8bee0f4a-bb67-4e33-862b-f52d1fc81ece · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1380-402/2010. Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00967-2010-9.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 14 d.Kaunas        Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. praÅ¡ymÄ atsakovui Kybartų pataisos namams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 - viso sumoje 1543,62 Lt. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme (b.l. 4-8) nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai nesumokėjo priklausančių priedų ir priemokų ir dėl to susidarė 1543,62 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį praÅ¡o priteisti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2009 12 11 nutarimu byloje Nr. 144/07-17/08-25/08-39/08 pripažinta, jog Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį traktavo kaip priemokÄ ir dėl to, priskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį, taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigÅ«nams mokamų priemokų ribojimus. Minėtus ribojimus atsakovas taikė neteisėtai, pažeisdamas pareiÅ¡kėjo teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ .        Atsakovas prašė atmesti praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b.l. 12-16) nurodė, jog atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas prašė įtraukti atsakovu byloje Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimui senatį bei atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.       PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.         PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti negautÄ darbo užmokestį už nepagrįstai apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ .

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutiniu valstybės tarnautoju (b.l. 18-19), jo reikalavimas kildinamas iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 1543,62 Lt priemokų ir priedų dalis, viršijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 9, 17).        Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje.

Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos.

Ä®statymo 23 str. 2 d. nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).          Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įtvirtintos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).          Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Kybartų pataisos namai, o ne valstybė plačiÄ ja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-638/2005, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

          PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra jau iÅ¡nykęs. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas.                 Atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi paÅ¡tu 2010-07-29 (b.l. 10). IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties termino pareikÅ¡ti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, todėl jo naudai priteistina 1543,62 Lt suma.        Atsakovo praÅ¡ymas sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui tenkintinas (ABTÄ® 57 str.).         Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ).

Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai administracinei bylai (ABTÄ® 58 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Todėl, vadovaudamasis ABTÄ® 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal Å¡ias procesines teisės normas teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.       Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas        n u s p r e n d ž i a:

      PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti.      Priteisti pareiÅ¡kėjui R. B. iÅ¡ atsakovo Kybartų pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ 1543,62 Lt darbo užmokesčio dalį.       Sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.      Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Natalja Zelionkienė