8be4c8ed-f255-4a8e-94f5-5c19c2be9c7c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1859-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24969-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl kilnojamojo daikto iÅ¡reikalavimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. V.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę Porsche Maca, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), Automobilio amerikietiÅ¡kÄ dokumentÄ â€žCertificate of destruction“ ir priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei laikinam naudojimui Automobilį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė jau dvejus metus ne tik ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ina Automobilio, tačiau ir siekė jį realizuoti, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė ir ateityje gali imtis veiksmų, siekdama realizuoti Automobilį ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Atsakovė neleidžia ieÅ¡kovei naudotis transporto priemone nesant nuginčytai jos nuosavybės į transporto priemonę teisei, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės teisė į nuosavybę kiekvienÄ dienÄ yra pažeidinėjama ir didėja ieÅ¡kovės patiriama žala. II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kinio dalyku. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės gali sutapti su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009).

6. Teismas nurodė, kad prevencinio ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iÅ¡ tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡spręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymÄ (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1967-619/2019).

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia prevencinio ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų siekiama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, galinčius sukelti realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), tačiau pareiÅ¡kė reikalavimÄ pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios sutampa su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu.

8. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų visumos, nepagrindė iÅ¡imtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo bei teiginių dėl galimai kilsiančios žalos laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. IeÅ¡kovei į bylÄ nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų galimus nuostolius, teismui kilo abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju atsakovė imtųsi nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti galimai palankaus ieÅ¡kovei sprendimo vykdymo.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra susijęs su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra bÅ«tinas ir pagrįstas, nes ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui nepritaikius jos praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį Automobilį, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, ieÅ¡kovei grÄ Å¾inus Automobilį, ji galės juo ne tik naudoti, bet ir valdyti bei juo disponuoti, t. y. nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę į Automobilį. Tuo tarpu praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra praÅ¡oma perduoti ieÅ¡kovei Automobilį laikinam naudojimui, t. y. siekiama, kad ieÅ¡kovei priklausantis Automobilis bÅ«tų grÄ Å¾intas tik laikinam naudojimui, be teisės juo disponuoti.

PraÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieÅ¡kovės siekia užtikrinti, kad Automobiliui nebÅ«tų padaryta žala ir atsakovė nesiimtų veiksmų Automobiliui realizuoti. Kadangi praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios ieÅ¡kinio reikalavimui, skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų galimus ieÅ¡kovės nuostolius, taip pat kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė galėtų imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti galimai ieÅ¡kovei palankaus sprendimo vykdymo.

Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti objektyvūs duomenys patvirtina, kad atsakovė, esant nenuginčytai ieškovės nuosavybės teisei į Automobilį, jau dvejus metus neatiduoda šio Automobilio ieškovei ir netgi bandė jį realizuoti. Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas „Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti, realizavimo“ ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, kuriuo buvo nutarta Automobilį realizuoti, pavedant tai atlikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi minėtas prokurorės nutarimas buvo panaikintas ir Å¡iuo metu Automobilio realizavimo procedÅ«ra yra nutraukta, tačiau iÅ¡ atsakovės veiksmų ir priimamų nutarimų yra akivaizdu, kad atsakovė ne tik negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovei priklausančio Automobilio, bet ir turėjo tikslÄ jį realizuoti.

11. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų visumos, nepagrindė iÅ¡imtinio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo ir teiginių dėl galimai kilsiančios žalos laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. 11.2. IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi įrodymų, kurie pagrįstų galimus nuostolius, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo. 10.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad su ieškinio reikalavimu sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui ar jo apsunkinimui, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Viena iÅ¡ jų – ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

16. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pirmosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – tikėtino ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. IeÅ¡kovė (apeliantė) ginčija antrosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimÄ , teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė grėsmės ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų galimus ieÅ¡kovės nuostolius ir aplinkybę, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė galėtų imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų, siekdama iÅ¡vengti galimai ieÅ¡kovei palankaus sprendimo vykdymo.

17. Sprendžiant dėl antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad, nesiėmus praÅ¡omų priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

18. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teisės aktai nepreziumuoja asmens nesÄ Å¾iningumo, todėl Å¡io iÅ¡imtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). PrieÅ¡ingu atveju Å¡is iÅ¡imtinis procesinis institutas netaikytinas.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Automobilio, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, jai priklauso nuosavybės teise, iÅ¡reikalavimo iÅ¡ jį ikiteisminio tyrimo metu paėmusios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (atsakovės). IeÅ¡kovės nuomone, Å¡iuo atveju atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui įrodo tai, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra jau dvejus metus ne tik negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovei Automobilio, tačiau ir siekė jį realizuoti.

20. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovė byloje pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ â€žDėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, realizavimo“ ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10. Nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Automobilį de facto įgijo E. V. iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų, o siekiant nuslėpti tikrÄ jį automobilio savininkÄ , Automobilio įsigijimo dokumentus pasirašė A. G. (ieÅ¡kovė). Atsižvelgiant į Automobilio saugojimo sÄ naudas ir galimÄ jo vertės praradimÄ , nutarimu buvo nutarta realizuoti Automobilį, pavedant tai atlikti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi panaikino minėtÄ prokurorės 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimÄ , konstatavęs, jog Automobilis yra pakankamai naujas ir nėra pagrindo spręsti, kad jis per kelerius metus gali prarasti savo vertę, todėl atitinkamai nėra ir pagrindo jį realizuoti.

22. Ä®vertinus ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai ir objektyvių duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (atsakovės) nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. jos ketinimus paslėpti ar perleisti ginčo Automobilį, taip pat imtis kitokių veiksmų, siekiant apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo priėmusi nutarimÄ realizuoti Automobilį, savaime nepatvirtina Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nesÄ Å¾iningumo. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi buvo panaikintas minėtas prokurorės nutarimas, konstatavus nesant pagrindo Automobiliui realizuoti. Pažymėtina ir tai, kad pati ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, jog Automobilio realizavimo procedÅ«ra yra nutraukta.

Byloje nepateikta jokių duomenų apie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ketinimus iÅ¡ naujo inicijuoti Automobilio realizavimo procedÅ«rÄ ar imtis kitų veiksmų, kurie galėtų apsunkinti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Tai, kad ginčo Automobilis jau daugiau nei dvejus metus yra saugomas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, taip pat neteikia pagrindo atsakovės veiksmus vertinti kaip nesÄ Å¾iningus. Jau nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu Automobiliui buvo suteiktas daikto, turinčio reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusas, be to, yra įtariama, kad Automobilis faktiÅ¡kai buvo įgytas trečiojo asmens iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gautų lėšų.

Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovė nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė