TA-525-9-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA525-9/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01263-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Henriko Šimonio firmos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Henriko Šimonio firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo H. Šimonio firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 59−63) pareiškėjo skundą atmetė.

II. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodo, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo paduoti buvo 2012 m. gruodžio 4 d. Teigia, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, nes laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 27 d. įgaliotas pareiškėjo atstovas A. A. K. buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, todėl apeliaciniam skundui pateikti nepakako laiko. Pažymi, kad kelionė buvo suplanuota iš anksto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2012 m. lapkričio 20 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2012 m. gruodžio 4 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 7 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžiamas tuo, kad įgaliotas pareiškėjo atstovas dalį apeliacinio skundo termino – septynias iš keturiolikos dienų buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą kelionę ir tai sutrukdė laiku parengti apeliacinį skundą.

Nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti dėl keleto priežasčių. Visų pirma, pastebėtina, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio galimybės įgyvendinti savo teises iš esmės skiriasi nuo fizinių asmenų. Kaip matyti įvertinus byloje esančius dokumentus, A. A. K. nėra vienintelis pareiškėjo darbuotojas, todėl net ir tuo atveju, jei konkretus pareiškėjo atstovas negalėjo laiku parengti apeliacinio skundo dėl to, jog buvo išvykęs, tai padaryti galėjo bet kuris kitas įgaliotas pareiškėjo darbuotojas ar kitas asmuo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas atostogomis (2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-73/2011). Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi ir šįkart, ypač atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, kad apeliacinį skundą parengti ir pateikti galėjo ir kitas tinkamai įgaliotas pareiškėjo atstovas. Galiausiai, šiuo atveju svarbu pastebėti, jog iš kartu su prašymu atnaujinti terminą pateiktų elektroninių lėktuvo bilietų matyti, kad pareiškėjo atstovas, parengęs apeliacinį skundą, iš kelionės grįžo 2012 m. lapkričio 27 d., todėl apeliacinio skundo parengimui turėjo dar septynias dienas, iš kurių penkios buvo darbo dienos. Atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo apimtį ir turinį (nėra remiamasi teismų praktika, nepateikiami iš esmės nauji argumentai) darytina išvada, kad šis terminas buvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti ir pateikti nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, kurios negali būti pripažįstamos svarbiomis. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo praleistam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto AB „Swedbank“ 2012 m. gruodžio 7 d. mokėjimo kvito matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 (šimto) litų žyminį mokestį. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą, o ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą atsisakoma priimti, bei tai, kad jis sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo Henriko Šimonio firmos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo Henriko Šimonio firmos apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti pareiškėjui Henriko Šimonio firmai sumokėtą 100 (šimto) Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė