Legislator Case Law & Legislation
8c129ded-0773-491f-9db0-e052a7e8351a AI generated

8c129ded-0773-491f-9db0-e052a7e8351a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8c129ded-0773-491f-9db0-e052a7e8351a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda, konfiskuojant graižtvinį Å¡autuvÄ ir ginklo priedÄ bei atimant teisę medžioti 36 mėnesius, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ medžiojo draudžiamu bÅ«du, tai yra, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.3.9 papunkčio reikalavimus, medžiojo su naktinio matymo optika tykodamas bokÅ¡telyje.

Legislator headnote

AI generated

8c129ded-0773-491f-9db0-e052a7e8351a · Klaipėdos apygardos teismas: Apelianto nuomone, teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Nurodo, kad pažeidimas M. V. yra atsitiktinis, padarytas pirmÄ kartÄ , jis nėra linkęs pažeidinėti medžioklės taisykles, yra kritiÅ¡kai vertinantis savo elgesį, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant abiejų administracinio poveikio priemonių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-606/2023 Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00042-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda, konfiskuojant graižtvinį Å¡autuvÄ ir ginklo priedÄ bei atimant teisę medžioti 36 mėnesius, už tai, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 19 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ medžiojo draudžiamu bÅ«du, tai yra, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.3.9 papunkčio reikalavimus, medžiojo su naktinio matymo optika tykodamas bokÅ¡telyje.

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas L. Strauka praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartį bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ ir neskirti M. V. administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimo 36 mėnesiams bei Å¡aunamojo ginklo – graižtvinio Å¡autuvo konfiskacijos. LikusiÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . 2.1.

Apeliantas teigia, kad M. V. suklaidino žiniasklaidoje pasirodę praneÅ¡imai, jog dėl pakeistų įstatymų ir teisės aktų, galima naudoti naktinio matymo optikÄ medžioklės metu. M. V. suklydo, manydamas, jog Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos naktiniai taikikliai nebėra įtraukti į A kategorijÄ ir nebeprilyginami kariniams ginklams, pvz., granatsvaidžiams ar raketų paleidimo įtaisams, nėra taikomi medžioklės atveju. Jis manė, kad su naktinio matymo taikikliu medžioja teisėtai ir tik patikrinimo metu aplinkos apsaugos specialistai jam paaiÅ¡kino, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimai nebuvo susiję su medžioklės taisyklių pakeitimais. 2.2.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, M. V. nebuvo sulaikytas medžioklės metu, jis pats savanoriÅ¡kai apie įvykusį medžioklės faktÄ post factum pranešė ir informavo aplinkos apsaugos pareigÅ«nus, nuoÅ¡irdžiai tikėdamasis, kad į Å¡ias aplinkybes bus atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudÄ . Jei ne paties M. V. atviras ir nuoÅ¡irdus prisipažinimas, jokia administracinė nuobauda jam nebÅ«tų buvusi paskirta, tačiau Å¡iuo atveju jam yra taikoma pati griežčiausia administracinė atsakomybė. 2.3.

Pažymima, kad M. V. beveik 20 metų yra medžiotojas, ir iÅ¡ esmės per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jokių Å¡iurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų nebuvo padaręs, tačiau nuo 2022 m. vasario 24 d. prasidėję kariniai veiksmai ir su tuo susiję teisės aktų pakeitimai įnešė sumaiÅ¡tį, dėl to M. V. suklydo ir dabar labai pergyvena dėl padarytų nusižengimų, tačiau jaučia nuoskaudÄ , kad yra baudžiamas per griežtai, nes jis pats savanoriÅ¡kai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ir nustatyti padarytÄ administracinį nusižengimÄ . 2.4.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis buvo baustas už tinklų laikymÄ , nes jam nuobauda buvo skirta tik už sumedžiotas tris varnas, apie šį faktÄ M. V. pats pripažino aplinkos apsaugos inspektoriams. 2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad abu administracinio nusižengimo nutarimai buvo suraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2022 m. lapkričio 17 d., nutarimas kitoje administracinio nusižengimo byloje nėra įsiteisėjęs, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad M. V. padarė pakartotinį administracinį nusižengimÄ , už kurio padarymÄ jam negalėtų bÅ«ti taikoma Å¡velnesnė nei sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda. 2.6.

Nurodoma, kad 1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (toliau – Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintojÄ (Å¡audant naktį), naudojimÄ medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvÅ«nų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiÅ¡kius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti teisės aktai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvÅ«nus, tokius kaip Å¡ernas, lapė ar mangutas.

Naktinio matymo taikiklių ir analogiÅ¡kų prietaisų naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse Å¡alyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse Å¡alyse buvo įteisintas remiantis minėta Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti Afrikinio kaulių maro valdymÄ laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti Å¡ernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje – Å¡ernus, nes Å¡ios gyvÅ«nų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose.

Lenkijoje minėtas leidimas yra nustatytas aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse, Latvijoje – Medžioklės įstatyme. Lietuvoje draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai reglamentuojami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kuriose, politinės valios atveju, būtų galima įtvirtinti saugiklius, užtikrinančius, kad tokie prietaisai, kaip naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai, medžioklės metu būtų naudojami aiškiai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.

Europos Komisija yra iÅ¡leidusi darbinį dokumentÄ SANTE/7113/2015, kuriame apibendrinamas ES strateginis afrikinio kiaulių maro (AKM) valdymo metodas. Dokumente pažymima, kad Å¡ernų populiacija vaidina svarbų vaidmenį perneÅ¡ant ir iÅ¡laikant AKM, todėl medžioklė turi bÅ«ti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio Å¡ernų populiacijai, kuriai mažinti gali bÅ«ti naudojama „papildoma techninė įranga medžioklėje” – tai yra ginklų garso slopintuvai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei jų priedėliai.

M. V. buvo suklaidintas nurodytų teisės aktų, ir jis suprato, kad suklydo, nes neturi teisinio iÅ¡silavinimo, o pastarųjų metų intensyvi teisėkÅ«ra lėmė tai, kad jam buvo sunku, neturint teisinio iÅ¡silavinimo, įsigilinti į visas naujų teisės aktų nuostatas. M. V. nuoÅ¡irdžiai gailisi, labai pergyvena dėl padaryto nusižengimo, kurį padarė pirmÄ kartÄ , todėl praÅ¡o jo pasigailėti neskirti jam abiejų administracinio poveikio priemonių, kadangi jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių materialinių pasekmių ir žalos gamtai, padarytas nusižengimas yra formalaus pobÅ«džio.

Mano, kad 600 Eur piniginė bauda yra proporcinga nuobauda jo padaryto nusižengimo sunkumui. 2.7. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija atitinka ir Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimÄ . Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). 2.8.

Apelianto nuomone, teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Nurodo, kad pažeidimas M. V. yra atsitiktinis, padarytas pirmÄ kartÄ , jis nėra linkęs pažeidinėti medžioklės taisykles, yra kritiÅ¡kai vertinantis savo elgesį, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant abiejų administracinio poveikio priemonių.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ laikinai vykdantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo funkcijas G. K. praÅ¡o palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto M. V. atstovas advokatas L. Strauka prašo neskirti M. V. administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės – teisės medžioti atėmimo 36 mėnesiams bei šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo konfiskacijos.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų;

2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis;

3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės bÅ«dais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudÄ nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų. Pagal ANK 290 straipsnio 17 dalį, už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės medžioti atėmimÄ nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ANK 290 straipsnio 18 dalį, už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurie buvo panaudoti gyvÅ«nams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvÅ«nams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimÄ .

9. Nagrinėjamu atveju M. V. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje, nubaustas 600 Eur dydžio bauda bei jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas – trejiems metams ir nusižengimo padarymo įrankio – konfiskavimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai. Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartÄ konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

12. Å iame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ .

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

14. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už ANK 290 straipsnio 5 dalyje padarytÄ administracinį nusižengimÄ neskirti administracinio poveikio priemonių, nenustatyta.

15. Pažymėtina, kad vien tai, jog nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei neskirti administracinio poveikio priemonių, kurias skirti už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje, privaloma (ANK 290 straipsnio 17, 18 dalys).

16. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde aptariamos Berno konvencijos nuostatos, taip pat aptariami Lenkijos ir Latvijos valstybių teritorijoje šernų medžioklę reglamentuojantys teisės aktai bei nurodomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, reglamentuojančios profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių bei šaulių teisę laikyti ir panaudoti šaunamuosius ginklus, visiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad M. V. kaip medžiotojas, medžiodamas Lietuvoje, privalo žinoti ir laikytis medžioklės Lietuvos teritorijose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad M.

V. suklaidino žiniasklaidoje pasirodę praneÅ¡imai, jog dėl pakeistų įstatymų ir teisės aktų galima naudoti naktinio matymo optikÄ medžioklės metu, todėl jis manė, kad su naktinio matymo taikikliu medžioja teisėtai, vertintina tik kaip gynybinė pozicija ir siekimas iÅ¡vengti administracinio poveikio priemonių skyrimo. Nagrinėjamu atveju M. V. nubaustas už konkretų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.3.9 papunkčio reikalavimų pažeidimÄ , t. y. medžiojo su naktinio matymo optika, kai toks medžiojimo bÅ«das yra draudžiamas.

17. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju M. V. padarė Å¡iurkÅ¡tų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimÄ . Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., M. V. taip pat nubaustas ne tik pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, bet ir pagal Å¡io straipsnio 8 dalį už tai, kad jis ir 2022 m. birželio 29 d. neteisėtai, neturėdamas medžioklės lapo, draudžiamu bÅ«du – graižtviniu Å¡autuvu su lazeriniu taikikliu ant Å¡autuvo, medžiojo varnas „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, neteisėtos medžioklės metu nuÅ¡ovė tris varnas, tuo padarydamas 59,49 Eur žalÄ gyvÅ«nijos iÅ¡tekliams, ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.1, 58.3.9 papunkčių reikalavimus.

Taip pat M. V. baustas administracine tvarka ir už kitus padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su disponavimu ginklais, aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu. Ir tai parodo, kad jo padarytas nusižengimas, už kurį jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir vienkartinis suklydimas, bet priešingai, aptarti duomenys charakterizuoja M. V. kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu.

18. Akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, bÅ«tina užkirsti keliÄ naujų analogiÅ¡kų nusižengimų padarymui.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. V. padarytas nusižengimas nesukėlė jokių materialinių pasekmių ir žalos gamtai, padarytas nusižengimas yra formalaus pobÅ«džio. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju paties ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotė, numatanti atsakomybę už, Å¡iuo atveju, medžiojimÄ draudžiamu bÅ«du, ir bÅ«tent už tai numatyta sÄ lyginai griežta sankcija pagrindžia įstatymų leidėjo siekį nurodytÄ elgesį laikyti pavojingu, nors ir nesukeliamos jokios materialinės pasekmės bei nepadaroma žala gamtai.

20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į M. V. charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , administracinės nuobaudos tikslus, M. V. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimas – minimaliam – trejų metų – terminui (ANK 290 straipsnio 17 dalis) bei nusižengimo padarymo įrankio ir jo priedo – konfiskavimas – pagrįstai ir teisėtai.

Nutarimu paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas – ir administracinio poveikio priemonė – nusižengimo padarymo įrankio ir jo priedo – konfiskavimas – nėra akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos bei neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai sudaromos galimybės asmenims, kurie padarė tokį nusižengimÄ , ir esant įprastoms gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, ir toliau lengvabÅ«diÅ¡kai vertinti savo elgesį, ateityje tikintis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ar jos suÅ¡velninimo.

Å iuo atveju neskyrus administracinio poveikio priemonių arba netgi sumažinus administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminÄ , nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai per Å¡velni ir netinkamai individualizuota, nebÅ«tų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas n u t a r i a : palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistÄ ir M. V. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Edita Lapinskienė