Legislator Case Law & Legislation
8bef84cc-91bb-40f4-89fc-7698eb7d4d1d AI generated

8bef84cc-91bb-40f4-89fc-7698eb7d4d1d · Alytaus rajono apylinkės teismas

Case Number 8bef84cc-91bb-40f4-89fc-7698eb7d4d1d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Transilotas“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-292/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „Transilotas” ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Rogetra“, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Transilotas Customs“ dėl nuostolių atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

8bef84cc-91bb-40f4-89fc-7698eb7d4d1d · Alytaus rajono apylinkės teismas: vasario 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-292/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „Transilotas” ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Rogetra“, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Transilotas Customs“ dėl nuostolių atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1183-605/2011

(Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03990-2010-3)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.;

 121.15.; 121.18.; 121.21.Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apelianto UAB „Transilotas“ atstovui advokatui Raimondui Kalverš, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Transilotas“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario

22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-292/2011 pagal ieškovės UAB „Transilotas” ieškinį atsakovei UAB „Rogetra“, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Transilotas Customs“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė prašė (b.l. 22-23) priteisti iš atsakovės 5666,04 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-06-23 sutartimi - užsakymu pervežimui įmonė „Shipserve management (Panama) S.A.“ pavedė ieÅ¡kovei UAB „Transilotas“ vežti krovinį (įrangÄ ) marÅ¡rutu Rurny (Čekija)- Maskva (Rusija), perkraunant krovinį Kaune. Dalies Å¡io užsakymo vykdymui, t.y. krovinio vežimui iÅ¡ Kauno į MaskvÄ UAB „Transilotas“ pasitelkė atsakovę UAB „Rogetra“, su kuria 2010-07-12 sudarė vienkartinę transporto užsakymo sutartį, kurioje buvo numatyta krovinio vežimo kaina - 1600 eurų (5524,48 Lt). Atsakovei UAB „Rogetra“ atvežus krovinį į paskirties vietÄ (MaskvÄ ), 2010-07-17 perduodant krovinį gavėjui OOO „Perun“ buvo nustatyti krovinio apgadinimai, kurie užfiksuoti perdavimo - priėmimo akte. Atsakovė su Å¡iuo aktu susipažino ir jį pasirašė. Krovinio gavėjas OOO „Perun“ dėl krovinio apgadinimo pareiÅ¡kė reikalavimus įmonei „Shipserve management (Panama) S. A.“ dėl 3241 eurų nuostolių atlyginimo (iÅ¡laidų krovinio apgadinimams likviduoti bei dėl krovinio vertės sumažėjimo esant nepataisomiems apgadinimams) atlyginimo. Kompensavusi nuostolius, Å¡i įmonė pareiÅ¡kė analogiÅ¡kus reikalavimus UAB „Transilotas“, kuri remiantis 1956 m. Tarptautinių krovinių vežimo sutarties (CMR) konvencijos 17 str. 1 d ir 25 str. 1 d., reikalauja priteisti patirtus nuostolius iÅ¡ atsakovės UAB „Rogetra“. Dalį Å¡ios nuostolių atlyginimo sumos, lygios krovinio pervežimo kainai - 1600 eurų (5524,48 Lt), ieÅ¡kovė 2010-07-21 praneÅ¡imu Nr. 99 atsakovei įskaitė kaip prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ atsakovės reikalavimui sumokėti krovinio vežimo kainÄ , todėl reikalauja atlyginti tik likusiÄ nuostolių atlyginimo sumÄ 1641 Lt eurų (5666,04 Lt).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu (b.l. 133-135) ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Transilotas“ 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendime nurodyta, jog iÅ¡ 2010-07-12 vienkartinės transporto užsakymo sutarties (b.l. 34-35) matyti, kad pagal jos esmę tarp Å¡alių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovė (vežėjas) įsipareigojo siuntėjo (ieÅ¡kovės) jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėja (ieÅ¡kovė) įsipareigojo už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Nurodyto CK straipsnio 2 d. reikalauja, kad vežimo sutarties sudarymas bÅ«tų patvirtintas važtaraščiu. Minėta vežimo sutartis patvirtinta CMR važtaraščiu (b.l. 28-30). IÅ¡ važtaraščio matyti, kad krovinio siuntėjas yra BIOTECHNOLOGICKE INOVACINI Centrum, Čekijos Respublika pagal 2010-01-13 kontraktÄ su UAB „Transilotas Customs“. Pagal CMR KonvencijÄ vežėjo kaltė preziumuojama. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų - UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiÅ«ros raporto (b.l. 58-65) nustatyta, kad krovinys buvo pažeistas transportavimo metu dėl netinkamos krovinio pakuotės, t.y. dėl jos nepakankamumo. Å aldymo įrenginiai su stiklo vitrinomis turi bÅ«ti transportuojami įtaisius juos į medinį rėmÄ ar dėžę. To nepadarius, transportavimo metu sulūžo krovinio padėklas, ko pasėkoje nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas Å¡alia esantis. Vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str. 4 d., vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys, kuris pagal savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Teismas pripažino, kad krovinį paruoÅ¡ti ir tinkamai įpakuoti turi krovinio siuntėjas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė. Vertindamas įrodymų visumÄ - krovinio apžiÅ«ros raportÄ ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog dėl atsiradusių nuostolių kaltas yra siuntėjas. Atsakovė paneigė vežėjo kaltės prezumpcijÄ (CPK 185 str.). Teismas pripažino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstais, todėl juos atmetė.

IeÅ¡kovė UAB „Transilotas“ apeliaciniu skundu (b.l. 139-142) praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡

atsakovo UAB „Rogetra“ visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad

vežėjas (atsakovas) UAB „Rogetra“ Å¡ioje byloje įrodė, jog nėra atsakingas už krovinio apgadinimus, t.y. paneigė kaltės prezumpcijÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vienintelio raÅ¡ytinio įrodymo - atsakovo pateikto į bylÄ UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiÅ«ros raporto - pagrindu. Sprendžiant dėl Å¡io įrodymo patikimumo ir įrodomosios reikÅ¡mės, atsižvelgtina į tai, kad į bylÄ nepateikta jokių UAB „Klaipėdos netas“ ar atskirų Å¡ios uždarosios akcinės bendrovės specialistų kvalifikacijÄ bei kompetencijÄ atlikti tokio pobÅ«džio tyrimus patvirtinančių

įrodymų. Pagal įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę paminėta UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiaga

bei iÅ¡vados prilygintinos tik byloje nedalyvaujančio (CPK 37 str. 2 d.) juridinio asmens raÅ¡tu iÅ¡dėstytiems paaiÅ¡kinimams (nuomonei). Tokia neaiÅ¡kios kompetencijos asmens nuomonė negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl vienos ar kitos Å¡alies teikiamų teismui argumentų teisingumo. UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiagoje nurodoma, jog tyrimas atliktas ne betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjus sugadintÄ krovinį, o iÅ¡ nuotraukų. Atlikto tyrimo objektyvumas yra apribotas nuotraukas padariusių bei jas tyrėjams pateikusių (tyrimÄ užsakiusių) asmenų.

UAB „Klaipėdos netas“ atliktas tyrimas taip pat nėra pakankamai išsamus, padarytos išvados nėra neginčytinai logiškai susietos su tyrimo akte (raporte) nurodytomis aplinkybėmis. Teigiama, jog „peržiūrėjus <...> krovinio nuotraukas <...> nustatyta, kad krovinys <...> pritvirtintas prie padėklų varžtais“, tačiau raporto nuotraukose to nematyti. Taip pat teigiama, jog krovinio pakuotė netinkama, tokio tipo kroviniai turi būti transportuojami įpakuoti kitaip, tačiau nepateikiama jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų ir įrodymų.

Jokiais įrodymais nepagrįstas ir teiginys, jog vežant krovinį nebuvo eismo įvykių. Iš šios tyrimo medžiagos neaišku, ar krovinio apgadinimo priežastimi buvo jo pakuotė, ar tam tikros vežimo aplinkybės ir situacijos. Nėra įrodymų, kad krovinys galėjo būti sugadintas ir normaliai (atsargiai) vežant. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiais argumentais nesivadovauja ir juos atmetė visiškai nemotyvuotai (CPK 265 str., 270 str. 4 d. 3 p.). Iš skundžiamo sprendimo lieka neaišku, kokiu būdu nustatyta, jog padėklas sulūžo būtent dėl to, kad krovinys nebuvo įpakuotas į dėžę (nors ji būtų tvirtinama tokiu pačiu būdu), o ne dėl netinkamo vežimo (staigių manevrų, staigaus stabdymo ir pan.).

Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Transilotas“ svarbių faktinių aplinkybių, tai yra, kad UAB „Rogetra“ (nuolat besiverčianti krovinių gabenimu, turinti tam reikiamos patirties), neperspėjusi UAB „Transilotas“ apie galimus pavojus krovinio saugumui dėl jo pakuotės (jei tokie pavojai iÅ¡ tiesų buvo), tuo pačiu prisiėmė Å¡ių aplinkybių sÄ lygotų neigiamų pasekmių rizikÄ ; byloje įrodyta, jog krovinį UAB  „Rogetra“  transporto priemonėje pritvirtino pats UAB „Rogetra“ vairuotojas, bÅ«tent jis nurodė, kaip krovinys turi bÅ«ti talpinamas transporto priemonėje.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Rogetra“ (b.l.148-152) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nors ieÅ¡kovas ir nesutinka su tyrimo medžiaga, tačiau grįsdamas savo teiginius dėl krovinio pritvirtinimo ir pats ja remiasi. IeÅ¡kovas neginčija, kad ant krovinio įpakavimo nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl specialaus krovinio tvirtinimo, kas iÅ¡ esmės eliminuoja vežėjo kaltę. Už krovinio įpakavimÄ ir pakrovimÄ atsakovas atsakomybės pagal sutartį nebuvo prisiėmęs, kaip ir nebuvo sulygta, kad atsakovo vairuotojas privalo dalyvauti pakrovime ir jį kontroliuoti.

IÅ¡ pateiktų nuotraukų aiÅ¡kiai matyti, kad krovinys pažeistas dėl netinkamos krovinio pakuotės - transportavimo metu sulūžo medinis padėklas, todėl nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas Å¡alia esantis. UAB „Klaipėdos netas“ yra nepriklausoma ekspertų siurvėjerių firma, kuri taip pat nustatė, kad toks krovinys turi bÅ«ti vežamas įpakavus juos į medinį rėmÄ ar dėžę, o ne uždengus krovinį permatoma polietilenine plėvele ir apjuosus lipnia juosta.

Būtent dėl netinkamos krovinio pakuotės, o ne dėl atsakovo kaip vežėjo kaltės buvo sugadintas krovinys. Tokiu atveju, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) 17 str. 4 d. b p., 18 str. 2 d., vežėjas, šiuo atveju atsakovas, atleidžiamas nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, kai krovinio pakuotė buvo netinkama, vežėjo kaltumo dėl krovinio sugadinimo nėra, ieškovas vežėjo kaltės neįrodė. Šiuo atveju teismas pagristai nurodė, kad krovinį paruošti ir tinkamai įpakuoti turi krovinio siuntėjas.

Å io fakto iÅ¡ esmės neginčija ir pats ieÅ¡kovas. Nepagristi ir ieÅ¡kovo teiginiai, kad krovinys analogiÅ¡koje pakuotėje buvo atgabentas į LietuvÄ , nes tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. AnalogiÅ¡kai vertintini ir ieÅ¡kovo teiginiai dėl neva galimo krovinio sugadinimo dėl netinkamo vežimo - automobilio vairavimo, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (teisingumui, sÄ Å¾iningumui ir protingumui), nes kiekvienas krovinys turi bÅ«ti paruoÅ¡tas ir įpakuotas taip, kad vežant nebÅ«tų pažeidžiamas dėl paprasto vežimo proceso.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl krovinio sugadinimo aplinkybių ir atsakomybės už krovinio sugadinimÄ . IÅ¡ 2010-07-20 pretenzijos (b.l. 42-43) matyti, kad 2010-07-17 krovinio gavėjo sandėlyje nuėmus automobilio Nr. HMF852/RM872 tentÄ nustatyti krovinio pažeidimai. Krovinio priėmimo – perdavimo aktas (b.l. 36-37) patvirtina, kad 2010-07-17 priimant automobilį, kurio numeris HMF852, buvo pastebėti vitrinų DN116-5 Nr. 705257, MCL318-6 Nr.705599 pažeidimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal Å¡ias įstatymo normas Å¡alys Å¡ioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, kadangi įrodymus vertino atsietai, jų vertinimo nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas paneigė kaltės prezumpcijÄ , sprendimÄ grindė tik vienu raÅ¡ytiniu įrodymu – UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiÅ«ros raportu.

Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad Å¡i iÅ¡vada padaryta vertinant įrodymų visumÄ â€“ krovinio apžiÅ«ros raportÄ ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, tačiau įrodymų viseto vertinimo analizė nėra atlikta, dėl ko neaiÅ¡ku, kokius raÅ¡ytinius įrodymus ir kokius Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismas laikė paneigiančiais atsakovo kaltę. Toks įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančioms proceso teisės normoms (CPK 178, 185 straipsniai).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis, aplinkybes bei jų dydį, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pavedimu buvo atliktas Å¡aldymo vitrinų krovinio, pristatyto auto – treileriu HMF852/RM872, pažeidimo dokumentinis tyrimas, kurį atliko UAB „Klaipėdos netas“. Å io tyrimo krovinio apžiÅ«ros raporte (b.l. 58-61) nustatyta, kad krovinys/įrengimai buvo pažeisti transportavimo metu; Å¡aldymo spinta ir vitrina buvo pakrautos ant medinių padėklų, kuriuos vairuotojas prikalė prie treilerio grindų, krovinį sutvirtinti diržais nebuvo galimybių, nes krovinio pakavimas tam nepritaikytas, ant pakuotės nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų/lipdukų, tvirtinimo vietos nepažymėtos; pervežimo metu nebuvo jokių eismo įvykių; viso pervežimo metu treileris buvo užplombuotas, atidarius treilerį pas gavėjÄ nustatyta, kad vienas padėklas sulūžęs ir ant jo stovėjęs įrengimas nuvirtęs/pažeistas. Atlikus šį tyrimÄ , konstatuota, kad krovinys pažeistas dėl netinkamos krovinio pakuotės – transportavimo metu sulūžo medinis padėklas, dėl ko nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas Å¡alia esantis, ir kad krovinio pakuotė buvo nepakankama, jog bÅ«tų galima krovinį sutvirtinti diržais, tokio tipo kroviniai turi bÅ«ti transportuojami įtaisius juos į medinį rėmÄ ar dėžę.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2010-07-12 sutarties pripažinimo krovinio vežimo sutartimi ir jų neatkartodama, atkreipia dėmesį į Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija), pagal kuriÄ vežėjo kaltė preziumuojama, nuostatas. Å ios konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje; b) krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraÅ¡tyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės bÅ«klę. Å ios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraÅ¡tyje, kad jos yra jam priimtinos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, vežėjas (atsakovas) jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės bÅ«klės važtaraÅ¡tyje nepažymėjo, nors vairuotojas po pasikrovimo krovinį sutvirtino pats, prikaldamas medinius padėklus vinimis prie medinių treilerio grindų. CMR konvencijos

9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraÅ¡tyje neįraÅ¡o motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės bÅ«klės, tai iki prieÅ¡ingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės iÅ¡orė priėmimo metu buvo tinkamos bÅ«klės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įraÅ¡us. Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraÅ¡tis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta prieÅ¡ingai. Vertinant bylos medžiagÄ ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad vežėjui važtaraÅ¡tyje neįraÅ¡ius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės bÅ«klės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės iÅ¡orė priėmimo metu buvo tinkamos bÅ«klės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, jog pagal įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiaga bei iÅ¡vados prilygintinos tik byloje nedalyvaujančio juridinio asmens raÅ¡tu iÅ¡dėstytiems paaiÅ¡kinimams (nuomonei). Tokia nuomonė negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl vienos ar kitos Å¡alies teikiamų teismui argumentų teisingumo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog krovinio ir pakuotės iÅ¡orė priėmimo (perdavimo vežėjui) metu buvo tinkamos bÅ«klės. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad už krovinio apgadinimÄ Å¡iuo atveju yra atsakingas vežėjas. Dalį Å¡ios nuostolių atlyginimo sumos, lygios krovinio pervežimo kainai - 1600 eurų (5524,48 Lt), ieÅ¡kovė 2010-07-21 praneÅ¡imu Nr. 99 atsakovei įskaitė kaip prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ atsakovės reikalavimui sumokėti krovinio vežimo kainÄ , todėl reikalauja atlyginti tik likusiÄ nuostolių atlyginimo sumÄ 1641 Lt eurų (5666,04 Lt). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d., b.l.2, 24, 106, 143).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rogetra“, įm.k. 149934987, 5666,04 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 04 ct) nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 2783 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Transilotas“, įm.k. 300909585.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rogetra“, įm.k. 149934987, 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                       Neringa

Venckienė

Â

Kolegijos teisėjos                                                                                       Â

  Aušra Baubienė

                                                                    Â

                            Dalė Burdulienė