8bf68c04-ef83-4e85-8937-79cafdfd4a75 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NuoraÅ¡as Civ Civilinė byla Nr. e2-7568-433/2019 Proceso Nr. 2-68-3-02496-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 3.2.4.11; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Tamtamas“ ieÅ¡kinį atsakovui S. V. dėl administravimo iÅ¡laidų priteisimo n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2018 m. gegužės 07 d.

Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo iÅ¡kelta vieÅ¡osios įstaigos „Klasterio navigatorius“ (toliau – VÅ¡Ä®) bankroto byla. Å ia nutartimi įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas ieÅ¡kovas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi VÅ¡Ä® buvo pripažinta bankrutavusi, ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta priimti sprendimÄ dėl VÅ¡Ä® pabaigos, nes VÅ¡Ä® turto neturi, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedÅ«ros yra baigtos, VÅ¡Ä® skolos negali bÅ«ti padengiamos, todėl teismo sprendimu pripažinta, kad VÅ¡Ä® veikla pasibaigė. 2018 m. rugpjūčio 21 d. bankrutuojančios VÅ¡Ä® kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kuriÄ sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kurio dydis 6 minimalios mėnesinės algos (t. y. 2 400 eurų, 6x400 eurų minimali mėnesinė alga), kitoms administravimo iÅ¡laidoms skirta ne daugiau nei 25 minimalių mėnesinių atlyginimų suma.

Atlyginimas, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo patirtos administravimo iÅ¡laidos, ieÅ¡kovui bankroto administratoriui nebuvo sumokėtas, nes VÅ¡Ä® neturėjo turto, iÅ¡ kurio pardavimo bÅ«tų buvę galima gauti lėšų ir sumokėti ieÅ¡kovui administravusiam VÅ¡Ä® atlyginimÄ , ir padengti kitas patirtas bankroto administravimo iÅ¡laidas (Valstybės įmonei Registrų centrui apmokėtos iÅ¡laidos už VÅ¡Ä® teisinio statuso registravimÄ , duomenų pakeitimų įregistravimÄ ). Pagal pridedamas apmokėtas Valstybės įmonės Registrų centras PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ieÅ¡kovas patyrė 24,04 Eur iÅ¡laidas, pagal kitÄ apmokėtÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ieÅ¡kovas patyrė 21,14 eurų iÅ¡laidas, viso – 45,18 eurų.

Atsakovo, kaip VÅ¡Ä® vadovo, pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Ä®monei iÅ¡kėlimo nevykdymas sÄ lygojo situacijÄ , kad VÅ¡Ä® negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo, padengti jo patirtų iÅ¡laidų. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindžia Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 punktu. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti kreditoriui įmokėtÄ sumÄ ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ . Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2445,18 Eur dydžio administravimo iÅ¡laidas, 5% dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 363,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad atsakovas sutinka, jog yra Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. pažeidimas, kai jis laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vertinamas, kaip neteisėtas neveikimas.

Tačiau, tai niekaip negalėjo įtakoti žalos atsiradimo ieškovui momento, nes VšĮ savo lėšų neturėjo, atsakovas pats buvo nemokus, net ir savalaikio pareiškimo teismui dėl bankroto padavimo atveju, nebūtų galėjęs padengti administravimo išlaidų. Todėl žala atsirado dėl anksčiau susiklosčiusios nemokumo situacijos, o ne dėl atsakovo savalaikiai neįvykdytos pareigos. Atsakovo nuomone ieškovas ne visiškai tinkamai ir atidžiai atliko savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus pareigas.

Kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) skola susiformavo palaipsniui ir 2013 metų pabaigoje buvo 5820,45 Lt. SODRA buvo informuota, kad VÅ¡Ä® gali padengti įsiskolinimÄ iÅ¡ VMÄ® grÄ Å¾intinų lėšų. Atsakovas 2014 metais sustabdė VÅ¡Ä® veiklÄ ir iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę siekdamas užsidirbti pragyvenimui. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas, 2014-01-07 praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti 4752,24 litų (1376,34 euro) permokÄ (grÄ Å¾intinas PVM).

Valstybinė mokesčių inspekcija nepaneigė to fakto, kad yra skolinga VÅ¡Ä®, tačiau lėšų negrÄ Å¾ino. Atsakovui nėra žinoma, kodėl bankroto administratorius Å¡ių lėšų negavo iÅ¡ gautinų įmonės lėšų nepasidengė bent dalies savo administravimo iÅ¡laidų. Atsakovas, 2014 m. sustabdęs VÅ¡Ä® veiklÄ nesikreipė į teismÄ dėl to, kad skirtumas tarp įsiskolinimo SODRAI – 1559,18 euro ir gautinos iÅ¡ VMÄ® permokos 1376,34 euro buvo nedidelis – 182,84 euro ir tai sunku buvo pavadinti įmonės nemokumu.

Tuo metu atsakovas negalėjo Å¡io skirtumo padengti, nes ir tokios sumos neturėjo. Galima konstatuoti faktÄ , kad įmonė buvo nemoki 2013 metų pabaigoje, darbuotojus atleido, veiklos nevykdė, ir į tesimÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo nesikreipė. Taigi SODRA, kaip kreditorius turėjo teisę 2014 metais pati kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau to nepadarė. 2014 metų pradžioje atsakovo asmeninė turtinė padėtis buvo sunki. Jis 2014-01-16 iÅ¡vyko į Jungtinę Karalystę ir ten, kaip fizinis asmuo bankrutavo.

Neteisėtas neveikimas – vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo nevykdymo faktas buvo 2013-2014 metais, kai VÅ¡Ä® tapo nemokia. Pagal Anglijos Nemokumo tarnybos iÅ¡duotÄ 2017-06-14 pažymÄ jis yra atleistas nuo turtinių įsipareigojimų vykdymo nuo 2017 metų birželio 7 d. Remiantis Å¡ia pažyma, atsakovo, kaip vienintelio VÅ¡Ä® dalininko ir vadovo turtinės prievolės VÅ¡Ä® atžvilgiu pasibaigė 2017 m. birželio 7 d. Todėl, atsakovo nuomone, jis neprivalo atlyginti žalos kuri kildinama iÅ¡ vadovo neteisėtos veikos iki fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo ir padengti už įmonę administratoriaus turėtas iÅ¡laidas.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jam turtėtas advokato iÅ¡laidas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 07 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ vieÅ¡ajai įstaigai „Klasterio navigatorius“ (toliau – VÅ¡Ä®). Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi VÅ¡Ä® buvo pripažinta bankrutavusi, ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta priimti sprendimÄ dėl VÅ¡Ä® pabaigos, nes VÅ¡Ä® turto neturi, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedÅ«ros yra baigtos, VÅ¡Ä® skolos negali bÅ«ti padengiamos, todėl teismo sprendimu pripažinta, kad VÅ¡Ä® veikla pasibaigė. 2018 m. rugpjūčio 21 d. bankrutuojančios VÅ¡Ä® kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kuriÄ sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kurio dydis 6 minimalios mėnesinės algos (t. y. 2 400 eurų, 6x400 eurų minimali mėnesinė alga), kitoms administravimo iÅ¡laidoms skirta ne daugiau nei 25 minimalių mėnesinių atlyginimų suma.

VÅ¡Ä® dėl pasibaigusios veiklos po įmonės bankroto procedÅ«rų užbaigimo yra iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Atsakovas S. V. buvo bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „Klasterio navigatorius“ vadovas. VÅ¡Ä® tapus nemokiai atsakovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Abi Å¡alys pirmiau nurodytų aplinkybių neginčijo ir atsakovas pripažino, kad neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl to apie pirmiau nurodytas aplinkybes teismas plačiau nepasisako.

Atsakovas pateikė motyvus, dėl kurių ieÅ¡kovo reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas: atsakovo neteisėtas neveikimas neturi priežastinio ryÅ¡io su praÅ¡omu priteisti žalos atlyginimu ir ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io, jei ir atsakovas bÅ«tų laiku iÅ¡kėlęs VÅ¡Ä® bankroto bylÄ tai nebÅ«tų padidinę bankrutuojančios VÅ¡Ä® turto masės iÅ¡ kuriuos bÅ«tų buvę galima sumokėti bankroto administratoriaus atlyginimÄ ir administravimo iÅ¡laidas; ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies yra pats kaltas dėl žalos dydžio, nes administruodamas VÅ¡Ä® bankrotÄ neiÅ¡ieÅ¡kojo bankrutuojančios VÅ¡Ä® naudai 1559,8 Eur mokestinės permokos iÅ¡ mokesčių inspekcijos, kuria bÅ«tų galėjęs iÅ¡ dalies padengti savo atlygį ir administravimo iÅ¡laidas; bankroto administratorius yra pats kaltas, nes tinkamai neįvertino bankroto administravimo rizikos; atsakovas yra atleistas nuo įsipareigojimų atsiradusių iki 2017-06-14 vykdymÄ , nes yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje.

Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktika dėl Å¡ių įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir iÅ¡sami. Å is teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.).Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad atsakovo visos turtinės prievolės pasibaigė 2017-06-07, nes jis bankrutavo Jungtinėje Karalystėje.

Teismui papraÅ¡ius pateikti papildomus įrodymus apie bankroto byloje nuraÅ¡ytus kreditorių reikalavimus, atsakovas pateikė 2017 m. teiktos Anglijos Nemokumo tarnybai paraiÅ¡kos dėl bankroto kopijÄ su vertimu, kurioje yra nurodyti atsakovo skoliniai įsipareigojimai. Nagrinėjant šį dokumentÄ , teismas nustatė, jog atsakovas bankroto byloje nenurodė turintis piniginę prievolę ieÅ¡kovui. Europos SÄ jungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d.

Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste - Reglamentas Nr. 1346/2000), o skolininkui Jungtinės Karalystės bankroto procese taikoma Jungtinės Karalystės, kaip valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, nacionalinė teisė. Taigi Jungtinėje Karalystėje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės yra nustatytinos pagal Jungtinės Karalystės teisę. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese.

Teismas konstatuoja, kad tai reiÅ¡kia, jog skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolių, kuriuos buvo įrodytos bankroto byloje, o skolininkas nuo neįrodytų prievolių bankroto procese negali bÅ«ti atleistas. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo neparodė bankroto procese, nes jo pareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ duomenų apie prievolę ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylÄ negali bÅ«ti pagrindas atleisti skolininkÄ nuo atitinkamos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti piniginė prievolė atsirado vėliau nei pasibaigė atsakovo bankroto byla Junginėje Karalystėje. Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad nesant priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir negauto bankroto administratoriaus atlygio bei patirtų administravimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kinio reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnį, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ .

Prievolės gali bÅ«ti piniginės (CK 6.36 straipsnio 1 dalis). Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Civilines teises gina teismas, be kita ko, iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius) ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais (CK 1.138 straipsnio 6 ir 7 dalys). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovui reikalaujant žalos atlyginimo, jis turi įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (negautų pajamų ar patirtų iÅ¡laidų), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismas suinteresuotų asmenų teises gali ginti ir kitais įstatymo numatytais bÅ«dais.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti piniginės prievolės įvykdymÄ , t. y. bankroto administratoriaus atlyginimÄ ir bankroto administravimo iÅ¡laidas, Å¡i prievolė kyla, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad prisiėmęs rizikÄ administratorius, kuris pagal Å¡io straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo iÅ¡laidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir iÅ¡registravus įmonę turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo iÅ¡laidas iÅ¡ įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ dėl to, kad Å¡is (Å¡ie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas nelaikytinas reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę, todėl ir nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas nėra bÅ«tina. Atsižvelgiant į tai, kad VÅ¡Ä® tapus nemokiai, jos vadovas atsakovas S. V. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir ieÅ¡kovas sutiko administruoti VÅ¡Ä® bankrotÄ savo rizika, dėl to jis turi teisę reikalauti atlyginimo už bankroto administravimÄ ir bankroto iÅ¡laidų atlyginimo. Dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo iÅ¡laidų dydžio pasakytina, kad 2400,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui buvo nustatytas bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Klasterio navigatorius“ 2018-08-21 kreditorių susirinkime, o remiantis prie ieÅ¡kinio pridėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, bankroto administratorius paryrė 45,18 Eur iÅ¡laidas už Valstybės įmonės Registrų centro paslaugas.

Atsakovas buvo nurodęs, kad įmonės turto masę sudarė 1376,34 Eur reikalavimo teisė į mokesčių permokÄ iÅ¡ mokesčių inspekcijos ir 2014-01-07 teikė praÅ¡ymÄ Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti, tačiau mokesčių inspekcija jos negrÄ Å¾ino. Teismas sutinka, jog jei VÅ¡Ä® turėjo reikalavimo teisė, Å¡i teisė turėjo bÅ«ti įgyvendinta bankroto administratoriaus. Atsakovas pateikė praneÅ¡imÄ gautÄ iÅ¡ mokesčių inspekcijos, kuriame nurodyta, kad 2014-01-07 gautas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti permokÄ turėjo trÅ«kumų ir negalėjo bÅ«ti patenkintas, 2013 metų gruodžio mėnesį, permoka buvo sumažėjusi 984,42 Eur patikslinus deklaracijas, o 2017-06-01 nuraÅ¡yta 173,55 Eur ir 2019-02-12 nuraÅ¡yta 218,37 Eur dėl senaties.

Pagal mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai kada atsirado VÅ¡Ä® reikalavimo teisė į permokÄ , įstatymas neleidžia reikalauti permokų už senesnį nei penkių metų laikotarpį.

IeÅ¡kovas pateikė mokesčių inspekcijos praneÅ¡imÄ , kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo, o atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai, jog VÅ¡Ä® turėjo neįsisenėjusiÄ 1376,34 Eur reikalavimo teisę teismo neįtikino, tokia atsakovo pozicija nebuvo pagrįsta kitokiais įrodymais nei žodinis pareiÅ¡kimas. Pažymėtina, kad bankroto byla VÅ¡Ä® buvo iÅ¡kelta ir ieÅ¡kovas paskirtas bankroto administratoriumi 2018-05-07. Nors iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-18 raÅ¡to Nr. (27.4) MPD2-1880 „Dėl informacijos pateikimo apie vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKlasterio navigatorius“ matyti, kad suėjus senaties terminui, 2019-02-12 VÅ¡Ä® grÄ Å¾intina 218,37 Eur permoka buvo nuraÅ¡yta, tačiau teismas daro iÅ¡vada, kad Å¡ia suma negali bÅ«ti mažinamos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos administravimo iÅ¡laidos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje VÅ¡Ä® „Klasterio navigatorius“ bankroto byloje Nr. eB2-1104-513/2018 nėra jokių duomenų, kad atsakovas informavo bankroto administratorių (ieÅ¡kovÄ ) apie galimybę VÅ¡Ä® susigrÄ Å¾inti 218,37 Eur sumÄ . Kaip minėta, informacija apie VÅ¡Ä® grÄ Å¾intinas sumas buvo pateikta atsakovo atstovui 2019-03-18, t. y. jau po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-29 priėmė sprendimÄ pripažinti, kad bankrutavusios VÅ¡Ä® „klasterio navigatorius“ veikla pasibaigė dėl bankroto.

Pažymėtina, kad VÅ¡Ä® „Klasterio navigatorius“ 2018-12-04 iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro. Jokių duomenų, kad atsakovas bendradarbiavo su ieÅ¡kovu VÅ¡Ä® bankroto bylos nagrinėjimo metu, civilinėje byloje Nr. eB2-1104-513/2018 nėra. IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo S. V. valstybei priteistinas 55,02 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas už advokato teisinę pagalbÄ sumokėjo 726,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 726,00 Eur atlyginimas advokato pagalbai apmokėti (98 straipsnio 1 dalis).

Valstybė patyrė 1,79 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau valstybei 1,79 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteisiamos, nes nevirÅ¡ija 3 Eur. (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB „Tamtamas“, į. k. 152696631, 2445,18 Eur (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki eurai 18 ct) administravimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2445,18 Eur (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki eurai 18 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019-01-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 726,00 Eur (septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,02 Eur (penkiasdeÅ¡imt penki eurai 02 ct) žyminį mokestį. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei). Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Edvardas Juozėnas