8be4b4e6-d91e-4926-a39f-5c9ea252cce2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1099-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03752-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena PaulauskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti               6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus.Nurodo, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo veidrodžio, vyravo drėgmė, dėl kurios nuo lubų byrėjo tinkas, rÅ«dijo lova.

Naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas, tualete nebuvo veidrodžio ir spintelės, skirtos higienos reikmėms sudėti. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo suteikta galimybė nueiti į bibliotekÄ . Teko skelbti bado streikÄ , kad bÅ«tų perkeltas į higienos reikalavimus atitinkančiÄ kamerÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nereagavo į teikiamus raÅ¡ytinius praÅ¡ymus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, jų neregistravo. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, emocinius iÅ¡gyvenimus.Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2010), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat nenustato gyvenamojo ploto standartų. 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kai vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .Atsakovės atstovas nurodė, kad aktualios LR higienos normos nustato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 specialiųjų sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. PaaiÅ¡kino, kad, kaip nustatyta teisės aktuose, reglamentuojančiuose LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas turi nuolat stebėti suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. 1R-139) normose nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi bÅ«ti. Minėtame įsakymo skirsnyje nėra nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti veidrodis. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iuo metu yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, pritaikytų montuoti gyvenamosiose patalpose.

Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nors jis turi įrodyti, kad tam tikri skunde minimi trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ , kuri sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes.Atsakovės atstovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai – paprastai neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietÄ .PraÅ¡o atlyginti turėtas dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, jei teismo sprendimas bus priimtas atsakovo naudai. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (t. I, b. l. 12–16) ir dėl atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad 2016 m. sausio 11 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4420-463/2016 pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 8 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyti skundo palikimo nenagrinėto pagrindai. Pagal Å¡io straipsnio 4 punktÄ teismas skundÄ palieka nenegrinėtÄ , jeigu teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime buvo nagrinėjami pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kaip ir Å¡ioje byloje, todėl teismas palieka skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. spalio 8 d. nenagrinėtÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo                     Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateikė duomenis apie kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (t. I, b. l. 12–16). PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ ginčija pateiktus duomenis (t.

I, b. l. 184–186). Nurodo, kad 2016 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 120, prieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovės atstovas, buvo laikomas ne vienas, o su dar dviem asmenimis.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kameros Nr. 120 plotas yra 7,38 m2. Taip pat byloje pateiktas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimas į E. B. skundÄ patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ir E. B. 2016 m. kovo 2 d. buvo laikomi kameroje Nr. 120 (t. I, b. l. 193). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginį, kad kameroje Nr. 120 buvo laikomas dar vienas asmuo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjas ir E. B. kameroje Nr. 120 buvo laikomi dviese, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo atsikirtimo į atsiliepimÄ argumentas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, kad 2016 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 115 buvo laikomas ne vienas, o su trimis asmenimis.Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šį pareiÅ¡kėjo teiginį ir teismui duotų pagrindÄ suabejoti LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenis apie kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių ir kameros plotus, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmetamas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameroje Nr. 119 laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 iki balandžio               1 d. buvo laikomas ne su vienu asmeniu, kaip teigia LukiÅ¡kių TI-K, o dar su dviem.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog kameroje Nr. 119, kurios plotas 7,31 m2, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas dar su vienu asmeniu. Kameroje Nr. 119 kalint dviem asmenims plotas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat pareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. vasario 27–28 d. buvo kameroje Nr. 263 kartu su kitais dviem asmenims, o 2016 m. kovo 1 d. iÅ¡vyko į Alytaus apskrities areÅ¡tinę, tačiau nenurodė, kur pareiÅ¡kėjas buvo 2016 m. vasario 29 d.Teismas pažymi, kad 2016 m. vasario mėnuo turėjo 29 dienas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui informacijos, kurioje kameroje ir su kiek asmenų 2016 m. vasario 29 d. buvo pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ nagrinėjamos bylos aplinkybių bei įrodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas iki iÅ¡vykimo į Alytaus apskrities areÅ¡tinę 2016 m. kovo 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 263, kurios plotas 7,83 m2, su dar dviem asmenimis, ir konstatuoja, kad 2016 m. vasario 29 d. pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Kitais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis teismas neabejoja ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. sausio 15–18 d., 2016 m. sausio 22–24 d., 2016 m. vasario 5–8 d., 2016 m. vasario 12–14 d., 2016 m. vasario 16–17 d., 2016 m. vasario 26–29 d., 2016 m. liepos 10 d. buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kameros neatitiko higienos normų, t. y. jose buvo drėgna, dėl to rūdijo lova, nuo lubų byrėjo tinkas, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės.Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus kamerose ir nustatė, kad kameroje Nr. 400 vizualiai nešvarūs langai, nelygūs sienų paviršiai, yra atšokusių ir nubyrėjusių sienų dažų, sienų paviršiai netinkami lengvai valyti ar dezinfekuoti, nelygi grindų danga, netinkama lengvai valyti (b. l. 45–46, 48–49), kameroje Nr. 404 tualete vizualiai matoma pelėsio požymių (b. l. 112–114).

Taigi kamera Nr. 400 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 ir 54 punktuose nustatytų reikalavimų, o kamera Nr. 404 – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo veidrodžio. Įsakymo Nr. 1R-139 skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ nustatyta, koks inventorius privalo būti gyvenamojoje kameroje. Normose nėra nurodyta, kad kameroje turi būti veidrodis, todėl šiuo atveju pažeidimo nėra, o pareiškėjo argumentas atmestinas.Pareiškėjas teigia, kad naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas privatumas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; jis turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taigi toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus iÅ¡gyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumÄ nevykdymu.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad teko badauti tam, kad bÅ«tų perkeltas į sÄ lygas atitinkančiÄ kamerÄ , nebuvo galimybės nueiti į bibliotekÄ , į raÅ¡ytinius jo praÅ¡ymus LukiÅ¡kių TI-K administracija nekreipė dėmesio ir jų neregistravo.Atsakovės atstovas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K yra suteikiama visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis biblioteka siekiant sumažinti neigiamų sÄ lygų poveikį, teismas neturi pagrindo Å¡iuo teiginiu abejoti, kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad tokia galimybė nebuvo suteikta, jo teiginiai yra abstraktÅ«s ir nekonkretÅ«s. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui 22 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Taigi pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl laikymo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad pareiÅ¡kėjas kai kurių higienos normų neatitinkančiose ir perpildytose kamerose su pertraukomis buvo laikomas 22 dienas, buvo neužtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis sanitariniais įrenginiais. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Nustatyti higienos normų pažeidimai buvo mažareikÅ¡miai ir nustatytu laiku paÅ¡alinti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti nurodoma 6 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016), įvertinęs, kad pažeidimas (ploto trÅ«kumas) nebuvo intensyvus, nes vyko su didelėmis pertraukomis, kadangi pareiÅ¡kėjas nuolat buvo perkeliamas į kameras, kur ploto užteko (b. l. 14–16), taip pat į ribotÄ privatumÄ ir kad higienos normų pažeidimai buvo mažareikÅ¡miai ir paÅ¡alinti, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygomis, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 240 Eur sumos priteisimas.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo               2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015), todėl praÅ¡ymas dėl turėtų dokumentų parengimo iÅ¡laidų atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo                  Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundo dalį, kurioje praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 8 d. palikti nenagrinėtÄ , o likusiÄ skundo dalį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti S. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 240 (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Irena Paulauskienė