8bf99d7a-4f3f-4f47-8f0f-afe94cc5ec6d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-497/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35852-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Kristinai Čepaitei, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei (nuotoliniu būdu), išteisintajam D.

K. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Saulėnienei, nuteistajam J. M., nukentėjusiesiems I. Å . ir D. Å ., vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ketvirtojo skyriaus prokurorės Olgos Å leiterienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, tačiau dėl Å¡io asmens apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, tvarkÄ : 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. 4 durų, veikdamas bendrininkų grupėje su draugu J.

M., kai J. M. išėjusiam iÅ¡ minėto buto nukentėjusiajam D. Å . (D. Å .), staiga sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nukrito ant laiptinės grindų ir prarado sÄ monę; kur jis gulinčiam nukentėjusiajam su J. M. sudavė dar po vienÄ smÅ«gį kiekvienas kojomis į kÅ«nÄ , J. M. sudavė dar vienÄ smÅ«gį koja į nukentėjusiojo pilvÄ ir rankomis pastÅ«mė išėjusiÄ Ä¯ laiptinę iÅ¡ minėto buto Nr. 4 nukentėjusiÄ jÄ I. Å ., dėl ko ji nukrito ant laiptinės grindų, susimušė deÅ¡inės kojos kelį, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. M. pabėgo, o D. K., gulinčio ant grindų nukentėjusiojo D. Å . sumuÅ¡imo metu, nukrito ant grindų su išėjusiu iÅ¡ buto Nr. 4 liudytoju V. Å . (V. Å .), kur sudavė V. Å . vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir pabėgo. Å iais savo veiksmais D. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje D.

K. iÅ¡teisintas ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį – D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie yra pakankami pripažinti D. K. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje, veikiant bendrai su J. M.. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas prioritetinę reikÅ¡mę suteikė D.

K. ir J. M. parodymams ir be pagrindo I. Å . ir V. Å . parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. 2.2. Prokurorė analizuodama I. Å . ir V. Å . parodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė, buvo nuoseklÅ«s. Jie iÅ¡samiai paaiÅ¡kino konflikto pradžios aplinkybes, nurodė tas pačias aplinkybes dėl sÅ«naus išėjimo į laiptinę bei tai, kad jiems bÅ«nant bute, laiptinėje kilo triukÅ¡mas ir jie, išėję į laiptinę, pamatė sÅ«nų, gulintį ant žemės, o Å¡alia buvę draugai jį tuo metu spardė.

Atsižvelgdama į tai, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje minėtų asmenų parodymai įvertinti netinkamai, neatsižvelgiant į įrodymų visumÄ , nepagrįstai darant iÅ¡vadÄ , kad jų parodymai proceso metu keitėsi iÅ¡ esmės, yra prieÅ¡taringi. Prokurorės vertinimu, nukentėjusioji ir liudytojas detaliai apibÅ«dino 2020 m. rugsėjo 6 d. įvykio aplinkybes, jie nurodė, kad į namus atėjo J. M. ir D. K., po ko nukentėjusysis išėjo į laiptinę ir prieÅ¡ jį buvo smurtauta, Å¡ie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Pabrėžia, kad I. Å . ir V. Å . bandė apginti sÅ«nų nuo prieÅ¡ jį smurtaujančių vaikinų, matė sÅ«nų be sÄ monės gulintį ant žemės, todėl tėvai neabejotinai patyrė stresÄ , dėl to iÅ¡kart po įvykio visų aplinkybių nenurodė, bet jas prisiminė ir nurodė vėliau, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jas patvirtino. Å ie liudytojai prašė vadovautis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, pažymėję, kad nuo įvykio ir pirminių apklausų praėjo daug laiko ( daugiau nei 1 m.).

I. Å . ir V. Å . parodė, kad įvykio aplinkybes geriau prisiminė iÅ¡kart po įvykio, palaiko prieÅ¡ tai duotus parodymus, nes pirmÄ kartÄ pasakojo tiksliau. Prokurorės teigimu, praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, duoti parodymai yra teisingiausi, nes nespėjama kelti įvairių versijų, kaltinamieji nespėja paveikti nukentėjusiųjų. Juolab, nukentėjusiojo tėvai nurodė, kad J. M. ir D. K. iÅ¡eidami iÅ¡ įvykio vietos jiems grasino. Taigi, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas D.

K. kaltę, nepagrįstai pirmuosius I. Š. ir V. Š. parodymus laikė neteisingais ir jais nesivadovavo, 2.3. Prokurorės teigimu, teismo išvada, jog kaltinimas grindžiamas tik I. Š. parodymais, nes D. Š. neatsimena įvykio aplinkybių, nepagrįsta. Nurodo, kad kaltinimas gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais. Nukentėjusiojo teiginiai, kad jis nepamena įvykio aplinkybių vertintini kaip baimė, nes J. M. ir D. K. yra jo pažįstami, grasino po įvykio ir gali su juo susidoroti, todėl jis nori jiems įsiteikti.

Pažymi, kad greitosios medicininės pagalbos brigadai nukentėjusysis D. Å . nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas draugų prie buto, o tas pačias analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir policijos patruliui V. N., kuris buvo apklaustas ir ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis detalesnes įvykio aplinkybes apie sumuÅ¡imÄ nurodė pareigÅ«nui V. G. iÅ¡kart po įvykio, kuris buvo apklaustas ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu ir paneigė nukentėjusiojo D. Å . versijÄ dėl to, kad pareigÅ«nas užfiksavo iÅ¡galvotus jo parodymus.

Savo parodymuose pareigÅ«nui D. Å . detalizavo suduotų smÅ«gių skaičių ir vietÄ , į kuriÄ buvo suduota, apie kÄ nebuvo pažymėta policijos patrulio V. N. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriuo remiantis D. Å . buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡kart po įvykio. Taigi pirmos instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus ir bylos aplinkybes, susijusias su D. Å . sumuÅ¡imu, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, rėmėsi selektyviai atrinktais faktais, jog D. Å . parodymus davė tik pagal motinos pasakojimÄ , todėl padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ 2.4.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino kaltinamųjų parodymus, kaip nuoseklius ir patikimus, ir jais remdamasis padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl D. K. iÅ¡teisinimo. J. M. ir D. K. apklausų metu teigė, kad D. Å . išėjo su peiliu rankoje. Tokia aplinkybė byloje nebuvo objektyviai užfiksuota. Peilis nebuvo rastas įvykio vietoje, jo nepaėmė nei vienas įvykio vietoje buvęs pareigÅ«nas. Taip pat nukentėjusioji I. Å . ir V. Å . nurodė, kad sÅ«nus namuose miegojo, o atsikėlęs iÅ¡kart ėjo į laiptinę (neužsuko į virtuvę, kur stovi visi peiliai ir eidamas nieko nesinešė rankoje).

D. K. ir J. M. nurodė, kad peilis buvo, D. K. žodžiais, iÅ¡muÅ¡tas iÅ¡ gulinčio ant grindų laiptinėje nukentėjusiojo rankos, J. M. koja sudavus į nukentėjusiojo D. Å . rankÄ , tačiau rankoje nukentėjusiajam jokių sužalojimų nekonstatuota, o esant smÅ«giui koja žymės turėjo bÅ«ti ar likti skausmas, kuris bÅ«tų užfiksuotas į įvykio vietÄ atvykusių medikų arba ligoninėje, kurioje buvo apžiÅ«rėtas nukentėjusysis D. Å .. D. K. nurodė, kad V. Å . ir jis nukrito ant grindų laiptinėje ir grÅ«mėsi, tačiau Å¡ių aplinkybių J.

M. teisme nenurodė, nors buvo Å¡alia. Be to, D. K. girdėjo, kaip I. Å . rėkė. Prokurorės teigimu, tai, jog J. M. apklausos metu teigė nestÅ«męs nukentėjusiosios I. Å ., bandančios užstoti muÅ¡amÄ sÅ«nų, o D. K. nesmurtavęs prieÅ¡ V. Å ., yra J. M. ir D. K. gynybinė versija. 2.5. Teismas sprendė, jog D. K. veiksmai neatitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, nes D. Å . trenkė tik J. M., tačiau skunde su tuo nesutinkama. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad D.

K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ veikdamas bendrininkų grupėje su J. M.. IÅ¡ D. K. ir J. M. parodymų akivaizdu, jog Å¡ie asmenys iÅ¡ anksto žinojo, jog pas nukentėjusį eina konfliktuoti. Nors asmens motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir, kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr, 2K-384-788/2018).

Å iuo atveju D. K. savo noru ėjo su J. M. aiÅ¡kintis santykių su D. Å ., po žodinio konflikto su J. M. jį sumušė, bei sumušė jo tėvus - I. Å . ir V. Å ., kurie išėjo į laiptinę apginti muÅ¡amo sÅ«naus D. Å .. Taip pat D. K. žinojo, kad santykius aiÅ¡kinasi vieÅ¡oje vietoje, kas taip pat įrodo jo tyčiÄ elgtis įžūliai. Nors D. K. ir nesmÅ«giavo nukentėjusiajam D. Å ., tačiau nebÅ«tina, kad abu bendrininkai atliktų analogiÅ¡kus ir lygiaverčius veiksmus, darant nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. K. grÅ«mėsi su į laiptinę išėjusiu nukentėjusiojo tėvu V. Å ., nukrito su juo ant grindų, sudavė jam smÅ«gį ranka į kÅ«nÄ . Taigi D. K. taip pat atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors byloje nustatyta, kad pirmÄ smÅ«gį D. Å . sudavė J. M., D. K. taip pat smurtavo prieÅ¡ gulintį nukentėjusįjį D. Å ., toliau buvo įvykio vietoje, grÅ«mėsi su nukentėjusiojo tėvu V. Å .. 2.6. Skunde pažymima, kad D.

Å . buvo Greitosios medicinos pagalbos medikų iÅ¡vežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, iÅ¡ kurios buvo iÅ¡reikalauta Greitosios medicinos kortelė, visi medicininiai dokumentai, kurie apžiÅ«rėti teisminio nagrinėjimo metu, bet pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertinti. Prokurorės teigimu, nors teismas remdamasis specialisto iÅ¡vada konstatavo, kad sužalojimai D. Å . nepadaryti, tačiau Å¡iuose dokumentuose užfiksuota, kad D. Å . buvo nustatytas pilvo sienos sumuÅ¡imas, galvos pavirÅ¡inis sužalojimas, be to, sumuÅ¡imus matė į įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas V.

N.. 2.7. Prokurorė nurodo, kad BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai nėra sietini iÅ¡imtinai su fizinės žalos padarymu nukentėjusiajam, o su realiu visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu. Å iuo atveju dėl J. M. ir D. K. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes laiptinėje buvo smurtaujama prieÅ¡ D. Å . ir I. Å ., V. Å ., sutrikdytas jų poilsis, jie patyrė stresÄ dėl užpulto sÅ«naus, buvo kviečiami medikai, policija. D. K. ir J. M. elgesys buvo įžūlus ir turintis piktybiÅ¡ko tyčiojimosi iÅ¡ visuomenėje galiojančių elgesio normų požymių.

3. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti D. K., kaip nepadariusį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

6. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek tarpusavyje, o nuosprendyje, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio nuostatos, pateikė detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstai D. K. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminė aplinkybė Å¡iuo atveju yra tai ar D. K. smurtavo D. Å . atžvilgiu. Prokurorės vertinimu, byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančiÄ Å¡iÄ aplinkybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma Å¡ios aplinkybės konstatuoti neleidžia.

8. IÅ¡ byloje esančio D. Å . pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir procesų veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jį pažadino tėtis V. Å . ir pasakė, kad pas jį kažkas atėjo. Kai išėjo į laiptinę, pamatė, kad prie buto stovi J. M., kuris jam išėjus į laiptinę nieko nepasakęs sudavė 1 kartÄ Ä¯ veidÄ , po jis prarado sÄ monę, atsipeikėjo tik ligoninėje. Vėliau iÅ¡ mamos sužinojo, kad kartu su J. M. buvo dar vienas vyras (1t. b. l. 11). IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu telefonu susisiekus su D.

Å ., Å¡is nurodė, kad tÄ dienÄ Å¡ventė savo gimtadienį, vartojo alkoholį, grįžęs nuėjo miegoti. Jam miegant į jo kambarį įėjo tėvas V. Å ., kuris jį pažadino ir pasakė, kad pas jį atėjo J. M.. Kas jam sudavė nurodyti negali, nes iÅ¡ karto įėjus į laiptinę jam be priežasties sudavė ir jis prarado sÄ monę. Apie aplinkybes žino tik iÅ¡ motinos pasakojimo, negali nurodyti kas jam sudavė, laiptinėje buvo keli asmenys (1 t. b. l. 39). Apklaustas teisme D.

Š. nurodė, kad nieko neprisimena, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, atsibudo ligoninėje (2 t. b. l. 55). Taigi, D. Š. nurodė, kad nieko neprisimena, o jo parodymai, jog jam sudavė keli asmenys yra išvestiniai duomenys, nes šias aplinkybes jis sužinojo iš motinos I. Š.. Kita vertus, jokios konkrečios aplinkybės patvirtinančios D. K. kaltinime inkriminuotus veiksmus D. Š. parodymuose neužfiksuotos.

9. Be D. Å . nusikaltimÄ tiesiogiai matė tik D. Å . tėvai I. Å . ir V. Å .. Pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos metu I. Å . nurodė, kad išėjusi į laiptinę pamatė, kaip jos sÅ«nų tranko J. M. bei nepažįstamas asmuo, tuomet jos vyras iÅ¡bėgo į laiptinę ir pradėjo grumtis su nepažįstamu asmeniu, paguldė tÄ asmenį ant laiptų, ji mėgino padėti vyrui, tačiau J. M. jÄ pastÅ«mė ir griÅ«dama ji susižeidė kelį, pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo trenkė vyrui į veidÄ , o J.

M. spyrė gulinčiam sÅ«nui į pilvo sritį (1 t. b. l 2). V. Å . pirmosios apklausos metu nurodė, kad išėjęs į laiptinę pamatė, kaip du vyrai muÅ¡a rankomis ir spardo kojomis jo sÅ«nų, kuris gulėjo laiptinėje ant grindų be sÄ monės. Jis pribėgo prie nepažįstamo vyro ir atitraukęs šį nuo sÅ«naus pagriovė ant laiptų (1 t. b. l. 43). Taigi net ir pirminiuose parodymuose, kurie apeliaciniame skunde akcentuojami kaip svarus D. K. įrodymas I. Å . ir V. Å . nieko konkretaus apie D.

K. dalyvavimÄ smurtaujant D. Å . atžvilgiu nenurodė, tvirtindami, kad sÅ«nų mušė du vyrai 10. IÅ¡ 2020 m. lapkričio 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad apklausus I. Å . telefonu, ji nurodė, jog atidariusi buto duris, pamatė, kad sÅ«nus guli laiptinėje ant grindų, be sÄ monės. I. Å . išėjus į laiptinę paskui jÄ atėjo ir jos vyras V. Å .. Jos vyras norėjo atitraukti nepažįstamÄ asmenį ir J. M. nuo sÅ«naus, todėl nepažįstamas asmuo ir J. M. sudavė V. Å ., kiek kartų sudavė, nenurodys.

Ji pamatė, kad prie jos vyro stovi J. M. ir nepažįstamas asmuo, todėl kai ji bandė patraukti J. M. nuo sūnaus ir jos vyro, J. M. savo ranka pastūmė I. Š.. Ji nugriuvo ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežino visų aplinkybių, bet matė, kaip jos vyras, gindamasis, sudavė su J. M. buvusiam nepažįstamam vyrui, bet ar sudavė ir J. M., nematė. (t.

1. b. l. 32). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 30 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad V. Å . apklaustas telefonu, nurodė iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , kuris buvo panaÅ¡us į kažkieno nukritimÄ ant betono. V. Å . išėjęs į laiptinę, pamatė, kaip J. M. ir nepažįstamas vyras spardo kojomis gulintį sÅ«nų. Gindamas sÅ«nų, susigrÅ«mė su nepažįstamu vyru, pargriovė jį. Grumtynių metu nepažįstamasis sakė :“Čia ne aÅ¡, čia M.“ (1 t. b. l. 44). IÅ¡ tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų parodymų matyti, kad I. Å . nenurodė jokių aplinkybių dėl to kas iÅ¡ kaltinamųjų ir kokį smurtÄ vartojo prieÅ¡ D. Å ., o V. Å . tik abstrakčiai teigė, kad sÅ«nų spardė du vyrai.

11. Teisme apklausta nukentėjusioji I. Å . nurodė, kad sÅ«nui nuėjus į laiptinę, nepraėjus minutei, ji iÅ¡girdo, kad kažkas nukrito, atidariusi duris pamatė gulintį be sÄ monės sÅ«nų, o draugai stovėjo Å¡alia, J. M. buvo suspaudęs kumsčius. J. M. puolė, iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo V. Å ., atitraukė vaikinÄ , o sÅ«nus atsipeikėjo ir dar kartÄ trenkė. Kai traukė sÅ«nų, J. M. vėl norėjo suduoti smÅ«gį. J. M. ir jÄ pastÅ«mė, ji pargriuvo ant kelių. Vėliau iÅ¡eidamas J.

M. pametė telefonÄ , o ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Tiksliai negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė J. M., bet sudavė kumščiu. Kai sÅ«nus gulėjo, iÅ¡eidamas J. M. atsistojo jam ant pilvo. Tuo metu su ja kartu buvo vyras, jis mušėsi su kitu vaikinu, nežino su kokiu. Atsakydama į prokurorės klausimus ji nurodė, kad D. K. matanti pirmÄ kartÄ , įvykio metu jo nebuvo, o jos vyras mušėsi su kitu vaikinu, kurio sudėjimas ir plaukų spalva buvo kita. (2 t. b. l. 56-57).

Taigi, I. Å . nenurodė, kad D. K. bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ jos sÅ«nų, neatpažino jo kaip kartu su J. M. buvusio asmens. Be to, jos parodymai yra prieÅ¡taringi ir nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis esminėmis aplinkybėmis. Remiantis teisme duotais I. Å . parodymais ji pirma iÅ¡bėgo į laiptinę, tuo metu niekas prieÅ¡ sÅ«nų nesmurtavo, be to, sÅ«nus vienu metu buvo atgavęs sÄ monę. Atsakydama į prokurorės klausimas jau teigė, kad vyras buvo kartu su ja, nors prieÅ¡ tai nurodė, kad ji iÅ¡bėgo pirma, o vyras atbėgo vėliau.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė, kad D. Å . įvykio metu bÅ«tų atgavęs sÄ monę. Paklausta kodėl ji teisme pasakojo kitas aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu, nes anksčiau nebuvo nurodžiusi, kad sÅ«nus buvo pabudęs, ji užtikrintai tvirtino, kad apie sÅ«naus pabudimÄ sakė ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai prieÅ¡tarauja bylos duomenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis teisme duotais parodymais, I. Å . išėjus į laiptinę D.

Å . gulėjo, o Å¡alia stovėjo jo draugai, gi ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad tik iÅ¡bėgus į laiptinę, D. Å . jau buvo spardomas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ji nurodė skirtingÄ smÅ«gių sudavimo mechanizmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad sÅ«nus buvo spardomas, o teisme, kad buvo smÅ«giuojama kumsčiais, o vėliau J. M. atsistojo sÅ«nui ant pilvo, gi ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iÅ¡eidamas J. M. spyrė į pilvÄ . Taigi, esminiai prieÅ¡taravimai egzistuoja, tiek teisme duotuose parodymuose, tiek ir lyginant Å¡iuos parodymus su ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis.

12. Teisme apklaustas liudytojas V. Å . parodė, kad iÅ¡girdęs, kad laiptinėje kažkas atsitrenkė į duris, su žmona išėjo į laiptinę ir pamatė, kad sÅ«nus guli ant grindų, jis su pakauÅ¡iu atsitrenkė į grindis. Kadangi puolė jo sÅ«nų, jis antrÄ jį asmenį paguldė ant menčių. Antrojo nepažįstantis, o pirmasis J. M., kurį pažįsta iÅ¡ matymo. SÅ«nus atsikeldavo ir vėl nugriÅ«davo. Paskui J. M. pastÅ«mė jo žmonÄ , ji susitrenkė kojas. Matė parkritusiÄ Å¾monÄ .

SÅ«nus gulėjo ant nugaros, o žmona prie jo atsidÅ«rė. Žmona buvo pastumta į nugarÄ . Kiek smÅ«gių buvo nežino, bet į galvÄ ir į pilvÄ sÅ«nų mušė. Gal J. M. ir jam sudavė, neprisimena. Vėliau atsakydamas į prokurorės klausimus teigė nepamenantis ar sÅ«nus buvo atsikėlęs. Taigi, V. Å . taip pat nieko konkretaus apie D. K. vaidmenį suduodant smÅ«gius jo sÅ«nui D. Å . nenurodė. Be to, jis ir kaip ir I. Å ., teisme teigė, kad muÅ¡tynių metu sÅ«nus buvo atsistojęs, nors iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų darytina iÅ¡vada, jog kai pamatė gulintį sÅ«nų iki pat to momento, kai nuteistasis ir iÅ¡teisintasis pasiÅ¡alino, sÅ«nus visÄ laikÄ gulėjo be sÄ monės, taigi jo parodymai nėra nuoseklÅ«s.

13. Teisėjų kolegija sutinka, jog Å¡ie liudytojai patvirtino pirmÄ jį kartÄ atitinkamai 2020 m. rugsėjo 6 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis, tačiau Å¡ie parodymai nėra pakankami kaltinimui pagrįsti. Pirma, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad I. Å . parodymai duoti 2020 m. rugsėjo 6 d. 23:35-23:59 val., o V. Å . 2020 m. rugsėjo 7 d. 00:28-00:49 val. taigi iÅ¡ karto po įvykio, vidury nakties, kai asmenys buvo streso bÅ«senos (1 t. b. l. 1-4).

Šių apklausų metu I. Š. ir V. Š. buvo apklausti lietuvių kalba nedalyvaujant vertėjui, nors remiantis bylos duomenimis, apylinkės teisme jų apklausos metu dalyvavo vertėjas, abu liudytojai parodymus davė rusų kalba (taip pat vertėjas dalyvavo ir šios apeliacinės bylos teisiamajame posėdyje). Teisėjų kolegija pažymi, kad antrosios I. Š. ir V. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos atliktos apklausiant juos telefonu, o jų parodymai užfiksuoti tyrėjos tarnybiniu pranešimu trečiuoju asmeniu.

Remiantis BPK 179 straipsnio 3 dalimi, 183 straipsnio 3 dalimi, liudytojo apklausos protokolas turi būti surašomas pirmuoju asmeniu, kuris prieš pasirašant pateikiamas susipažinti apklausiamam asmeniui ir jo pasirašomas. Taigi, įstatymas nenumato galimybės apklausos rezultatų fiksuoti tarnybiniu pranešimu bei trečiuoju asmeniu. Šių apklausų metu liudytojai apklausti lietuvių kalba, nors kaip minėta duodant parodymus teisme jiems buvo reikalingas vertėjas. Remiantis BPK 20 straipsnio 1 dalimi, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmųjų ir antrųjų ikiteisminio tyrimo apklausų metu gauti duomenys nėra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir jais remtis negalima.

14. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors skunde akcentuojama, kad V. Å . ir I. Å . prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra savarankiÅ¡ki įrodymai, jie gali bÅ«ti pagarsinami tik kitiems įrodymams patikrinti. Kadangi I. Å . ir V. Å . apklausti teisme nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie D. K. dalyvavimÄ nusikaltime, o I. Å . apskritai tvirtino, kad sÅ«naus atžvilgiu be J. M. smurtavo ne D. K., o visiÅ¡kai kitas asmuo, Å¡iuo atveju nėra įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima tikrinti. Be to, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti parodymai dėl D. K. veiksmų smurtaujant D. Å . atžvilgiu yra abstraktÅ«s. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog I. Å . ir V. Å . parodymų nepakanka konstatuoti, jog D. K. sudavė smÅ«gį koja D. Å ..

15. Skunde nepagrįstai teigiama, kad be I. Š. ir V. Š. parodymų byloje esama ir netiesioginių D. K. kaltės įrodymų, nurodant įrašus D. Š. medicininiuose dokumentuose ir dviejų policijos pareigūnų liudijimus apie tai, kad jiems po įvykio pasakojo D. Š.. Tiek medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, tiek policijos pareigūnų parodymai remiasi tuo pačiu pirminiu šaltiniu – D. Š. parodymais, todėl tai yra išvestiniai duomenys, kurie negali būti laikomi netiesioginiais įrodymais.

Kaip minėta, D. Š. parodymai nepatvirtina D. K. kaltinime inkriminuotų aplinkybių, todėl šie išvestiniai duomenys neturi jokio faktinio pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis liudytojo V. N. parodymais, iš karto po įvykio D. Š. atvykusiam pareigūnui teigė, kad jį sumušė pas jį atėję nepažįstami asmenys, vėliau teigė, kad sumušė J. M. (1t. b. l.47). Remiantis medicininės kortelės duomenimis, D. Š. nurodė, kad jį sumušė draugai prie buto, o kituose medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog, pasak nukentėjusiojo, jį bute sumušė kaimynas su kuriuo vartojo alkoholį (2 t. b. l. 70-73).

Taigi, tiek liudytojui V. N., tiek medikams, nukentėjusysis nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes dėl asmenų skaičiaus ir vietos, o taip pat vienÄ kartÄ teigė, kad asmenys buvo nepažįstami, kitÄ kartÄ , jog draugai. Pastebėtina, kad be to, jog minėti parodymai prieÅ¡taringi, D. Å . konkrečiai nenurodė, kad prieÅ¡ jį bÅ«tų smurtavęs bÅ«tent D. K.. Aptartos aplinkybės suponuoja, kad V. N. parodymai ir medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nelaikytini D. K. kaltės įrodymu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors prokurorė akcentuoja, kad D. Š. parodymus davė paveiktas baimės, tačiau kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, tiksliai nurodyti kiek asmenų smurtavo prieš jį smurtavo bei kad prieš jį būtų smurtavęs būtent D. K. jis nenurodė ir iš karto po įvykio, kai D. Š. parodymams jokia įtaka objektyviai negalėjo būti daroma.

16. Prokurorė teisingai nurodo, kad J. M. ir D. K. nurodytos aplinkybės, jog D. Å . turėjo peilį nepasitvirtino, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jų parodymais apskritai negalima vadovautis. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas sprendė, jog baudžiamosios bylos duomenys patvirtina nuosekliÄ kaltinamųjų pozicijÄ , jog D. Å . J. M. sudavė tik vienÄ smÅ«gį į galvos sritį ir nuo Å¡io smÅ«gio D. Å . pargriuvo ant žemės, tačiau D. Å . nespardė. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis specialisto iÅ¡vados duomenimis, jog D.

Š. nenustatyti pilvo sužalojimai, kurie neabejotinai turėjo kilti, jei iš tiesų jis būtų buvęs spardomas taip, kaip teigia nukentėjusioji I. Š. ir liudytojas V. Š.. Taip pat, teismas, remdamasis D. K., V. Š., J. M. ir I. Š. parodymų analize ir specialisto išvados, kurioje fiksuoti I. Š. padaryti sužalojimai, duomenimis, konstatavo jog objektyvių duomenų, kad J. M. iš tiesų pastūmė I. Š. ir būtent toks jo tyčinis fizinis kontaktas sukėlė I. Š. konstatuotus sužalojimus, byloje nėra.

Taigi, apylinkės teismas spręsdamas dėl D. Å . ir I. Å . padarytų sužalojimų mechanizmo, lygino byloje esančių įrodymų visumÄ ir pagrįstai vadovavosi nuteistojo ir iÅ¡teisintojo parodymais, nes juos pagrindžia objektyvÅ«s byloje esantys duomenys – specialistų iÅ¡vados, kurios paneigia I. Å . ir V. Å . nurodomas aplinkybes. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės dėl J. M. naudoto smurto prieÅ¡ I. Å ., nepasitvirtino.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis specialisto išvada, pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių D. Š. sužalojimus pilvo srityje, tuo paneigdamas I. Š. ir V. Š. parodymus, jog J. M. ir D. K. spardė D. Š.. Nors skunde nurodoma, kad byloje buvo išreikalauti medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad D. Š. buvo nustatytas pilvo sienos sumušimas, galvos paviršinis sužalojimas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialisto išvada buvo rengiama remiantis būtent minėtais medicininiais dokumentais iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (išvadai parengti pateikti dokumentai (1 t. b. l. 94-96) savo turiniu yra identiški, išreikalautiems medicininiams dokumentams (2 t. b. l. 73-76) nors vietomis dokumento struktūra šiek tiek skiriasi).

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad D. Å . sužalojimai nenustatyti, nes pateikto medicininio iÅ¡raÅ¡o kopijoje konstatuotos diagnozės: pilvo sienos sumuÅ¡imas, galvos pavirÅ¡inis sužalojimas – nepagrįstos objektyviais sužalojimų konstatavimais (1 t. b. l. 93-96). Taigi skunde minimi sužalojimai, kuriuos, anot prokurorės, patvirtina medicininiai dokumentai yra paneigiami specialisto iÅ¡vada. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, pareigÅ«nas V. N. nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusiojo tėvai palydėjo juos į butÄ , kuriame pamatė stovintį nukentėjusįjį, kaktoje buvo guzas, veidas buvo paraudęs. Taigi Å¡ie parodymai patvirtina ne aplinkybę, jog D.

Å . buvo padaryti pilvo sužalojimai, o J. M. ir D. K. versijÄ , kad J. M. trenkė D. Å . į galvÄ .

18. Nors skunde teigiama, kad D. K. ir J. M. buvo susitarę konfliktuoti su D. Š., todėl D. K. veikė kaip bendrininkas ir jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau su tuo nesutiktina. Teisme apklaustas J. M. nurodė, kad susiskambino su D. Š. ir susipyko, atvažiavo pas D. Š. išsiaiškinti konflikto, nes D. Š. buvo su apykoje. Aplinkybę, jog ėjo pas D. Š. pakalbėti, nes šis buvo su apykoje, todėl negalėjo pats ateiti, J. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Teisme apklaustas D. K. nurodė, kad susitiko su J. M., kuris pasakė, kad reikia pakalbėti su D. Š., kuris kvietė ateiti išsiaiškinti, jie nuėjo (1 t. b. l.53-55). Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad D. Š. parašė J. M. žinutę su kvietimu ateiti iki D. Š. namų ir jie nuėjo. Taigi minėti parodymai iš tiesų patvirtina, kad J. M. ir D. K. ėjo aiškintis konflikto, tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad jie buvo iš anksto susitarę smurtauti D. Š. atžvilgiu. Taigi, teigti, kad D.

K. tyčia apėmė J. M. veiksmus, kai šis trenkė nukentėjusiajam, nėra pagrindo.

19. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiu, jog D. K. smurtavo prieÅ¡ V. Å .. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklaustas teisme D. K. nuosekliai nurodė, kad apglėbė V. Å . ir jie abu nugriuvo ant laiptų, jis V. Å . nesmÅ«giavo. Teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuota, kad duodamas parodymus V. Å . nurodė, kad asmenys puolė sÅ«nų, paskui jis antrÄ jį asmenį numetė ir paguldė laiptinėje ant menčių bei trenkė Å¡iam asmeniui per veidÄ su kumščiu, vėliau sÅ«nus lyg atsikėlė, o J.

M. pastūmė I. Š.. (posėdžio garso įrašo 1.34.00 val.-1.36.00 val.). Taigi duodamas parodymus dėl grumtynių su D. K., V. Š. nenurodė, kad D. K. būtų jam trenkęs. Pagarsinus 2020 m. rugsėjo 7 d. parodymus teigė nepamenantis, gal tas asmuo kurį paguldė jam ir trenkė. Teisme apklausta I. Š. nurodė, kad vyras mušėsi su antruoju vaikinu, tačiau nei V. Š., nei D. K. veiksmų nedetalizavo, todėl jos teisme duoti parodymai taip pat nepatvirtina, kad D. K. būtų trenkęs V.

Å .. Apklausta iÅ¡ karto po įvykio I. Å . nurodė, kad iÅ¡ pradžių jos vyras grÅ«mėsi su nepažįstamu asmeniui paguldė jį ant laiptų, taip pat pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo trenkė jos vyrui per veidÄ ir pasiÅ¡alino. Antrosios apklausos metu ji nurodė, kad jos vyras norėjo atitraukti nepažįstamÄ asmenį ir J. M. nuo sÅ«naus, todėl nepažįstamas asmuo ir J. M. sudavė jos vyrui. V. Å . abiejų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodė, kad asmuo su kuriuo jis grÅ«mėsi jam sudavė į veidÄ , tačiau pirmosios apklausos metu teigė, kad asmuo sudavė jam per veidÄ , antrosios apklausos metu nurodė, kad jam buvo suduoti du smÅ«giai.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu I. Å . duoti parodymai dėl to kas ir kiek kartų sudavė jos vyrui prieÅ¡taringi, o V. Å . antrÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieÅ¡tarauja kaltinime nurodytų smÅ«gių skaičiui. Teisėjų kolegija dar kartÄ akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiÅ¡ki įrodymai jie gali bÅ«ti pagarsinami tik kitiems įrodymams patikrinti. I. Å . teisme tik abstrakčiai teigiant, kad vyras mušėsi su D. K., o pačiam V. Å . apskritai nenurodžius, kad D.

K. bÅ«tų jam trenkęs (Å¡ia aplinkybe V. Å . abejojo net ir pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) nėra parodymų kuriuos galima bÅ«tų tikrinti. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad D. K. trenkė V. Å . į veidÄ .

20. Nors skunde teisingai nurodoma, kad dėl įvykio buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, I. Å . ir V. Å . patyrė stresÄ dėl užpulto sÅ«naus, tačiau Å¡ie padariniai sietini J. M., bet ne su D. K. veiksmais – smÅ«giu D. Å . į galvÄ (kurie buvo teisiÅ¡kai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog D. K. padarė kaltinime inkriminuotus veiksmus, tai yra smurtavo prieÅ¡ D. Å . bei V. Å ., o taip pat, kad jo tyčia apėmė J. M. veiksmus, todėl skundžiamu nuosprendžiu D. K. pagrįstai iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis D. K. atžvilgiu teisėtas ir pagrįstas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 22. 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 18 d. pažyma Nr. APD-2022-02294 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 116,67 Eur už D.

K. suteiktÄ garantuojamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos procese 23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Å ios nuostatos galioja ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.) Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundÄ dėl pirmosios instancijos nuosprendžio kuriuo D.

K. buvo iÅ¡teisintas. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl iÅ¡teisintajam D. K. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ iÅ¡teisintojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ketvirtojo skyriaus prokurorės Olgos Å leiterienės apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė