2020-09-09 Nr. AB-16219-3-61-3-03162-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1325-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03162-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Švietimo mainų paramos fondui (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-360 (AG-293/07-2018); 2) Švietimo mainų paramos fondo (toliau – ir Fondas, atsakovas) 2017 m. liepos 14 d. raštą Nr. S(AM)-1055; 3) Fondo 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. S(AD)-308 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant skundžiamo rašto numerį).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamais raštais buvo įpareigotas grąžinti dotacijas už studijas Tarptautiniame Travnik universitete. Komisija nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamus Fondo 2017 m. liepos 14 d. Nr. S (AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. Nr. S(AD)-308 raštus vertino kaip nesusijusius su pareiškėju. Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas yra administracinio pobūdžio sprendimas, kuriuo remdamasis Kazimiero Simonavičiaus universitetas (toliau – ir Universitetas) iš pareiškėjo paprašė grąžinti gautą dotacijos sumą. Fondas nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių dėl „Erasmus+“ studijų programos vykdymo. Universiteto administracijos 2017 m. liepos 11 d. priimtoje išvadoje yra konstatuota, jog studentas J. P. nepažeidė akademinių įsipareigojimų, nepažeidė sutartyje numatytų sąlygų, pats nenutraukė sutarties, o studijų nutraukimo priežastys yra kultūriniai skirtumai. Universiteto 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų Tarptautiniame Travnik universitete nutraukimo priežastį įvardyti kaip įvykusią dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės. Komisija neatsižvelgė į Universiteto 2017 m. liepos 11 d. Fondui teiktą išvadą, kurioje Universitetas Fondo prašė užskaityti J. P. studijas užsienyje įvykusiomis ir jo grįžimo priežastis pripažinti force majeure.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neanalizavo Fondo 2018 m. liepos 4 d. rašto Nr. S(AD)-308. Universiteto raštuose nėra kalbama apie studento pašalinimą, o yra konstatuota, jog priimančioji šalis nutraukė studento studijas ir nebeįleido pareiškėjo į Tarptautinį Travnik universitetą. Fondas nepagrįstai nurodė, jog Universitetas neginčijo pozicijos, kad aptariama situacija nėra force majeure aplinkybė. Pareiškėjo teigimu, Komisija savo sprendime vertindama Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštą pasisakė, jog tai nėra individualus administracinis aktas, tačiau nepaneigė fakto, jog Fondo sprendimas pažeidė pareiškėjo teises. Universitetas jokio sprendimo dėl dotacijos grąžinimo nepriėmė, nes Universitetas 2017 m. liepos 11 d. sprendime (išvadoje) konstatavo aplinkybes, kurioms esant, dotacijos suma nėra grąžinama dėl force majeure aplinkybių. Fondui buvo pateikta išsami rašytinė medžiaga, patvirtinanti, jog studentas nepažeidė akademinių įsipareigojimų, sutartyje numatytų sąlygų, pats „Erasmus+“ studijų programos nenutraukė, studijos nutrauktos dėl kultūrinių skirtumų, prilygstančių force majeure aplinkybėms. Komisija tik formaliai paminėjo, jog skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos dalyku.

4. Atsakovas Švietimo mainų paramos fondas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Fondo ir pareiškėjo nesieja sutartiniai santykiai, todėl Fondas neturi teisinio pagrindo skirti arba reikalauti grąžinti studijoms užsienyje skirtas lėšas. Fondas ir Universitetas 2016 m. liepos 7 d. sudarė dotacijos sutartį Nr. 2016-1-LT01-KAI07-023019 (toliau – ir dotacijos sutartis). Pagal dotacijos sutartį, pasirašydamas sutartį dotacijos gavėjas (t. y. Universitetas) priima dotaciją ir sutinka įgyvendinti projektą remdamasis savo atsakomybe. Fondas, tikrindamas dotacijos lėšų panaudojimo tinkamumą, tik peržiūri, ar lėšos, skiriamos Universitetui, yra panaudotos tinkamai. Pareiškėjui neišbuvus trumpiausio studijų užsienyje laikotarpio, kuris numatytas „Erasmus+“ programos vadove, Fondas neturi pagrindo pagal dotacijos sutartį užskaityti Universitetui skirtų lėšų pareiškėjui tinkamomis. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju studijų nutraukimo priežastys negali būti pripažintos force majeure aplinkybėmis, kadangi asmuo, keliaudamas į užsienio valstybę, privalo protingai numatyti, kad užsienio valstybėje bus kultūriniai skirtumai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir Tarptautinis Travnik universitetas pateikia skirtingas pašalinimo iš studijų versijas, tačiau Fondas nėra įgaliotas spręsti dėl pareiškėjo ir minėto Tranvik universiteto sutartinių santykių. Be to, Fondas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pripažinti, jog pareiškėjas nepažeidė sutarties su Universitetu, yra pateiktas netinkamam atsakovui – Fondui, o be to, skundžiami raštai nesukelia jokių teisių ir (ar) pareigų pareiškėjui. Rašte pateikta informacija skirta tik Universitetui, turinčiam galimybę pasirinkti savo veiksmus. Fondas net dotacijos sutarties nustatyta tvarka neturėjo galimybės atmesti pareiškėjo studijų užsienyje, nes tą faktiškai padarė Universitetas, pateikdamas tarpinę ataskaitą, kurioje jau buvo nurodyta, kad pareiškėjo studijos užsienyje neįvyko. Sprendimą dėl studento studijų užsienyje priėmė Universitetas. Dėl šių priežasčių Fondo susirašinėjimas su Universitetu nėra ir negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teises ir pareigas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kazimiero Simonavičiaus universitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pagal dotacijos sutartį su Fondu gavo lėšas pareiškėjo studijoms Bosnijos ir Hercogovinos Tarptautiniame Travnik universitete. Su pareiškėju 2017 m. sausio 18 d. buvo sudaryta studijų sutartis studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre ir jam išmokėta 80 proc. sumos, skirtos studijoms ir kelionei. 2017 m. gegužės 10 d. iš Tarptautinio Travnik universiteto buvo gauta informacija, kad pareiškėjui toliau nebeleidžiama studijuoti minėtame universitete. Pareiškėjas grįžo likus 41 dienai iki jo studijų pabaigos, numatytos sutartyje. Išnagrinėjęs gautą informaciją, Universitetas nusprendė, kad pareiškėjo pasitraukimo priežastis turėtų būti pripažinta force majeure situacija, tačiau Fondas, išnagrinėjęs Universiteto pateiktą medžiagą, atsisakė pasitraukimo iš studijų priežastis pripažinti force majeure. Universitetas 2018 m. vasario 15 d. raštu įpareigojo pareiškėją grąžinti Erasmus stipendiją.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Ministerija atsiliepime nurodė, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Fondo raštai yra informacinio pobūdžio, tiesiogiai teisių ir pareigų pareiškėjui nesuteikia. Raštai buvo adresuoti ne Universitetui, be to, skunde patvirtinta, kad nei viena šalis neturi jokių sutartinių santykių su pareiškėju.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš pareiškėjo J. P. 95,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo Švietimo mainų paramos fondo naudai.

10. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 7 d. Fondas su Universitetu sudarė dotacijos sutartį. 2017 m. sausio 18 d. tarp pareiškėjo ir Universiteto buvo sudaryta studijų sutartis studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre. 2017 m. liepos 11 d. raštu „Dėl Kazimiero Simonavičiaus universiteto studento J. P. dalyvavimo Erasmus+ programoje“ Universitetas kreipėsi į Fondą nurodydamas, kad 2017 m. gegužės 10 d. iš Tarptautinio Travnik universiteto profesoriaus buvo gautas laiškas, kad vadovybės sprendimu pareiškėjui toliau nebeleidžiama studijuoti šiame universitete. Kadangi studentas buvo nebeįleidžiamas į universitetą, jis grįžo į Lietuvą likus 41 dienai iki jo studijų laikotarpio pabaigos, numatytos sutartyje. Universiteto posėdžio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepažeidė akademinių įsipareigojimų, nepažeidė sutartyje numatytų sąlygų, pats nenutraukė sutarties, o studijų nutraukimo priežastys yra kultūrinių skirtumų išdava. Universiteto 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų nutraukimo priežastį įvardyti kaip force majeure aplinkybes. Universitetas šiuo raštu prašė Fondo užskaityti J. P. studijas užsienyje ir jo grįžimo priežastis pripažinti force majeure.

11. Fondas skundžiamu 2017 m. liepos 14 d. raštu informavo Universitetą, kad išnagrinėjęs jo pateiktą informaciją dėl studento J. P. „Erasmus+“ programos studijų nutraukimo Tarptautiniame Travnik universitete, nusprendė, kad pateiktas studijų nutraukimo atvejis nėra nenugalimos jėgos situacija, todėl studentas privalo grąžinti Universitetui visą jam pervestą dotacijos sumą. Be to, skundžiamame rašte nurodyta, kad Universitetas turėtų atidžiau administruoti studentų atrankos sistemą studijoms užsienyje. 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 117 Universitetas įpareigojo pareiškėją grąžinti visą Erasmus stipendiją (2 300 Eur) į Universiteto sąskaitą. 2018 m. gegužės 23 d. Ministerija gavo pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimą-skundą „Dėl Fondo 2017 m. liepos 14 d. rašto nepagrįstumo ir panaikinimo, pripažįstant studijų priimančios šalies nutraukimą force majeure aplinkybėmis“. Ministerija 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. SR-2684 persiuntė pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. skundą Fondui, kaip administruojančiam mainų programą „Erasmus+“, kadangi Ministerija nėra aktualių dotacijos sutarties ir studijų sutarties šalis.

12. 2018 m. liepos 4 d. Fondas skundžiamu raštu Nr. S(AD)-308 atsakė pareiškėjui, kad Fondas pareiškėjo pašalinimo iš Tarptautinio Travnik universiteto nelaiko dotacijos sutarties force majeure aplinkybe. Fondo nuomone, pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, turėtų kreiptis į sutarties šalis, kurios, jo manymu, pažeidė jo teises. Fondo ir Universiteto dotacijos sutarties pagrindu skiriamų lėšų Universitetui sumažinimas neužkerta kelio Universitetui, jeigu sutartis tarp Universiteto ir pareiškėjo buvo vykdoma tinkamai, skirti finansavimą pareiškėjui. Fondas šiame rašte nurodė, jog Fondas vertina lėšų grąžinimą išskirtinai pagal sutartinius santykius su Universitetu.

13. Teismas nurodė, kad Fondo veiklą reglamentuoja Švietimo mainų paramos fondo įstatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-787 (toliau – Įstatai). Teismas vadovavosi Įstatų 1, 8, 9, 11.2 punktais.

14. Įgyvendindamas Įstatų 11.2 papunktyje įtvirtintą kompetenciją, Fondas su Universitetu (paramos gavėju) 2016 m. liepos 7 d. sudarė dotacijos sutartį. Pagal dotacijos sutarties I.1.2 papunktį, dotacijos gavėjas priima dotaciją ir sutinka įgyvendinti projektą remdamasis savo atsakomybe. Sistemiškai įvertinus dotacijos sutarties nuostatas, be kita ko, I.12 straipsnio „Parama dalyviams“ įtvirtintas pareigas Universitetui, jog dotacijos gavėjas turi dalyviams teikti paramą, administruoti visą studijų užsienyje tarp programos šalių ir partnerių šalių biudžetą, įskaitant visas išlaidas, susijusias su atvykstančių ir išvykstančių studentų bei darbuotojų studijomis užsienyje, teismas padarė išvadą, kad būtent Universitetas yra atsakingas už tinkamą dotacijos lėšų paskirstymą. Įvertinus Fondo turimus įgaliojimus bei Universiteto pareigas teismas padarė išvadą, kad Universitetas yra kompetentingas priimti sprendimus, kuriais parama studentams skiriama arba reikalaujama ją grąžinti pagal pasirašomas sutartis tarp Universiteto ir konkretaus studento, vykstančio į studijas užsienyje. Fondas pagal savo Įstatus tokių sprendimų – dėl lėšų skyrimo arba susigrąžinimo iš pareiškėjo J. P. – priimti negali. Fondas yra atsakingas tik už dotacijos lėšų panaudojimo tikrinimą, skiriamų lėšų Universitetui naudojimo tinkamumo peržiūrą.

15. Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad Universitetas 2017 m. liepos 11 d. raštu „Dėl Kazimiero Simonavičiaus universiteto studento J. P. dalyvavimo Erasmus+ programoje“ kreipėsi į Fondą nurodydamas, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas nebaigė studijų Bosnijoje ir Hercogovinoje, turėtų būti pripažįstamos force majeure aplinkybėmis, o 2017 m. liepos 14 d. raštu Fondas atsakė Universitetui, jog, išnagrinėjus Universiteto pateiktą informaciją dėl pareiškėjo studijų nutraukimo priežasčių, tokios priežastys negali būti laikomomis force majeure aplinkybėmis. Kaip matyti, šis raštas yra skirtas ne pareiškėjui, tačiau Universitetui dėl dotacijos sutarties, kurios šalys yra Fondas ir Universitetas, vykdymo, šiuo raštu pareiškėjui jokios teisinės pasekmės nėra sukeliamos, kadangi minėtu raštu pareiškėjui nėra nustatytas įpareigojimas grąžinti sumokėtą dotacijos sumą. Šiame rašte išdėstoma informacija, skirta Universitetui, į kurią atsižvelgdamas, Universitetas turėtų priimti sprendimą dėl dotacijos sumos iš pareiškėjo grąžinimo.

16. Skundžiamame Fondo 2018 m. liepos 4 d. rašte Nr. S(AM)-308 nurodyta, kad pareiškėjas su Fondu neturi jokių sutartinių santykių, todėl Fondas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, be to, sutarties su Tarptautiniu Travnik universitetu nutraukimo priežastys negali būti laikomomis force majeure aplinkybėmis. Fondas rašte nurodo, kad jis neturi teisinio pagrindo pareiškėjo lėšų pripažinti tinkamomis ir šioje dalyje skirti finansavimo Universitetui. Įvertinus šio rašto turinį, matyti, kad teisinės pasekmės šiuo raštu yra sukeliamos Universitetui, kaip sutarties šaliai pagal dotacijos sutartį, tačiau ne pareiškėjui.

Rašte taip pat nurodyta, kad jeigu Universitetas padarytų išvadą, kad sutartis tarp pareiškėjo ir Universiteto buvo vykdoma tinkamai, Universitetas galėtų skirti finansavimą pareiškėjui iš kitų lėšų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Universitetas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 117, įgyvendindamas jam suteiktas teises spręsti dėl tinkamo dotacijos lėšų paskirstymo, nutarė pareiškėjo studijų nutraukimo Tarptautiniame Travnik universitete priežasčių nepripažinti force majeure aplinkybėmis bei įpareigoti pareiškėją grąžinti visą Erasmus stipendiją, 2 300 Eur, į Universiteto sąskaitą.

Teismas padarė išvadą, kad būtent šis Universiteto sprendimas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, tačiau pareiškėjas minėto sprendimo neskundė. Pažymėta, kad pagal 2017 m. sausio 18 d. tarp pareiškėjo ir Universiteto sudarytą studijų sutartį studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre, ginčams tarp šalių yra taikytina Lietuvos teisė, ir tokie ginčai tarp šalių pagal šią sutartį yra sprendžiami teismuose, kas patvirtina, kad dėl grąžintinos 2 300 Eur dotacijos sumos pareiškėjas, ją ginčydamas, turėtų kreiptis į teismą.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiami Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. S(AD)-308 pareiškėjui jo skunde nurodomų teisinių pasekmių nesukelia, taigi net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, kadangi šiais raštais pareiškėjas nėra įpareigojamas grąžinti dotacijos sumą. Pareiškėjas nėra sutarties su Fondu šalis (dotacijos sutartis sudaryta tarp Fondo ir Universiteto), pareiškėjui teisinės pasekmės kyla tik iš ginčo dėl studijų sutarties vykdymo tarp pareiškėjo ir Universiteto.

Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tuo, jog Universiteto 2017 m. liepos 11 d. priimtoje išvadoje nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d. posėdyje buvo nutarta J. P. studijų nutraukimo priežastį įvardyti force majeure aplinkybe, tačiau teismas padarė išvadą, kad šiame rašte yra išdėstyta tik Universiteto nuomonė, susiformavusi įvertinus visus turimus duomenis ir pateikiama Fondui, o šiame rašte Universiteto išdėstytą poziciją paneigia 2018 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 117, kuriuo nuspręsta pareiškėjo studijų nutraukimo priežasčių nelaikyti force majeure aplinkybėmis ir pareiškėjas įpareigotas grąžinti Erasmus stipendiją. Be to, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad Fondas, įvertinęs jam Universiteto pateiktą medžiagą dėl pareiškėjo studijų nutraukimo, veikdamas savo kompetencijos ribose ir įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, būtų netinkamai nustatęs bei identifikavęs pareiškėjo studijų Tarptautiniame Travnik universitete nutraukimo priežastis, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog šios priežastys nėra išanalizuotos ar įvertintos.

18. Teismas padarė išvadą, kad Komisija iš esmės tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. S(AD)-308 pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą 2018 m rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 3R-360 (AG-293/07-2018). Todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19. Dėl Fondo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad jis patyrė 95,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro Tarptautinio Travnik universiteto elektroninio laiško vertimas iš anglų kalbos, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos, nėra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas priteisti jas Fondo naudai iš pareiškėjo.

III. 20. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą ir tenkinti skundą. Taip pat prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjo priteista 95,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog Fondo raštai nedarė įtakos Universitetui. Pareiškėjo teigimu, teismas nutylėjo įrodymą – t. y. Universiteto atsiliepime į skundą konstatuotą aplinkybę, kad Universiteto reikalavimui grąžinti Erasmus stipendiją turėjo tiesioginę įtaką Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055.

22. Pareiškėjas pažymi, kad Universiteto dėstytojai ir administracija ištyrė visas aplinkybes ir priėmė adekvatų bei pagrįstą 2017 m. liepos 11 d. sprendimą, kuriame Tarptautinio Travnik universiteto veiksmus dėl J. P. studijų nutraukimo įvardino kaip kultūrinių skirtumų išdavą. Universiteto išsamus 2017 m. liepos 11 d. sprendimas su pridėta medžiaga buvo perduotas Fondui, tačiau Universitetas iš Fondo negavo adekvataus ir pagrįsto atsakymo.

23. Pareiškėjo teigimu, būtent jo interesus pažeidė Fondas nepagrįstu raštu, sukūręs pareiškėjui neigiamas pasekmes. Pareiškėjo ir Fondo nesieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas neturi kitos galimybės realizuoti savo teisę dėl pažeistų teisių kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

24. Pareiškėjo teigimu, Fondo raštas (sprendimas, veikla) prieštarauja Fondo tikslams ir uždaviniams. Fondo 2017 m. liepos 14 d. raštas Nr. S(AM)-1055 ne tik kelia abejonių dėl objektyvaus dotacijos administravimo, tačiau pagal Fondo aiškinimą, jog neturi teisinio pagrindo spręsti dėl J. P. dotacijos grąžinimo, tuomet Fondas aiškiai peržengė savo kompetencijos ribas.

25. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad Universitetas nesikreipė į teismą dėl Fondo sprendimų, todėl pareiškėjui nėra kitos galimybės apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Fondo 2018 m. liepos 4 d. raštas Nr. S(AD)-308 nėra savarankiškas (naujas) aplinkybės nagrinėjimas, o yra Fondo 2017 m. liepos 14 d. rašto vėlesnis papildymas, kuris nekeičia Fondo pozicijos iš esmės, todėl naikintinas tais pačiais pagrindais.

27. Pareiškėjas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro elektroninio laiško vertimas iš anglų kalbos, priteisimu atsakovui. Fondas šių duomenų Komisijai nebuvo pateikęs, o pirmosios instancijos teisme Fondas šiais duomenimis nesirėmė ir teismas jų nenagrinėjo.

28. Atsakovas Fondas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

29. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, įskaitant Universiteto teisę priimti sprendimus dėl paramos skyrimo ar reikalavimo grąžinti, kuria Universitetas pasinaudojo 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 115.

30. Atsakovas nurodo, kad Universitetas sprendimą priėmė savo valia ir ataskaitą pateikė atsakovui neįtraukdamas pareiškėjo tarp dotacijos gavėjų. Taip pat pažymi, kad atsakovo raštas Universitetui buvo pateiktas 2017 m. liepos 14 d., o Universitetas pareikalavo iš pareiškėjo grąžinti lėšas tik 2018 m. vasario 15 d.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su užkirsta teise į teisminę gynybą, pažymi, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Universiteto 2018 m. vasario 15 d. raštą Nr. 115. Atsakovas pažymi, kad panaikinus Fondo 2017 m. liepos 14 d. ir 2018 m. liepos 4 d. raštus pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeis – Universiteto 2018 m. vasario 15 d. raštas liks galioti.

32. Atsakovas teigia, kad dokumentu, už kurio vertimą priteistos bylinėjimosi išlaidos, buvo remiamasi bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Fondo 2017 m. liepos 14 d. rašto Nr. S(AM)-1055 ir 2018 m. liepos 4 d. rašto Nr. S(AD)-308 teisėtumo bei pagrįstumo. Šiais raštais atsakovas Universitetą ir pareiškėją informavo, kad Fondas pareiškėjo pašalinimą iš Tarptautinio Travnik universiteto nelaiko dotacijos sutarties force majeure aplinkybe.

34. Byloje nustatyta, kad tarp Fondo ir Universiteto 2016 m. liepos 7 d. buvo sudaryta dotacijos sutartis projektui pagal „ERASMUS+“ programą finansuoti, o tarp pareiškėjo ir Universiteto 2017 m. sausio 18 d. buvo sudaryta studijų sutartis studijoms Tarptautiniame Travnik universitete 2017 m. pavasario semestre (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.). Pareiškėjui dėl kilusio konflikto tarp jo ir Tarptautinio Travnik universiteto nebuvo leista studijuoti šiame universitete ir jis 2017 m. gegužės 21 d. grįžo į Universitetą, neįvykdęs visų studijų sutarties sąlygų. 2018 m. vasario 15 d. Universitetas įpareigojo pareiškėją grąžinti visą pareiškėjui išmokėtą Erasmus stipendiją (2 300 Eur) į Universiteto sąskaitą.

35. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sutartiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Universitetu, o pastarasis su Fondu, bei kad sutartiniai santykiai pareiškėjo ir Fondo tiesiogiai nesieja.

36. Byloje nustatyta ir tai, kad Universitetas dėl aptartos situacijos 2017 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Fondą, prašydamas pripažinti pareiškėjo studijų sutarties nutraukimo aplinkybes force majeure (nenugalimos jėga) aplinkybe. Pastarasis ginčijamu 2017 m. liepos 14 d. raštu atsisakė tai padaryti. Fondas, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. pareiškimą-skundą dėl tų pačių aplinkybių, pakartotinai atsisakė studijų sutarties nutraukimo aplinkybes pripažinti force majeure (nenugalima jėga).

37. Pagal Fondo įstatus, Fondas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslai - įgyvendinti nacionalines ir tarptautines švietimo ir mokymo programas, jas finansuoti bei kontroliuoti projektų eigą bei skirtų jiems lėšų tinkamą panaudojimą (Įstatų 1; 8; 11.2. p.).

38. Šis Fondo teisinis statusas patvirtina, kad Fondas nėra ta valstybinės valdžios institucija, kuriai teisės aktais yra suteikta teisė spręsti atitinkamus ginčus bei dėl jų priimti atitinkamus sprendimus, galinčius turėti prejudicinę galią kitiems asmenims.

39. Tai lemia, kad Fondo ginčijami raštai pagal savo teisinę reikšmę ir pobūdį yra tik vienos iš sutartinių teisinių santykio dalyvio išreikšta nuomonė apie studijų sutarties nutraukimo priežastis, kuri (nuomonė) nesukelia teisinių privalomų pasekmių kitiems šių sutartinių teisinių santykių dalyviams.

40. Nagrinėjamu atveju, teisės ir pareigos šių teisinių santykių dalyviams yra sukurtos minėtomis sutartimis, todėl šios teisės ir pareigos pakeistos arba nutrauktos gali būti tik šalių susitarimu, o šalims nesusitarus – teismine tvarka. Toks šių teisinių santykių pobūdis lemia ir tai, kad kuri nors viena iš sutarties šalių, nesutikdama su kitos šalies nuomone, dėl sutarties nutraukimo priežasčių traktavimo, šią nuomonę gali paneigti nagrinėjant ginčą teisme dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju Universitetui Fondo nuomonė nebuvo privaloma ir sutartį su pareiškėju Universitetas galėjo nutraukti/nenutraukti pagal savo minėtų aplinkybių vertinimą, o pareiškėjas atitinkamai sutikti arba nesutikti su tokiu Universiteto vertinimu.

41. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ginčijami raštai nėra individualūs teisės aktai, galintys turėti tiesioginę įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms ir pareigoms, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi. Toks ginčijamų raštų pobūdis lemia ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamų raštų nepagrįstumo ir neteisėtumo nėra aktualūs pareiškėjo subjektinių teisių statusui, todėl šie argumentai nėra vertinami bei teikiami atsakymai į juos.

42. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Byloje nustatyta, kad iš pareiškėjo priteistas atsakovui bylinėjimosi išlaidas – 95,37 Eur, sudaro dokumentų, gautų iš Tarptautinio Travnik universiteto, vertimo išlaidos ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kolegija pripažįsta, kad šie dokumentai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai šias vertimo išlaidas priteisė atsakovui iš pareiškėjo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys