2023-05-17 Nr. AB-10718-3-61-3-04761-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-331-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04761-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S35486 dėl leidimo nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas), bei sprendimą, kuriuo atsakovas nutraukė pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nagrinėjimą.

Pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu sustabdyti skundžiamą Sprendimą. Nurodė, kad panaikinus leidimą nuolat gyventi Sprendimu, kurio apskundimas jo vykdymo nestabdo, pareiškėja turi grąžinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tokiu atveju pareiškėja Lietuvoje lieka be jokio teisėto pagrindo bei statuso, t. y. jos buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, dėl ko ji netenka jai gyvybiškai svarbių bei reikalingų garantijų ir teisių.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Tai reiškia, kad priėmus Sprendimą, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, bei jo nesustabdžius, pareiškėja bus išsiųsta į (duomenys neskelbtini), kur ji seniai neturi jokių šeimyninių, ekonominių ir socialinių ryšių, neturi pajamų šaltinio, neturi gyvenamosios vietos.

Nors sprendimas dėl pareiškėjos išsiuntimo dar nėra įteiktas ir nėra duomenų, ar toks sprendimas yra priimtas, tačiau, kaip rodo praktika, vien tokio sprendimo priėmimo bei įteikimo pareiškėjai faktas sudarytų jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindą, nelaukiant tokio sprendimo apskundimo termino suėjimo, nes ir sprendimas dėl išsiuntimo yra vykdomas skubiai bei jo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. Pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai taip pat pavojinga būtų vykti dėl jos aiškiai priešingų pažiūrų bei (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos (duomenys neskelbtini) atžvilgiu smerkimo, (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmų kritikos, pareiškėjos ideologinių įsitikinimų bei vertybinės sistemos.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja bus atskirta nuo Lietuvoje gyvenančios šeimos, kas, turint omenyje jos amžių, itin neigiamai paveiks ją tiek fiziškai, tiek psichiškai. Galiausiai, išvykimas darys neigiamą įtaką pareiškėjos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises, o pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjai nebūtų suteikiama galimybė asmeniškai dalyvauti administraciniame procese. Atitinkamai, būtina laikinai sureguliuoti pareiškėjos teisinę padėtį ne tik jos išsiuntimo, bet ir buvimo Lietuvoje teisėtumo klausimu, sudarant galimybę pareiškėjai toliau būti Lietuvoje, tokiu būdu išsaugant socialines garantijas ir pragyvenimo šaltinį, užtikrinant veiksmingą galimybę ginti savo teises teisme bei užkertant kelią susidorojimui su pareiškėja (duomenys neskelbtini) dėl jos tikrosios nuomonės apie (duomenys neskelbtini) karinius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas ta pačia nutartimi priėmė pareiškėjos skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento Sprendimo galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Be to, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos argumentai dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra deklaratyvaus subjektyvaus pobūdžio. Konkrečiu atveju nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo vertinti ir dėl galimai kilsiančių pareiškėjos atžvilgiu jos nurodomų grėsmių dėl socialinių, šeiminių ryšių ir pan. Be to, kaip nustatė teismas, pareiškėja yra atstovaujama administraciniame procese advokato, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad nebus užtikrinta pareiškėjos teisė į teisingą teismą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas vertino, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje dėl pareiškėjos skundo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog skundžiama nutartis yra grindžiama teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis, kadangi vykdydama Sprendimą pareiškėja gražino ir šiuo metu neturi buvimą Lietuvos Respublikoje legalizuojančio asmens tapatybės dokumento, be to, atsakovas laiko, kad pareiškėja privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, nepriimant atskiro sprendimo dėl pareiškėjos sulaikymo, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo praktikoje paprastai priimamas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti, sulaikymo, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo, kuris skubiai įvykdomas, o kadangi Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjai naikinamas leidimas nuolat gyventi, o Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, tai reiškia, kad pareiškėja jau dabar neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje ir privalo išvykti, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta. Pareiškėjai panaikinto leidimo nuolat gyventi galiojimas baigėsi 2023 m. vasario 21 d., ir jos prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi (pratęsti) taip pat buvo atmestas, kadangi pareiškėja buvo pripažinta keliančia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja teigia, kad atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę negali būti grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju dar nėra formalaus sprendimo dėl sulaikymo, grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo.

Pareiškėjos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos (proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas) yra įvykdytos. Pareiškėjos nuomone, ji tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Kaip matyti iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, atsakovas neteisingai nustatė tikrąją pareiškėjos nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) priklausomumo ir (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini). Klausimą, kam priklauso (duomenys neskelbtini), pareiškėja suprato kaip užduotą faktinės kontrolės, bet ne tarptautinės teisės aspektu, todėl atsakė, kad (duomenys neskelbtini) faktinės jo kontrolės aspektu šiai dienai priklauso (duomenys neskelbtini). Siekdama aiškumo, pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė savo skunde, kad, jos nuomone, (duomenys neskelbtini) teisėtai priklauso (duomenys neskelbtini). Be to, teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, paprastai priima sprendimus užsieniečių naudai, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką, pareiškėja daro išvadą, kad ji tikėtinai pagrindė savo skundo pagrįstumą, todėl pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga laikytina įvykdyta. Pareiškėja nurodo, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala: pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos apribos jos galimybę gauti medicinos paslaugas, tokiu būdu sukeliant grėsmę pareiškėjos sveikatai; pareiškėja net neturi finansinių galimybių laukti galutinio teismo sprendimo užsienyje; pareiškėjos išvykimas darys neigiamą įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises šiame procese. Taip pat palankaus teismo sprendimo atveju, bus apsunkintas jo įvykdymas, nes dabartinis reguliavimas nenumato jokios aiškios galimybės (duomenys neskelbtini) esančiam šios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką atsiimti pagaminto leidimo nuolat gyventi. Tai reiškia, kad jeigu pareiškėja privalės išvykti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o teismas vėliau priims pareiškėjai palankų sprendimą, to sprendimo įvykdymo perspektyvos šiuo metu yra miglotos.

Pareiškėjos nuomone, atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra neproporcingas, nes, kaip matyti iš atsakovo sprendimų, pareiškėjos tariama grėsmė valstybės saugumui buvo nustatyta ne dėl pareiškėjos elgesio ar biografijos aplinkybių, o dėl pareiškėjos neteisingai nustatytos nuomonės (duomenys neskelbtini) priklausomumo klausimu. Pareiškėjos teigimu, tik dėl atsakovo kaltės, nesugebant aiškiai suformuluoti klausimą, atskirti nuo šeimos ir vyti iš šalies garbaus amžiaus sergančią moterį ten, kur jos niekas nelaukia, kur ji neturi nei gyvenamosios vietos, nei pajamų šaltinio yra akivaizdžiai nehumaniška (tuo labiau matant, kad byla gali pasibaigti jai palankiu sprendimu). Dar daugiau, bylos medžiagoje nesant duomenų, kad laikinai sustabdžius Sprendimą bus pažeistas viešasis interesas ar šalių interesų pusiausvyra, atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkto nustatyto proporcingumo principo.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja nepagrindė nei vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstą nutartį ir prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VSD pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala, yra pagrįsta, nes atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie būtų pagrindas šią išvadą pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 16 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-520, kuriame paaiškinta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), jis taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. VSD nurodo, kad pildydama Migracijos departamento klausimyną ir atsakydama į 11 klausimą, I. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir vadovaudamasis VSD raštu, Migracijos departamentas Sprendime darė išvadą, kad I. V. remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad I. V. yra lojali (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą panaikino pareiškėjos leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nebuvo spręstas klausimas dėl pareiškėjos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 21 punkte nurodytais pagrindais. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Visų pirma, akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiama dėl skundžiamo individualaus administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pasikeičia jos teisinė padėtis, o ateityje, tikėtina, kad dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pareiškėja patirs reikšmingą žalą (bus ribojama galimybė gauti medicinos paslaugas, pareiškėja neturi finansinių galimybių laukti galutinio teismo sprendimo užsienyje, negalės tinkamai realizuoti savo teisių byloje ir pan.), savaime nereiškia, kad nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjai bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Šiuo atveju Sprendime nėra nurodyta pareiškėjai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir vykti į (duomenys neskelbtini). Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Nors pareiškėją šiuo metu galima išsiųsti, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento medžiagą, kurią remdamasis Migracijos departamentas priėmė sprendimą, pareiškėja kelia grėsmę (ko dar nepatvirtino teismas), tačiau nėra priimta jokio sprendimo, kuriuo remiantis būtų pagrįstas pareiškėjos išsiuntimas į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir kitus bylos duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjos tvirtinimas, kad ji bus išsiųsta į (duomenys neskelbtini), yra hipotetinio pobūdžio. Ginčo dalykas byloje yra Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad kompetentinga institucija yra priėmusi sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku ir reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai. Pažymėtina, jog atskirojo skundo argumentai, kad galbūt ateityje, galimai palankaus teismo sprendimo atveju, bus apsunkintas jo įvykdymas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius