8bf28c40-2cd6-44bb-b59b-7c576add2c70 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-307/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00073-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.19.4.2; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistajam V.

P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, jo veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies, ir jam paskirta 750 MGL, t. y. 28 245,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, jo veikÄ perkvalifikavus iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies, už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, pasikėsino piktnaudžiauti tarnyba siekdamas turtinės naudos ir tokiais veiksmais pasikėsino padaryti didelę žalÄ valstybės interesams: jis (V.

P.), pagal 2011 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. L. įsakymÄ Nr. 1PI-901 nuo 2011 m. lapkričio 21 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. yra kasmetinėse atostogose, siekdamas turtinės naudos AB (duomenys neskelbtini), pasinaudojo savo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigomis, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 9 d. yra gautas AB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas Nr. 2011/A-12/47 „Dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. A2-4804-464/2011“, neatsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V.

L. klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir pagrįstumo buvo pavedęs nagrinėti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento vadovei J. L. ir, tyčia – nesulaukęs minėto departamento iÅ¡vados dėl taikos sutarties įvertinimo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. pasinaudodamas savo, kaip direktoriaus pareigomis, atstovaudamas valstybės interesams, 2011 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos AB (duomenys neskelbtini), pasirašė taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-4804-464/2011, kuria valstybė įsipareigojo iÅ¡mokėti 2 399 334,47 Eur (8 284 422,08 Lt) AB (duomenys neskelbtini) naudai, kaip žalos atlyginimÄ , suprasdamas, kad taikos sutartyje numatytas iÅ¡mokos dydis yra nepagrįstai didelis ir valstybei bus padaryta didelė turtinė žala, kuri AB (duomenys neskelbtini), kaip ieÅ¡kovės, buvo pateikta teismui.Apie Å¡iÄ taikos sutartį tapus žinoma (duomenys neskelbtini) direktoriui V.

L., pastarasis 2012 m. sausio 12 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Vilniaus apygardos teismÄ , kad V. P. 2011 m. gruodžio 30 d. pasiraÅ¡yta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. A2-4804-464/2011 nebÅ«tų patvirtinta, dėl to buvo iÅ¡vengta taikos sutartimi numatytos iÅ¡mokos iÅ¡ valstybės biudžeto ir valstybė iÅ¡vengė didelės 2 399 334,47 Eur (8 284 422,08 Lt) žalos. Tokiais savo veiksmais V. P., laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pagarbos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams principÄ , 2 punkte įtvirtintÄ teisingumo principÄ (vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia), 3 punkte įtvirtintÄ nesavanaudiÅ¡kumo principÄ (vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtÄ valstybės ir savivaldybių turtÄ tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo draugams); nevykdė to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 3 punkte įtvirtintos pareigos tarnauti visuomenės interesams, 4 punkte įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, 5 punkte įtvirtintos pareigos laikytis Å¡iame Ä®statyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ , įpareigojantį asmenį, dirbantį valstybinėje tarnyboje, neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 3 punktÄ , įpareigojantį nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti.SÄ moningai, tyčia, pažeisdamas iÅ¡vardintų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimÄ , V.

P. pasikėsino piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsindamas padaryti didelę turtinę 2 122 187,81 Eur žalÄ valstybei.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti V. P. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir tinkamai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242 straipsnis), įrodymus vertinant atsietai vienus nuo kitų, neiÅ¡dėstant iÅ¡samios jų analizės, nepateikiant logiÅ¡kų, įtikinančių ir neprieÅ¡taringų iÅ¡vadų, pagrįstų iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nevertinant dalies įrodymų, pagrindžiančių apelianto nekaltumÄ ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis Å¡ie įrodymai nevertinti, tuo pažeidžiant įrodymų vertinimo ir nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino 2011 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartį (t. 3, b. l. 100) ir vertindamas jos turinį nepagrįstai jÄ susiejo su jo atliktais veiksmais pasiraÅ¡ant taikos sutartį. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistajam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 196 598,00 Lt suma, taigi, jis buvo suinteresuotas, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėtų pakankamai lėšų Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimui.

Pasak apelianto, iš minėtos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, priklausiusių ne jam, bet UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininku jis nebebuvo jau nuo 2011 m. birželio 23 d., 2011 m. gruodžio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkėjas buvo liudytojas S. S.. Vadovaujantis šios sutarties 3.2. ir 3.2.2. punktais, pastarasis 196 598,00 Lt apeliantui turėjo sumokėti ne kaip akcininkui, bet kaip UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui. Apelianto teigimu, iš kartu su apeliaciniu skundu pateikiamo nuteistojo V.

P. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. S., o ne UAB (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po to, kai 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukė taikos sutartį (t. 4, b. l. 1-3), į jo banko sÄ skaitÄ pervedė pagal minėtÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį mokėtinas sumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto materialinio suinteresuotumo pasiraÅ¡yti taikos sutartį yra nepagrįstos ir neatitinka minėtų bylos duomenų.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei nustatė apygardos teismas, jokio skubotumo sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) apeliantui pavaduojant (duomenys neskelbtini) direktorių nebuvo. Pasak apelianto, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad svarstymai ir derybos dėl galimybės su minėta įmone sudaryti taikos sutartį (duomenys neskelbtini) vyko nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. (t. 5, b. l. 144-147). Apie tai parodymus davė liudytojos J. L. ir N. S.. Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 23 d. nuteistojo V.

P. praÅ¡ymo atlikti teisinių paslaugų pirkimÄ iÅ¡vadai dėl byloje aptariamos taikos sutarties sudarymo gauti matyti, kad jame yra ir tuometinio (duomenys neskelbtini) vadovo V. L. užraÅ¡yta rezoliucija, kuria V. P. pavedama „organizuoti taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ teisės aktų nustatyta tvarka“ (t. 7, b. l. 11-12). Apelianto vertinimu, iÅ¡ liudytojo V. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, ir kitų bylos duomenų matyti, kad dar iki V. L. atostogų, trukusių nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. (t. 2, b. l. 98-106, t. 5, b. l. 116), jie su apeliantu aptarė tarp AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susidariusiÄ situacijÄ ir V.

L. pavedė jam organizuoti teisinių paslaugų pirkimÄ iÅ¡vadai dėl taikos sutarties sudarymo galimybių gauti. Apelianto vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas neveikė skubotai ir nederindamas savo veiksmų su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas, laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas bei vadovaudamasis teisininkų, (duomenys neskelbtini) pavedimu nagrinėjusių civilinės bylos pagal AB (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ perspektyvas, pateiktomis iÅ¡vadomis, taip pat jų pateiktais skaičiavimais, su (duomenys neskelbtini) teisės departamento darbuotojų žinia pasirašė taikos sutartį, kuria iÅ¡ valstybės priteista 3 568 054,46 Eur suma buvo sumažinta iki 2 399 334,47 Eur.

Pasak apelianto, jokių duomenų, kad taikos sutartyje nurodytos atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti nepagrįstas, jos pasiraÅ¡ymo metu nebuvo. Taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas, pasiraÅ¡ydamas minėtÄ sutartį, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Be to, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas V. L. buvo pavedęs apeliantui organizuoti teisinių paslaugų pirkimÄ iÅ¡vadai dėl aptariamos taikos sutarties sudarymo galimybių gauti, rodo, kad (duomenys neskelbtini) Teisės departamento pajėgų ir kompetencijos Å¡io klausimo sprendimui nepakako, o (duomenys neskelbtini) Å¡iuo klausimu vieningos pozicijos neturėjo.

Dėl to skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados, jog (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir pagrįstumo buvo pavedęs nagrinėti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento vadovei J. L., o (duomenys neskelbtini) laikėsi vieningos pozicijos nesudaryti taikos sutarties, yra nepagrįstos. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojos iÅ¡ anksto žinojo ir apie ketinimÄ pasiraÅ¡yti taikos sutartį, ir apie jos pasiraÅ¡ymÄ .

Tai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog taikos sutarties pasiraÅ¡ymo derinimo procesas (duomenys neskelbtini) vyko vieÅ¡ai.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad taikos sutartis su AB (duomenys neskelbtini) buvo atÅ¡aukta tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. L., (duomenys neskelbtini) teisės departamento direktorės J. L. ir (duomenys neskelbtini) teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos N. S. pastangomis. Apeliantas nurodo, kad taikos sutartis buvo atÅ¡aukta ne iÅ¡ karto po V. L. atostogų, o tik 2012 m. sausio 12 d., kai teismui buvo pateikti prieÅ¡taravimai dėl Taikos sutarties sudarymo.

Minėtus prieÅ¡taravimus nutarta pateikti (duomenys neskelbtini) dar kartÄ iÅ¡nagrinėjus susidariusiÄ situacijÄ ir bendru sutarimu, t. y. dalyvaujant ir apeliantui, nutarus, kad į Å¡iÄ sutartį reikėtų įtraukti Teisingumo ir Finansų ministerijas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vykstant minėtiems svarstymams jis palaikė taikos sutarties nutraukimo idėjÄ . Apelianto vertinimu, tai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad jis atstovavo valstybės, o ne AB (duomenys neskelbtini) interesams, nemėgino ir nesikėsino padaryti valstybei turtinės žalos.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino liudytojų J.

L. ir N. S. parodymus. Å ioms liudytojoms dėl kompetencijos stokos nebuvo suteikti įgaliojimai spręsti ginÄÄ su AB (duomenys neskelbtini), tai daryti pasitelkta papildoma profesionalių teisininkų pagalba. Apeliantas daro prielaidÄ , kad Å¡i aplinkybė galėjo sukelti liudytojų J. L. ir N. S. nepasitenkinimÄ , kurio vedinos jos davė neobjektyvius ir neiÅ¡samius parodymus. IÅ¡ liudytojų J. L. ir V. Ž. parodymų, duotų 2016 m. sausio 22 d. teisiamajame posėdyje, matyti, jog (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojos vengė bei vilkino priimti galutinį sprendimÄ dėl aptariamos taikos sutarties.

Taip buvo elgiamasi ne dėl kokių nors objektyvių ir pagrįstų priežasčių, o dėl nenoro tinkamai atlikti savo pareigas, nepateisinamo vengimo prisiimti atsakomybę bei kitų nepateisinamų priežasčių. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino 2010 m. kovo 8 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus J. J., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. P., kuriuo AB (duomenys neskelbtini) už teisinę ir turtinę pagalbÄ civilinėje byloje su atsakovu (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 15 procentų nuo sumos, kuri bus priteista iÅ¡ valstybės AB (duomenys neskelbtini) naudai (t. 3, b. l. 113).

Apelianto teigimu, prieÅ¡ingai nei konstatavo apygardos teismas, aptariamoje situacijoje jis veikė iÅ¡skirtinai valstybės interesais ir savo veiksmus derindamas su (duomenys neskelbtini) vadovu V. L. bei kitais susijusiais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, nepadarė ir nesikėsino padaryti nieko neteisėto. Jis nieko nežinojo apie byloje esantį 2010 m. kovo 8 d. AB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 4, kuriuo nuspręsta UAB (duomenys neskelbtini) perleisti 15 procentų dydžio bÅ«simo AB (duomenys neskelbtini) reikalavimo, skaičiuotino nuo AB (duomenys neskelbtini) minėtoje civilinėje byloje priteistos sumos (t. 1, b. l. 143) ir su tuo susijusiÄ minėtÄ bÅ«simo reikalavimo perleidimo sutartį, nes tai buvo liudytoju apklausto S. S. reikalai.

Pasak apelianto, 2010 m. kovo 8 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, jis pasirašė S. S. iniciatyva, nesigilindamas į jos turinį. Šiuos apeliacinio skundo teiginius, apelianto teigimu, patvirtina nuoseklūs liudytojo J. J. parodymai, kad būtent S. S. apeliantui pateikė pasirašyti sutartis dėl 15 procentų nuo priteisto žalos atlyginimo perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) ir 40 procentų – UAB (duomenys neskelbtini). O šias sutartis, apelianto žiniomis, parengė S. S. įmonės darbuotoja.

Apelianto vertinimu, aptartų aplinkybių visuma paneigia apygardos teismo iÅ¡vadÄ , kad jis, siekdamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) gautų 2010 m. kovo 8 d. susitarime su AB (duomenys neskelbtini) nurodytÄ 15 procentų atlygį, galėjo bÅ«ti suinteresuotas taikos sutarties pasiraÅ¡ymu.Apelianto teigimu, jo nekaltumÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir Å¡ie pirmosios instancijos teismo neteisėtai neįvertinti įrodymai:

1) advokato L. G. kontoros iÅ¡vada dėl galimybės ir tikslingumo sudaryti Å¡ioje byloje aptariamÄ taikos sutartį (t. 1, b. l. 72-85); 2) (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 19 d. kasacinis skundas, kuriuo ginčijama teismo AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 956 932,00 Lt dydžio žala, iÅ¡ kurio matyti, kad šį kasacinį skundÄ , atlikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, pasirašė apeliantas (t. 1, b. l. 89-113); 3) 2011 m. sausio 6 d. tarnybinis praneÅ¡imas (t. 5, b. l. 123-128), adresuotas (duomenys neskelbtini) direktoriui, kuriame užfiksuota, kad dar iki Å¡ioje byloje aptariamos taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, o bÅ«tent 2011 m. gruodžio 29 d., (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė J.

L. apelianto buvo informuota apie iÅ¡ advokato L. G. kontoros gautÄ iÅ¡vadÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl byloje aptariamos taikos sutarties sudarymo ir jos atÅ¡aukimo jokia grėsmė dėl neigiamų padarinių atsiradimo nekilo. Be to, (duomenys neskelbtini) nelaikė taikos sutarties sudarymo neteisėtu, o juo labiau nusikalstamu. Dėl apelianto atliktų veiksmų nebuvo vykdytas joks tarnybinis patikrinimas ar kitoks tyrimas, jis daugiau nei tris metus – iki 2015 m. balandžio 1 d. toliau dirbo Å¡ioje institucijoje (t. 5, b. l. 44).

Nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. spalio 21 d. dar kartÄ Ä—jo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas (t. 2, b. l. 98). Apelianto įsitikinimu, tai patvirtina, kad sudarydamas taikos sutartį jis neveikė neteisėtai ir nepasikėsino padaryti nusikaltimo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas praėjus net keliems metams po nagrinėjamų įvykių ir tik po to, kai jis pateikė teisėsaugos institucijoms duomenis apie liudytojo S. S., kuris yra suinteresuotas apkalbėti apeliantÄ , galimai padarytus nusikalstamus veiksmus.

Pasak apelianto, liudytojai G. P. ir S. S. teisiamajame posėdyje parodymus davė pažeisdami BPK 279 straipsnio reikalavimus, nes juos perskaitė iÅ¡ atsineÅ¡tų užrašų. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai, apelianto vertinimu, neturi nieko bendro su tikrove. Apeliantas nurodo, kad liudytojas G. P. teisiamajame posėdyje nurodė neva nuteistasis V. P. iÅ¡ J. J. už pagalbÄ civilinėje byloje tarp (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, yra gavęs 35 000,00 Lt ir ikiteisminio tyrimo metu pateikė tai patvirtinantį pakvitavimÄ (t. 3, b. l. 86, 103).

Tačiau atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad minėtas dokumentas yra suklastotas (t. 8, b. l. 124-125). Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje taip pat kategoriškai nurodė, kad G. P. pateiktas pakvitavimas yra suklastotas. Liudytojas parodė, kad niekada nieko apeliantui nėra mokėjęs, su juo žalos atlyginimo AB (duomenys neskelbtini) klausimu niekada nėra diskutavęs. Iš liudytojo T. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 5-7) ir ištirtų teisiamajame posėdyje taip pat matyti, kad liudytojai S. S. ir G.

P. yra linkę apkalbėti kitus asmenis, o savo nepagrįstiems pareiÅ¡kimams ir reikalavimams grįsti naudoja jų pačių ar kitų asmenų suklastotus dokumentus. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad savo iÅ¡vadose nesiremia liudytojų S. S. ir G. P. parodymais, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad remdamasis liudytojo S. S. parodymais pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie (duomenys neskelbtini) vadovų derybų metu dėl taikos sutarties sudarymo tariamai vertintÄ AB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį.Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad visi pirmiau aptarti duomenys teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti, dėl jų buvo pasisakyta ir baigiamosiose kalbose, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jų tinkamai neįvertino, dėl to Å¡iurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio suraÅ¡ymo taisykles.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, t. y. 750 MGL (28 245,00 Eur) baudos, dydžiu. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, BK 57 straipsnio, BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nepagrįstai baudos dydį nustatė lygų sankcijos vidurkiui, ir tai lėmė neteisingos bausmės jam paskyrimÄ (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Juo labiau, kad apeliantas yra teisiamas pirmÄ kartÄ , kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus.

Jo gaunamas vidutinio dydžio atlyginimas yra vienintelis V. P. pajamų Å¡altinis. Taigi nuosprendžiu paskirta 750 MGL, t. y. 28 245,00 Eur, dydžio bauda yra nepakeliama naÅ¡ta ne tik apeliantui, bet ir jo Å¡eimai. Be to, skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bauda savo dydžiu neatitinka suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2011, Nr. 2K-254/2011, Nr. 2K-424/2010, Nr. 2K-46/2014, Nr. 2K-441/2012 ir kt.).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, pateikia savo įvykių versijÄ ir ginčija tam tikras Vilniaus apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, kartu su praÅ¡ymu jį iÅ¡teisinti apeliantas pateikia ir alternatyvų praÅ¡ymÄ - suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o jo apeliacinio skundo argumentai, kuriais remdamasis jis neigia savo kaltę, nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo Å¡ioje dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) jis pasirašė ne skubotai, o su (duomenys neskelbtini) darbuotojų žinia, be to, jokių duomenų, jog minėtoje taikos sutartyje nurodytos atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti nepagrįstas, jos pasiraÅ¡ymo metu nebuvo.

Å ie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.Teisiamojo posėdžio metu V. P. paaiÅ¡kino, jog taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje sudarymÄ jis iniciavo pats, atsižvelgęs į tai, jog (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojai nepateisinamai ilgai vilkino sprendimo, susijusio su Å¡ios sutarties sudarymu, priėmimÄ . Turėdamas advokato L. G. parengtÄ iÅ¡vadÄ dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojoms atsisakant vykdyti jo nurodymÄ , V.

P. pats parengė ir iÅ¡siuntė Å¡iai įmonei praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, jog (duomenys neskelbtini), atstovaudama Lietuvos valstybei, sutinka su bendra 8 284 422,08 Lt AB (duomenys neskelbtini) atlygintinos žalos suma, ir pakvietė įmonės atstovÄ iÅ¡ anksto sutartu laiku atvykti į (duomenys neskelbtini) įstaigÄ pasiraÅ¡yti taikos sutarties. Pasak V. P., bet kokio sprendimo priėmimas (duomenys neskelbtini) užtrukdavo itin ilgai, todėl siekdamas kuo operatyviau veikti, jis ėmėsi veiksmų, kurie, jo manymu, buvo naudingi valstybei.IÅ¡ Å¡ių V.

P. parodymų matyti, jog jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo galutinės pozicijos dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) sudarymo, tačiau vis tiek savo iniciatyva be kompetentingų (duomenys neskelbtini) darbuotojų pritarimo ir jų neinformavęs sudarė Å¡iÄ taikos sutartį. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje nurodė, jog byloje aptariamų įvykių metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktore.

Nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio pradžios AB (duomenys neskelbtini) pradėjo teikti tarnybai pasiūlymus sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje AB (duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi ieškinį Lietuvos valstybei dėl patirtos žalos atlyginimo. Nagrinėti šiuos pasiūlymus buvo pavesta (duomenys neskelbtini) Teisės departamentui. Pasitarusi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, J. L. kaip Teisės departamento direktorė organizavo darbo grupę AB (duomenys neskelbtini) pasiūlymams svarstyti.

Pirmasis darbo grupės pasitarimas vyko 2011 m. gruodžio 16 d. Å iame pasitarime dalyvavo pati J. L., kaip (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė, (duomenys neskelbtini) Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja N. S. ir vyriausioji specialistė V. Ž. bei (duomenys neskelbtini) Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja J. O.-B. Pasitarimo metu nebuvo priimtas joks konkretus sprendimas, nes klausimas buvo sudėtingas, praÅ¡omos atlyginti žalos dydis labai didelis. Buvo nuspręsta įsigilinti į teismų praktikÄ panaÅ¡iais atvejais dėl žalos atlyginimo, apskaičiuoti galimos žalos dydį ir, jeigu visgi taikos sutarties projektas bÅ«tų paruoÅ¡tas, kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, jog Å¡i pateiktų savo nuomonę.

Po darbo grupės susitikimo J. L. informavo (duomenys neskelbtini) direktorių V. L. apie susitikimo rezultatus ir kad jo metu nutarta kol kas taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) nesudaryti, o toliau analizuoti tokios sutarties sudarymo galimybes, rengti tolesnius pasitarimus Å¡iuo klausimu bei kreiptis į Vyriausybę dėl Å¡ios pritarimo. Liudytoja J. L. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog 2011 m. gruodžio 28 arba 29 dienÄ ji bendravo su V. P., kuris pavadavo atostogaujantį (duomenys neskelbtini) direktorių.

Pokalbio metu V. P. J. L. paaiÅ¡kino, kad jo manymu reikėtų sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini), nes jis turi advokato parengtÄ iÅ¡vadÄ dėl tokios taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio pagrįstumo. J. L. V. P. nurodė, kad Å¡iuo metu nėra galimybės sudaryti taikos sutarties, nes (duomenys neskelbtini) kaip institucija kol kas neturi aiÅ¡kios pozicijos Å¡iuo klausimu. KitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. gruodžio 30 d. J. L. sužinojo, jog nepaisant minimo pokalbio V.

P., atstovaudamas (duomenys neskelbtini), taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) pasirašė. TÄ pačiÄ dienÄ ji tarnybiniu praneÅ¡imu informavo (duomenys neskelbtini) direktorių V. L. apie tai, jog V. P. taikos sutartį sudarė be (duomenys neskelbtini) Teisės departamento žinios ir Å¡is sprendimas prieÅ¡tarauja su kitomis žinybomis 2011 m. gruodžio 16 d. pasitarime suderintai pozicijai. Vėliau, J. L. su V. L. nusprendė (duomenys neskelbtini) vardu kreiptis į teismÄ , jog taikos sutartis nebÅ«tų patvirtinta, ir šį praÅ¡ymÄ teismas patenkino.

Liudytoja N. S., 2011 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) Teisinio atstovavimo skyriaus vedėja, teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog 2011 m. gruodžio 16 d. vykusiame darbo grupės susirinkime galutinis sprendimas dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) sudarymo nebuvo priimtas, darbo grupė nebaigė dirbti ir nutarė toliau analizuoti teismų praktikÄ , kreiptis Vyriausybės nuomonės. Apie tai, jog V. P. su AB (duomenys neskelbtini) pasirašė taikos sutartį, liudytoja sužinojo jau po sutarties pasiraÅ¡ymo.

Å i žinia jai buvo netikėta. Liudytoja J. O.-B., kuri 2011 m. ėjo Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos pareigas, teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaip Teisingumo ministerijos atstovė dalyvavo 2011 m. gruodžio 16 d. vykusiame darbo grupės susirinkime svarstant klausimÄ dėl galimybės sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojos, susirinkimo metu buvo nuspręsta, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojos toliau analizuos teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir bus rengiami kiti susirinkimai, nes galutinis sprendimas dėl klausimo sudėtingumo negalėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡ karto.

Liudytoja V. Ž., 2011 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, teisiamajame posėdyje nurodė, jog 2011 m. gruodžio 16 d. darbo grupės susirinkime nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) sudarymo, nuspręsta toliau domėtis teismų praktika ir rengti kitÄ susirinkimÄ sausio mėnesį. Liudytojas V. L., 2011 metais ėjęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, teisiamajame posėdyje parodė, jog 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis kelias dienas atostogavo.

Jam nesant darbe, jo pavaduotojas V. P. skubotai savo iniciatyva pasirašė taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojo, prieÅ¡ jam iÅ¡einant atostogauti galutinis sprendimas dėl minėtos taikos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas. Nei iÅ¡ Teisingumo ministerijos, nei iÅ¡ Finansų ministerijos nebuvo gautas pritarimas tokios sutarties sudarymui. Vyko diskusijos (duomenys neskelbtini) viduje. Grįžęs iÅ¡ atostogų V. L. buvo informuotas apie taikos sutarties sudarymÄ ir priėmė sprendimÄ kreiptis į teismÄ , jog Å¡is jos netvirtintų.Å ioje byloje nenustatyta jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes liudytojai V.

L., J. L., N. S., V. Ž., J. O.-B. bÅ«tų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį V. P., norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Apeliaciniame skunde pagrįsdamas teiginį, jog turėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojų pritarimÄ sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini), V. P. nurodo, jog iÅ¡ bylos medžiagoje esančio 2011 m. gruodžio 23 d. jo paties praÅ¡ymo atlikti teisinių paslaugų pirkimÄ iÅ¡vadai dėl byloje aptariamos taikos sutarties sudarymo gauti matyti, kad jame yra ir tuometinio (duomenys neskelbtini) direktoriaus V.

L. užraÅ¡yta rezoliucija, kuria V. P. pavedama „organizuoti taikos sutarties pasiraÅ¡ymÄ teisės aktų nustatyta tvarka“. Tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės, nes praÅ¡yme esančioje (duomenys neskelbtini) direktoriaus rezoliucijoje iÅ¡ tiesų nurodyta „organizuoti pirkimÄ teisės aktų nustatyta tvarka“ (t. 5, b.l. 45). Taigi (duomenys neskelbtini) direktoriaus rezoliucija V. P. buvo pavesta tik organizuoti teisinių paslaugų pirkimÄ , o ne sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini).

Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo veiksmuose jokio skubotumo sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) nebuvo, tokį teiginį paneigia iš bylos duomenų nustatyta įvykių chronologija. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmieji AB (duomenys neskelbtini) pasiūlymai dėl taikos sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) gauti dar 2011 m. rugsėjo mėnesį, tačiau remiantis liudytojų parodymais, pirmas darbo grupės, kuri svarstė minėtos taikos sutarties sudarymo galimybes susirinkimas įvyko tik 2011 m. gruodžio 16 d.

Å iame susirinkime galutinis sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo nepriimtas ir nutarta rengti vėlesnius susirinkimus, o iki to laiko analizuoti teismų praktikÄ . Tuo tarpu V. P. iniciatyva, (duomenys neskelbtini) direktoriui V. L. atostogaujant, 2011 m. gruodžio 28 d. pasiraÅ¡oma teisinių paslaugų sutartis iÅ¡vadai dėl taikos sutarties sudarymo gauti, o jau sekančiÄ dienÄ , t.y. 2011 m. gruodžio 29 d., advokatas L. G. pateikia iÅ¡vadÄ dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir taikos sutarties projektÄ , tÄ pačiÄ dienÄ V.

P. pats paruoÅ¡ia ir iÅ¡siunčia praneÅ¡imÄ AB (duomenys neskelbtini), siÅ«lydamas sudaryti taikos sutartį, o 2011 m. gruodžio 30 d. Å¡i taikos sutartis pasiraÅ¡oma. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. P. nesupažindino (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojų su gauta advokato iÅ¡vada dėl taikos sutarties sudarymo ir iÅ¡ esmės remdamasis vien Å¡ia iÅ¡vada, nederindamas savo veiksmų su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, sudarė taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje V. P. pats pripažino, jog taikos sutarties sudarymas galėjo bÅ«ti nukeltas į 2012 metus, tačiau, jo teigimu, jis siekė parodyti, jog (duomenys neskelbtini) klausimai gali bÅ«ti sprendžiami greitai.Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ymo metu nebuvo jokių duomenų, kad sutartyje nurodytos atlygintinos žalos dydis gali bÅ«ti per didelis. Teismo posėdyje apklaustos (duomenys neskelbtini) darbuotojos nurodė, jog AB (duomenys neskelbtini) reikalaujamos atlyginti žalos dydis buvo labai didelis, turėjo bÅ«ti įvertinta teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. 2011 m. gruodžio 16 d. darbo grupės susirinkime buvo akcentuojama, jog bÅ«tų tikslinga leisti teismui įvertinti realų AB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį ir priimti sprendimÄ byloje.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo sutikti dėl visos AB (duomenys neskelbtini) prašomos atlyginti žalos, nes buvo abejonių dėl nurodytos žalos dydžio apskaičiavimo. Be to, (duomenys neskelbtini) atstovė liudytoja J. O.-B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) tikslingumo darbo grupėje buvo abejojama, nes visi aiškiai suvokė, jog tokios didelės atlygintinos žalos sumos teismas šioje byloje neturėtų priteisti, nurodytos žalos dydis buvo nepagrįstas.

Iš liudytojų parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) disponavo tam tikrais preliminariais duomenimis, į kuriuos atsižvelgus buvo manoma, jog AB (duomenys neskelbtini) prašomos atlyginti žalos dydis buvo pernelyg didelis.Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartis su AB (duomenys neskelbtini) buvo atšaukta tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. L., (duomenys neskelbtini) teisės departamento direktorės J. L. ir (duomenys neskelbtini) teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos N. S. pastangomis.

Apelianto teigimu, taikos sutartis atÅ¡aukta ne iÅ¡ karto po V. L. atostogų, o tik 2012 m. sausio 12 d., kai teismui buvo pateikti prieÅ¡taravimai dėl taikos sutarties sudarymo. Pasak apelianto, minėtus prieÅ¡taravimus nutarta pateikti (duomenys neskelbtini) dar kartÄ iÅ¡nagrinėjus susidariusiÄ situacijÄ ir bendru sutarimu, t. y. dalyvaujant ir apeliantui, nutarus, kad į Å¡iÄ sutartį reikėtų įtraukti Teisingumo ir Finansų ministerijas. Å ie apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims.Bylos duomenimis, sužinojusi apie V.

P. iniciatyva su AB (duomenys neskelbtini) sudarytÄ taikos sutartį, (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė J. L. 2011 m. gruodžio 30 dienÄ tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 1V-273 informavo (duomenys neskelbtini) direktorių V. L., jog V. P. taikos sutartį sudarė be (duomenys neskelbtini) Teisės departamento žinios ir neatsižvelgęs į 2011 m. gruodžio 16 d. darbo grupės pasitarime suderintÄ pozicijÄ Å¡ios taikos sutarties kol kas nesudaryti. Vėliau, 2012 m. sausio mėnesio pradžioje įvyko pasitarimas, kurio metu nuspręsta praÅ¡yti teismo netvirtinti pasiraÅ¡ytos taikos sutarties. (duomenys neskelbtini) direktorius V.

L. pavedė (duomenys neskelbtini) teisinio atstovavimo skyriaus vedėjai N. S. skubiai parengti praÅ¡ymo projektÄ . Å is praÅ¡ymas teismui buvo pateiktas 2012 m. sausio 11 d. Taigi dėl objektyvių priežasčių – vykusio pasitarimo, praÅ¡ymo teismui projekto rengimo, dokumentų siuntimo teismui – prieÅ¡taravimas dėl taikos sutarties tvirtinimo buvo pateiktas ne iÅ¡kart (duomenys neskelbtini) direktoriui grįžus iÅ¡ atostogų, bet po kurio laiko. V. P. nereiÅ¡kė iniciatyvos dėl minėto prieÅ¡taravimo teikimo teismui, o sprendimas kreiptis į teismÄ priimtas tik po to, kai (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė J.

L. 2011 m. gruodžio 30 dienÄ tarnybiniu praneÅ¡imu informavo (duomenys neskelbtini) direktorių apie savavaliÅ¡kus V. P. veiksmus sudarant taikos sutartį. Nors V. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog prieÅ¡taravimÄ teismui nuspręsta pateikti motyvuojant tuo, kad į taikos sutartį Å¡alimis nebuvo įtrauktos Teisingumo ir Finansų ministerijos, tačiau iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 11 d. raÅ¡to, adresuoto Vilniaus apygardos teismui, AB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybei, matyti, kad praÅ¡ymas netvirtinti taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas remiantis ne tik tuo, jog į Å¡iÄ taikos sutartį nebuvo įtraukta Teisingumo ministerija, kuri pagal teisės aktus yra asignavimų, skirtų atlyginti žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, valdytoja, bet ir pabrėžiant, jog 2011 m. gruodžio 30 d. taikos sutartis su AB (duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡yta skubotai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, tarp jų ir kiekvienos proceso Å¡alies kaltės dėl atsiradusios žalos (t. 1, b.l. 86-88).

V. P. teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog taikos sutartyje esant trÅ«kumams jis pats savo iniciatyva bÅ«tų kreipęsis į teismÄ praÅ¡ydamas jos netvirtinti, laikytini deklaratyviais, juo labiau, kad, kaip minėta, prieÅ¡taravimas dėl taikos sutarties sudarymo teismui buvo pateiktas po to, kai (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė J. L. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo (duomenys neskelbtini) direktorių apie savavaliÅ¡kus V. P. veiksmus.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V.

P. nieko nežinojo apie byloje esantį 2010 m. kovo 8 d. AB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 4, kuriuo nuspręsta UAB (duomenys neskelbtini) perleisti 15 procentų dydžio bÅ«simo AB (duomenys neskelbtini) reikalavimo, skaičiuotino nuo AB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje prieÅ¡ atsakovÄ (duomenys neskelbtini) priteistos sumos (t. 1, b. l. 143) ir su Å¡iuo sprendimu susijusį 2010 m. kovo 8 d. susitarimÄ , sudarytÄ tarp AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus J. J., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V.

P., kuriuo AB (duomenys neskelbtini) už teisinę ir turtinę pagalbÄ minėtoje civilinėje byloje įsipareigojo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 15 procentų nuo sumos, kuri bus priteista iÅ¡ valstybės AB (duomenys neskelbtini) naudai (t. 3, b. l. 113). Apelianto teigimu, susitarimo sudarymÄ iniciavo Å¡ioje byloje liudytoju apklaustas S. S., o V. P. jį pasirašė neįsigilindamas į susitarimo turinį. Å ie apeliacinio skundo teiginiai vertinti kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant paneigti bylos duomenimis nustatytÄ faktinę aplinkybę, jog Å¡is nederindamas savo veiksmų su (duomenys neskelbtini) ir pasiraÅ¡ydamas (duomenys neskelbtini) taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) buvo suinteresuotas veikti Å¡ios įmonės turtinei naudai.

Bylos medžiagoje esanti bÅ«simo reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2, sudaryta tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yta paties V. P. ir patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu. Nepagrįstais laikytini aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turinčio ir su ne viena įmone dirbusio V. P. teiginiai, jog jis bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neįsigilino į susitarimo su AB (duomenys neskelbtini) esmę ir nežinojo, kokias teises ir pareigas pagal minėtÄ susitarimÄ prisiima jo vadovaujama įmonė.

Šios išvados nepaneigia ir apelianto cituojami teisiamajame posėdyje duoti liudytojo J. J. parodymai, pagal kuriuos AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sutartį dėl reikalavimo perleidimo šis pasirašė įkalbėtas S. S.. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje sudarymo metu V. P. formaliai nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, tačiau bendrovės akcininkas buvo ilgametis V. P. verslo partneris ir draugas T.

J., kuris įsiteisėjus taikos sutarčiai kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas būtų turėjęs turtinės naudos. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais.Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui, 2011 m. gruodžio 23 d.

UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (t. 3, b.l. 100) pagrindu turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 196 598,00 Lt suma, taigi, jis buvo suinteresuotas, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėtų pakankamai lėšų Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimui. Apelianto teigimu, iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateikto jo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. S., o ne UAB (duomenys neskelbtini), 2012 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po to, kai 2012 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukė taikos sutartį, į jo banko sÄ skaitÄ pervedė pagal minėtÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį mokėtinas sumas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡ tiesų netiksliai nurodyta, jog 196 598,00 Lt sumÄ pagal 2011 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį V. P. turėjo sumokėti UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ minėtos sutarties turinio matyti, jog 2011 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) visÄ sau priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketÄ už 249 500 Lt perleido S. S. (t. 8, b.l. 92, 96). Pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį S. S. įsipareigojo UAB (duomenys neskelbtini) dalį Å¡ios sumos – 196 598,00 Lt – iki 2012 m. gruodžio 23 d. sumokėti įmonės kreditoriui V.

P., pervesdamas Å¡ias lėšas iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į V. P. asmeninę sÄ skaitÄ ; kitÄ dalį – 11475,00 Lt – sumokėti įmonės kreditoriui T. J. iki 2013 m. liepos 1 d., o įmonei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti 41 427,00 Lt iki 2013 m. gruodžio 31 d. Sutarties 5.4.1. ir 5.4.2. punktuose numatyta, kad sutartis bus nutraukta, jeigu S. S. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepadarys visų sutartyje aptartų mokėjimų. Tokiu atvejų Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ jau yra gavusios pagal Å¡ia sutartį:

S. S. privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) įsigytas akcijas, o UAB (duomenys neskelbtini) – S. S. sumokėtÄ pinigų sumÄ (t. 3, b.l. 100). Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esantis netikslumas nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados, jog V. P. buvo tiesiogiai suinteresuotas pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) tam, jog Å¡i įmonė galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2012 m. vasario 23 d. bÅ«simo reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ AB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 40 procentų jos naudai iÅ¡ valstybės priteistos sumos (t. 8, b.l. 55-56).

Nors byloje yra duomenų apie tai, jog net ir nepatvirtinus (duomenys neskelbtini) taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini), S. S. į V. P. banko sÄ skaitÄ pervedė 196 598,00 Lt sumÄ , tačiau pagal minėtÄ taikos sutartį UAB (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku pagal 2011 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tapo S. S., bÅ«tų gavusi didelę pinigų sumÄ . Jeigu V. P. sprendimu pasiraÅ¡yta (duomenys neskelbtini) taikos sutartis su AB (duomenys neskelbtini) bÅ«tų buvusi teismo patvirtinta, Å¡i sutartis bÅ«tų finansiÅ¡kai naudinga ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir jos vieninteliam akcininkui S. S., kuris buvo įsipareigojęs sumokėti V.

P. 196 598,00 Lt. Bylos duomenimis, V. P. negalėjo nežinoti apie AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimÄ sumokėti UAB (duomenys neskelbtini) 40 procentų jos naudai iÅ¡ valstybės priteistos sumos, nes toks įsipareigojimas buvo nurodytas jo paties pasiraÅ¡ytame 2010 m. kovo 8 d. susitarime tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 113).Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kai kurių jo kaltę paneigiančių įrodymų: advokato L.

G. kontoros iÅ¡vados dėl galimybės ir tikslingumo sudaryti taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 19 d. kasacinio skundo, kuriuo ginčijama teismo AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 956 932,00 Lt dydžio žala iÅ¡ kurio matyti, kad šį kasacinį skundÄ , atlikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, pasirašė apeliantas, ir (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorės J. L. 2011 m. sausio 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo, adresuoto (duomenys neskelbtini) direktoriui, kuriame užfiksuota, kad dar iki Å¡ioje byloje aptariamos taikos sutarties pasiraÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė apelianto buvo informuota apie iÅ¡ advokato L.

G. kontoros gautÄ iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pasiraÅ¡ydamas taikos sutartį, kuria valstybei bÅ«tų tekusi prievolė atlyginti privačiai bendrovei daugiamilijoninę žalÄ , V.

P. nederino Å¡ių veiksmų ir apie juos neinformavo nei (duomenys neskelbtini) Teisės departamento, nei kitų suinteresuotų valstybės institucijų, iÅ¡ kurių asignavimų turėjo bÅ«ti mokamas žalos atlyginimas, nelaukė, kol bus įvertinta reali AB (duomenys neskelbtini) padaryta žala ir nuspręsta ar apskritai tikslinga bylÄ baigti taikos sutartimi. Å ios iÅ¡vados nepaneigia duomenys, jog (duomenys neskelbtini) buvo gauta advokato iÅ¡vada dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo. Kaip teisiamajame posėdyje ir 2011 m. sausio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė liudytoja (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorė J.

L., V. P. pokalbio metu jai patvirtino, jog gauta advokato iÅ¡vada dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) pagrįstumo. Tačiau su minėta advokato iÅ¡vada liudytoja nebuvo iÅ¡samiau supažindinta, Å¡i iÅ¡vada nebuvo pateikta ir kitiems darbo grupės, nagrinėjusios klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo, nariams. PirmÄ kartÄ advokato iÅ¡vadÄ liudytoja J. L. teigė pamačiusi tik 2012 m. sausio mėnesį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismÄ , praÅ¡ant netvirtinti pasiraÅ¡ytos taikos sutarties.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jis pasirašė 2014 m. gegužės 19 d. (duomenys neskelbtini) kasacinį skundÄ , kuriuo ginčijama teismo AB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 956 932,00 Lt dydžio žala, ir Å¡i aplinkybė neva įrodo, jog sudarydamas taikos sutartį su AB (duomenys neskelbtini) jis taip pat veikė valstybės interesais, tačiau Å¡i aplinkybė nei paneigia, nei patvirtina jo kaltės dėl pasikėsinimo piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos. Vykdydamas savo pareigas V.

P. turėjo pasiraÅ¡yti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento atstovavimo skyriaus tinkamai paruoÅ¡tÄ kasacinį skundÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl taikos sutarties su AB (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ymo ir jos atÅ¡aukimo jokia grėsmė dėl neigiamų padarinių atsiradimo nekilo. Be to, pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) nelaikė taikos sutarties sudarymo neteisėtu, o juo labiau nusikalstamu, ir jis toliau dirbo (duomenys neskelbtini). Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas dėl V.

P. veiksmų ir galėjusių kilti neigiamų padarinių, pagrįstai nurodė, jog įsiteisėjus taikos sutarčiai, kuriÄ piktnaudžiaudamas tarnyba (duomenys neskelbtini) vardu su AB (duomenys neskelbtini) pasirašė V. P., valstybei bÅ«tų tekusi prievolė sumokėti privačiai bendrovei 8 284 422,08 Lt kaip žalos atlyginimÄ . 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustatyta, jog AB (duomenys neskelbtini) padaryta žala iÅ¡ tiesų tesudaro 956 932 Lt (t. 3, b.l. 74- 87). Taigi taikos sutartimi valstybei bÅ«tų buvusi padaryta 7 327 490,08 Lt turtinė žala.

Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas po to, kai buvęs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P. kreipėsi į įvairias institucijas dėl galimai neteisėtų V. P. veiksmų. Tik ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo V. P. sÄ sajos su UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ir kad egzistuoja dokumentai, įrodantys, jog jis galėjo bÅ«ti suinteresuotas veikti siekdamas turtinės naudos AB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog apie Å¡ias aplinkybes prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ioje institucijoje dėl V.

P. veiksmų nebuvo atliekami vidiniai patikrinimai. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo įvairias priežastis, dėl kurių, pasak jo, liudytojų G. P. ir S. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai neturėtų bÅ«ti laikomi įrodymais Å¡ioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės nesirėmė. Tik viename iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų teiginių remiantis S. S. parodymais daroma iÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) atstovai AB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį derybose su bendrove vertino maždaug 1 000 000 Lt, ir Å¡i suma yra panaÅ¡i į tÄ , kuri nustatyta vėlesniu 2014 m. vasario 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, tačiau ir kitais byloje esančiais duomenimis, visų pirma liudytojos J. O.-B. parodymais, nustatyta, jog darbo grupėje svarstant taikos sudarymo su AB (duomenys neskelbtini) klausimÄ , buvo laikomasi nuomonės, kad praÅ¡omos atlyginti žalos dydis yra per didelis. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 750 MGL (28 245,00 Eur) baudos, dydžiu, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, BK 57 straipsnio, BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis ir nepagrįstai baudos dydį nustatė lygų sankcijos vidurkiui, be to, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda savo dydžiu neatitinka suformuotos teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog skirdamas bausmę nuteistajam V. P. atsižvelgė į tai, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, V.

P. padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala valstybei nepadaryta. Teismas taip pat pažymėjo, jog laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo, duomenų apie kitas V. P. nusikalstamas veikas negauta. Įvertinęs aptartas aplinkybes, remdamasis BK 61 straipsniu, pirmosios instancijos teismas paskyrė V.

P. bausmę – baudÄ , kurios dydis lygus BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors nusikalstama veika nutraukta pasikėsinimo stadijoje, mažinti baudos dydį žemiau sankcijos vidurkio nėra pagrindo, nes žala, kuriÄ V. P. galėjo padaryti savo veiksmais, daug kartų virÅ¡ija tÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės skyrimo motyvavimas neatspindi bausmės individualizavimui Å¡ioje byloje turinčių reikÅ¡mės bylos duomenų, todėl ne visiÅ¡kai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, jog nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti skiriamos bausmės motyvai.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas skyrė per mažai dėmesio nuteistojo V. P. asmenybę apibÅ«dinantiems duomenims, todėl bÅ«tina iÅ¡ naujo individualizuoti jam paskirtÄ bausmę. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad V. P. charakterizuojamas iÅ¡ esmės tik teigiamai: neteistas, nebaustas administracine tvarka, vedęs, turi nepilnamečių vaikų, dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki Å¡iol nenustatyta, kad nuteistasis bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų.

Be to, nuteistojo veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, o turtinė žala valstybei nepadaryta. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2011). Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino dėl nuteistojo V. P. veiksmų galėjusios atsirasti žalos dydį, nors didelės žalos kriterijus kaip vienas iÅ¡ objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių jau yra nurodytas pačioje BK 228 straipsnio dispozicijoje.Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – dydis neatitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo.

Nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bauda yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bauda, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), sumažinama inkriminuoto BK straipsnio sankcijos ribose.Remdamasis kasacinio teismo nutartimis, apeliantas teigia, jog už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skiriamų baudų vidurkis yra apie 50 MGL, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 47 straipsnio redakcijoje, priimtoje 2011 balandžio 21 d.

įstatymu Nr. XI-1350 (įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 28 d.), nurodyta, jog už sunkių nusikaltimų padarymÄ skiriama iki 1500 MGL dydžio bauda. Tuo tarpu nuteistojo iÅ¡vardintos kasacinio teismo nutartys priimtos dėl nusikalstamų veikų, kurios padarytos galiojant ankstesnei BK 47 straipsnio redakcijai, pagal kuriÄ už sunkių nusikaltimų padarymÄ galėjo bÅ«ti skiriama tik iki 300 MGL dydžio bauda.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam V.

P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties požymių nuteistojo veikoje, jo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Vis dėlto nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 41 ir 54 straipsnių bei teisingumo principo reikalavimų, todėl ji yra keičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.V. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, paskirti 550 MGL, t.y. 20 713,00 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių septynių Å¡imtų trylikos eurų), dydžio baudÄ .LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                                           Sigita Bieliauskienė                                                                                                                      Linas Å iukÅ¡ta