2019-10-16 Nr. AB-19710-3-61-3-03152-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-674-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K.-N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K.-N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K.-N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 10-TE-1478 (toliau – ir Įsakymas) 1.1. punktą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 18 straipsnio 2 dalies, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 6.1., 6.2. ir 6.4. punktų reikalavimų pažeidimus.

Pareiškėja taip pat prašė laikinai sustabdyti šios Įsakymo dalies galiojimą iki kol bus išnagrinėtas skundas. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. Policijos Taryba priėmė sprendimą didinti policijos pareigūnų pareiginės algos koeficientus atliekant neeilinius vertinimus. Atitinkamai atsakovas priėmė sprendimą, įtvirtintą 2019 m. rugpjūčio 28 d. protokole reg. Nr. 10-IL-18605 iki 2019 m. rugsėjo 3 d. inicijuoti neeilinius vertinimus. Remiantis nurodytu protokolu, vertinami gali būti visi pareigūnai, tačiau pareigūnai, kurie turi galiojančių nuobaudų, neeiliniam vertinimui neteikiami. Tai reiškia, kad pareiškėja vertinimui nebus teikiama dėl nepagrįstai jai paskirtos nuobaudos ir dėl to patirs didelius finansinius nuostolius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos paduotas skundas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus esminius reikalavimus, todėl skundą priėmė.

Dėl pareiškėjos prašymo sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos pateikti argumentai, jog atlikus jos veiklos neeilinį vertinimą jai pareiginės algos koeficientas turėtų būti pakeltas 0,8 baziniu dydžiu, iš esmės yra pagrįsti jos subjektyviu aplinkybių vertinimu, yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti objektyviais įrodymais, kadangi pareigūnų neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į tarnybinės veiklos rezultatus ir šioje stadijoje nėra ir negali būti žinoma, kokie būtų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai. Be to, pareiškėja teikdama prašymą nepateikė duomenų, kad, nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kilsiančių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas pažymėjo, kad teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą šioje administracinėje byloje, ji turės galimybę finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamasi žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu.

III. Pareiškėja K. K.-N. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinimo, ir patenkinti pareiškėjos prašymą sustabdyti Įsakymo 1.1. punkto galiojimą.

Pareiškėjos teigimu, ji teismui pateikė objektyvius įrodymus, t. y. Vilniaus apskrities VPK protokolinį sprendimą, kuriame išdėstytos pareigūnų tarnybinės veiklos neeilinių vertinimų sąlygos, iš kurių matyti, kad neeiliniams vertinimams teikiami visi pareigūnai, išskyrus turinčius galiojančias tarnybines nuobaudas, neišlaikiusius privalomų testų, neišdirbusius įstaigoje 6 mėn. ir tuos pareigūnus, dėl kurių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas kyla abejonių. Pareiškėja pažymi, kad jos tiesioginis vadovas buvo inicijavęs jos tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, tačiau gavęs nurodymą eliminuoti teikimą, jį 2019 m. rugsėjo 8 d. panaikino.

Pareiškėjos manymu, ginčijama nutartimi buvo pažeistas proporcingumo ir kiti pamatiniai principai. Net vertinant, kad pareiškėjos teikimas neeiliniam vertinimui yra hipotetinis, teismas ginčijama nutartimi apskritai užkerta kelią tokiai galimybei.

Pareiškėja teigia, kad ji patirs 170,23 Eur nuostolius kas mėnesį, kas taip pat turės įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžiui bei priemokų dydžiui. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad nuostolius patirs silpnesnioji darbo santykių šalis.

Pareiškėja pabrėžia, jog teismo nurodytas žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų atlyginimo institutas gali būti taikomas tik finansiniams praradimams, atsiradusiems iš neteisėtai nepakelto darbo užmokesčio, bet nekompensuos praradimų, patirtų dėl mažesnių kasmėnesinių pensinių išmokų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pagal šioje byloje pareiškėjos skundžiamą Įsakymo 1.1. punktą pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja, prašydama taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti ginčijamos Įsakymo dalies galiojimą), nurodė, kad dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos ji nebus teikiama neeiliniam vertinimui, todėl nebus padidinta jos pareiginė alga ir dėl to ji patirs didelius finansinius nuostolius.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Šiuo atveju pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia galbūt kilsiančiais finansiniais nuostoliais.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija) patvirtinto Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, šį vertinimą atlieka tiesioginis vadovas (24 p.). Tiesioginis vadovas po pokalbio su valstybės tarnautoju užpildo motyvuotą siūlymą, kuriame įrašo atitinkamai vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų (30.6. p.). Taigi, vien tik tai, kad pareiškėja būtų teikiama neeiliniam vertinimui, negarantuotų, jog jai būtų nustatyta didesnė pareiginė alga, kadangi konkretus sprendimas priimamas tik po pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais ji grindžia, kad jei nebūtų priimtas Įsakymas, ji būtų teikiama neeiliniam vertinimui, tačiau jie neįrodo, kokie būtų vertinimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju negali būti žinomi pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos pateikti argumentai dėl kilsiančių nuostolių iš esmės yra pagrįsti jos subjektyviu aplinkybių vertinimu, yra hipotetinio pobūdžio.

Be to, pareiškėja nepagrindė, kad jei ir patirtų nuostolius, jų kompensavimas būtų sudėtingas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Taigi, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pats savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje keliamą ginčą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, laikytina, jog finansiniai nuostoliai, kuriuos galbūt patirs pareiškėja, nereiškia kilusios neatitaisomos ar didelės žalos, juolab, kad galima žala ir pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamos Įsakymo dalies priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. K.-N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius