2015-12-16 Nr. AB-24853-3-61-3-05341-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-139-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05341-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. skundu (b. l. 1–5, 14–16) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), po 30 Eur neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną. Taip pat prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2007 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. sausio 1 d., su laikinais išvykimais, buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Buvimo Lukiškių TI-K metu, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Kamerose buvo bloga ventiliacija, didelė drėgmė, todėl nuo sienų ir lubų luposi tinkas ir dažai, trūko natūralios šviesos, taip pat būdavo išduodama nešvari, netinkama patalynė, buvo skiriama per mažai laiko pasivaikščiojimams. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stipriai pablogėjo jo sveikata, bendra savijauta ir regėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pareiškėjas jaučia dirglumą, padidėjusią baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 47–58) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė ginčui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2007 m. gruodžio 7 d., o 2013 m. lapkričio 26 d. išvyko į bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus. Iš atsakovo pateiktos pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, kokiose kamerose, kokio ploto ir su kiek asmenų jis buvo laikomas. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei nustatytas teisės aktuose ploto sąlygomis, tačiau tai lėmė objektyvios, ne nuo Lukiškių TI-K administracijos valios priklausiusios priežastys. Paaiškino, jog įstaiga stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, be to, kamerose įrengta kabelinė televizija. Kitos pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kameros yra remontuojamos, nuteistiesiems išduodamas reikiamas inventorius ir priemonės kamerų valymui, pagal sudarytas sutartis nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra ir profilaktiniai patikrinimai. Kameros aprūpintos baldais (lovomis, stalais, taburetėmis (suoliukais)), kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kamerų sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, todėl tie asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl drėgmės ir pelėsio jose. Teigė, jog pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu (b. l. 129–133) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas A. B. 2015 m. lapkričio 11 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2015 m. lapkričio 16 d.), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pareiškėjo skundą tenkinti.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių – todėl, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2015 m. lapkričio 2 d., taip pat dėl to, kad dėl sunkios finansinės padėties pareiškėjas užtruko iki kol galėjo įsigyti voką ir pašto ženklą, reikalingus apeliacinio skundo išsiuntimui. Mano, jog būtų teisinga 14 d. terminą skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo jam dienos bei pažymi, jog terminas praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. spalio 28 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. lapkričio 11 d. Būtent šią dieną (pagal spaudą ant voko) ir buvo išsiųstas pareiškėjo apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas nepraleido. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomas atnaujinti terminas praleistas nebuvo, pareiškėjo nurodytų šio termino praleidimo priežasčių teisėjų kolegija nevertina.

Apeliacinio skundo turinys ir forma iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus (apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 40 str. 3 d.), todėl jis priimtinas nagrinėti apeliacine tvarka (ABTĮ 134 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsniu ir 134 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą priimti nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinio skundo nuorašą ir nustatyti atsakovui terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė