Legislator Case Law & Legislation
2024-05-29 Nr. AB-8899-3-61-3-00204-2024-7 AI generated

2024-05-29 Nr. AB-8899-3-61-3-00204-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-05-29 Nr. AB-8899-3-61-3-00204-2024-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2024-05-29 Nr. AB-8899-3-61-3-00204-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškjas V. D. (V. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15055 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1615-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00204-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškjas V. D. (V. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S15055 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Sprendimas prieštarauja teisės aktų nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai: pateikti įrodymai nebuvo vertinti objektyviai, nesurinkta ir neįvertinta kilmės valstybės medžiaga, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui.

2.2. Pareiškėjas nurodė persekiojimo grėsmę, susijusią, be kita ko, su: 1) jo dalyvavimu parašų rinkime už opozicijos kandidatą, protestuose (duomenys neskelbtini); 2) pradėtu baudžiamuoju persekiojimu už valdžios įžeidimą ir neapykantos kurstymą; 3) savanorystės veikla ekstremistine pripažintoje organizacijoje (duomenys neskelbtini); 4) aktyviu ir viešu dalyvavimu (duomenys neskelbtini) protesto akcijose, nukreiptose prieš (duomenys neskelbtini) režimą.

2.3. Pareiškėjas nerinko savo pilietinės veiklos įrodymų ir jų negali pateikti. Priešingai, stengdamasis apsaugoti save ir savo šeimą, pareiškėjas sunaikino bet kokį susirašinėjimą ir įrodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą opozicijos renginiuose iki ir po rinkimų. Pareiškėjo teikiamą informaciją, jo pilietines pažiūras patvirtina jo veikla Lietuvoje. Pareiškėjas pateikė detalią informaciją apie vykusius protesto renginius, įskaitant informaciją apie automobilį, kuriuo blokavo kelius, renginių vietą ir aplinkybes.

2.4. Nėra surinkta jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad kilmės valstybėje pareiškėjui kilusi grėsmė dėl jo dalyvavimo protestuose nebėra aktuali. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad režimo priešininkai identifikuojami ir persekiojami remiantis jų reikšta pozicija socialiniuose tinkluose bei nustatant asmenybes iš vaizdo įrašų. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl valdžios įžeidimo. Į pareiškėjo tėvų namus, kuriuose jis registruotas, atvyko pareigūnai su kratos orderiu, tačiau apklausę tėvus ir kaimynus surašė protokolą, kad pareiškėjas yra išvykęs iš šalies. Į apklausą rajono milicijos skyriuje buvo kviečiama ir pareiškėjo sutuoktinė, kuri taip pat nurodė, jog pareiškėjas yra išvykęs ir kartu negyvena. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas nuosprendis, nėra surašytas kaltinamasis aktas, būtent dėl to, kad pareiškėjas išvykęs ir jo buvimo vieta nėra žinoma. Pareiškėjas nėra kaltinamas terorizmu ar sunkiu nusikaltimu, todėl tikėtina, kad jo paieška nėra perduota „Interpolui“. Kaltinimai dėl valdžios įžeidimo socialiniuose tinkluose (duomenys neskelbtini) nėra nagrinėjami už akių. Tai, kad pareiškėjas nėra įvardintas (duomenys neskelbtini) „ekstremistų sąraše“ niekaip nepaneigia persekiojimo rizikos.

2.5. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) susidurtų su padidinta diskriminuojančio baudžiamojo persekiojimo tikimybe ir nežmoniško elgesio grėsmėmis įkalinimo įstaigoje, kadangi jo nustatyta savanorystės veikla organizacijoje (duomenys neskelbtini) ir jo dalyvavimas režimą kritikuojančios organizacijos (duomenys neskelbtini) mitinguose kilmės šalyje kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 361-1 straipsnį.

2.6. Pareiškėjas paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) lankėsi iki pareigūnų atvykimo su kratos orderiu ir nuo to laiko nėra grįžęs. Pareiškėjas aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) diasporos renginiuose, nukreiptuose prieš režimą ir jo vykdomas represijas. Pareiškėjo pažiūros, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) režimą, viešai nurodomos jo pasisakymuose užsienio spaudoje.

2.7. Pareiškėjas savo noru pasitraukė iš karinės tarnybos ir viešai reiškia savo poziciją šiuo klausimu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimų arba jam priskirtų asmeninių savybių.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. spalio 4 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (prieglobsčio prašymas, nuotraukos, 2023 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) raštas ir pažyma, nuorodos ir kiti duomenys). Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinti ne tik įvardinti duomenys, bet ir kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykusius mitingus nepraplečia viešoje erdvėje randamos informacijos, netgi atvirkščiai, ji nėra suderinama su vieša informacija.

Prieglobsčio prašytojas apsiribojo plačiai paviešintos informacijos pateikimu, nepateikė jokių dalyvavimą (duomenys neskelbtini) mitinguose ir akcijose patvirtinančių įrodymų (nei vienos nuotraukos ar vaizdo įrašo). Jis taip pat nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių aprašymas buvo abstraktus, prieglobsčio prašytojas iš esmės atkartodavo tą pačią scheminę įvykių seką. Atsižvelgus į pasakojimo trūkumus bei į tai, jog (duomenys neskelbtini) protestai buvo viešai plačiai aprašomi, užsieniečio pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) protestuose nelaikomas patikimu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su viešai žinoma informacija.

Atitinkamai, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) pareigūnų) tikslų ir motyvų persekioti prieglobsčio prašytoją. Pareiškėjo skunde minima aplinkybė dėl dalyvavimo 2001 m. rinkimuose stebėtoju ir pateikto skundo niekaip nepatvirtina pareiškėjo persekiojimo rizikos, nes jis nei tuomet, nei dabar nesusilaukė jokio (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesio. Sprendime buvo vertinama pareiškėjo pasakojime nurodytų atliktų veiksmų visuma, taip pat ir ši aplinkybė. Vien tai, kad Sprendime nėra konkrečiai pasisakyta dėl šios aplinkybės, nereiškia, kad ji nebuvo tirta ir vertinta.

Be to, po 2001 m. dalyvavimo stebėtoju, pareiškėjas dar 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), dėl šios veiklos su persekiojimo veiksmais susidūręs nebuvo. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai jam iškeltą baudžiamąją bylą nėra nei patvirtintas objektyviais, aktualiais ir patikimais įrodymais, nei savaime išsamus ir sklandus. Informacijos, patvirtinančios, kad prieglobsčio prašytojas yra persekiojamas dėl veiklos internete (ar kitos veiklos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) režimą), rasti nepavyko. Atitinkamai, nenustatyta tariamojo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti prieglobsčio prašytoją.

Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą vyko mažiausiai 8 kartus. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), režimo pareigūnai tikrintų jo telefoną, socialinių tinklų paskyras ar kitus duomenis bei kad atliktų apklausą, pareiškėjas nenurodė. Abejonių kelia ir prašytojo pasakojimo dalis apie tariamai iškeltą baudžiamąją bylą (duomenys neskelbtini), 2022 m. pareigūnų atliktą kratą jo tėvų namuose, turimus kratos ir arešto orderius, nes žinodamas minėtus faktus (jam gresia areštas ir galbūt įkalinimas) nesikreipė prieglobsčio Lietuvoje.

Vietoje to, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG), gyveno ir dirbo Lietuvoje, o prieglobsčio kreipėsi tik po to, kai jam buvo panaikintas LLG. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad po prieglobsčio prašytojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini), ten liko jo sutuoktinė, vaikas, tėvai, brolis, tačiau jie netinkamo pareigūnų dėmesio nesulaukė, nebuvo sulaikomi ar baudžiami, t. y. jiems nebuvo daromas spaudimas dėl išvykusio prieglobsčio prašytojo. Pačiam prieglobsčio prašytojui nebuvo skirta bausmė už akių, o tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad užsienietis (duomenys neskelbtini) režimui nėra svarbus, kaip keliantis grėsmę asmuo.

Pareiškėjo skunde nurodyti straipsniai apie sulaikymus (duomenys neskelbtini) niekaip nepaneigia nustatytų aplinkybių ginčijamame sprendime, kad siekiant susigrąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) būtų naudojamas spaudimas jo artimiesiems. Kilmės valstybės informacija apie asmenų sulaikymus (duomenys neskelbtini) 2022 m., nepagrindžia pareiškėjo individualizuotos rizikos. Sprendime buvo analizuojama pareiškėjo savanorystė (duomenys neskelbtini), dalyvavimas mitinguose Lietuvoje, jo nuotraukų patekimas į viešąją erdvę, tačiau šios aplinkybės savaime nesuponuoja persekiojimo rizikos.

Pareiškėjas nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų, nors tokių įrodymų (pvz., kratos orderio, kitų ikiteisminių dokumentų, jeigu pradėtas baudžiamasis procesas, kt.) pateikimo pagrįstai galima tikėtis. Taip pat nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį identifikavo kaip Lietuvoje vykusių mitingų dalyvį ar asmenį, prisidėjusį, priklausantį ar padedantį „ekstremistinei“ grupuotei ar finansuojantį tokią grupuotę, jog turi tikslą bei motyvą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti.

Nerasta informacijos apie prieglobsčio prašytojo politiškai motyvuotą persekiojimą, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje nėra duomenų apie užsieniečio paiešką. Prieglobsčio prašytojo duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, kuriame skelbiami dingusiųjų be žinios bei besislapstančių nuo teisingumo, tame tarpe pagal „ekstremistinius“ straipsnius, duomenys, informacijos apie prieglobsčio prašytojo paiešką (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta.

Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) ar Lietuvoje, taip pat už savanoriavimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams savaime gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių (viešai valdžios nekritikavo, soc. tinkluose nesireiškė, gyvendamas Lietuvoje viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą ir pan.).

Migracijos departamentas savo sprendime taip pat pateikė motyvus ir argumentus dėl pareiškėjo karinės tarnybos ir baimės būti išsiųstam kariauti prieš (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad egzistuoja hipotetinė tikimybė, jog prieglobsčio prašytojui gali būti atnaujinta atsargos karo tarnybos prievolė iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. (t. y. iki kol jam sueis (duomenys neskelbtini) metai), tačiau šis faktas savaime neprilygta persekiojimui, kadangi tai yra pilietinė pareiga, bei nepatvirtina prielaidos, jog prieglobsčio prašytojo atsargos karo tarnybos prievolės atlikimas (vykimas į karinius ar specialiuosius karinius mokymus, tarnybos atlikimas karo atveju) vyktų pažeidžiant nustatytas procedūras, ir būtų individualiai susijęs su jo rase, religija, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

Apibendrinus visas prieglobsčio prašytojo nurodytas aplinkybes, įvertinus kilmės valstybėje esančią informaciją, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, ginčijamame Sprendime buvo padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti persekiojimą, todėl prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl užsienietis neatitinka „pabėgėlio“ apibrėžimo nuostatų, įtvirtintų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamame sprendime yra motyvuotai ir pagrįstai pasisakyta dėl pareiškėjui nesuteiktinos papildomos apsaugos.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad nesutinka su režimu, kuris dabar yra (duomenys neskelbtini), be to, bijo dėl savo gyvybės ir laisvės, nes išvykus iš (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai atvyko pas tėvus su kratos orderiu ir pareiškėjo arešto orderiu; taip pat dėl pareiškėjo pareiškimų socialiniame tinkle Facebook. Nurodė, jog dabar bręsta karinis konfliktas, susijęs su karu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra rezerve, todėl gali būti pašauktas į karą, nors yra nusiteikęs prieš karą (duomenys neskelbtini). Prašyme taip pat nurodė, kad kyla grėsmė pareiškėjo artimiesiems. 2023 m. spalio 4 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė dvi priežastis, dėl kurių negali grįžti į (duomenys neskelbtini): 1) jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla; 2) pareiškėjas yra atsargos karininkas, kuris gali būti siunčiamas į (duomenys neskelbtini) kariauti. Paaiškino, kad užsiima opozicine veikla, (duomenys neskelbtini), 2 – 3 kartus dalyvavo piketuose (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės mėnesio yra savanoris organizacijoje (duomenys neskelbtini). Apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą informacijos gauti negali, nes ji neteikiama jo šeimos nariams, nurodant, kad pareiškėjas pats turėtų atvykti asmeniškai.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86-87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97, 97 punktais, vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie tai, jog jis ateityje bus persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų.

9. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą su prašymu pateikti duomenis apie teisės pažeidimus, nenurodė, jokių objektyvių priežasčių, kodėl to nepadarė ar negalėjo padaryti. (duomenys neskelbtini) konsulinė įstaiga veikia ir Lietuvoje, todėl pareiškėjui, turinčiam pareigą teikti įrodymus, informacija apie teisės pažeidimus buvo pasiekiama, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų savo teiginiams pagrįsti. Pareiškėjo pasakojimas apie galimai jam iškeltą baudžiamąją bylą abstraktus, nedetalizuotas. Be to, 2023 m. birželio 15 d. prieglobsčio prašyme apie iškeltą baudžiamąją bylą neužsimenama, tik nurodoma, kad pareiškėjo tėvų namuose po pareiškėjo išvykimo buvo atlikta krata.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog atsakovas išsamiai išanalizavo pareiškėjo galimybę dalyvauti mitinguose ar prisidėti prie (duomenys neskelbtini) vykusio parašų rinkimo už opozicijos kandidatą. Atsakovas surinko detalią informaciją tiek apie opozicijos kandidatą V. B., tiek apie laikotarpius, kada buvo renkami parašai ir parašų rinkimas buvo baigtas. Teismo įsitikinimu, palyginęs šiuos duomenis su pareiškėjo atvykimo ir išvykimo duomenimis 2020 metais atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui nebūnant (duomenys neskelbtini) tikėtina, jog jis nebuvo įtrauktas į V. B. iniciatyvinę grupę ir nerinko parašų.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl tikėtinos persekiojimo grėsmės kilmės šalyje, susijusios su pareiškėjo savanoryste organizacijoje (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savanorystę minėtoje organizacijoje (pvz., savanorystės sutarties). Be to, į organizaciją pareiškėjas įstojo tik po to, kai Migracijos departamentas 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S35103 panaikinti pareiškėjo LLG. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. gyveno ir dirbo Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotoju, jokiuose veiksmuose, nukreiptuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, nedalyvavo. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas 2023 m. kovo 24 d. Tik po šio įvykio pareiškėjas 2023 m. gegužės mėnesį ėmė savanoriauti organizacijoje (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau būtų priklausęs kokiai nors organizacijai, kuri (duomenys neskelbtini) būtų pripažįstama ekstremistine, nenustatyta.

12. Teismas kaip nepatikimą vertino pareiškėjo pasakojimą apie jam iškeltą baudžiamąją bylą. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. ir 2022 m. vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nebuvo sulaikytas ar apklaustas. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, 2022 m. kovą apsilankęs (duomenys neskelbtini) pas gimines, turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, tačiau grįžęs į Lietuvą dėl prieglobsčio nesikreipė. Priešingai, kaip ir anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, t. y. gyveno jam įprastą gyvenimą ir jokios tarptautinės apsaugos nesiekė. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimo prieštaringumą pagrindžia neatitikimai tarp pareiškėjo motinos paaiškinimo bei pareiškėjo nurodytų faktinių duomenų. Pareiškėjas tariamą baudžiamąjį persekiojimą sieja su kratos atlikimu 2022 m. kovo mėnesį, po kurios, kaip teigia, bijodamas dėl savo gyvybės į (duomenys neskelbtini) daugiau negrįžo, tačiau pareiškėjo motinos paaiškinimuose minėta tariama krata atlikta 2021 m. kovo mėnesį, po kurios pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko ne kartą.

13. Teismas sprendė, jog pareiškėjo paaiškinimai apie 2020 m. veiklą, renkant parašus už opozicijos kandidatą, jo dalyvavimą mitinguose, galimai iškeltą baudžiamąją bylą ar baimę būti pakviestam į (duomenys neskelbtini) kariuomenę yra prieštaringi ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės nedetalizuotos, abstrakčios, bendro pobūdžio ir paneigtos byloje surinktais įrodymais.

14. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti, kontekste. Pareiškėjo aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Migracijos departamento sprendimas yra motyvuotas, neturi esminių faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo trūkumų.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai dėl dalyvavo mitinguose, parašų rinkimo ar žinučių, priešingų (duomenys neskelbtini) režimui. Atsakovas nenustatė ir aplinkybių, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinguose bei kitos veiklos buvo sulaikytas ar jam pareikšti kaltinimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo mitinguose ar kitos veiklos, susijusios su pasipriešinimu esamai valdžiai.

16. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, be kita ko, pareiškėjo kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje ir ambasados atsakymą, nurodydamas, kad teismo išvada, jog pareiškėjas nesiėmė visų veiksmų, t. y. nesikreipė į amsadadą, siekdamas įrodyti argumentus apie jo baudžiamąjį persekiojimą, pareiškėjui buvo procesinė staigmena. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas laikosi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos, kad atsakovas neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus, nesurinko ir neįvertino kilmės valstybės medžiagos, neįvertino kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui.

19. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant prieglobsčio prašymą ir teismo posėdžio metu, nebuvo tirtos pareiškėjo nurodytos jo dalyvavimą protestuose patvirtinančios detalės, liudytojų parodymai. Sprendime visiškai nevertinamos pareiškėjo politinės pažiūros, jo dalyvavimo 2001 m. rinkimuose stebėtoju faktas, rinkimų komisijai teikti skundai ir kitos jo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo viešai reiškiamas politines pažiūras, dėl kurių kyla persekiojimo grėsmė.

20. Pareiškėjas nurodo, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog režimo priešininkai identifikuojami ir persekiojami remiantis jų reikšta pozicija socialiniuose tinkluose bei nustatant asmenybes iš vaizdo įrašų.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra nustatęs aplinkybę, „kad pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai, dalyvauja mitinguose, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) yra pradėta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo“. Šią jau nustatytą aplinkybę teismas ginčija byloje pateiktu 2024 m. sausio 18 d. liudijimu, kuriame (duomenys neskelbtini) gimimo pareiškėjo mama nurodo kaip sužinojo apie pareiškėjo paiešką. Šiame liudijime patvirtinama, kad pareiškėjui jau grįžus į Lietuvą 2021 m. kovo mėn. pas juos atvyko pareigūnai civiliais drabužiais, kuriems jos nurodė, kad pareiškėjas gyvena su sutuoktine. Pareigūnai apžiūrėjo namą su liudininkais. Pareiškėjo mama apsiriko nurodydama 2021 metus vietoje 2022 m. Šį apsirikimą patvirtina kiti įrodymai, tarp jų pareiškėjo sutuoktinės prašymas pateikti informaciją apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, paties pareiškėjo parodymai. Pareiškėjas teikiamus paaiškinimus šiuo klausimu, prašo prijungti prie bylos.

22. Pareiškėjas laiko nepagrįstu teismo argumentą, jog jis, siekdamas gauti įrodymus apie vykdomą jo baudžiamąjį persekiojimą, turėjo teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą Lietuvoje ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Ambasada Lietuvoje neišduoda pažymų nuo persekiojimų pabėgusiems asmenims. Be to, pareiškėjas siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir negali būti verčiamas atskleisti savo buvimo vietos savo persekiotojams. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, dėl tariamo prieštaravimo, kad 2023 m. birželio 15 d. prieglobsčio prašyme pareiškėjas apie jam iškeltą baudžiamąją bylą neužsimena tik nurodo, kad jo tėvų namuose po pareiškėjo išvykimo buvo atlikta krata. Pareiškėjo teigimu, tiek prieglobsčio prašyme, tiek apklausose jis nurodė, kad krata buvo atliekama dėl pradėtos bylos pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso straipsnį dėl valdžios įžeidimo. Pareiškėjas pažymi, kad iš kilmės valstybės išvyko iki tol, kai jo šeima sužinojo apie gautą šaukimą dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo ir iki šiol į ją negrįžo dėl pagrįstos persekiojimo baimės. Negali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas įrodytų būsimo persekiojimo neišvengiamumą. Byloje surinkta informacija pakankama, kad būtų įrodyta pagrįsta tokio persekiojimo galimybė.

23. Pareiškėjas nesutiko su teismo argumentu, jog jam nekyla baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje grėsmė, nes byloje nėra pateikta savanorystės sutarties. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė organizacijos patvirtinimą apie pareiškėjo bendradarbiavimą, jo nuotraukos skelbtos organizacijos svetainėje, (duomenys neskelbtini) pripažintoje ekstremistiniu informacijos šaltiniu. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas niekada neprašė pačios savanoriškos veiklos sutarties. Pareiškėjas teikia šią sutartį ir prašo prijungti prie bylos medžiagos. Pareiškėjas remiasi paties atsakovo kitoje prieglobsčio byloje surinkta kilmės valstybės informacija ir tvirtina, kad persekiojant už pagalbą ekstremistinei veiklai nereikia apskritai jokio dalyvavimo fakto, baudžiamasis persekiojimas gali būti inicijuojamas dėl iš esmės bet kokios asmens išreiškiamos pagalbos ekstremistinės organizacijos atžvilgiu.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendime visiškai nenagrinėjamos grėsmės ir pareiškėjo argumentai dėl jo aktyvaus dalyvavimo (duomenys neskelbtini) diasporos renginiuose, nukreiptuose prieš režimą ir jo vykdomas represijas. Pareiškėjas teikė vaizdo įrašus, nuorodas į viešus informacijos šaltinius, kuriuose jis identifikuotas kaip aktyvus dalyvis. Pareiškėjas dalyvavo renginiuose Varšuvoje ir Vilniuje, šią jo veiklą patvirtina teikiama ir ekstremistiniais pripažintuose informacijos kanaluose viešai prieinama informacija. Pareiškėjo pažiūros, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) režimą viešai nurodomos jo pasisakymuose užsienio spaudoje. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad dėl dalyvavimo „ekstremistinėje“ veikloje užsienio valstybėse, t. y. viešo daugkartinio dalyvavimo mitinguose, eitynėse ir protestuose pareiškėjui nekyla nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo grėsmė. Šie argumentai teismo sprendime nepaneigti, sprendimas šiuo aspektu yra nemotyvuotas. Pareiškėjo vertinimu, teismas ignoravo persekiojimo grėsmę asmenims, priskiriamiems tai pačiai kategorijai kaip pareiškėjas, patvirtinančią kilmės valstybės informaciją.

25. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo teigimu, jo atlikto tyrimo metu buvo įvertintos tiek pareiškėjo apklausų metu nurodytos aplinkybės, pateikti dokumentai, tiek kilmės valstybės informacija („Amnesty International“ parengta ataskaita, Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ skelbiama informacija, 2022 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro ataskaita ir kituose ne mažiau kaip 140 esančiuose šaltiniuose esanti informacija). Pareiškėjas nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų, nors tokių įrodymų (pavyzdžiui, kratos orderio, kitų ikiteisminių dokumentų, jeigu pradėtas teisminis procesas, kt.) pateikimo pagrįstai galima tikėtis. Taip pat nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga pareiškėją identifikavo kaip Lietuvoje vykusių mitingų dalyvį ar asmenį, prisidėjusį, priklausantį ar padedantį „ekstremistinei“ grupuotei ar finansuojantį tokią grupuotę bei kad turi tikslą ir motyvą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti. Nerasta informacijos apie prieglobsčio prašytojo politiškai motyvuotą persekiojimą. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) ar Lietuvoje, taip pat už savanoriavimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiams savaime gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių (viešai valdžios nekritikavo, soc. tinkluose nesireiškė, gyvendamas Lietuvoje viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą ir pan.).

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

27. Bylos dalykas – Migracijos departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S15055, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė tariamos persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų realus didelės žalos pavojus.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismas neįvertino to, kad atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius jo kreipimąsi į ambasadą ir ambasados atsakymą bei savanoriškos veiklos sutartį. Pareiškėjo teigimu, šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi teismo išvada, jog pareiškėjas nesiėmė visų veiksmų, t. y. nesikreipė į amsadadą, siekdamas įrodyti argumentus apie jo baudžiamąjį persekiojimą, pareiškėjui buvo procesinė staigmena. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, argumentai dėl pareiškėjo kreipimosi į ambasadą bei savanorišką veiklą patvirtinančios sutarties nebuvimo buvo nurodyti skundžiamame Migracijos departamento sprendime, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie duomenys nebus tiriami apeliacinės instancijos teisme.

32. Pažymėtina, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

33. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

36. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

37. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

38. Pareiškėjas V. D. prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad jis: 1) baiminasi baudžiamojo persekiojimo dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) mitinguose (duomenys neskelbtini); 2) savanoriauja organizacijoje (duomenys neskelbtini); 3) jam yra iškelta baudžiamoji byla; 4) Vilniuje dalyvavo įvairiose opozicijos organizuojamose akcijose; 5) gali būti pašauktas į kariuomenę kaip atsargos karininkas.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog atsakovas išsamiai išanalizavo pareiškėjo galimybę dalyvauti mitinguose ar prisidėti prie (duomenys neskelbtini) vykusio parašų rinkimo už opozicijos kandidatą, atsakovas surinko detalią informaciją tiek apie opozicijos kandidatą V. B., tiek apie laikotarpį, kada buvo renkami parašai, tiek apie laikotarpį, kada parašų rinkimas buvo baigtas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas parašų rinkimo metu nebuvo (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui objektyvių duomenų, įrodančių realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai dėl to, kad jis galimai dalyvavo mitinguose, rinko parašus ar parašė žinutes, priešingas (duomenys neskelbtini) režimui. Atsakovas nenustatė ir aplinkybių, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinguose bei kitos veiklos buvo sulaikytas ar jam pareikšti kaltinimai. Atsižvelgdamas į tai teismas nenustatė, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo mitinguose ar kitos veiklos, susijusios su pasipriešinimu esamai valdžiai. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra paneigti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nurodoma baime patirti persekiojimą dėl dalyvavimo mitinguose, buvimo nepriklausomu stebėtoju 2001 m. rinkimuose, turimų politinių pažiūrų ar dalyvavimo (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose Lietuvoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Pažymėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

41. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) mitinguose (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, neišsamus, o duomenys apie pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) bendruomenės organizuotose akcijose Lietuvoje patys savaime nepatvirtina pareiškėjui gresiančio persekiojimo, todėl rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje laikytina hipotetine.

42. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo baudžiamojo persekiojimo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai yra abstraktus, nedetalizuotas, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad tiek atsakovas, tiek teismas vertino įrodymų visumą, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su atskirų įrodymų vertinimu, nepaneigia galutinės teismo išvados pagrįstumo.

43. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė aplinkybę, jog pareiškėjas viešai reiškia nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai mitinguose, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) yra pradėta baudžiamoji byla dėl valdžios įžeidimo, kurią pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas siekė paneigti pareiškėjo motinos parodymų nenuoseklumu, yra nepagrįstas. Iš teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad argumentai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo yra nurodyti kaip pareiškėjo pateikta pozicija, o ne teismo nustatyta aplinkybė.

44. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo savanoriška veikla organizacijoje (duomenys neskelbtini), nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimo turinys ir teismo sprendimo turinys patvirtina, tai, kad savanoriškos veiklos sutarties nepateikimas nebuvo ta aplinkybė, kuri lėmė teismo išvadą dėl pareiškėjo veiklos organizacijoje (duomenys neskelbtini). iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus, susijusius su jo veikla minėtoje organizacijoje, ir padarė išvadą, kad vien formalaus savanoriavimo organizacijoje (duomenys neskelbtini) faktas, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo atliekamas funkcijas šioje organizacijoje (darbas labdaros sandėlyje), neleidžia daryti prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga pareiškėją dėl šios veiklos vertina kaip keliantį grėsmę režimui. Departamentas tyrimo metu nenustatė, jog asmenys, kurie nėra vieši ir kurių ryšys su organizacija (duomenys neskelbtini) apsiriboja formaliu savanoriavimu, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų dėl tokių asmenų tariamos „ekstremistinės“ veiklos ar pagalbos tokiai veiklai. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir reikšminga laikė aplinkybę, kuri atspindi ir paties pareiškėjo vidinį suvokimą dėl jam kylančios grėsmės (ne)buvimo, t. y., kad pareiškėjas apklausoje Migracijos departamente nurodė, jog pradėjo savanoriauti organizacijoje (duomenys neskelbtini) tik po to, kai buvo panaikintas leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. 2023 m. gegužės mėnesį. Įvertinusi bylos medžiagą, susijusią su pareiškėjo savanoriška veikla organizacijoje (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija neturi pagrindo šios veiklos ir pareiškėjo baimės patirti persekiojimą dėl jos vertinti kitaip, nei tai padarė atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.

45. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodyta baimė patirti persekiojimo veiksmus yra susijusi su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis