8c1941e6-b1e3-4cf5-aa97-bbacfead3934 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

Civilinė byla Nr. 2A-44-109/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 121.15; 121.18; 121.21

Pirmosios instancijos teismo teisėja

Valentina Ščerbakova

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovės B. C. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. C., atsakovų M.

V. ir K. A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-945-249/2010 pagal ieškovės B. C. ieškinį atsakovams M. V., K. A. V. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovė B.

C. 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-6) praÅ¡ydama atidalinti gyvenamÄ jį namÄ lAlž, esantį (duomenys neskelbtini) iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jai nuosavybės

teises į gyvenamojo namo lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtame projekte

pažymėtas 1-4 (11,49 kv. m.), 1-5 (3,59 kv. m.), viso 15,08 kv. m.; pripažinti atsakovams M. V. ir K. V. nuosavybės teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas 1-6 (4,12 kv. m.) (nauja patalpa, atsiradusi padalijus patalpÄ 1-5 (7,89 kv. m.), 1-1 (1,92 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-2 (13,84 kv. m.), 1- 6 (11,93 kv. m.), 1-7 (12,23 kv. m.), 1-8 (4,33 kv. m.), viso 60,19 kv. m.; atidalinti Å«kinį pastatÄ 2I1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jai nuosavybės teises į Å¡io Å«kinio pastato patalpÄ 1-1 (4,99 kv. m.) pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės

parengtÄ projektÄ ; pripažinti atsakovams M. V. ir K. V. nuosavybės teises į Å«kinio pastato 2I1Ž, esančio (duomenys

neskelbtini)  patalpÄ 1-2 (15,36 kv. m.), pagal (duomenys neskelbtini)  individualios įmonės parengtÄ projektÄ ; atidalinti kiemo rÅ«sį 3I0b, esantį (duomenys neskelbtini)  iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės,

pripažįstant jai nuosavybės teises į Å¡io rÅ«sio patalpÄ R-l (0,77 kv. m.) pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtÄ

projektÄ ; pripažinti atsakovams M. V. ir K.

V. nuosavybės teises į kiemo rÅ«sio 3I0b, esančio (duomenys neskelbtini) patalpÄ R-2 (2,31 kv. m.) pagal (duomenys neskelbtini)  individualios įmonės parengtÄ projektÄ pažymėtÄ R2 (2,31 kv. m.); leisti jai savo lėšomis įrengti pertvarÄ gyvenamajame name dalijančiÄ patalpÄ 1-5/7,89 kv. m. į dvi patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5 (3,59 kv. m.) įrengti duris į laukÄ , pagal (duomenys neskelbtini)  individualios įmonės parengtÄ projektÄ , pertvarÄ Å«kiniame pastate 2Ilž dalijančiÄ Å«kinį pastatÄ Ä¯ dvi patalpas 1-2 (15,36 kv. m.) ir 1-1 (4,99 kv. m.); patalpoje 1-1 (4,99 kv. m.) įrengti duris į laukÄ , pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtÄ projektÄ , pertvarÄ kiemo rÅ«syje 3I0b dalijančiÄ rÅ«sį į dvi patalpas R-l (0,77 kv. m.) ir R-2 (2,31 kv. m.); įrengti patekimo į rÅ«sio patalpÄ R-l (0,77 kv. m.) angÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai jos naudai 4 348,30 Lt nepagrįstai jiems sumokėtus kaip kompensacijÄ už jai turėjusiÄ atitekti turto dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

 IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alims bendrÄ ja daline nuosavybe priklauso gyvenamasis namas 1A1ž, kiemo rÅ«sys 3I0b, Å«kinis pastatas 2I1ž ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), konkrečiai jai priklauso 43/200 dalys gyvenamojo namo lAlž, 1/4 dalis kiemo rÅ«sio 3I0b, 1/4 dalis Å«kinio pastato 2I1ž, 43/200 dalys kiemo statinių; atsakovei M. V. priklauso 415/600 dalių gyvenamojo namo lAlž, 2/3 dalys kiemo rÅ«sio 3I0b, 2/3 dalys Å«kinio pastato 2I1Ž, 415/600 dalių kiemo statinių; atsakovui K.

A. V. priklauso 28/300 dalys gyvenamojo namo, 1/12 dalis kiemo rÅ«sio, 1/12 dalis Å«kinio pastato, 28/300 dalys kiemo statinių. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-22 nutartimi patvirtino bendraturčių taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė dėl gyvenamojo namo lAlž, kiemo rÅ«sio 3I0b, Å«kinio pastato 2Ilž, naudojimosi tvarkos. IeÅ¡kovei buvo paskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos 1-4/11,49, 1-5/7,89 bei 14 1-1/1,92, viso 20,34 kv. m., kas sudaro Å¡io namo 0,27 idealiÄ sias dalis; Å«kiniame pastate skirta naudotis patalpa 1-1/9,61; už jai skirtÄ naudotis didesnę dalį patalpų ji įsipareigojo ir sumokėjo atsakovams 4 348,30 Lt dydžio kompensacijÄ .

Atsakovams paskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos 1-3/11,82, 1-2/13,84, 1/2 1-1/1,92, 1-6/11,93, 1-7/12,23, 1-8/4,33, viso 55,11 kv. m., Å«kinio pastato 2Ilž patalpa 1-2/9,75. Siekdama naudotis, valdyti ir disponuoti ta turto dalimi, kuri jai teisėtai priklauso, ji kreipėsi dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto dalių atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projekto parengimo ir šį projektÄ parengė (duomenys neskelbtini) individuali įmonė. Pagal projektÄ , gyvenamajame name įrengiama pertvara, padalinanti ieÅ¡kovės Å¡iuo metu naudojamÄ patalpÄ 1-5, suformuojant naujÄ patalpÄ 1-6 (4,12 kv. m.).

NaujÄ patalpÄ 1-6 ji siÅ«lo skirti atsakovų nuosavybėn, kad jų faktiÅ¡kai valdoma nuosavybės dalis atitiktų jiems įregistruotÄ nuosavybės dalį. Ä®rengus pertvarÄ , ieÅ¡kovė siÅ«lo įrengti ir naujÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ patalpos 1-5, jai vienai naudotis. Tokiu bÅ«du jos gyvenamojo namo dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«tų visiÅ¡kai izoliuota. Pagal projektÄ Å«kiniame pastate siÅ«loma įrengti pertvarÄ , kuri Å«kinį pastatÄ dalina į dalis, atitinkančias bendraturčių nuosavybės teise registruotoms dalims.

Patekti į jai skirtinÄ dalį siÅ«loma įrengiant naujas duris patalpoje 1-1, tokiu bÅ«du jai priklausanti Å«kinio pastato dalis bÅ«tų visiÅ¡kai izoliuota nuo atsakovams priklausančios dalies. Kiemo rÅ«sys pagal projektÄ taip pat dalinamas į dvi patalpas, įrengiant pertvarÄ , į jai skiriamÄ patalpÄ R-l, įsirengs atskirÄ patekimo į rÅ«sį angÄ . Visas projekte numatytus pertvaras ir duris ieÅ¡kovė įsipareigojo įrengti savo lėšomis. 2009-11-02 per notarÄ ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovams sudaryti žemės ir pastatų atsidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, susipažinti su parengtais projektiniais pasiÅ«lymais, tačiau per nustatytÄ terminÄ atsakovai į pasiÅ«lymÄ neatsiliepė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismÄ .

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 90-93) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, leido ieÅ¡kovei B. C. savo lėšomis pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės 2009 parengtÄ gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)  rekonstrukcijos projektÄ (b. l. 42-55), perplanuoti patalpas ir įrengti: pertvarÄ gyvenamajame name lAlž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ patalpÄ 1-5/7,89 kv. m. į dvi patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5 (3,59 kv. m.) įrengti duris į laukÄ , pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtÄ projektÄ , pertvarÄ Å«kiniame pastate 2Ilž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ Å«kinį pastatÄ Ä¯ dvi patalpas 1-2 (15,36 kv. m.) ir 1-1

(4,99 kv. m.); patalpoje 1-1 (4,99 kv. m.) įrengti duris į laukÄ , pagal (duomenys neskelbtini)  individualios įmonės parengtÄ

projektÄ , pertvarÄ kiemo rÅ«syje 3I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ rÅ«sį į dvi patalpas Rl (0,77 kv. m.) ir R2 (2,31 kv. m.); įrengti patekimo į rÅ«sio patalpÄ Rl (0,77 kv. m.) angÄ , įrengti atskirÄ vandens įvadÄ . BylÄ dalyje dėl 2 848,30 Lt kompensacijos priteisimo nutraukė, kitoje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, siekdama atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutinkamai su LR CK 4.80 straipsniu, nustatančiu, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė reikalavimÄ , nors iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti jos dalies natÅ«ra neįmanoma. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu (duomenys neskelbtini) individuali įmonė parengė atidalinimo projektÄ (b. l. 42-55), pagal kurį reikalinga atlikti eilę darbų, kurie ateityje leistų ieÅ¡kovei natÅ«ra atidalinti jai priklausančiÄ turto dalį nuo pagrindinio daikto. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėti ir tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡iuo metu nėra pagrindo, teismas šį reikalavimÄ paliko nenagrinėtu pagal CPK

296 str. 1 d. 1 p., nes tik atlikus atidalinimo darbus ieškovė turės teisę ne teismo tvarka sutarti su bendraturčiais dėl atsidalinimo. Kadangi CK 4.75 str.

1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.80 str. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡ios nuostatos įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, optimaliam atidalijimo variantui pasiekti. Tam, kad įgyvendinti atidalinimÄ ir atlikti eilę pakeitimų reikalingas bendraturčių sutikimas. Å iuo atveju ieÅ¡kovė 2009-11-02 per notarę

J. Rulienę perdavė atsakovams pareiÅ¡kimÄ - pasiÅ«lymÄ atvykti į Kauno m. 6-Ä jį notarų biurÄ susipažinti su žemės sklypo ir pastatų atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutartimi pagal parengtÄ projektinį pasiÅ«lymÄ ir šį pasiÅ«lymÄ atsakovai gavo (b. l. 38-41), tačiau juo nepasinaudojo ir sutikimo nedavė. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovė turi teisę praÅ¡yti teismo leisti jai atlikti darbus pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės paruoÅ¡tÄ projektÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4. 75 str. 1 d.). Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalinimo projektÄ (b. l. 42-55) teismas sprendė, kad jame numatytas patalpų padalinimas leistų ieÅ¡kovei ir atsakovams maksimaliai naudotis tokio dydžio patalpomis, kokios jiems priklauso pagal nuosavybės dalį bendroje dalinėje nuosavybėje bei neturėti bendrų patalpų, be to ir atsakovai Å¡iam projektui neprieÅ¡taravo. Teismas be to nurodė, kad ieÅ¡kovei leistina įrengti ir atskirÄ vandentiekio įvadÄ , nors tokio praÅ¡ymo ji nebuvo pareiÅ¡kusi, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas K. A. V. Å¡iam sumanymui neprieÅ¡taravo. Dėl 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovų naudai priteisimo teismas nurodė, kad šį reikalavimÄ atsakovai iÅ¡kėlė tik tuo atveju, jei Å¡alys sudarytų taikos sutartį, kurios taip ir nesudarė.

Atsakovai M. V. ir K.A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 35-36) prašė pakeisti 2010 m. kovo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai jų pirmosios instancijos teisme turėtas 1500,- Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas bei panaikinant sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei leista perplanuoti patalpas, įsivesti atskirÄ vandens įvadÄ bei įrengti pertvaras ir duris gyvenamajame name, kiemo rÅ«syje bei Å«kiniame pastate, taip pat angÄ Ä¯ rÅ«sio patalpÄ bei duris į laukÄ gyvenamajame bei Å«kiniame pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas sprendime neteisingai nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovai prašė tik tuo atveju, jei bus sudaroma taikos sutartis, kadangi reikalavimas jas priteisti buvo iÅ¡reikÅ¡tas teismo posėdžiuose bet kokiu atveju. Iki ieÅ¡kinio dalies atsiėmimo atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl vėliau atsiimto reikalavimo buvo jau patirtos, todėl remiantis CPK 98 str., jos turėjo bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Sprendimo motyvas, kad ieÅ¡kinys „iÅ¡ esmės“ yra patenkintas, taip pat niekuo nepagrįstas, nes esminis ieÅ¡kovės noras buvo atsidalinti patalpas, ir tik po to sprendimo pagrindu gauti teismo leidimÄ atlikti jų perplanavimo darbus, o ne atvirkščiai, kas teisine prasme iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų neįmanoma. Teismo sprendime nėra aiÅ¡ku, kokia dalimi ieÅ¡kinys tenkintas, kadangi jis negalėjo bÅ«ti tenkintas nei iÅ¡ dalies, nei iÅ¡ esmės, nes ta sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei leista pastatyti pertvaras, yra iÅ¡ esmės neteisėta, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį ieÅ¡kovė atsiėmė pati. Tai, kad teismas nevertino atsakovų pareikÅ¡to sutikimo su dalimi ieÅ¡kinio (dalyje dėl patalpų atidalinimo), yra teismo teisė. Tačiau pasinaudojimas ja savo ruožtu negali bÅ«ti bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl kitų ginčo objektų nepriteisimo priežastimi. IÅ¡einant iÅ¡ ieÅ¡kinio ribų, nepatenkinant tokio reikalavimo, be kurio patenkinimo negalimas tenkinimas kito reikalavimo dėl pertvarų statymo, nėra ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės patenkinimas.

Ieškovė B.

C. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 118-119) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad ieÅ¡kiniu prašė teismo CK 4.80 str. pagrindu atidalyti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo su atsakovais turto, atidalijant nekilnojamojo turto dalis (patalpas) ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu atsakovai pateiktam atidalijimo projektui neprieÅ¡taravo, tačiau teismas sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtÄ , nors teismo sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

IeÅ¡kinį teismas paliko nenagrinėtÄ CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu - jeigu ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka. Teismo sprendime nenurodoma, kokia iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateikiamÄ projektÄ , nepasinaudojo, kas numato tokiÄ tvarkÄ ir kokiomis sÄ lygomis ji gali ta tvarka pasinaudoti. Sprendime teismas neįvardijo ieÅ¡kovės pateikto atidalijimo projekto ydų, kurios galėtų pažeisti bendraturčių teises ar prieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimams.

Nors teismas nurodo, kad siekiant įgyvendinti atidalijimo projektÄ reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau savo sutikimÄ dėl pateikto atidalijimo projekto bendraturčiai iÅ¡reiÅ¡kė savo atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu. Teismui tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atidalijimo pagal pateiktÄ projektÄ ir bÅ«tų duodamas tinkamas leidimas projekto įgyvendinimui. Dėl atskirų projekte numatytų darbų vykdymo, bendraturčiams atsisakant duoti reikalingus sutikimus, ieÅ¡kovė turėtų teisę atskiru ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ , patenkino reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, o reikalavimo, kuris buvo pareikÅ¡tas ir tų aplinkybių, kurios susijusios su pateikto atidalijimo projekto tinkamumu, iÅ¡ esmės neanalizavo. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡analizuotos aplinkybės, susijusios su pareikÅ¡tu reikalavimu, ir tuo pažeistos tiek materialios, tiek procesinės teisės normos, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ieškovė B.

C. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ (b. l. 100-101) praÅ¡o teismo sprendimo dalį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimo iÅ¡laidų nepriteisimo atmestinas, kadangi ieÅ¡kovė ne atsiėmė ieÅ¡kinį, bet atsisakė vieno ieÅ¡kinio reikalavimo. IeÅ¡kinio atsisakymas ir ieÅ¡kinio atsiėmimas yra skirtingos procedÅ«ros, turinčios skirtingas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentai, liečiantys tik bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ atsisakius ieÅ¡kinio, neįrodo reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kinio atsisėmimo atveju pagrįstumo. Teismo sprendimu buvo patenkintas ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies, patenkinant reikalavimus, kurie buvo susiję su reikalavimu atidalinti dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Nors pareikÅ¡ti reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami kaip savarankiÅ¡ki, kÄ ir padarė teismas ginčijamame sprendime, tačiau kartu su reikalavimu atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, patenkintieji reikalavimai - leidimas ieÅ¡kovei atlikti rekonstrukcijos darbus - padėtų įgyvendinti ieÅ¡kovės kaip savininkės teisę atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tam, kad bÅ«tų galima palengvinti savininko teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ . Tačiau teismas, tenkindamas dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, bet neiÅ¡spręsdamas reikalavimo dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, sprendime pripažindamas, kad atidalijimas nepažeistų bendraturčių teisių, nepasisakydamas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekto trÅ«kumų, pažeidė CK 4.80 str., CPK 296 str. 1 d. 1 p., todėl teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nenagrinėtu ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl ko byla Å¡ioje dalyje turėtų bÅ«ti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė jos apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovų apeliacinį skundÄ prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovų tenkintinas iÅ¡ dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å io straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiÅ¡kai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iÅ¡ bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ bei padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokiÄ teismų praktikÄ , kuria siekiama bendraturtį visiÅ¡kai atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymÄ , nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ

civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad,

sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto (Å¡iuo atveju – gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡io kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo bÅ«dai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯ atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus

nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų

statybos techninių reglamentų reikalavimų. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naujÄ arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį (2 straipsnio 13 punktas), o statinio rekonstravimas laikomas viena iÅ¡ statybos rÅ«Å¡ių (2 straipsnio 18 punktas). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto projektinio pasiÅ«lymo siekiant įgyvendinti atsidalijimo teisę reiks atlikti ginčo statinių patalpų rekonstrukcijos darbus, taip pat įrengti papildomus įėjimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai su ieÅ¡kovės pateiktu pertvarkymo projektu sutiko, jam neprieÅ¡taravo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino dalį ieÅ¡kinio reikalavimų ir leido ieÅ¡kovei B. C. savo lėšomis pagal (duomenys neskelbtini). individualios įmonės 2009 parengtÄ gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektÄ (b. l. 42-55), perplanuoti patalpas ir įrengti: pertvarÄ gyvenamajame name lAlž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ patalpÄ 1-5/7,89 kv. m. į dvi patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5 (3,59 kv. m.) įrengti duris į laukÄ ; pertvarÄ Å«kiniame pastate 2Ilž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ Å«kinį pastatÄ Ä¯ dvi patalpas 1-2 (15,36 kv. m.) ir 1-1 (4,99 kv. m.); patalpoje 1-1 (4,99 kv. m.) įrengti duris į laukÄ , pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtÄ projektÄ ; pertvarÄ kiemo rÅ«syje 3I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančiÄ rÅ«sį į dvi patalpas Rl (0,77 kv. m.) ir R2 (2,31 kv. m.); įrengti patekimo į rÅ«sio patalpÄ Rl (0,77 kv. m.) angÄ ; įrengti atskirÄ vandens įvadÄ .

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo leidimas ieÅ¡kovei perplanuoti patalpas ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus duotas tam tikslui, kad ji gautų projektavimo sÄ lygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimÄ , bet ne konkretiems statybos darbams atlikti. IeÅ¡kovė yra galima statytoja, t.y. ji neturi statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti statybos darbų. Ä®gyvendinti teisę į statybÄ ir kartu tapti statytoja ieÅ¡kovė galės tik tada, kai iÅ¡ kompetentingų institucijų gaus projektavimo sÄ lygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, neatidalijęs ginčo patalpų, neturėjo teisės leisti ieÅ¡kovei perplanuoti patalpas ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kinio dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Kaip jau minėta, ieÅ¡kovės pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo projektinis pasiÅ«lymas susijęs su statybos darbų atlikimu, o tai reiÅ¡kia, kad tik tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos, turinčios administracinius įgaliojimus, pripažins, kad ieÅ¡kovės pateiktas projektas atitinka statybos reglamentų reikalavimus, ir iÅ¡duos jai statybos leidimÄ , be to, po statybos darbų atlikimo pripažins statinį tinkamu naudoti, tik tada bus pagrindas spręsti teisinį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimÄ .

Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su atstovavimo iÅ¡laidų priteisimu iÅ¡ dalies yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus leisti ieÅ¡kovei perplanuoti patalpas ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus, kurie yra tiesiogiai susiję su jos pagrindinio siekio atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Å ių reikalavimų patenkinimas yra pirmasis etapas siekiant atidalinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, yra pagrįsta. Kita vertus, pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų kompensacijÄ , kuriÄ ji buvo jiems sumokėjusi už naudojimÄ si didesne bendrosios dalinės nuosavybės dalimi. IeÅ¡kovė Å¡io reikalavimo atsisakė savo iniciatyva, o ne dėl to, jog jį patenkino atsakovai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams turėtų bÅ«ti atlyginta dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė atsakovams turėtų atlyginti po 250,- Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimÄ materialinių teisinių reikalavimų dalyje palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. C. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovams M. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)  ir K. A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)  po 250,- Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Â

Kolegijos pirmininkė                                                  Â

                                 Birutė Bobrel

Teisėjai                                                                                             Â

           Jolita Cirulienė

                                                                                                                       Gintautas

Koriaginas