2019-02-27 Nr. AB-5282-3-62-3-02166-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1527-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02166-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas), po 30 Eur už vieną parą neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildino iš įkalinimo sąlygų, prieštaraujančių teisės aktams, sudarymo jam esant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio (toliau – ir įkalinimo laikotarpis) buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI). Pareiškėjui buvo neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl jam trūko erdvės judėjimui. Pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti. Nurodė, kad žalą taip pat kildina ir iš netinkamo (aplaidaus) pareigūnų elgesio, nuolatinių provokacijų, dėl kurių būna skiriamos drausminės nuobaudos. Dėl tokių sąlygų patyrė didžiulę neturtinę žalą, buvo traumuotas emociškai, fiziškai bei psichologiškai, žeminama garbė ir orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas tinkamas suėmimo vykdymo sąlygas (minimalų kameros plotą) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo 30 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė taikyti ir ieškinio senaties terminą laikotarpiui iki 2014 m. spalio 9 d.. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 128, 245, 139, 230, kuriose jam teko nuo 2,63 kv. m iki 5,36 kv. m ploto. Pripažino, kad minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 27 dienas iš 75 dienų praleistų įkalinimo įstaigoje. Pažeidimo mastas didžiąją pažeidimo trukmės dalį nebuvo žymus, nes pareiškėjui buvo užtikrintas plotas nuo 2,63 kv. m iki 3,56 kv. m. Taigi, iki reikalaujamo 3,6 kv. m ploto trūko nuo 1,37 kv. m iki 0,04 kv. m.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. vasario 19 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 142 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2017 m. spalio 9 d. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą iki 2014 m. spalio 9 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).

7. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas teismo iniciatyva. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu daug nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. spalio 9 d. atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

8. Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto normos nebuvo užtikrintas 27 paras (pareiškėjui trūko nuo 0,04 iki 1,37 kv. m gyvenamojo ploto). Teismas taip pat pažymėjo, kad kameros gyvenamasis plotas, atsižvelgiant į čia įrengtų miegamųjų vietų skaičių, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti. Taigi, pareiškėjui kalint Kauno TI 27 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio ir nurodo, kad pareigūnų elgesys netinkamas, vyksta nuolatinės provokacijos, dėl kurių būna skiriamos drausminės nuobaudos, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, kada buvo nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikyti deklaratyviais, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno neilgą laikotarpį (tik 27 paras), jo teisių pažeidimas nebuvo nepertraukiamas. Taip pat nėra duomenų, kad Kauno TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Akcentavo, kad pareiškėjas buvimo Kauno TI metu neiškreipė į Kauno TI administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis.

11. Konstatuota, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 142 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

12. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai pirmosios instancijos teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalaus ploto, tenkančio asmeniui kameroje, užtikrinimą buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo būdas (piniginė kompensacija) – neteisėtas, nes neproporcingas padarytai neturtinei žalai.

14. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijų, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas dalį šių kriterijų įvertino nustatydamas neturtinės žalos piniginį dydį, tačiau sprendime neatsispindi šių kriterijų vertinimas siekiant pasirinkti teisingą neturtinės žalos atlyginimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai truko trumpą laiką, nebuvo tęstiniai ir buvo itin nežymūs, mano, kad tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pareiškėjui E. B., padarytos dėl netinkamų laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygų.

16. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad 27 paras nebuvo užtikrintas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 142 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, jog, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas truko trumpai, nebuvo tęstinis, ir buvo itin nežymus, priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir šiuo atveju tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti asmens teisių pažeidimo pripažinimas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu 27 paras sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui (trūko nuo 0,04 iki 1,37 kv. m gyvenamojo ploto). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

21. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

22. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę (minimalios ploto normos pažeidimas truko su pertraukomis 27 paras, pažeidimo metu pareiškėjas Kauno TI kameroje buvo laikomas ne vienas, o su dar 3–4 žmonėmis), į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino visas su nustatytu pažeidimu susijusias aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to, pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi netinkama teismų praktika, yra nepagrįsti.

24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė