8be44aa1-0589-4be6-afd0-de2f2d78efdc · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-203-519/2018

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00683-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 9.5.; 21.11.9.; 21.11.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu S. M. nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nubausta dėl to, kad 2018 m. kovo 13 d. 22.50 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), bare, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų – 6 plastikinius butelius po 1 litrÄ alaus, neužtikrino alkoholio vartojimo vietoje, nes A. B. su draugu G. G. pasiėmė pilnus butelius alaus ir išėjo iÅ¡ baro į laukÄ . Tuo S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ . Taip pat S. M. pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam (nustatytas 2,42 promilės girtumas) A. B., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

1.1. Skundžiama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi S. M. skundas netenkintas, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 41-ANR_N-880-2018 paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, kad visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina S. M. kaltę, jos supratimÄ , kad iÅ¡ baro yra galimybė iÅ¡sineÅ¡ti pilstomus alkoholinius gėrimus, jog ji žinodama Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei turėdama prievolę įsitikinti, kad asmuo, perkantis alkoholinius gėrimus, yra blaivus, to tinkamai nepadarė ir, kaip matyti iÅ¡ visų byloje surinktų duomenų, pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam A. B.. Taip pat nutartyje konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2. Apeliaciniu skundu S. M. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjos priimtÄ 2018 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo nutarimÄ Nr. 41-ANR_N-880-2018 panaikinti ir panaikinti jai paskirtÄ baudÄ .

2.1. Teigia, kad nepaisant raÅ¡tu ir žodžiu jos pateiktų gausių ir nuoseklių paaiÅ¡kinimų ir argumentų, raÅ¡ytinių įrodymų, jog ji ir jos darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi daugybės aktyvių ir pasyvių priemonių, jog bÅ«tų užtikrinamas alkoholinių gėrimų iÅ¡pilstymas ir vartojimas tik vietoje, Å¡iuos įrodymus teismas nepagrįstai ignoravo. Pažymi, jog visus neaiÅ¡kumus traktavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai (nors privalėjo elgtis prieÅ¡ingai), o skundžiamÄ nutartį grindė neobjektyviais, prieÅ¡taringais ir nenuosekliais kitų byloje dalyvavusių asmenų parodymais, kuriuos nepagrįstai teismas laikė turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ vertę. Apeliantės teigimu, nutartis motyvuojama ne tik, kad ne objektyviais įrodymais, o su bylos nagrinėjimu susijusių asmenų subjektyvia nuomone ir objektyvioje tikrovėje neužfiksuotais faktais.

2.2. Nurodo, kad ji pirmos instancijos teismui posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro salėje, taip pat prie išėjimo iÅ¡ baro patalpų, kabo iÅ¡kabos, kuriose yra nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai bare gali bÅ«ti vartojami tik vietoje, kad juos iÅ¡sineÅ¡ti yra draudžiama. Ginčo, kad ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė Alkoholio kontrolės įstatyme numatytÄ alkoholinių gėrimų iÅ¡pilstymÄ â€“ byloje nėra. Taip pat nurodo, jog ji paaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo 13 d. apie 22.50 val. aptarnavus klientus A.

B. ir G. G., jų pageidautÄ alkoholinį gėrimÄ iÅ¡pilstė į specialias jų pasirinktas talpas, kurios bare atlieka grafino, ant kurio užklijuojamas specialus lipdukas, nurodantis, kad alkoholinis gėrimas skirtas vartoti tik vietoje ir nuoroda į Alkoholio kontrolės įstatyme numatytÄ straipsnį, funkcijÄ . Teigia, kad patys klientai pasirinko tokiÄ jiems priimtinÄ ir patogiÄ gėrimo vartojimui vietoje tarÄ . Tai jai nesukėlė jokių abejonių, nes klientai, kurie ateina, dažnai bÅ«na keli, dažnai įsigyja didesnį kiekį alkoholinio gėrimo, laukia prisijungsiančių savo draugų ir kartu sėdėdami prie stalo gėrimus vartoja, juos persipildami dar ir į vienkartinę stiklinaitę ar bokalÄ .

Taip pat teigia, kad klientams dar ir žodžiu paaiÅ¡kino, kad nusipirktÄ alų iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro į laukÄ jie negali. Nurodo, kad kavinėje-bare yra daug staliukų, taip pat keliolika baro kėdžių ir pakankamai vietos, kad bet kuris klientas galėtų patogiai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje. Pažymi, jog klientai buvo pasodinti prie staliuko, laukė kol ji atneÅ¡ užsakytus gėrimus, gėrimai buvo nuneÅ¡ti ir patiekti ant staliuko. Jiems buvo padėtos ir vienkartinės stiklinės, skirtos gėrimo persipylimui iÅ¡ didesnės talpos ir vartojimui vietoje.

Klientai jai sudarė pagrįstÄ Ä¯spÅ«dį ir leido pagrįstai manyti, kad alkoholinius gėrimus jie vartos tik baro patalpose ir kad neketina jų iÅ¡sineÅ¡ti. Tačiau klientai A. B. ir G. G. išėjo iÅ¡ baro nepaisant jos žodinių perspėjimų, kad alkoholiniai gėrimai gali bÅ«ti vartojami tik vietoje ir jų iÅ¡sineÅ¡ti negalima. Apeliantės teigimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad joks pažeidimas nebuvo padarytas ir už tai nei ji nei jos darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ esmės nėra ir negali bÅ«ti laikomi atsakingais.

Teigia, jog jos paaiÅ¡kinimai teisme nebuvo vertinami visų surinktų įrodymų kontekste, jie buvo nepagrįstai atmesti, todėl tai patvirtina nutarties nepagrįstumÄ . Pažymi ir tai, jog ji nurodė ne mažiau kaip 12 papildomų priemonių, kurių ėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad klientai, taip pat ir A. B. ir G. G., alkoholinius gėrimus vartotų vietoje, kaip to reikalaujama Alkoholio kontrolės įstatyme.

2.3. Teigia, kad teismas nevertino jos pateiktų įrodymų, t. y. pardavimo kvitų, iÅ¡ kurių matyti kokio gėrimo ir kokiais kiekiais perka baro klientai. Pasak apeliantės Å¡ie duomenys patvirtina jos paaiÅ¡kinimus, jog klientams A. B. bei G. G. atsisėdus prie staliuko, priėmus vienkartines stiklines, jai, kaip padavėjai-barmenei, pagrįstai susidarė įspÅ«dis, kad jie kaip ir visi kiti baro klientai alkoholinius gėrimus taip pat vartos vietoje. Pažymi, jog ji, kaip darbuotoja, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip baro savininkas, atliko visus įmanomus aktyvius veiksmus, kurie leistų konstatuoti savo pareigų užtikrinimÄ . Tiek patalpų iÅ¡planavimas, tiek jose pastatyti stalai su kėdėmis, tiek įrengtas baras, pastatytas įspėjimas apie vartojimo vietoje bÅ«tinybę, tiek atviras licencijos pateikimas, tiek darbuotojos aktyvÅ«s veiksmai parduodant alkoholio produktus, juos iÅ¡pilstant ir patiekiant, žodinis įspėjimas apie vartojimo tvarkÄ ir kt., pasak apeliantės, neabejotinai laikytini maksimaliu ir pakankamu, realiu pareigų užtikrinimu, jog alkoholinius gėrimus asmenys po 20.00 val. vartotų tik vietoje.

2.4. Taip pat skunde S. M. nurodo, kad ji nepastebėjo A. B. ar G. G. neblaivumo požymių. Pažymi, jog jie elgėsi adekvačiai, kalbėjo normaliai ir ji nesuprato, jog vienas iÅ¡ jų buvo neblaivus. Atkreipia dėmesį į tyrėjos V. K.-K. paaiÅ¡kinimus, kad tai, jog A. B. galėjo bÅ«ti neblaivus, jai paaiÅ¡kėjo tik tuomet, kai jis teikė parodymus, maišėsi ir painiojosi. Pasak apeliantės, pati tyrėja patvirtino, kad asmens neblaivumas galėjo pasižymėti tik tuomet, kai asmuo turėjo teikti policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kinimus, prisiminti tam tikras aplinkybes, veiksmų bei elgesio chronologijÄ , jas riÅ¡liai iÅ¡dėstyti, o ne kai jis kartu su draugu barmenei iÅ¡reiÅ¡kia elementarų trumpÄ pageidavimÄ Ä¯sigyti alaus. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į liudytojo R. P. parodymus. Liudytojas nurodė, kad „kol neblaivus asmuo stovėjo vietoje, iÅ¡ pažiÅ«ros nepasirodė, kad jis neblaivus“. Policijos pareigÅ«nas L. P. negalėjo pasakyti, ar baro darbuotoja turėjo suprasti, kad asmuo neblaivus. G. G. parodė, kad nesimatė, jog A. B. bÅ«tų buvęs stipriai iÅ¡gėręs, nesvirduliavo. Apeliantės teigimu, Å¡ie liudytojai patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad nebuvo akivaizdžių požymių, kurie leistų jai įvertinti ar asmuo neblaivus.

2.5. Pažymi, jog policijos pareigūnai nematė alkoholinių gėrimų pirkimo momento, todėl jie negali teigti, kad gėrimus pirko galimai neblaivus A. B.. Be to, ji aiškino, jog pinigus už gėrimus mokėjo G. G., o ne A. B.. Posėdžio metu apklaustas G. G. nurodė, kad jis buvo blaivus ir jie kartu su A. B. nusipirko alkoholio, už kurį jis sumokėjo. Teigia, jog pagrįstų abejonių kyla ir dėl A. B. neblaivumo nustatymo.

2.6. Atkreipia dėmesį į tyrėjos nurodytas aplinkybes, jog ji nepastebėjo, ar alus talpose buvo nugertas. Tai nėra užfiksuota ir protokole. Apeliantės nuomone, tai patvirtina jos parodymus, jog gėrimus klientai vartojo vietoje, alus galėjo bÅ«ti suputojęs ir vizualiai net ir nugertas kiekis plastikiniame grafine galėjo atrodyti kaip apypilnis. Pasak apeliantės, klientai dar sÄ moningai suklaidino jÄ , jog jie gėrimus vartos vietoje ir lauks savo draugų. Jie iÅ¡ baro pasiÅ¡alino su nepilnomis (galimai suputojusiomis) taromis be jokių dangtelių ar kamÅ¡telių, nes tai plastikiniai grafinai, o ne buteliai. Taip pat pirmos instancijos teismas, pasak apeliantės, nepagrįstai ignoravo faktÄ , kad pareigÅ«nas liudytojas R. P. posėdžio metu nurodė, jog klientas A. B. minėjo, jog dar iki alaus pirkimo, jis bare vartojo alkoholinius gėrimus, o tai ir suklaidino jÄ , nes jai susidarė įspÅ«dis, kad A. B. su savo draugu G. G. ir kitais draugais alų gers bare. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas A. P. nurodė, kad jeigu matoma, kad asmuo neÅ¡asi alkoholinius gėrimus iÅ¡ baro patalpų, jis yra papildomai įspėjamas, kad Å¡iuos neteisėtus tyčinius kryptingus savo veiksmus nutrauktų, jog visada nurodoma, kad gėrimai gali bÅ«ti vartojami tik vietoje. Taigi liudytojas, pasak apeliantės, patvirtino, kad įmonėje yra nustatyta tvarka, jog asmenys yra papildomai įspėjami žodžiu. Pats A. B. patvirtino, jog žino, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, bare, tačiau Å¡io reikalavimo jis nesilaikė. Be to, A. B. patvirtino, kad su ja bendravo G. G., G. G. užsakė gėrimus. Apeliantės nuomone, Å¡ios aplinkybės paneigia tai, kad ji gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, nes nėra nustatyta, jog G. G. buvo neblaivus.

2.7. Apeliantės teigimu, teismas rėmėsi ne objektyviais įrodymais, liudytojų parodymais, o subjektyvia nuomone, kad tara, į kuriÄ buvo supiltas gėrimas, labai patogi iÅ¡sineÅ¡imui ir Å¡i nuomonė, pasak pareiÅ¡kėjos, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Neatitinka tikrovės nutartyje nurodytos aplinkybės, kad jos teiginius, jog kelis kartus įspėjo klientus apie gėrimų vartojimo vietoje bÅ«tinybę, paneigė A. B. ir G. G.. Tačiau tie patys liudytojai patvirtino, kad jie buvo pasodinti prie staliuko, įspėti apie gėrimo vartojimÄ vietoje kuomet Å¡ie gėrimai jiems buvo patiekti ir apie tokiÄ tvarkÄ jie puikiai žinojo. Nutartyje iÅ¡dėstyti teiginiai, kad 6 litrų alaus įsigijimas dviejų žmonių savaime leidžia suprasti, kad gėrimai nebus vartojami vietoje, apeliantės nuomone, taip pat yra nepagrįsti. Pažymi, kad A. B., G. G. ir L. P. pasvarstymai ir jų subjektyvi nuomonė nėra objektyvus įrodymas, kuriuo teismas galėtų vadovautis sprendžiant jos administracinę atsakomybę, o turi bÅ«ti vadovaujamasi tik objektyviais įrodymais ir objektyviai nustatytais faktais, o ne hipotezėmis, deklaratyviais pasvarstymais ir nuomonėmis ar asmenine patirtimi iÅ¡ kitų pasilinksminimo vietų.

2.8. Teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog jos paaiÅ¡kinimais nesiremia, nes tai yra jos gynybinė pozicija, patvirtina nutarties nepagrįstumÄ ir netgi teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Pasak apeliantės, tai kas, jei ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi laikytis gynybinės pozicijos, jeigu jis vertina, kad yra visiÅ¡kai nekaltas dėl jam metamų kaltinimų. Ji, kaip ir visi proceso dalyviai, davė priesaikÄ , todėl jos parodymais abejoti daugiau, nei kitų asmenų parodymais arba juos atmesti ir jais nesivadovauti, vertinant visų įrodymų visetÄ , nėra jokio pagrindo.

2.9. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, nei neatsargumo kaip kaltės formos, nei neteisėtų veiksmų atlikimo būtinų administracinei atsakomybei kilti. Pabrėžia, kad darbuotojui parduodant klientui alkoholinius gėrimus, jis neturi jokių galimybių iš anksto žinoti kliento ketinimų ar jis užsisako alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, ar planuoja šį alkoholį vartoti vietoje dalinai, ar išsinešti su savimi, nepaisydamas pardavėjo nurodymų.

2.10. Teigia, kad nei nutarime, nei nutartyje visiÅ¡kai nėra iÅ¡skirta ir detalizuota, kokia konkrečia neteisėta veika (veikimu ar neveikimu) pareiÅ¡kėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar jo darbuotoja pažeidė teisės normos nuostatas. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ji, S. M., neužtikrino, kad parduotas alkoholis bÅ«tų vartojamas pardavimo vietoje, o tik abstrakčiai įvardijo „neužtikrino vartojimo vietoje“, ar kaip turėjo bÅ«ti patikrintas klientų blaivumas. Beje, net nenurodyta, kokį kiekį alkoholio pirkėjai iÅ¡sinešė iÅ¡ baro – pilnas plastikines taras ar tik dalį nesuvartoto gėrimo ir kaip buvo užfiksuotas to iÅ¡sineÅ¡to gėrimo kiekis ar alus nebuvo nugertas (kas patvirtintų papildomas sÄ lygas, kad aÅ¡ pagrįstai susidariau įspÅ«dį, kad klientai gėrimus vartos baro patalpose), Å¡ių aplinkybių Å iaulių AVPK net nesiaiÅ¡kino. Pasak apeliantės, nei protokole, nei jo pagrindu priimtame nutarime bei nutartyje net nėra konkretizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar jos, kaip jos darbuotojos, konkretÅ«s veiksmai, kuriuos protokolÄ surašęs Å iaulių AVPK tyrėjas laiko teisės pažeidimu, o protokole įvardijami tik pirkėjo veiksmai ir Å¡ios situacijos pasekmės, bet ne tai, kas jas nulėmė.

2.11. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad skundžiamas nutarimas prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Analizuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ administracinėse bylose Nr. A858-845/2013, A858-351/2013. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ baro klientams A. B. bei G. G. ir kitiems klientams buvo suteiktos ir yra suteikiamos visos sÄ lygos alkoholinius gėrimus vartoti tik vietoje. Pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos, teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad minėti klientai savo veiksmais sudarė pagrįstÄ Ä¯spÅ«dį, kad gėrimus vartos vietoje, o ji ėmėsi visų sÄ lygų, kad klientas bÅ«tų įspėtas apie alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje bÅ«tinybę. Pasak apeliantės, Å iaulių AVPK nenagrinėjo Å¡io konkretaus atvejo individualiai, pareiÅ¡kėjo kaltę siejo tik su faktu, kad klientai gėrimus iÅ¡ baro iÅ¡sinešė, jog vienas jų buvo neblaivus, nesigilindama į reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , todėl skundžiamos nutarties motyvai nepagrįsti. Pažymi, jog skunde pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei ji, kaip jos darbuotoja, 2018 m. kovo 13 d. kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), neatliko jokio teisės pažeidimo, juolab Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte, ar ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo, todėl skundžiama Å iaulių apylinkės teismo nutartis yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir naikintina.

3. Atsiliepimu į S. M. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas A. R. praÅ¡o netenkinti S. M. apeliacinio skundo, palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. gegužės 16 d. nutarimÄ .

3.1. Nurodo, kad S. M. įvykdytas administracinis nusižengimas įrodytas Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, administracinio nusižengimo protokolu ir kita prie administracinės bylos pridėta medžiaga. S. M. 2018 m. balandžio 23 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu paskirtÄ baudÄ sumokėti iki 2018 m. gegužės 8 d., nesumokėjus baudos ji buvo kviečiama atvykti į administracinio nusižengimo nagrinėjimÄ 2018 m. gegužės 15 d. 13:00 val., tačiau į nagrinėjimÄ neatvyko, buvo priimtas nutarimas bei paskirta bauda. Priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje S. M. atžvilgiu yra pagrįstas, surinkta pakankamai įrodymų apie įvykio aplinkybes, pagrindžiantys jos kaltę dėl nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų nutartimi, S. M. apeliaciniu skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, jog S. M. neužtikrino alkoholio vartojimo vietoje, nes A. B. su draugu G. G. pasiėmė pilnus butelius alaus ir išėjo iÅ¡ baro į laukÄ , tuo ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ . Tačiau dėl S. M. kaltės pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , apygardos teismas nesutinka nei su nutarime, nei skundžiamoje nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, kad pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam (nustatytas 2,42 promilės girtumas) A. B. ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. M. nesutinka su pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu pripažinti jÄ kalta dėl to, jog ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ , t. y. neužtikrino alkoholio vartojimo vietoje, nes A. B. su draugu G. G. pasiėmė pilnus butelius alaus ir išėjo iÅ¡ baro į laukÄ . Apeliantės teigimu, ji atliko visus bÅ«tinus veiksmus, jog bÅ«tų užtikrintas alkoholio vartojimas tik vietoje.

6.1. ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Administracinę atsakomybę pagal Å¡io straipsnio 1dalį užtraukia mažmeninės prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į su alkoholinių gėrimų prekyba susijusius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymÄ , dėl kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Institucijos nutarimu nubausta S. M.. Pagal Å¡io punkto nuostatas prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 valandos iki 10 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

6.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos turėjimo mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams nėra, taip pat norint prekiauti alkoholiniais gėrimais (mažmeninė prekyba) vieÅ¡ojo maitinimo vietose esant įstatyme nustatytiems apribojimams dėl laiko, t. y. po nustatytų valandų, turi bÅ«ti iÅ¡pildytos dvi įstatyme numatytos imperatyvios sÄ lygos: parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir jie turi bÅ«ti suvartoti jų pardavimo vietoje. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjÄ barmenę, kuri dirbdama minėtoje vieÅ¡o maitinimo įstaigoje 2018 m. kovo 13 d. 22.50 val. iÅ¡pilstė alkoholinius gėrimus ir juos pardavė. Bylos medžiaga įstatymo pažeidimų dėl sÄ lygos parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai nepatvirtina, to nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Visa ginčo esmė yra dėl to, kad parduoti iÅ¡pilstyti alkoholiniai gėrimai buvo nesuvartoti maitinimo įstaigoje, o iÅ¡ jos iÅ¡sineÅ¡ti pirkėjų, kas rodo tik tai, jog pardavėja barmenė neužtikrino antrosios sÄ lygos iÅ¡pildymo ir taip nesilaikė įstatymo.

6.3. Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios S. M. tvirtino, kad ji perspėjo A. B. ir G. G., jog jie alkoholinius gėrimus vartotų vietoje, jog neÅ¡ti alkoholinių gėrimų į laukÄ negalima. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jie pirko 6 butelius po 1 litrÄ alaus. Atėjo dviese, tačiau sakė, kad lauks draugų, todėl jų perkamas alkoholinio gėrimo kiekis jai nesukėlė įtarimo, kad asmenys galėtų iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus. Teigė, jog klientai buvo pasodinti prie staliuko, kur jie laukė užsakytų gėrimų, jog toks jų elgesys leido jai manyti, kad alkoholinius gėrimus jie vartos vietoje. Matė, kaip jie pylėsi gėrimus į stiklines ir gėrė. Ji nematė, kaip vyriÅ¡kiai iÅ¡sinešė butelius iÅ¡ baro, o jei bÅ«tų mačiusi, tai bÅ«tų juos dar kartÄ Ä¯spėjusi.

6.4. Tačiau tiek savo paaiÅ¡kinimuose tiek ir duodami parodymus teisme A. B. ir G. G. paneigė S. M. parodymus, kad jie bare vartojo alkoholį, jog ji juos įspėjo, kad iÅ¡ baro draudžiama iÅ¡sineÅ¡ti alkoholį. Liudytojas A. B. tvirtino, kad į barÄ jis atvyko turėdamas tikslÄ Ä¯sigyti alkoholinius gėrimus ir juos iÅ¡sineÅ¡ti, jog vietoje alkoholio nevartojo. Pirko 6 litrus alaus, kuriuos jam iÅ¡ baro iÅ¡sineÅ¡ti padėjo jo draugas G. G.. Taip pat liudytojas patvirtino, kad baro darbuotoja jo neklausė, kodėl jis perka tokį kiekį alaus ir nepamena, jog darbuotoja bÅ«tų įspėjusi juos, kad negalima alkoholio iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro. Liudytojas G. G. patvirtino A. B. nurodytas aplinkybes, jog A. B. norėjo nusipirkti alaus ir jis vežė jį iki baro. Bare jie nusipirko alkoholio, susimokėjo ir atsisėdo prie staliuko palaukti, kol baro darbuotoja atneÅ¡ jiems alkoholį. Kai atnešė alkoholį, A. B. paprašė padėti paimti visus „bambaliukus“ ir jie išėjo į automobilį. Taip pat liudytojas patvirtino, kad baro darbuotoja jų neklausė ar jie vartos alkoholį vietoje, ar ketina iÅ¡sineÅ¡ti, dėl įstatymo, draudžiančio iÅ¡sineÅ¡ti alkoholį iÅ¡ baro, jų ji neperspėjo. Teisme apklaustas liudytojas L. P. teigė, kad matė, kaip A. B. ir G. G. įėjo į barÄ ir po 5–10 minučių iÅ¡ jo išėjo, vienas iÅ¡ jų nešėsi du butelius, kitas – 4 butelius. Liudytojas L. P. teisme apklausiamas tvirtino, kad A. B. ir G. G. iÅ¡sineÅ¡tuose buteliuose buvo putos, joms nusistovėjus, buteliai bÅ«na ne pilni, o Å¡iuo atveju alus buvo suputojęs, vadinasi alus buvo neseniai įpiltas į butelius.

6.5. Atsižvelgęs į Å¡iuos R. M., liudytojų paaiÅ¡kinimus, byloje esančias nuotraukas bei kitÄ medžiagÄ , apygardos teismas mano, kad pardavėja barmenė pardavusi gana didelį alkoholinių gėrimų kiekį vienam asmeniui, kuriuos iÅ¡pilstė į Å¡eÅ¡is plastikinius butelius po vienÄ litrÄ , neįspėdama, kad alkoholiniai gėrimai turi bÅ«ti vartojami Å¡ioje maitinimo įstaigoje, leido pirkėjams nevaržomai, nepatyrus jokių keblumų nusipirktus alkoholinius gėrimus, supilstytus į gana patogias plastikines taras, iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro. Å iuo atveju ir buvo tuo pasinaudota, A. B. ir G. G. įsigytų alkoholinių gėrimų nevartojo barui priklausančiose patalpose, o juos iÅ¡sinešė iÅ¡ baro bei buvo patikrinti pareigÅ«nų. Å iuo aspektu įstatymo imperatyvumas pažeistas neužtikrinus įsigyto iÅ¡pilstyto alkoholio vartojimo vietoje.

6.6. Pažymėtina, kad barmenės funkcijos yra pardavimas ir klientų aptarnavimas, tačiau esant įstatymo ribojimams nustatytu laiku, turi bÅ«ti imtasi ir priemonių, jog nebÅ«tų padaryti pažeidimai, kas Å¡iuo atveju nebuvo tinkamai atlikta. Vien tik sudarymas sÄ lygų, jog bÅ«tų įstaigoje įrengti staliukai, keliolika baro kėdžių, įspėjamieji užraÅ¡ai dėl įstatyme numatyto draudimo iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus, sudarius galimybę draudimus matyti ir ant plastikinės taros, į kuriÄ iÅ¡pilstomi alkoholiniai gėrimai, Å¡iuo atveju nebuvo efektingos. Be to, kaip nurodė pati S. M., jei mato, kad klientai nori iÅ¡sineÅ¡ti gėrimus, pasako apie tai apsaugos darbuotojui, kad juos sulaikytų, tačiau Å¡ių veiksmų ji taip pat nesiėmė.

6.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. M. nestebėjo ir nepakankamai kontroliavo klientus, jog jie iÅ¡ baro neiÅ¡sineÅ¡tų alkoholinių gėrimų, nesiėmė atitinkamų pastangų to neleisti, imantis teisėtų priemonių ir jokiu bÅ«du ne prievartos. Todėl esant nustatytam įstatymo iÅ¡imtį sudarančios sÄ lygos pažeidimui, visuma byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina S. M. kaltę, jos supratimÄ , kad yra galimybė iÅ¡sineÅ¡ti pilstomus alkoholinius gėrimus. Taigi, ne tik nusižengimo objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvioji S. M. padaryto nusižengimo sudėties pusė yra įrodyta ir patvirtinta.

6.8. Apibendrinant tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Institucijos pareigÅ«nas, taip pat R. M. skundÄ nagrinėjęs apylinkės teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus pagrindžiančius administracinį kaltinimÄ S. M., t. y. jog ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytÄ draudimÄ . Kovojant su alkoholio vartojimu ir priėmus įstatymo leidėjui Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, jose numatytus apribojimus bei Å¡ių apribojimų kontekste iÅ¡lygas, kurios savo imperatyvumu įpareigoja jų laikytis itin atidžiai, teismas vertina, kad toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiÅ¡kinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti Å¡ių teisės normų saugomas vartotojų teises bei bÅ«tinumÄ užtikrinti tokį produktÄ pardavinėjančiam subjektui laikytis aukÅ¡tesnių atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, kad nebÅ«tų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, o pasirinktos prevencinės priemonės turi bÅ«ti tokios, jog dėl jų efektyvumo nekiltų abejonių.

6.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau pažymima, jog precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas. Tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, tai yra, į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms. Å iuo atveju vien ta aplinkybė, jog minimoje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės, dėl tokio paties nusižengimo, klausimas nereiÅ¡kia, kad faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos ar labai panaÅ¡ios.

7. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas S. M. taip pat suraÅ¡ytas ir dėl to, jog ji dirbdama barmene-padavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam A. B. ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , kur numatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. IÅ¡analizavus bylos duomenis, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad S. M. nepagrįstai nubausta už tai, jog ji pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam (nustatytas 2,42 promilės girtumas) A. B. ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

7.1. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeidžiamas Å¡is Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl Å«kio subjektas, turintis licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrÄ laisvę pasirinkti, kokiais bÅ«dais vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymas nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų bÅ«ti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus.

7.2. Pasisakydamas dėl nagrinėjamos situacijos, apygardos teismas pažymi, kad pardavėjai, Å¡iuo atveju S. M., nėra nustatyta pareiga tikrinti asmens, perkančio alkoholinius gėrimus, girtumo. Ji gali, o, žinodama apie įstatymo nustatytÄ draudimÄ parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, ir privalo tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidÄ , kad Å¡is yra neblaivus.

7.3. Å iuo atveju, remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiu pačios S. M. paaiÅ¡kinimu, jog kažkokių girtumo požymių nepastebėjo, vyriÅ¡kis normaliai kalbėjo, elgėsi, nesvirduliavo, liudytojo G. G. parodymais, kuris patvirtino S. M. nurodytas aplinkybes, kad A. B. buvo vartojęs alkoholio, tačiau elgėsi normaliai, negriuvinėjo, neatrodė neblaivus, liudytojo R. P. paaiÅ¡kinimais, jog iÅ¡ pažiÅ«ros A. B. jam neatrodė neblaivus, darytina iÅ¡vada, kad S. M. iÅ¡ A. B. elgesio negalėjo suprasti, jog jis yra akivaizdžiai neblaivus. Nors policijos pareigÅ«nai teigė, kad iÅ¡ baro išėjęs A. B. jiems atrodė neblaivus, buvo atsipalaidavęs, ne tokia judesių koordinacija, A. B. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas, tačiau vertinant Å¡ias aplinkybes galima daryti tik prielaidÄ dėl S. M. nepakankamo atidumo aptariamo draudimo taikymo prasme. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. alkoholį pirko bare, kuriam yra iÅ¡duota licencija mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, o baras yra tokia vieta, į kurį asmenys ateina iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų.

7.4. Taigi nesurinkus pakankamai neabejotinų įrodymų, kad S. M. turėjo ir galėjo suprasti, kad alkoholinius gėrimus parduoda neblaiviam asmeniui, darytina iÅ¡vada, kad S. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ ir jos veiksmuose nėra ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

7.5. Esant Å¡ioms teismo iÅ¡vadoms, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad S. M. pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam (nustatytas 2,42 promilės girtumas) A. B., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

8. S. M. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu pagal abu jai inkriminuotus pažeidimus buvo nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas pripažindamas, kad S. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo ir Å¡ioje dalyje kaltinimÄ jai panaikina, tačiau įvertinęs nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, jog S. M. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu už ANK 168 straipsnio 1 dalyje padarytÄ pažeidimÄ dėl neužtikrinimo, kad parduotas alkoholis bÅ«tų vartojamas vietoje, paskirta 25 Eur bauda yra teisinga, proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti ir S. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies bei panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 nutarimo dalį, kuria pripažinta, kad S. M. pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam (nustatytas 2,42 promilės girtumas) A. B., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ .

KitÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2018 m. gegužės 16 nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama

Teisėjas Gražvydas Poškus