias aplinkybes įrodančius dokumentus, nors, pateikdama Paraišką Nr. 19-1012340422-1 bei įgyvendindama Projektą ir siekdama paramos, įsipareigojo laikytis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. Ekstremalios situacijos visoje šalyje paskelbimas dėl sausros padarinių šalinimo pati savaime nėra force majore aplinkybė. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė dėl kokių priežasčių pareiškėja nevykdė savo įsipareigojimų auginti rūgštynes.

3.8. NMA, atlikdama patikras, pareiškėjų neprivalo informuoti apie jų atlikimą. Teisės aktuose nėra numatyta, kad NMA privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti patikrą ir nenustato, kad patikra gali būti atliekama tik tuo atveju, jei joje dalyvauja pareiškėjas.

3.9. Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikros nuotraukos yra akivaizdu, kad moliūgai neužėmė akivaizdžios daugumos lyginant su kitais augalais. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto Doc. Dr. A. Ž. konsultacija. Pareiškėjos pateikti dokumentai (sąskaitos-faktūros, jų detalizavimas lentelėje, nuotraukos) nepatvirtina tinkamo Taisyklių reikalavimo laikymosi bei nepaneigia Patikros ataskaitoje užfiksuotos faktinės KŽS Nr. 067536-0971 lauko Nr.1 būklės. Sąskaitose-faktūrose įvardintos parduotos prekės bendriniu pavadinimu „daržovės“. Patikros nuotrauka, daryta 2020 m. rugpjūčio 5 d., joje matyti, kad dominuoja – piktžolės, nematyti jokių moliūgų vaisių. Dalis sąskaitų-faktūrų, kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina užaugintų moliūgų pardavimą, yra išrašytos rugpjūčio mėn., t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. (praėjus 15 dienų nuo patikros), rugpjūčio 26 d. (praėjus 20 dienų nuo patikros), rugpjūčio 31 d. (praėjus 26 dienoms nuo patikros). Jeigu pareiškėja rugpjūčio 20, 26, 31 d. pardavė moliūgus, tai patikros nuotraukoje turėtų matytis gulintys nesubrendę vaisiai. Taigi, pagrįstai kilo abejonė dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, patvirtinančių užaugintų moliūgų derliaus realizavimo faktą. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos yra be vietos koordinačių, darytos iš arti (neapima viso lauko ploto).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos L. M. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja 2017 m. liepos 27 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KV-17-1-01940-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje pareiškėja nurodė, kad: siekia pagrindinių priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslų, todėl kryptingai planuoja įkurti savo ūkį; išsinuomojo 6,54 ha plotą, kuriame žemės ūkio naudmenos sudaro 5,85 ha.; planuoja užsiimti daržininkystės produkcijos auginimu, augins lapines ir špinatines rūgštynes; projekte numatytiems tikslams pasiekti bus vystomas daržininkystės ūkis; nuo 2018 m. ūkininkė planuoja lapinėmis ir špinatinėmis rūgštynėmis užsėti 4,147 ha žemės ūkio naudmenų, o 0,10 ha valdos sklypą, kuriame yra sodas, ūkininkė laikys savo reikmėms ir jo nedeklaruos; iš 1,76 ha pievų ir natūralių ganyklų ūkininkė planuoja gauti papildomų pajamų, pardavusi šieną; ūkininkė specializuosis daržininkystės siauroje šakoje, todėl iki įsikūrimo kruopščiai analizavo rinką, ieškojo būsimos produkcijos pirkėjų; pareiškėja planuoja iki projekto verslo plano kontrolės pabaigos pasiekti grynąjį pelningumą iki 45,04 proc., o grynojo pelno gauti iki 13 584,00 (2018 m) Eur; grynasis pelningumas įgyvendinus verslo planą 2018 m. bus 45,04 proc., 2019 m. – 47,05 proc.,2020 m. – 48,08 proc., 2021 m. 49,91 proc. Pajamos iš daržininkystės sudarys 2018 m. – 99,11 proc., 2019 m. – 99,15 proc., 2020 m. – 99,17 proc., 2021 m. – 99,24 proc. visų valdos pajamų.

5.2. NMA 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. KV-443 (10.6.1E) pareiškėją patvirtino paramos gavėja, bei paramos įgyvendinimui pareiškėjos projektui Nr. 19JU-KV-17-1-01940-PR001 „L. M. daržininkystės ūkio įkūrimas“ (Projektas) skyrė 32 000 Eur dydžio paramos sumą.

5.3. Pareiškėja 2018 m. balandžio 26 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP001, pagal kurį NMA 2018 m. gegužės 3 d. išmokėjo paramos 16 000,00 Eur (avansą). Pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP002, pagal kurį NMA 2019 m. balandžio 18 d. išmokėjo paramos 15 999,52 Eur dalį už kelią (ilgis 100 m., plotis 4 m) bei ūkinį pastatą (plotis – 6,09 m, ilgis 8,09 m, aukštis 4,5 m, tūris 220 kub. m.).

5.4. NMA 2019 m. balandžio 8 d. atliko patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VV-1085450), kurios metu buvo nustatyta, kad sklype, kuris yra šalia kelio ir kuriame buvo 2018 m. ir 2019 m. deklaruota, kad auginamos rūgštynės, nenustatyta rūgštynių auginimo požymių.

5.5. Pareiškėja NMA pateikė 2019 m. gegužės 8 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (Nr. 19-1012340422-1) (toliau – ir Paraiška Nr. 19-1012340422-1), kurioje deklaravo 6,60 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 4,16 ha buvo deklaruoti rūgštynių plotai.

5.6. NMA 2019 m. rugpjūčio 22 d. NMA atliko (pagal Paraišką Nr. 19-1012340422-1) patikrą vietoje. Patikros metu be kitų neatitikimų kituose pareiškėjos laukuose, nustatyta, jog KŽS, kuriuose yra deklaruota 4,16 ha RŪG (rūgštynės), deklaruotas pasėlis nenustatytas. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. NMA pateikė paaiškinimą dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikros vietoje metu rastų neatitikimų, kuriame nurodė, kad rūgštynių laistyti negalėjo, nes jos auga dideliame plote, o tam skirtos įrangos dar neturi ir kad laukai vėl planuojami ruošti iš naujo, tačiau pareiškėja negavo rūgštynių sėklos atsėti. NMA, atsižvelgdama į 2019 m. rugpjūčio 22 d. NMA atliktos patikros rezultatus, įvertinusi pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktų nuostatų, priėmė 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą BR6-3728469 „Dėl skirtų išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo nusprendė už Paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas bei kitus plotus deklaruotus ŽŪN plotus neskirti paramos. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes.

5.7. Pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. pateikė raštą Nr. GDTR-40 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame nurodė, jog pateiktos sąskaitos-faktūros yra pateiktos už pavasarinį derlių, ne vien tik už rūgštynes, taip pat buvo parduotos ir kitos daržovės – pomidorai, agurkai, morkos, bulvės, svogūnai, burokėliai, kuriuos pareiškėja gavo iš draugų ir pažįstamų ūkininkų.

5.8. NMA 2020 m. liepos 13 d. atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaitos Nr. V-VV-1225206) ir nustatė pažeidimus: KŽS 066539-8321 laukas Nr.1 deklaruotas pasėlis PAS (Pastarnokai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 066539-6562 laukas Nr. 2 deklaruotas pasėlis RID (Baltieji, juodieji ridikai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 066539-6562 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis RID (Baltieji, juodieji ridikai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 067536-1693 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis NEP Netinkami paramai plotai; KŽS 067536-3640 laukas Nr.4 deklaruotas pasėlis KRA (Krapai) aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 067536-4180 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas) bei iš patikros nuotraukų matyti, kad kituose deklaruotuose (daržovių auginimo) laukuose nėra tinkamai auginamos daržovės, laukuose vyraujantys kiti augalai, negu deklaruoti pasėliai (daržovės), iš patikros metu užfiksuotų aplinkybių matyti, kad nėra auginamos daržovės, kurios būtų tinkamos parduoti (subrendusios).

5.9. NMA 2020 m. liepos 28 d. atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaitos Nr. V-VV-1228934), kurios metu nustatyta, kad ūkiniame pastate, kuriam buvo skirta parama, nebuvo sandėliuojamos žemės ūkio produkcijos, viduje buvo laikomos statybinės medžiagos, baldai, kiti daiktai.

5.10. NMA 2020 m. rugpjūčio 5 d. atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaitos Nr. 20-1012340422-D4-1) ir nustatė Paraiškos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, kurios reg. Nr. 20-1012340422-1 (toliau – ir Paraiška Nr. 20-1012340422-1), pažeidimus t. y. kad visas KŽS 067536-3640 lauke Nr. 1 deklaruotas plotas (2,54 ha, paselis MOL (Moliūgai)) – netinkamas paramai gauti.

5.11. NMA, įtarusi pareiškėjos Projekto pažeidimus, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja nevykdo Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos t. y. neaugino rūgštynių (2019 m.) bei neaugino kitų daržovių (2020 m.), ją dirbtinai imitavo ir nesilaikė Paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais (neužtikrino, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu bus didesnis kaip 8 000 Eur, bei 2019 metais valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, sieks 27 202,36 Eur) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 1). Už šį pažeidimą pareiškėjai taikytina visos išmokėtos paramos (31 999,52 Eur) susigrąžinimo sankcija. NMA taip pat nustatė, kad pareiškėja nuslėpė informaciją ir pateikė neteisingą informaciją (tikrovės neatitinkančią informaciją (dokumentus)) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 2). Už Pažeidimą Nr. 2 pareiškėjai taikytina visos išmokėtos paramos (31 999,52 Eur) susigrąžinimo sankcija. Taip pat taikytina papildoma sankcija – paraiškos teikimo apribojimas – pareiškėjai neskiriant paramos pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ir „Bendradarbiavimas“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

5.12. NMA, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, priėmė 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai pritaikė visos išmokėtos paramos pagal mokėjimo prašymus (mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP001 ir mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP002) susigrąžinimo sankciją, t. y. išmokėtos 31 999,52 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Taip pat taikė papildomą sankciją – paraiškos teikimo apribojimas – Paramos gavėjai neskiriama parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ir „Bendradarbiavimas“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

5.13. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją su skundu, kuri 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 21R(AG-296/03-2021) pareiškėjos skundo netenkino.

6. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 243 punkto papunkčiais, pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis), vykdydamas projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu (243.3 papunktis), nustojo vykdyti projektą, pažeisdamas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas nukrypo nuo patvirtinto projekto biudžeto, negali pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Mokėjimo agentūros (243.4 papunktis), pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (243.12 papunktis). NMA, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas.

7. Teismas vertino, kad NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendime padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėja nevykdė daržininkystės veiklos – neaugino rūgštynių, moliūgų, kitų daržovių, todėl nepasiekė Projekto rezultatų. Tokią išvadą atsakovas priėmė pagrįstai atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir pareiškėjos deklaruotose laukuose užfiksuotas faktines aplinkybes, kurios ir patvirtino realią laukų būklę.

8. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, vertinant pareiškėjos ūkio VED, mažesnio dydžio nustatymui įtakos turėjo atsakovo patikrinimo metu nustatyta reali pareiškėjos deklaruotų rūgštynių lauko situacija. Kaip atsakovas nustatė patikrinimo metu, pareiškėja nevykdė veiklos, susijusios su rūgštynių auginimu, todėl atitinkamai pareiškėjos ūkio VED apskaičiuotinas ženkliai mažesnis negu yra nurodyta ŽŪIKVC pažymoje, kuria pareiškėja vadovaujasi.

9. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 4.3 papunktyje nustatyta, jog VED – produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis – tai piniginiais vienetais išreikštas rodiklis, kuriuo apibūdinamas žemės ūkio valdos dydis ir kuris yra lygus valdos visos produkcijos standartinės vertės ir valdos pajamų, gautų už paslaugas žemės ūkiui, sumai. Skaičiuojant VED už laikotarpį, nurodytą Aprašo 3.2 papunktyje (prasidedantį sausio 1 arba liepos 1 d.), naudojami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys. Taigi, apskaičiuojant pareiškėjos ūkio VED turėjo būti imami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys. Sprendžiant dėl VED dydžio NMA vadovavosi Aprašo nuostatomis bei patikrų vietoje metu užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatė, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitiko realios laukų situacijos, nes buvo fiksuotas neteisingas auginamų rūgštynių ploto deklaravimas. Pareiškėjos deklaruotas plotas skyrėsi nuo realiai nustatyto (nenustatyta, kad augintos rūgštynės). Pareiškėjos pateiktas VED apskaičiavimas yra paremtas ŽŪIKVC duomenimis, kurie yra tik pirminiai ir apskaičiuoti vadovaujantis pareiškėjos pateiktais deklaravimo duomenimis. Nustačius deklaruoto ploto neatitikimus, NMA pagrįstai vadovavosi patikros vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis ir konstatavo VED dydžio sumažėjimą. Viena iš NMA atliekamų funkcijų – tikrinti pateiktos informacijos teisingumą, atlikti patikras vietoje ir kt. (Administravimo taisyklių 11.6 p.). NMA, atlikdama paraiškos vertinimą, pagrįstai vadovavosi nustatytais faktiniais duomenimis, atitinkančiais būtent realią situaciją pareiškėjos deklaruotose laukuose. Priešingas (vien tik formalus) situacijos vertinimas prieštarautų teisingumo, gero administravimo principams.

10. Teismas akcentavo, kad už paramos paraiškų vertinimą, tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, priskirta NMA kompetencijai, todėl kito subjekto nuomonė, kaip šiuo atveju Kietaviškių seniūnės, kuri nėra atsakinga už paraiškų vertinimą, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis rūgštynių auginimo faktą 2019 m., tuo labiau, kad pažyma išduota 2020 m.

11. Įvertinęs Administravimo taisyklių 191 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pareigą pranešti NMA apie daržininkystės veiklos nevykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi įstatyme jai suteikta teise informuoti NMA apie galimas nenumatytas aplinkybes (dėl sausros nudžiūvusių rūgštynių ir pan.). Be to, pareiškėja force majeure aplinkybes apibūdina dviprasmiškai, nurodo, kad rūgštynių derliaus nebuvo dėl sausros, tačiau taip pat nurodo, kad neturėjo rūgštynių laistymo įrangos, negavo rūgštynių sėklos atsėti. Šias aplinkybes teismas vertino kaip subjektyvias ir nuo pareiškėjos valios priklausančias. Todėl teismas sprendė, kad NMA pagrįstai šių aplinkybių nesusiejo su force majeure.

12. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl Įgyvendinimo taisyklių 40.3.3 papunkčio reikalavimo atitikimo, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad NMA 2020 m. liepos 13 d. atlikusi patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaitos Nr. V-VV-1225206) nustatė pažeidimus: KŽS 066539-8321 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis PAS (Pastarnokai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 066539-6562 laukas Nr. 2 deklaruotas pasėlis RID (Baltieji, juodieji ridikai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 066539-6562 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis RID (Baltieji, juodieji ridikai) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 067536-1693 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis NEP Netinkami paramai plotai; KŽS 067536-3640 laukas Nr. 4 deklaruotas pasėlis KRA (Krapai) aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas); KŽS 067536-4180 laukas Nr. 1 deklaruotas pasėlis DGP (Daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) – aptiktas paselis PDJ (Juodasis pūdymas). Patikros metu buvo nustatyta, kad ir kituose deklaruotuose (daržovių auginimo) laukuose nėra tinkamai auginamos daržovės, laukuose vyraujantys kiti augalai, negu deklaruoti pasėliai (daržovės), iš patikros metu užfiksuotų aplinkybių buvo matyti, kad nėra auginamos daržovės, kurios būtų tinkamos parduoti (subrendusios). NMA 2020 m. rugpjūčio 5 d. atliktos patikros metu Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaitos Nr. 20-1012340422-D4-1) taip pat buvo nustatyta, kad visas KŽS 067536-3640 lauke Nr. 1 deklaruotas plotas (2,54 ha, paselis MOL (Moliūgai)) – netinkamas paramai gauti. Šias nustatytas aplinkybes atsakovas pagrindė pateikdamas foto nuotraukas.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovui patikrinimo vietoje metu nustačius paminėtus neatitikimus, vien tik sąskaitų-faktūrų su detalia informacija pateikiamas nėra pakankami įrodymai daržininkystės veiklai pagrįsti. Sąskaitos-faktūros, aptartų NMA nustatytų aplinkybių apimtyje, laikomos tik formaliais įrodymais, kuriose esantys įrašai nepatvirtina fakto, kad jose nurodytas kiekis buvo realiai užaugintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Taigi, patikrų metų esant nustatytoms priešingoms aplinkybėms, sąskaitos-faktūros su pagrindimu nėra pakankami įrodymai, siekiant paneigti NMA nustatytas aplinkybes. Bylos medžiaga taip pat nebuvo paneigta NMA 2020 m. liepos 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad ūkiniame pastate, kuriam buvo skirta parama, nebuvo sandėliuojamos žemės ūkio produkcijos, o viduje buvo laikomos statybinės medžiagos, baldai, kiti daiktai.

14. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad technikos turėjimas nepatvirtina veiklos vykdymo fakto, todėl šiuo aspektu pareiškėjos nurodytus argumentus vertino kaip nepagrįstus.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjai skirtos sankcijos yra pagrįstos, adekvačios padarytiems pažeidimams. NMA nustačiusi, kad nevykdoma ūkio veikla – daržininkystė, pagrįstai pritaikė visos paramos neskyrimo sankciją nutraukiant paramos sutartį. Nesant ūkinės veiklos, nėra pagrindo skirti paramą.

16. Įvertinęs Sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, teismas darė išvadą, kad NMA išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi ginčo situaciją priėmė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų dėl pareiškėjos daržininkystės veiklos nevykdymo. NMA teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai kaip teisėtą ir pagrįstą pripažino Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumas.

III. 17. Pareiškėja L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą – panaikinti Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą ir NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skunde teismui išdėstytus argumentus, kad ji laikėsi paraiškoje ir verslo plane numatytų įsipareigojimų, todėl atsakovas jai nepagrįstai pritaikė sankcijas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja nurodo, kad:

18.1. Funkcijos apskaičiuoti VED yra priskirtos ne atsakovui (NMA), o ŽŪIKVC, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo kiekvienos iš institucijų funkcijas, tai lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

18.2. Elektrėnų savivaldybės administracijos Kietaviškių seniūnė galbūt tiesiogiai ir nėra įgaliota vertinti pasėlių, tačiau tai yra asmuo, turintis pakankamai kompetencijos ir žinių žemės ūkyje, kuris gali konstatuoti tam tikras faktines aplinkybės. Rūgštynės yra daugiametis augalas, kuris išauga ir kitais metais, tai yra 2020 metais galėjo būti matomos 2019 metais sėtų rūgštynių liekanos, kurios ir buvo aprašytos Kietaviškių seniūnės 2020 m. gegužės 13 d. rašte.

18.3. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 668 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo nutarta paskelbti Vyriausybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Tai laikytina force majeure aplinkybe (dėl sausros nudžiūvo rūgštynės) dėl ko sankcija neturėjo būti taikoma. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimuose taip pat nurodė, kad rūgštynių laistyti negalėjo, nes jos auga dideliame plote, o tam skirtos įrangos dar neturėjo, bei, kad negavo rūgštynių sėklos atsėjimui. Iš esmės dėl sausros ir buvo būtina laistyti rūgštynes, ko pareiškėja negalėjo padaryti dėl didelio ploto bei įrangos neturėjimo. Vyriausybės lygiu paskelbus ekstremalią padėtį, ji yra galiojanti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tai yra apie šį teisės aktą buvo informuota ne tik pareiškėja, bet ir atsakovas, kurio papildomai informuoti pareiškėja neprivalėjo.

18.4. Nei jos pateiktos sąskaitos-faktūros už 2019 metus bei 2020 metus, nei pateiktos foto nuotraukos dėl nesuprantamų priežasčių teismo visiškai nebuvo vertinamos, o atsakovo pateiktos foto nuotraukos buvo vertinamos kaip didesnę įrodomąją galią, kas akivaizdžiai pažeidžia pamatinį šalių lygybės principą. Nė viena iš sąskaitų-faktūrų nėra nuginčyta. Atsakovas, atlikdamas patikrą, apklausė visus pirkėjus apie iš pareiškėjos įsigytas daržoves, tačiau šių duomenų atsakovas nepateikė į teismą, nes visi pirkėjai patvirtino buvusius sandorius, pristatytas daržoves ir visišką atsiskaitymą su pareiškėja. Skundžiamas NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas netyrė, neanalizavo skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, vertino tik atsakovo parengtus dokumentus.

18.5. Ji apie atliekamą patikrą, jos laiką nebuvo informuota. 2020 m. rugpjūčio 5 d. atlikus patikrą, pareiškėja savo parašu nepatvirtino patikros vietoje rezultatų, nes nebuvo informuota apie atliekamą patikrą. Apie patikros rezultatus ji buvo informuota tik 2020 m. lapkričio 29 d. Taigi, yra akivaizdu, kad patikrą atlikę specialistai, atlikdami 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikrą, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, pirmiausia neinformuodami apie atliekamą patikrą, antra, nesudarydami galimybės laiku susipažinti su patikros rezultatais. Be to, 2021 m. sausio mėn. rašte pats atsakovas pripažino, kad jis pažeidė teisės aktus laiku nepateikdamas nei pareiškėjai asmeniškai, nei įkeldamas į duomenų bazę patikros vietoje rezultatų. Beveik 4 mėnesius po patikros pareiškėja negavo jokių pranešimų apie nustatytus neatitikimus, anaiptol, gavo išmokas, vertinimas buvo pozityvus. Agentūra neteisėtai atliko pažeidimo tyrimą, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas administracinis sprendimas, tačiau pirmosios instancijos visiškai nevertino šio fakto ir dėl jo teisėtumo sprendime nepasisakė. Atsakovui laiku neatlikus viešojo administravimo veiksmų, priimti individualūs administraciniai aktai yra neteisėti. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Administravimo taisyklių nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei suformuotą teismų praktiką. Atsakovas pažeidė Sankcijų metodikoje, Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių nustatytus terminus dėl nustatytų pažeidimų vertinimo, sankcijų taikymo, todėl tai yra dar viena priežastis pripažinti Sprendimą negaliojančiu.

18.6. Sankcijos yra neadekvačios, neprotingai didelės, nes pareiškėja nepadarė NMA konstatuotų pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, atsakovas savo išvadas grindžia tik prielaidomis, kurios yra paremtos tik atsakovo rašytiniais įrodymais. Administravimo taisyklių 17 punkte numatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad pirmiausia pagal paramos sutartį jokių pažeidimų nebuvo padaryta, už padarytus pažeidimus pareiškėja jau buvo bausta 2019 metais atsakovui priimant sprendimą. Net ir nustačius, kad buvo padaryti tam tikri pažeidimai, vykdant 2020 m. paraiška prisiimtus įsipareigojimus, pritaikytos sankcijos yra neprotingai didelės ir neproporcingos padarytiems pažeidimams.

19. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad:

19.1. Pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai teigia, kad ji neva vykdė daržininkystės veiklą 2019 m. (augino rūgštynes). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-826-281/2021, kurioje buvo nagrinėtos tos pačios aplinkybės dėl 2019 m. veiklos nevykdymo (dėl kito pareiškėjos įgyvendinamo projekto kontekste) ir nustatė, kad: „NMA 2020-05-25 sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos – neaugino rūgštynių), nepasiekė Projekto rezultatų.“ LVAT 2022 m. vasario 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2022 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje LVAT pasisakė ir dėl Kietaviškių seniūnės rašto. Toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje.

19.2. Atsižvelgiant į visumą NMA užfiksuotų aplinkybių (NMA nuosekliai atliktų patikrų metu nustatytus pažeidimus, Doc. Dr. A. Ž. konsultaciją ir kt.), matyti, jog pareiškėja nevykdė Projekte numatytos veiklos (nevykdė daržininkystės veiklos), o tik ją dirbtinai imitavo, nesilaikė teisės aktuose numatytų įsipareigojimų.

19.3. NMA, atlikdama patikras, pareiškėjų neprivalo informuoti apie jų planuojamą atlikimą. Teisės aktuose nėra numatyta, kad NMA privalo įspėti pareiškėją apie numatomą atlikti patikrą ir nenustato, kad patikra gali būti atliekama tik tuo atveju, jei joje dalyvauja pareiškėjas. LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-139/2014 yra suformavęs praktiką, kad patikros atlikimas, nedalyvaujant pareiškėjui, negali būti vertinamas kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas. Pateikdama paraišką pareiškėja sutiko, jog NMA gali neįspėjusi atlikti patikrinimą. Patikros vietoje ataskaita nėra teikiama pasirašyti pareiškėjams kiekvienu atveju, tačiau su patikros vietoje ataskaitos duomenimis galima susipažinti Portale. Todėl pareiškėjos pretenzijos, kad patikra vietoje buvo atlikta jai nedalyvaujant, negali būti vertinama kaip paraiškos administravimo procedūros pažeidimas.

19.4. Pareiškėjos padaryti pažeidimai ir už juos taikomos sankcijos dydis detaliai aprašytas NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendime, todėl NMA šiame atsiliepime jų nekartoja. Remiantis Administravimo taisyklių 11.8 papunkčiu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad NMA neteisėtai atliko pažeidimo tyrimą, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. SKP-6 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo taip pat prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 21R(AG-296/03-2021).

21. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad teismas neišnagrinėjo pareiškėjos pateiktų argumentų, susijusių su Agentūros padarytais procedūriniais pažeidimais.

22. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

25. Nustatyta, kad NMA 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjai (paramos gavėjai) pritaikytos (i) visos išmokėtos paramos pagal mokėjimo prašymus (mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP001 ir mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KV-17-1-01940-MP002) susigrąžinimo sankcija (t. y. 31 999,52 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija), (ii) papildoma sankcija (paraiškos teikimo apribojimas) – pareiškėjai neskirta parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ ir „Bendradarbiavimas“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

26. Pareiškėja tiek skunde Komisijai, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, teikė argumentus, susijusius su, priimant Agentūros 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, galbūt padarytais esminiais procedūriniais pažeidimais (pareiškėjos vertinimu, priimdama skundžiamą sprendimą, Agentūra pažeidė: aktualiuose teisės aktuose įtvirtintus terminus; pareiškėjos teisę dalyvauti atliekant patikrinimus vietoje, dalyvauti renkant ir tiriant įrodymus (pvz., pareiškėja teigia, kad ji nebuvo informuota apie ekspertės atliekamą tyrimą, apie tai, kokios nuotraukos, klausimai buvo pateikti jai, nebuvo suteikta galimybė pateikti savarankiškus klausimus ekspertei ir pan.), teisę būti informuotai apie jos atžvilgiu priimtus sprendimus, juos skųsti ir pan.). Pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Agentūros padaryti procedūriniai pažeidimai sudaro pakankamą pagrindą Agentūros 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti.

27. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad ABTĮ 91 straipsnio, kuriame reglamentuojami skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tikrinamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančių motyvų į pareiškėjos argumentus, susijusius su Agentūros galbūt padarytais procedūriniais pažeidimais priimant ginčijamą 2021 m. kovo 2 d. sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo visais nagrinėjamoje byloje aktualiais aspektais.

29. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

30. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami bei nesprendžiama dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė