2025-09-03 Nr. AB-13630-3-61-3-03759-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-967-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03759-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. K.(toliau – ir pareiškėjas), kuris yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25S137253 (toliau – ir Sprendimas), kuriame, be kita ko, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), Departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-97 rezoliucinės dalies 3–6 punktus pripažinti netekusiais galios, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvą 10 metų nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 2) įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo paskutinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų galiojimą (vykdymą) ir neišsiųsti jo iš Lietuvos iki tol, kol baigsis teisminis procesas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad, įvykdžius sprendimą dėl išsiuntimo, jam būtų neatitaisomai pakenkta. Lietuva yra jo ilgalaikė gyvenamoji vieta, todėl, jį išsiuntus, komplikuotųsi susiklostę socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuva, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis sunkiau komunikuoja. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturi giminių, jis turėtų kreiptis dėl labdaros ir paramos teikimo, kas nėra laikoma oriu asmens gyvenimu, ir / arba tapti benamiu. Be to, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) opozicijos narys, politiškai aktyvus pilietis ir kt., o kitų asmenų deportacijos į (duomenys neskelbtini) atvejai patvirtina, kad jam grėstų susidorojimas (suėmimas, kankinimai, sufabrikuoti kaltinimai ir kt.). Pareiškėjo nuomone, atsakovo konstatuota jo keliama grėsmė valstybės saugumui, tikėtina, nėra kelianti didelį pavojų, dėl kurio reikėtų vykdyti Sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo I. K. skundą ir tenkino jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, apžvelgė aktualias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta: „3. Išsiųsti I. K. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) Respubliką) nuo šio Sprendimo priėmimo dienos; 4. Pavesti VSAT vykdyti I. K. išsiuntimą į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) Respubliką) nuo šio sprendimo priėmimo dienos.“

Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjui nėra nustatytas terminas savanoriškai išvykti, bet nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), todėl, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, taigi, išsiuntimas iš šalies yra realus. Teismo vertinimu, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę bylos nagrinėjimo metu, kiltų ne tik reali neatitaisomos žalos jo teisėms ir laisvėms rizika, bet ir, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką dėl kliūčių užsieniečiui, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą išsiuntimo iš Lietuvos atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-743-821/2024).

Teismas priėjo prie išvados, kad, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos, jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jo teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, o, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui būtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese skundžiant Sprendimą. Taigi, tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, laikinai sustabdžius Sprendimo 3 ir 4 dalių vykdymą, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdyti Sprendimo vykdymo.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebuvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o skundžiama teismo nutartis yra naikintina. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovas nustatė, jog pareiškėjas sąmoningai klaidino dėl savo narystės (duomenys neskelbtini), kuri yra uždrausta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (iš tiesų jis nepriklauso šiai partijai), pareiškėjo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta, nes nenustatytos aplinkybės, pagrindžiančios, jog jo paieška paskelbta diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą, o pareiškėjo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta, nes nurodytas baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2021 metais.

Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, todėl nėra pagrindo suteikti jam prieglobstį ar papildomą apsaugą. Atsakovas mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog sprendimas dėl išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), priimtas prieš pareiškėjui pateikiant ketvirtąjį paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo įvykdytas dėl (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nebendradarbiavimo. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas taip pat nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo rizikos, jo teiginiai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Atsakovas nesutinka su teismo pozicija dėl kliūčių pareiškėjui efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą išsiuntimo iš Lietuvos atveju ir teigia, kad pareiškėjui nėra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jam atstovauja privatus advokato padėjėjas, bei atkreipia dėmesį į 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiams gali būti teikiama ir tuo atveju, kai jie yra ne Lietuvoje. Atsakovas pažymi, kad ši byla yra elektroninė, pareiškėjas turi galimybę teikti procesinius dokumentus ir susipažinti su bylos medžiaga nuotoliniu būdu, taip pat dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, be to, kaip minėta, jis turi atstovą, per kurį gali įgyvendinti savo procesines teises.

Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) pateiktą išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, prašomos priemonės taikymas neatitinka proporcingumo principo, proceso šalių interesų ir viešojo intereso.

Pareiškėjas I. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas išdėsto nesutikimo su Sprendimu argumentus, be kita ko, kad, priešingai nei tvirtina atsakovas, jis priklauso nurodytai politinei partijai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jį persekioja ir kaltina tuo, ko jis nėra padaręs (pvz., ekstremizmu), jis nebuvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir prisijungęs prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, jog jis paskutiniame prašyme suteikti prieglobstį įrodė visas aplinkybes, kurias buvo nurodęs ankstesniuose prašymuose, bet atsakovas neįvertino arba įvertino netinkamai pareiškėjo pateiktus argumentus ir / ar įrodymus. Pareiškėjas apžvelgia Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 3 straipsnio (tvirtina, jog jis atitinka šiame straipsnyje nurodytus kriterijus) ir kitų teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kitų teismų praktiką. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atitinka teisės aktų reikalavimus, nes, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jam gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (pvz., atimta gyvybė), be to, pareiškėjas neturėtų galimybės duoti paaiškinimus teismui, taip pat būtų padaryta žala jo socialiniams ryšiams su Lietuva, o (duomenys neskelbtini) nebūtų užtikrinami jo būtinieji poreikiai (pvz., jis liktų be gyvenamosios vietos). Pareiškėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje aiškiai pasakyta, kad pareiškėjas Lietuvoje nekelia grėsmės, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nekenks šalių pusiausvyrai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas skunde nenurodė argumentų dėl akivaizdaus Sprendimo neteisėtumo bei nepagrindė jam galinčios kilti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėms byloms dėl užsieniečių teisinės padėties yra taikomi sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminai, todėl, jo nuomone, per tokį trumpą terminą neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo galimybė yra tiesiog nereali. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad kompetentingos institucijos pripažino pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neatitinka proporcingumo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo dalies galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su šios administracinės bylos medžiaga ir teismų sprendimais susijusiose administracinėse bylose, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (reglamentas „Dublinas III“).

Pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) ir turi verslo ryšių su šia partija, jo šeima yra priskiriama grupei, dalyvavusiai (duomenys neskelbtini) kare, ir kt. Departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendime Nr. (15/6-5) 12PR-97 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos; 3) įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centrui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą; 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į VSD 2020 m. liepos 1 d. rašte Nr. 19-529S pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui, nes yra informacijos apie jo sąsajas su teroristine organizacija. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento sprendimu, apskundė jį teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-3078-442/2020).

Pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) persekiojami jo šeimos nariai (pvz., brolis buvo sulaikytas ir kankintas, dėl pareiškėjo išduotas arešto orderis) ir kt. Departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 21S41716 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), o Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6K-2207 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, kreipėsi į teismą, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-2285-968/2022).

Pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. pateikė trečiąjį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame iš esmės rėmėsi ankstesniuose prašymuose išdėstytomis aplinkybėmis, teigė, jog jis (duomenys neskelbtini) yra kaltinamas ekstremizmu ir jam gresia 15–20 metų laisvės atėmimo bausmė, ir kt. Departamentas 2022 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 22S91439 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-3928-525/2022).

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė ketvirtąjį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame iš esmės rėmėsi ankstesniuose prašymuose išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat teigė, jog jis nenori būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini), nes ten jis bus arba išduotas (duomenys neskelbtini), arba pasiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini). Departamentas 2023 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. 23S43041 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į VSD 2023 m. kovo 27 d. rašte Nr. 4K-97(S) pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento sprendimu, kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė jo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-2503-525/2023).

Pareiškėjas 2024 m. spalio 8 d. buvo grąžintas iš Vokietijos ir pateikė penktąjį (ketvirtąjį paskesnį) prašymą suteikti prieglobstį, kuriame iš esmės rėmėsi ankstesniuose prašymuose išdėstytomis aplinkybėmis, teigė, jog jo šeima (tėvas, senelis ir kt.) buvo išžudyti per (duomenys neskelbtini) karą, nes priklausė opozicijai, pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir iš ten – į (duomenys neskelbtini), ir kt. Departamentas 2025 m. birželio 12 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) pripažinti Departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-97 rezoliucinės dalies 3–6 punktus netekusiais galios; 3) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) Respubliką); 4) pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) Respubliką); 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 10 metų nuo išsiuntimo dienos; 6) įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į VSD raštus (įskaitant 2025 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4K-57(KF)), kuriuose pateiktas vertinimas, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 6 d. rašte Nr. 4K-3(RN) pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dar nėra baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjui yra taikomos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės, šiuo metu – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjui buvo parinktos atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad jis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-821/2025, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nr. A20.-82-1128/2025). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2024 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą (pažeidžiamų asmenų grupės: psichikos sutrikimų turintys arba psichikos liga sergantys asmenys; kiti asmenys, kurie turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimo), bei pateiktos rekomendacijos dėl pareiškėjo individualių poreikių tenkinimo, įskaitant nuolatinės medicininės priežiūros ir pagalbos teikimą, aprūpinimą paskirtais medikamentais.

Byloje yra, be kita ko, Policijos departamento 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. 5-S-3976, kuriame pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši išvada grindžiama tuo, kad Šengeno informacinėje sistemoje yra Vokietijos 2021 m. liepos 19 d. perspėjimas, jog pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi; perspėjime nurodytas pažeidimo tipas – terorizmas ir susijusi veikla. Policijos departamentas 2023 m. vasario 22 d. gavo iš Vokietijos SIRENE nacionalinio skyriaus pranešimą (M forma), kuriame nurodyta, jog perspėjimo priežastis yra Vokietijos turima informacija apie tai, kad pareiškėjas keliavo į (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat yra Departamento Prieglobsčio skyriaus pažymos (be registracijos duomenų) apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose pažymose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta teroristine organizacija ir uždrausta nuo (duomenys neskelbtini), narystė šioje partijoje ir jai pareikštas palaikymas laikomi nusikaltimu (persekiojami ir buvę partijos nariai), be to, (duomenys neskelbtini) vyriausybė areštuoja, įkalina ir kankina kritikus, persekioja jų šeimos narius, ir kt.

Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį pagrįstumą: nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti materialiuosius skundo reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą su tokiais reikalavimais; pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo (pvz., Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, ir jo pateiktus duomenis, apklausą atliko formaliai, tinkamai nemotyvavo priimtų sprendimų, taip pat Departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) ir prisijungė prie (duomenys neskelbtini)) ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovo nuomonė, kad pareiškėjo paskutinysis prašymas suteikti prieglobstį yra nepagrįstas ir kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nekeičia tokio teisėjų kolegijos vertinimo. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo šioje proceso stadijoje išsamiau nenagrinėjami.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas UTPĮ 2 str. 20 d. prasme). Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skunde teigė, kad, bylos nagrinėjimo metu išsiuntus jį į kilmės valstybę, kiltų reali neatitaisomos žalos rizika jo teisėms ir laisvėms (įskaitant gyvybės atėmimą), ir pateikė duomenis iš patikimais laikytinų šaltinių (organizacijos „Human Rights Watch“, „Amnesty International“ ir kt.) apie kitų asmenų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) atvejus (pvz., asmenys buvo nedelsiant sulaikyti, nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis dėl dalyvavimo „ekstremistinėje organizacijoje“ ir kt., pažeidžiant tinkamo teismo proceso reikalavimus), kurių atsakovas neginčijo ir kurie iš esmės atitinka atsakovo teismui pateiktą informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, į kurią planuojama išsiųsti pareiškėją ((duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šioje stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo,) teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo papildomai pažymi, kad prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu ir skundžiant pirmosios instancijos teismui sprendimus, susijusius su prašymu suteikti prieglobstį (UTPĮ 71 str. 1 d. 4 p.; 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. sausio 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939 patvirtinto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašo (įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d.) 13 punktu, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas, ir jam (užsieniečiui) asmeniškai dalyvaujant, išskyrus, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje neatsižvelgė į aptartą 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie pareiškėjui teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo panaikinti Sprendimą nagrinėjimu teisme.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo I. K. (I. K.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 25S137253 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų galiojimą (vykdymą) iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė