8c0b3fef-e357-4f6b-b452-5bdaf055fa3d · Klaipėdos apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-120-651/2017Teisminio proc. Nr.1-04-2-00361-2016-6Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.5.; 1.2.7.1.2.3.;2.1.15.3.3.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei, gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiosios E. B. atstovės pagal įstatymÄ Ä¯galiotai atstovei R.

T.,psichologei AuÅ¡rai Augaitienei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeŽ. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:2013-01-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį paskirtas laisvės apribojimas 1 metams. 2013-12-06 laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡to bausme, bausmę atlikęs,kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Ž. P. lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl mažametystės:Ž. P. laikotarpiu nuo 2015 m. vasaros, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2016 m. vasaros, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl ko E. B. negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikÅ¡mės bei dėl Å¡ių priežasčių adekvačiai ir aktyviai prieÅ¡intis, ne mažiau kaip du kartus lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete, įvesdamas savo lytinį organÄ E. B.

į makštį.Kaltinamasis Ž. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko jo namuose, (duomenys neskelbtini). Tai įvyko du kartus. Netiesa, kad jai buvo 8–9 metai, nes jis tuo metu gyveno su žmona, tikrai tada nieko nebuvo. Pirmas kartas buvo, kai nukentėjusiajai buvo 12–13 metų. Tai įvyko, kai vakare ji atėjo į jo namus, nes jos tėvai gėrė. Ji atėjo ir atsisėdo jam ant kelių. Jis paklausė, ar ji nesutiktų, ji sutiko ir taip įvyko pirmi lytiniai santykiai.

Jai tai nebuvo pirmas kartas, mano, kad ji iki jo buvo turėjusi lytinių santykių, nes ji pasakojo, kad kažkas buvo mokykloje. Santykių metu apsaugos nenaudojo. Tai buvo 2016 m. pavasarį. Antras kartas buvo po poros savaičių, gal per mėnesį, buvo vasaros pradžia. AntrÄ kartÄ buvo taip, kaip ir pirmÄ kartÄ . TurbÅ«t jis pasiÅ«lė, ji atėjo, nes jÄ iÅ¡varė tėvai. PasiÅ«lymas nebuvo žodžiais: „Duok įšauti“, jis sakydavo: „Gal kažkÄ nuveikiam“. „Duok įšauti“ nukentėjusioji galėjo sakyti, nes visas kaimas taip kalba, galbÅ«t iÅ¡ kažkur kitur ji iÅ¡girdo.

Kiek pamena, bÅ«davo apsirengę, bet gali bÅ«ti, kad buvo nusirengę. Apklausiamas kaip įtariamasis Ž. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo butas yra antrame aukÅ¡te, o toje pačioje laiptinėje pirmame aukÅ¡te gyvena E. B. motina su tėvu, taip pat anksčiau savaitgaliais ir vasaros laiku ten gyvendavo ir E. B. bei jos brolis S. B. Žinojo, kad 2016 m. vasaros metu E. buvo 12 metų, o spalio mėnesį jai sukako 13 metų. Jis vienas be jokios moters gyveno apie pusmetį iki pirmųjų lytinių santykių su E. B., kai tai įvyko 2016 m. vasarÄ .

Tai galėjo būti liepos mėnesį, nes E. atostogavo ir buvo pas tėvus. Su E. B. sutarė labai gerai, tačiau nesitarė, jog bus pora. Tiesiog E. dažnai pas jį ateidavo ir likdavo nakvoti, kai jos motina su tėvu gerdavo alkoholį. E. ateidavo pas jį ieškoti ramybės, supratimo. E. jam guosdavosi, kaip kartais jai sunku su tėvais, ypač, kai jie išgėrę alkoholio. Jis su E. gerai sutarė, leisdavo nakvoti savo bute, tačiau jie miegodavo atskirose lovose, išskyrus tuos du kartus, kai su E. turėjo abipusiu sutarimu savanoriškus lytinius santykius.

Kalbant apie aplinkybes, nurodytas praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tai gali pasakyti, kad su E. jis turėjo tikrai ne daugiau kaip dvejus lytinius santykius ir žinojo, kad lytinių santykių metu E. buvo 12 metų. Jam atrodė, kad E. pagal savo subrendimÄ , bendravimÄ atrodė vyresnė, tokia kaip suaugusi, su ja galėjo pakalbėti rimtomis temomis. PirmÄ jį kartÄ , kai turėjo su E. B. lytinius santykius, tai viskas įvyko 2016 m. liepos mėnesį, datos tiksliai nežino ir tai įvyko pas jį bute, kambaryje.

Pamena, kad į svečius atėjo E. B. ir klausė, ar galėtų pas jį nakvoti. Jis sutiko, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai ji pas jį nakvodavo. Tada, vakare, kažkaip jiems bendraujant, tokia kaip juoko forma paklausė E., ar norėtų pasimylėti su juo. Tada E. savo noru ir tikrai neverčiama, prieÅ¡ jÄ nebuvo vartojama jokia fizinė prievarta, jos nebaugino ir niekaip nepapirkinėjo, nieko nesiÅ«lė mainais už galimus lytinius santykius, sutiko su juo pasimylėti. PrieÅ¡ tai, kai jos to paklausė, ji pati jį buvo apsikabinusi, atsisėdusi jam ant kelių, todėl jis jos taip ir paklausė.

Tuomet abu atsigulė ant kambaryje buvusios lovos, nusirengė nuogai ir atliko natÅ«ralų lytinį aktÄ . Lytinių santykių metu apsaugos priemonių nenaudojo, todėl savo lytinį organÄ prieÅ¡ iÅ¡siliejant spermai, iÅ¡traukė iÅ¡ E. lytinių organų ir spermÄ iÅ¡liejo kažkur kambaryje ant grindų. Po lytinių santykių E. išėjo nakvoti į savo namus. Antri lytiniai santykiai su E. įvyko praėjus mėnesiui po jų kartu turėtų pirmųjų lytinių santykių. AntrÄ kartÄ viskas vyko taip pat kaip ir pirmÄ jį kartÄ , tai yra E. atėjo pas jį į butÄ , bendravo, o paskui vėl išėjo kalba apie lytinius santykius ir šį kartÄ E. jam pasirodė jau drÄ sesnė ir savanoriÅ¡kai sutiko dėl lytinių santykių.

Nei pirmÄ jį kartÄ , nei antrÄ jį kartÄ prieÅ¡ E. nebuvo vartojama jokia prievarta, jos neįkalbinėjo, o ji pati jį apkabindama, atsisėsdama ant kelių jam rodė dėmesį ir elgėsi ne kaip mergaitė 12 metų, o kaip tikra paauglė ar pilnametė, ji jam atrodė pakankamai subrendusi turėti lytinius santykius, nors jis žinojo, kad jai yra tik 12 metų. Gailisi dėl to, kad su nepilnamete E. B. turėjo lytinius santykius, nors žinojo ir suprato, kad negali taip elgtis, tačiau negalėjo susilaikyti, nes prie to prisidėjo ir pačios E. elgesys, paskatinęs pradėti lytinius santykius.

E. jam sakė, kad jau yra turėjusi lytinius santykius, tik jis nežino, kiek kartų ir su kuo. Tvirtina, kad lytinius santykius su E. B. turėjo tik du kartus ir abu kartai buvo 2016 m. vasarÄ (t. 1, 169–170, 181–183).Kaltinamojo kaltė įrodyta remiantis teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu.Apklausiama 2017-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teisme nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Ž. yra jos kaimynas, jį pažįsta apie 3 metus. Yra pasilikusi pas jį miegoti, tai bÅ«davo, kai mama iÅ¡gerdavo arba ji susipykdavo su tėvu.

Ž. jai patiko, jis geros Å¡irdies. Jie dažniausiai kalbėdavo. Apie vyro ir moters santykius supranta. Ž. jai pasiÅ«lė tai padaryti. Pirmas kartas buvo pas Ž. kambaryje, tai buvo vasara. Tai, kas tarp jų buvo, tai buvo artimi santykiai, jie mylėjosi. Neatsimena, kiek tokių kartų buvo su kaimynu, buvo daugiau kartų nei vienas. Tai prasidėjo ne praėjusiÄ vasarÄ , o anksčiau. Kada buvo pirmas kartas, tiksliai nepamena, gal jai buvo 9–10 metų. Jis pasakydavo: „duok įšauti“ ir ji sutikdavo.

PirmÄ kartÄ ji nieko nesuprato, kas vyksta, nežinojo, kÄ tai reiÅ¡kia. Ji nežino, kÄ galvojo, kas tai gali bÅ«ti. Lytinius santykius dabar supranta, tai, kai vyras įkiÅ¡a moteriai varpÄ Ä¯ makÅ¡tį. Tai sužinojo Å¡iais metais mokykloje. Ji dar nesuprato, kas yra lytiniai santykiai, kai tai vyko tarp jos ir Ž. Jų santykiai visada bÅ«davo tokie patys. Ji bÅ«davo be rÅ«bų. Ž. liesdavo jai krÅ«tinę su ranka (pažymi tai paveikslėlyje), liesdavo makÅ¡tį su ranka (pažymi paveikslėlyje), santykių metu varpa bÅ«davo makÅ¡tyje.

Ji jo neliesdavo, tik apkabindavo. Apie prezervatyvus žino, nes pasakojo per biologijos pamokÄ . Prezervatyvų nenaudojo. Tokie santykiai buvo kas tris savaites. Visada pasiÅ«lydavo Ž., jis paraÅ¡ydavo žinutę: „Ar pakartosim“. Ji paraÅ¡ydavo jam „taip“ arba „ne“. Jei bÅ«davo iÅ¡važiavus į KlaipėdÄ ar kur kitur, tada nesutikdavo. Paskutinis kartas buvo 2016 m. vasarÄ , per atostogas. Tai pasibaigė, nes jos brolis pradėjo pasakoti apie Ž. psichologei. Tada jÄ nuvežė tyrimui pas ginekologÄ .

Ž. žinojo, kiek jai metų, nes jie bendravo seniai. Anksčiau jis gyveno su žmona, bet žmona jį paliko. Kai eidavo pas jį, jis būdavo vienas (t. 1, b. l. 33–36 lapai).Liudytoja R. T. parodė, kad nukentėjusioji E. B. L. pagrindinėje mokykloje pradėjo mokytis nuo 2016-09-01, iki tol ji mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mergaitė jų mokykloje mokėsi ir anksčiau, bet buvo išėjusi gyventi su tėvais ir metus mokėsi (duomenys neskelbtini). E. B. tėvams teisės nėra apribotos, tai rizikos šeima, dabar E. yra nustatyta laikinoji globa, ir, prašant seniūnijai, nukentėjusioji mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyvena bendrabutyje, o savaitgaliais, švenčių dienomis važiuoja namo.

E. B. brolis pasakė psichologei, kad nerimauja dėl sesers, nes ji vėlai grįžta į namus, todėl pradėjo aiÅ¡kintis, kur ji bÅ«na, nes vaikui 12 metų ir vakarais negrįžta. PaaiÅ¡kėjo, kad vakarais ji eina pas kaimynÄ . Paskui bandė su ja kalbėtis, kartu dalyvavo psichologė, aiÅ¡kinosi, ar jie kartu miega, kodėl ji vakarais eina pas vieniÅ¡Ä vyrÄ . Bet ji viskÄ neigė, neprisipažino, nieko nesakė. Bandė, dalyvaujant psichologei, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ji suvokia, kas yra lytiniai santykiai.

Susisiekė su seniÅ«nijos atstove A. G., aiÅ¡kinosi, kad vyksta toje Å¡eimoje. Gydytoja patvirtino, kad mergaitė turėjo lytinių santykių, todėl nuo 2016 m. lapkričio 3 d. paskirta laikinoji globa, globėju paskirta L. pagrindinė mokykla. Vaikas pačioje pradžioje turėjo nevalingo tuÅ¡tinimosi sutrikimÄ , po tų situacijų nevalingo tuÅ¡tinimosi padaugėjo, buvo kreiptasi į gydytojus, tai psichologiniai sutrikimai, iki Å¡ios dienos teikiama psichologo pagalba. Yra momentai, kai jai Å¡i liga atsinaujina esant stresui, įtampai.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl moralinės žalos E. B. atlyginimo. Vaikams užveda asmenines korteles ir pinigai eina į vaiko asmens kortelę.Apklausiama kaip liudytoja R. T. parodė, kad jos pareigos yra rÅ«pintis socialinių rizikų Å¡eimų vaikais, prižiÅ«rėti ir kontroliuoti jų gerovę. Nuo 2016-09-01 L. pagrindinėje mokykloje mokosi E. B., kuriai yra 13 metų, ir jos brolis S. B., kuriam yra 16 metų. Å ie vaikai gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais jie grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2016-11-03 pagal Klaipėdos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ â€žDėl laikinosios globos nustatymo E. B.“ globėju yra paskirta L. pagrindinė mokykla.

E. B. globa buvo paskirta nustačius, jog E. B. galbÅ«t yra turėjusi lytinių santykių ir tai galbÅ«t galėjo įvykti mergaitei lankantis namuose. E. B. ir S. B. Å¡eima yra įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų apskaitÄ ir tuo pagrindu Å¡ių vaikų Å¡eimai yra taikoma socialinių darbuotojų priežiÅ«ra ir kontrolė. E. B. nuolat gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, ji daugiau bendrauja su savo bendraamžiais, o su suaugusiais nelinkusi atvirauti, o atsidÅ«rusi nepatogioje situacijoje, ji užsidaro savyje ir gali nebekalbėti.

IÅ¡ E. brolio S. B. mokyklos psichologė gavo informacijÄ , kad S. susirÅ«pinęs dėl savo sesers E. elgesio, kadangi ji, bÅ«dama namuose, naktimis negrįžta į namus nakvoti, rÅ«ko, grįžta iÅ¡gėrusi alkoholio ir tai jam kelia nerimÄ . Tuomet psichologė kalbėjosi su E. apie jos elgesį namuose, ir, kiek jai žinoma, tai E. patvirtino, jog iÅ¡eina iÅ¡ namų pas kaimynÄ Å½., kuris gyvena to paties namo antrame aukÅ¡te. E. sakė, jog ji eina pas Ž., pas jį nakvoja, kai jos tėvai namuose girtauja, barasi, taip pat dėl to, jog jos mama jÄ bara, iÅ¡vadina necenzÅ«riniais žodžiais.

Vėliau jau ir jai pačiai bendraujant su E. ir paklausus, kur ji miega pas Ž., tai ji sakė, jog jie nemiegodavo vienoje lovoje, Ž. miegodavo kitoje lovoje. Paklausus, ar Ž. jÄ lietė, glostė, bučiavo, tai E. tÄ dalykÄ neigė. Po atliktos ginekologo apžiÅ«ros 2016-11-03, kai buvo nustatyta, jog ji yra turėjusi lytinių santykių, E. nieko apie tai nepasakojo ir buvo užsidariusi savyje (t. 1, b. l. 42–44).Liudytoja A. G. parodė, kad situacija iÅ¡aiÅ¡kėjo bendradarbiaujant su L. pagrindinės mokyklos socialine pedagoge R..

Situacija iÅ¡aiÅ¡kėjo iÅ¡ E. brolio S. pasakojimo. Pasitarė su specialistais, kad reikia patikrinti faktÄ , ir užregistravo E. pas ginekologÄ . Kartu su mama nuvežė E. pas gydytojÄ ir faktas pasitvirtino. Tada nuėjo į Vaiko teisių skyrių ir buvo nuspręsta pasiųsti mergaitę į globos grupę G., kad jai bÅ«tų saugiau. E. yra uždaro bÅ«do, dažniausiai informacijÄ neigdavo, buvo kilę kalbų iÅ¡ kaimo vaikų, bet ji kategoriÅ¡kai neigė, kad yra turėjusi lytinių santykių.

Ji pasidarė nėštumo testÄ iki patikrinimo pas ginekologÄ . Tai buvo 2016 m. birželio mėnesį, baigiantis mokslo metams, tada ji mokėsi K. mokykloje. Tokius dalykus dažniausiai sužino iÅ¡ kitų vaikų, nes Å¡eimos yra uždaros. 2015 m. tokių gandų nebuvo. Po apklausos, kai ginekologė nustatė tÄ faktÄ , nukentėjusioji nekalbėjo, aÅ¡arojo, užsidarė savyje. Kai nusivedė į Vaiko teisių apsaugos skyrių, ji buvo pikta, atsiribojo kategoriÅ¡kai. Buvo keletÄ kartų nuvykusi į G..

E. nelinkusi pasakoti, ji sako, kad nori namo, kartais paraÅ¡ydavo žinutę per socialinius tinklus. Tėvai jÄ lanko, ji nesako konkrečiau, kur nori grįžti, sako, kad pasiilgo mamos, namų. Apklausiama kaip liudytoja A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Jos žinioje yra L. S. ir V. B. Å¡eima, kurie turi du vaikus – S. ir E.. Å ios Å¡eimos abu vaikai mokosi L. pagrindinėje mokykloje. Per mokslo savaitę Å¡ie vaikai gyvena mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais grįžta pas tėvus.

Tėvams tėvystės, motinystės teisės nėra atimtos. E. brolis S. L. mokykloje kažkam pasakė, kad jo sesuo E., kai bÅ«na namuose, kartais negrįžta nakvoti ir nakvoja pas kaimynÄ Å½. P.. Sužinojusi apie tokius įtarimus, ji kartu su E. ir jos mama nuvažiavo į G. poliklinikÄ ginekologo apžiÅ«rai. Iki 2016-11-03 ginekologo apžiÅ«ros E. kategoriÅ¡kai nieko nepasakojo apie kokius nors turėtus lytinius santykius. Po apžiÅ«ros buvo nustatyta, kad E. jau yra turėjusi lytinių santykių, nors iki tol ji tai neigė.

Po apžiÅ«ros ji kategoriÅ¡kai pasakė, kad nieko nekalbės. Po to su vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo priimtas sprendimas, kad E. B. globėja laikinai bus paskirta L. pagrindinė mokykla (t. 1, b. l. 66–68).Liudytojas S. B. parodė, kad sesuo neklausydavo tėvų, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, užeidavo pas kaimynÄ , bÅ«davo, kad ir nakvodavo. Kaimyno ir sesers santykiai sukėlė įtarimÄ , bet nežino, ar tarp jų buvo kažkas daugiau, kas susiję su intymiais santykiais. Klausė kaimyno, bet kaltinamasis neigė tokius santykius.

Kaltinamasis pradžioje gyveno su Å¡eima, negali pasakyti, nuo kada gyvena vienas, neatsimena. Kai sesuo užeidavo pas kaltinamÄ jį, tada jis gyveno vienas. Kai sesuo iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, ji bÅ«davo tik pas jį, jis tai pasakė socialinei darbuotojai, kuri įspėjo tėvus ir liepė prižiÅ«rėti seserį, bet tai kartojosi. Sesuo buvo labai užsidariusi, ji jam nieko nesakydavo. Å iuo metu abu mokosi toje pačioje L. pagrindinėje mokykloje, sesuo gyvena bendrabutyje, jis ir mama jÄ lanko. Su seserimi bendrauja, bendravimas yra Å¡iltesnis, ji yra pasiilgusi namų.

Nežino apie jos sveikatÄ . Nežino, kas psichologiÅ¡kai jai negerai, mano, kad jai trÅ«ksta aplinkinių Å¡ilumos. Sesuo į kaimÄ namo nevažiuoja.Apklausiamas kaip liudytojas S. B. parodė, kad su seserimi E. B. per mokslo savaitę gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais su seserimi grįžta į namus pas tėvų. Su seserimi jis sutaria normaliai, tačiau sesuo E. yra labai užsidariusi, nieko apie save nepasakoja. Jis žino, kad sesuo dabar negali grįžti namo, kad iÅ¡kilo klausimas dėl jos lytinių santykių buvimo.

Taip pat jis matydavo, kad E. labai negražiai kalbėdavo su mama, jeigu jos ko nors paklausdavo, ji supykdavo, pradėdavo keiktis. Sesuo tėvams absoliučiai nieko nesakydavo, nei kur ji iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, nei kÄ ji veikdavo. Toks sesers elgesys atsirado nuo Å¡ių metų rudens ir kodėl taip atsitiko, jis nežino. Matydavo, kad sesuo kartais eidavo pas kaimynÄ Å½. P., kuris gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje, tik jis gyveno antrame aukÅ¡te. Jis papasakojo viskÄ Å¡eimos socialinei darbuotojai A.

G.. Pasakė, kad sesuo iÅ¡eidavo iÅ¡ namų pas kaimynÄ Å½. ir ten kartais nakvodavo, kad ji negražiai elgėsi su tėvais, atsikalbinėdavo, keikdavosi. Taip pat jis bendravo su Ž. dėl savo sesers lankymosi pas jį, tačiau Ž. neigė, kad su E. bÅ«tų turėjęs kokius lytinius santykius, nes jis sakė suprantÄ s, kad jai tik 13 metų, ji dar vaikas (t. 1, b. l. 60–62).Liudytoja L. S. parodė, kad dukra E. B. gyveno namuose, bet iÅ¡eidavo pas Ž., kai jie (tėvai) užgerdavo ir triukÅ¡maudavo.

IÅ¡ pradžių Ž. gyveno su sugyventine, dabar jis gyvena vienas. Ne vienÄ kartÄ Ä—jo pažiÅ«rėti, kÄ E. veikia pas Ž.. Ji sėdėdavo, žiÅ«rėdavo televizorių. Yra buvę, kad E. nakvodavo pas Ž., bet ji iÅ¡eidavo naktį, tada, kai jie jau miegodavo. Apie tai, kad ji buvo išėjusi, sužinodavo, nes girdėdavosi, kai ji pareidavo. Taip buvo kokius keturis kartus, E. su Ž. gerai sugyveno, užeidavo pas jį ir dienÄ . Ji sakė, kad pas Ž. žiÅ«ri televizorių, klausosi muzikos.

Dukra nelabai su ja bendrauja. 2016 m. vasarÄ â€“rudenį dukra pasidarė dar uždaresnė, į klausimus neatsakydavo, apsisukdavo ir nueidavo. 2016 m. vasarÄ Â ji pasidarė dar uždaresnė negu paprastai. Neįtarė, kad ji turi lytinių santykių. Ji dukros klausė, ar Ž. prie jos lindo, ji pasakė, kad ne. Paklausė, ar ji jau ne mergaitė, ji atsakė: „Jau seniai“. Kai klausdavo apie santykius tarp jos ir kaltinamojo, ji apie tai nekalbėdavo. Pas ginekologę ji vyko su socialine darbuotoja.

SÅ«nus S. domėjosi, kur sesuo eina, jis nueidavo ir parvarydavo jÄ namo. Aplinkiniai sakė, kad E. blogai elgėsi. E. eidavo pas Ž., nes ji buvo jį įsimylėjusi, ji pati taip sakė. Dabar su dukra bendrauja, lanko jÄ L., jų santykiai geri. Dukra nelabai eina su draugais, yra užsidariusi, sako, kad jai geriau vienai. Dėl dukters sveikatos sutrikimų dabar ji sako, kad jai viskas gerai, nieko nebeskauda. Pas psichologÄ ji vaikÅ¡to mokykloje, nes nenori mokytis. Ji sakė, kad nervinasi, nes jos neiÅ¡leidžia namo, o ji labai nori parvažiuoti namo.

Mokytojai sakė, kad jos negali iÅ¡leisti iki teismo, kad nesusitiktų su Ž.. Apklausiama kaip liudytoja L. S. parodė, kad su sugyventiniu V. vartoja alkoholį, todėl yra įtraukti į rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Jie turi du vaikus – S. ir E.. E. yra 13 metų mergaitė, tačiau pastaruosius pusę metų E. elgesys pasikeitė, ji pasidarė uždara, Å¡iurkÅ¡ti, atsikalbinėjanti. Pastebėjo, kad vasaros atostogų metu E. pradėjo labiau bendrauti su kaimynu Ž., jis pusę metų gyvena vienas.

Ji nedraudė E. su juo bendrauti ar lankytis pas jį, tačiau nakvoti pas Ž. neleisdavo. Kažkada, kai E. nebuvo namuose, nuėjo naktį pas Ž., kur matė, kad E. gulėjo su drabužiais vienoje lovoje, o Ž. buvo kitoje lovoje. PraÅ¡ant E. eiti namo iÅ¡ Ž. namų, ji spyriojosi, ginčijosi, rėkavo. E. pati nesiskundė ir nėra sakiusi, kad galbÅ«t prieÅ¡ jÄ kas nors bÅ«tų vartojęs seksualinę prievartÄ , nesakė, kad buvusi iÅ¡prievartauta ar kitaip nuskriausta. Situacija apie tai, kad E. galėjo turėti lytinių santykių, iÅ¡kilo tuomet, kai S. pasakė socialinei darbuotojai, jog E. miega pas kaimynÄ . 2016-11-03 ji kartu su socialine darbuotoja ir E. nuvažiavo apžiÅ«rai pas ginekologÄ , Po apžiÅ«ros paaiÅ¡kėjo, kad E. yra turėjusi lytinių santykių.

Bandant E. klausti apie tai, ji neatsakė, nieko neaiškino, ignoravo visus klausimus apie jos lytinius santykius (t. 1, b. l. 72–72).Remiantis Gimimo liudijimu nustatyta, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini). Tėvas – V. B.. Motina – L. S. (t. 1, b. l. 37).Remiantis 2016-11-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu dėl laikinosios globos nustatymo nustatyta, kad likusiai be globos E. B. juridiniu globėju paskirta L. pagrindinė mokykla, E. B. gyvenamoji vieta nustatyta L. pagrindinėje mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38).Remiantis 2016-12-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2186/2016(03) nustatyta, jog E. B. mergystės plėvė buvo pažeista, apžiūros metu mergystės plėvėje ties 13 val. yra senas surandėjęs plyšimas, todėl sužalojimo laiko nustatyti negalima.

Mergystės plėvės plyÅ¡imas galėjo atsirasti įvedant į makÅ¡tį vyriÅ¡kÄ lyties organÄ â€“ varpÄ erekcijos bÅ«senos (t. 1, b. l. 88–89).Remiantis 2017-04-05 Klaipėdos r. L. pagrindinės mokyklos E. B. charakteristika nustatyta, kad E. B. mokymosi vidurkis yra 6,78 balo. Klasėje E. yra rami, draugiÅ¡ka, dalyvauja renginiuose. TrÅ«ksta drÄ sos. Vaikų socialinės globos namuose E. bÅ«na rami, tyli, tačiau bendraujanti, nėra linkusi atvirauti. Pasiilgsta artimųjų, laukia jų skambučių, apsilankymų.

Menki E. savitvarkos, higieniniai įgūdžiai, turi nevalingo tuštinimosi problemų, nesilaiko asmens higienos, reikalingas priminimas, paraginimas išsiplauti rūbus, nusiprausti, susišukuoti, apsirengti švariais rūbais. Lanko psichologines konsultacijas nuo 2016-10-31. Darbo eigoje pastebima mergaitės geresnė nuotaika, minčių ir kalbos laisvumas, savo nuomonės išsakymas ir jos apgynimas (t. 1, b. l. 101–102).Remiantis 2017 m. gegužės 23 d. – birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-92/2017 nustatyta, kad E. B. gali teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu.

Nagrinėjamų įvykių metu E. B. negalėjo ir Å¡iuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų reikÅ¡mės (žalos, pavojingumo, juridinių pasekmių). Jos žinios lytiÅ¡kumo tema atitinka jai nustatytus psichologinius sunkumus bei socialiai nepalankias artimiausios aplinkos sÄ lygas, dėl kurių paauglei trÅ«ko ugdymo, auklėjimo. E. B. sutikimui turėti lytinių santykių su įtariamuoju bei jos sprendimui apie tai niekam nepasakoti didžiausiÄ Ä¯takÄ darė žinių apie su ja atliktų veiksmų reikÅ¡mę stoka, santykio su įtariamuoju pobÅ«dis bei jai bÅ«dingi individualÅ«s psichologiniai ypatumai – nukentėjusioji aktyviai nesiprieÅ¡ino įtariamojo veiksmams dėl ribotų vidinių ir iÅ¡orinių psichologinių resursų.

Padidėjęs polinkis fantazuoti E. B. nenustatytas. Å iuo metu E. B. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (t. 1, b. l. 132–138).Baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta kaltinamojo Ž. P. kaltė išžaginus mažametę E. B.. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau tokie jo parodymai, kad lytiniai santykiai įvyko abiejų partnerių sutikimu, taigi ir abiejų iniciatyva, kad lytinius santykius galėjo paskatinti pačios nukentėjusiosios elgesys, parodo, kad jis iÅ¡ esmės nepripažįsta savo kaltės, siekia iÅ¡vengti atsakomybės. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis gerai žinojo nukentėjusiosios amžių, tai, kad 2016 m. vasarÄ jai buvo 12 metų.

Jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ankstyvÄ nukentėjusiosios lytinį subrendimÄ , padidintÄ susidomėjimÄ seksualiniais santykiais ar galbÅ«t rodytÄ iniciatyvÄ tokiems santykiams, byloje nėra. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiosios protinis iÅ¡sivystymo lygis, asmenybinis bei moralinis samprotavimas neatitinka jos amžiaus, bet atitinka mažesnį: sudėtingose situacijose ji traukiasi, ribojasi arba paklÅ«sta ir susitaiko su savo padėtimi. Ji vengia nesutarimų, konfliktinių situacijų, bijo bÅ«ti atstumta aplinkinių ar netekti jų prielankumo, todėl lengvai pasiduoda jų poveikiui bei elgiasi įsiteikiančiai, ypač tais atvejais, kai jaučiasi kitų suprasta bei gauna iÅ¡ jų dėmesio.

Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiosios žinios lytiÅ¡kumo tema atitinka jai nustatytus psichologinius sunkumus ( žemesnius intelektinius gebėjimus, emocinį nebrandumÄ , nepakankamÄ socialinę nuovokÄ ). Ji formaliai žino, iÅ¡ kur atsiranda vaikai, tačiau jos supratimas apie laisvanoriÅ¡kų ir prievartinių santykių skirtumus bei seksualinės prievartos reikÅ¡mę (žalÄ , pavojingumÄ , juridines pasekmes) yra ribotas, pavirÅ¡utiniÅ¡kas. Nukentėjusioji dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo adekvačiai jiems prieÅ¡intis, taigi buvo bejėgiÅ¡ka.Konstatuotina, kad nukentėjusioji pagal savo psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ nesuvokė daromų su ja veiksmų esmės, todėl kaltinamojo lytinis santykiavimas su mažamete nukentėjusiÄ ja vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog pirmi lytiniai santykiai įvyko 2015 m. vasarÄ , kadangi padidėjęs polinkis fantazuoti E. B. nenustatytas. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiajai labai sunku kalbėti apie buvusius lytinius santykius dėl patiriamo gėdos, kaltės jausmo. IÅ¡ teismo psichiatrės iÅ¡vados matyti, kad E. B. gali teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu.

Kaltinamasis Ž. P. nuo 2015 m. vasaros iki 2016 m. vasaros, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl ko E. B. negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikÅ¡mės bei dėl Å¡ių priežasčių adekvačiai ir aktyviai prieÅ¡intis, ne mažiau kaip du kartus lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete, įvesdamas savo lytinį organÄ E. B.

į makÅ¡tį. Kaltinamasis suprato, kad santykiauja su mažamečiu asmeniu, ir to norėjo, jis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį. Dėl neturtinės žalos Nukentėjusiosios E. B. atstovė pagal įstatymÄ Klaipėdos r. L. pagrindinė mokykla pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo Ž. P. (t. 2, b. l. 43). Nurodo, kad E. B. teikiama nuolatinė socialinio pedagogo, psichologo pagalba, nes jai nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių įtakos.

Ilgalaikė psichologo pagalba reikalinga nerimui mažinti, vidiniams sunkumams įveikti, patyčių intervencijai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo Ž. P. veiksmų mažametė nukentėjusioji E. B. patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Jos artimieji nurodė, kad aiÅ¡kiai pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, nes ji pasidarė dar uždaresnė, mažiau pasitiki savimi, jautriau reaguoja į įvairias gyvenimiÅ¡kas situacijas.

Atstovė pagal įstatymÄ nurodė, kad mergaitei bÅ«dinga dažna nuotaikų kaita, verkia dėl smulkmenų, jaučiasi nelaiminga, prislėgta, trÅ«ksta pasitikėjimo savimi, emocionali, stresinėse situacijose jaučia bejėgiÅ¡kumÄ , pradeda galvoti apie savižudybę, turi nevalingo tuÅ¡tinimosi sutrikimų. Psichiatrinio, psichologinio tyrimo metu E. B. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

Ä®vertinus visus byloje esančius duomenis, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo Ž. P. nusikalstama veika mažametei nukentėjusiajai padarytos žalos, dėl toliau patiriamų neigiamų pasekmių ir tai pripažintina neturtine žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra sveikas, gali dirbti, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ praÅ¡oma priteisti suma yra teisinga, nustato 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, daromÄ Å¾alÄ visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis Ž. P. padarė vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo prisipažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl anksčiau iÅ¡sakytų motyvų, vertinant jo parodymų teisingumÄ dėl nukentėjusiosios galimos iniciatyvos pradėti lytinius santykius.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Kaltinamasis Ž. P. teistas vienÄ kartÄ , bausmę atlikęs, jo teistumas neiÅ¡nykęs (t. 2, b. l. 3–5), baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 9), nedirba (t. 2, b. l. 11), duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra (t. 2, b. l. 13).Esant paminėtoms aplinkybėms bei vertinant tai, kad iÅ¡ esmės Ž. P. savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertino, jam skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad nėra sÄ lygų, numatytų BK 62 straipsnyje, leidžiančių paskirti Å¡velnesnę bausmę negu BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje, ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).BK 75 straipsnio taikymas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , negalimas.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: penkis kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu).  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ Ž. P. mažametei nukentėjusiajai E. B. 5000 (penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymÄ Klaipėdos r.

L. pagrindinę mokyklÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – vokÄ su 5 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                      Dalia Kursevičienė                                                                                  Â