8be3d535-0fa7-442a-bae0-bd98e5fc6315 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-2408-561/2013                                                                                           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2013-9                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.,74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjui K.

Å . (K. Å .), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                     n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas K. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2012-09-24 buvo etapuotas iÅ¡ Ukmergės areÅ¡tinės į KalėjimÄ .

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo grubiai pažeidinėjamos jo teisės, nes jis buvo kalinamas perpildytose kamerose. Pabrėžė, kad nebuvo pakankamai vietos daiktams sudėti, tvyrojo nemalonus kvapas. Pabrėžė, kad kreipėsi į Kalėjimo administracijÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus atsižvelgta nebuvo. Pažymėjo, kad bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ . Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti pilnai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į KalėjimÄ atvyko 2012-09-26.

Atsakovė teismui pateikė pareiškėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2012-09-26 iki 2013-02-07.Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Pabrėžė, kad kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, atsakovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos K. Å . atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (LR CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas LR CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 str. 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. LR CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-02-04 ( b. l. 6–7).

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘. Pagal normos 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Byloje nėra ginčo dėl Kalėjimo atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 5–6) apie                 pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-02-07.

Pateikti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nurodyto laikotarpio (2012-09-26 – 2013-02-07) K. Å . 103 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto.Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis LR CK 6.271 str. 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2013-02-07 kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagal LR CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti LR CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta LR CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodo tik vienÄ esminį nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , vertinant byloje nustatytas aplinkybes, taikytinų teisės aktų bei suformuotos LVAT praktikos kontekste, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, pažeidimo trukmę (103 kalinimo dienos), taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1000 Lt; vidutinis darbo užmokestis – 2171 Lt), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 800 Lt.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo K. Å . skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 800 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (LR CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo K. Å . (K. Å .) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. Å . (K. Å .) 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo K.

Å . (K. Å .) skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.          Teisėjas                                                                  ArÅ«nas Kaminskas