8bee5a6e-a39b-48e6-b442-b40e00bb4d8e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-509-163/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00333-2010-7) (S)       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5;

74. KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A.J. atstovei – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos teisininkei Simonai Risovaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.J. skundÄ atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato už 2008 m. lapkričio mėn. laikotarpį (dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies taikymo) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį – viso 58,71 Lt. Nurodo, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos narys. Taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį bei kitų VI skyriaus Darbo užmokestis nuostatas už atliktas pareigas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovas sumokėjo ne visÄ jam priklausantį darbo užmokestį, t.y. už 2008 m. lapkričio mėn. laikotarpį viso neiÅ¡mokėta 58,71 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis.Pažymi, kad 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...> konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...> konstituciniam teisinės valstybės principui.Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio nutarimo įsigaliojimo.

Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.Nurodo, kad realizuodamas teisminės gynybos teisę su praÅ¡ymu priteisti negautÄ darbo užmokestį į teismÄ kreipėsi nepasibaigus 3 metų senaties terminui.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

PareiÅ¡kėjo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai skunde nurodytų motyvų pagrindu.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į A.J. skundÄ (b.l. 15-18) nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimais ir praÅ¡o atmesti A. J. skundÄ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu kaip nepagrįstÄ . Jeigu teismas nuspręs tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus, praÅ¡o sprendimo dėl įpareigojimų priteisimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei įvykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurio funkcijas, teises bei pareigas reglamentuoja konkrečios teisės normos, Å¡iuo atveju susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų teisėtumas turi bÅ«ti nustatytas jų atitikties įstatymų reikalavimams atžvilgiu, t.y. nustatant ar Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė įstatymų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo tvarkÄ , nuostatas.Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu kasmet yra patvirtinami Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui skiriami asignavimai, tarp jų – iÅ¡laidoms (atskirai – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bÅ«damas asignavimų valdytojas, yra įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės biudžeto vykdymÄ organizuoja Vyriausybė. Pagal galiojančius teisės aktus Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kaip biudžeto asignavimų valdytojui, kyla pareiga tikslingai naudoti biudžeto lėšas, kurios jam yra skirtos atitinkamų funkcijų vykdymui, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso ne Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o Vyriausybės kompetencijai.

Todėl, mano, kad tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl skundo patenkinimo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje nedalyvaus.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (b.l. 19-20) nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ .

Pabrėžia, kad kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiÅ¡kėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, proceso Å¡alys ir jų įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui A. J., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams nedalyvaujant.              Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

             Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui, iš viso prašoma priteisti – 58,71 Lt, už 2008 m. lapkričio mėn. laikotarpį, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo pareiškėjui visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.             Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

             RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas A. J. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sÄ jungos narys. PareiÅ¡kėjui už 2008 m. lapkričio mėn. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta viso 58,71 Lt suma (b.l. 10).             Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.             KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.             LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.              Pažymėtina, kad bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė.

Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.             Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose                 Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).             PareiÅ¡kėjo A. J. teisės buvo pažeistos 2008 m. lapkričio mėn. PraÅ¡ymas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies teisme gautas 2010 m. gegužės 11 d., todėl laikytina, kad nepraleistas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IÅ¡ darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių matyti, kad 2008 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kėjui viso neiÅ¡mokėta 58,71 Lt suma, todėl jo praÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai.Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ .

Sprendimų vykdymÄ administracinėse bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės ekonominė padėtis yra sunki nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja bÅ«tinybę atidėti sprendimų vykdymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas ir šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).             Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A.J. praÅ¡ymÄ tenkinti pilnai, - priteisti A. J. iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 58,71 Lt (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 71 centÄ ), už 2008 m. laikotarpį (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).Sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2011 m. sausio 1 dienos.SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                               Alona Romanovienė