2020-08-13 Nr. BB-4303-1-01-1-46209-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3866/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46209-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio, susipažinusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. ir jos atstovės advokatės Kotrynos Žalėnaitės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 26 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. ir jos atstovė advokatė Kotryna Žalėnaitė prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Paduotame skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai (ekspertų išvados), bei kad kaltinamojo gynėjas baudžiamajame procese elgėsi netinkamai, vykdė nukentėjusiosios bei jos atstovės spaudimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai susiję tiek su faktinių bylos duomenų (nusikalstamos veikos aplinkybių bei kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) kvestionavimu ir interpretavimu, tiek kaltinamojo gynėjo tariamai netinkamų ir neteisėtų veiksmų išdėstymu. Tokie teiginiai nelaikytini kasacijos pagrindu. Minėta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kasacine tvarka nenagrinėjami ir klausimai dėl kaltininko asmenybės, gailėjimosi nuoširdumo ar susijusių klausimų vertinimo, nes jie savo esme taip pat yra fakto dalykas. Kasatorių akcentuojami ir kvestionuojami kaltinamojo gynėjo veiksmai taip pat nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Faktines bylos aplinkybes (taigi ir gynėjo veiksmus, galimą poveikį kitiems proceso dalyviams), kaip minėta, nustato ir nagrinėja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o proceso dalyvių veiksmų vertinimas profesiniu ar etiniu požiūriu nėra ne tik kasacinio skundo, tačiau ir šios baudžiamosios bylos per se (pačios savaime) dalykas. Taip pat pažymėtina, kad kasaciniame skunde yra gausiai cituojami ar aprašomi atskiri byloje esantys procesiniai dokumentai, įrodymai ir kt., tačiau nėra aiškiai nurodoma, kaip būtent buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Todėl teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, sudarantys aukščiau minėtame BPK 369 straipsnyje nurodytą pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. ir jos atstovės advokatės Kotrynos Žalėnaitės paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. ir jos atstovės advokatės Kotrynos Žalėnaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arvydas Daugėla

Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis