Legislator Case Law & Legislation
8be2efda-c9c4-4b85-8a48-1568b323bad8 AI generated

8be2efda-c9c4-4b85-8a48-1568b323bad8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8be2efda-c9c4-4b85-8a48-1568b323bad8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Modus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AS ,,Reverta“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Modus“, A.

Legislator headnote

AI generated

8be2efda-c9c4-4b85-8a48-1568b323bad8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nepateikus tokių pažymų atsakovas turėtų prievolę iÅ¡ ieÅ¡kovui mokamų sumų iÅ¡skaičiuoti pelno mokestį Lietuvos Respublikoje ir atitinkamai ieÅ¡kovas Latvijos Respublikoje turėtų dar kartÄ sumokėti tokį mokestį pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Taigi susidarytų tokia situacija, kai atsakovas mokėtų visas ieÅ¡kovui priklausančias sumas, tačiau ieÅ¡kovas visų sumų negautų ir tai sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovui reikÅ¡ti papildomas pretenzijas atsakovui dėl nepilnai iÅ¡mokėtų sumų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-784/2014                                  Procesinio sprendimo kategorija: 35.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Donato Å erno ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Modus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AS ,,Reverta“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Modus“, A.

K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.  Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              2006 m. birželio 6 d. tarp pradinio kreditoriaus AB ,,Parex bankas“ ir atsakovo UAB ,,Modus“ buvo sudaryta kreditavimo (overdrafto) sutartis su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 217 391 EUR atsinaujinantis kreditas apyvartinėms lėšoms. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas atsakovų R.

K. ir A. K. laidavimu. Atsakovui UAB ,,Modus“ netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, AB ,,Parex bankas“ jÄ nutraukė. Pagal 2010 m. liepos 31 d. Kreditų portfelio perleidimo sutartį kreditorius AB ,,Parex bankas“ perleido visas savo reikalavimo teises iÅ¡ Kreditavimo sutarties ieÅ¡kovui Latvijos įmonei AS ,,Parex banka“ (nuo 2012 m. gegužės 10 d. pavadinimas pakeistas į AS ,,Reverta“). 2011 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB ,,Modus“ sudarė susitarimÄ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį grÄ Å¾inimo (toliau – ir Susitarimas).

Atsakovui UAB ,,Modus“ nevykdant įsipareigojimų pagal SusitarimÄ , ieÅ¡kovas nuo 2012 m. gruodžio 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai jį nutraukė. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo UAB ,,Modus“ neįvykdyti įsipareigojimai ieÅ¡kovui sudaro 152 238,06 EUR. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB ,,Modus“, R. K. ir A. K. priteisti 152 238,06 EUR skolÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsakovas UAB ,,Modus“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad yra sustabdęs savo mokėjimo prievolių pagal SusitarimÄ vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovas, bÅ«damas užsienio subjektas, nepateikė rezidavimo vietÄ patvirtinančios pažymos, kuri reikalinga tam, kad atsakovas galėtų tinkamai paskaičiuoti pelno mokestį nuo ieÅ¡kovui mokamų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – ieÅ¡kovui AS ,,Reverta“ solidariai iÅ¡ atsakovų UAB ,,Modus“, A. K. ir R. K. priteisė 152 238,06 EUR skolÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ UAB ,,Modus“ siejo paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovas UAB ,,Modus“ nei įstatymo nustatyta tvarka Susitarimo nutraukimo, nei praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo dydžio neginčijo, sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ pagrindinio skolininko UAB ,,Modus“ ir laiduotojų A.

K. ir R. K. solidariai priteisti 152 238,06 EUR skolÄ (CK 6.874 str. 1 d., 6.81 str.). Teismas nurodė atsakovo UAB ,,Modus“ argumentÄ , kad ieÅ¡kovui nepateikus rezidavimo vietos pažymos, atsakovas turėjo pagrindÄ sustabdyti prievolių pagal SusitarimÄ vykdymÄ , vertinantis kritiÅ¡kai. Juolab kad, pasak teismo, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad mokėjimo prievolę bÅ«tų sustabdęs iki Susitarimo nutraukimo. Teismas nurodė sutinkantis su atsakovo argumentu, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ieÅ¡kovas turėjo nurodytus duomenis pateikti atsakovui.

Tačiau, teismo vertinimu, tokių duomenų nepateikimas negalėjo daryti įtakos Susitarimo, kurio sÄ lygas ieÅ¡kovas buvo įvykdęs, vykdymui. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad minėtų pažymų pateikimas nebuvo ieÅ¡kovo prievolė, numatyta Susitarime. Todėl, teismo nuomone, atsakovas nagrinėjamu atveju negalėjo naudotis CK 6.46, 6.58 ar 6.207 straipsniuose numatytomis teisėmis sustabdyti prievolės vykdymÄ pagal SusitarimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Modus“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, neatsižvelgė į tai, kad pats ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo prievoles ir įsipareigojimus. 2010 m. liepos 31 d. kreditų portfelio perleidimo sutarties pagrindu atsakovo kreditoriumi tapo Latvijos Respublikos juridinis asmuo – AB ,,Parex banka“. Ta aplinkybė, kad atsakovas savo prievoles turėjo ir turi vykdyti užsienio subjektui lemia mokestinę specifikÄ , kuri turi bÅ«ti tinkamai įvertinta. Jeigu Lietuvos Å«kio subjektas moka palÅ«kanas ne Lietuvos Respublikoje įregistruotam vienetui, pagal Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dvigubo apmokestinimo iÅ¡vengimo sutartį pajamas gaunantis užsienio subjektas turi pateikti rezidavimo vietÄ patvirtinančiÄ pažymÄ , kuri yra bÅ«tina tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta dvigubo apmokestinimo.

Nepateikus tokių pažymų atsakovas turėtų prievolę iÅ¡ ieÅ¡kovui mokamų sumų iÅ¡skaičiuoti pelno mokestį Lietuvos Respublikoje ir atitinkamai ieÅ¡kovas Latvijos Respublikoje turėtų dar kartÄ sumokėti tokį mokestį pagal Latvijos Respublikos teisės aktus. Taigi susidarytų tokia situacija, kai atsakovas mokėtų visas ieÅ¡kovui priklausančias sumas, tačiau ieÅ¡kovas visų sumų negautų ir tai sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovui reikÅ¡ti papildomas pretenzijas atsakovui dėl nepilnai iÅ¡mokėtų sumų.

Atsakovas ne kartÄ buvo prašęs ieÅ¡kovo pateikti Å¡ias pažymas; tai patvirtina 2013 m. vasario 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. elektroniniai laiÅ¡kai. Be to, atsakovas yra prašęs pateikti ir kitus dokumentus, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių dokumentų nepateikė. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas nevykdo savo prievolių atsakovo atžvilgiu ir atsakovui nesudaro sÄ lygų tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo prievoles. Atsakovas objektyviai negalėjo ir negali prisiimti rizikos ir pažeisdamas teisės aktų reikalavimus mokėti ieÅ¡kovui.

Dėl to atsakovas, vadovaudamasis CK 6.46, 6.58, 6.207 straipsniuose įtvirtinta teise, sustabdė prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir SusitarimÄ vykdymÄ , ieÅ¡kovo atžvilgiu ir prievolių nevykdė ir nevykdys tol, kol ieÅ¡kovas neiÅ¡duos rezidavimo vietÄ patvirtinančių pažymų.

2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus nurodė, kad sustabdė savo prievolių pagal SusitarimÄ vykdymÄ , nes ieÅ¡kovas neįvykdė savo prievolės pateikti atsakovui savo rezidavimo vietÄ patvirtinančių pažymų. Tačiau teismas skundžiame sprendime tik nurodė, kad tokį apelianto argumentÄ vertina kritiÅ¡kai ir ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Toks teismo pasisakymas vertintinas kaip nemotyvuotas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AS ,,Reverta“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė prievolės vykdymÄ atsakovui sustabdęs iki vienaÅ¡aliÅ¡ko Susitarimo nutraukimo. 2011 m. lapkričio 25 d. susitarimÄ apeliantas pasirašė jau su naujuoju kreditoriumi – Latvijos įmone AS ,,Reverta“. Susitarimo sÄ lygose nėra nustatyta kreditoriaus pareiga pateikti rezidavimo vietÄ patvirtinančias pažymas. Susitarime aiÅ¡kiai nurodytas pradelstų įsipareigojimų dydis, įvardintos aiÅ¡kaus dydžio įmokos ir jų mokėjimo tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad Susitarimo galiojimo metu Å¡alims buvo žinoma ir aiÅ¡kiai suprantama įsipareigojimų vykdymo tvarka. Apelianto analizuojamos prielaidos dėl dvigubo apmokestinimo problematikos niekaip nepateisina apelianto sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kreditoriaus pareigos pateikti rezidavimo pažymÄ nėra numatyta nei Susitarime, nei tiesiogiai įtvirtinta teisės aktuose, todėl jos nepateikimas negali bÅ«ti laikomas esmine sÄ lyga atsakovo įsipareigojimų vykdymo sustabdymui. Iki Susitarimo nutraukimo apeliantas ieÅ¡kovo oficialiai neprašė pateikti minimÄ rezidavimo pažymÄ , taip pat nėra informavęs apie prievolės vykdymo sustabdymÄ CK 6.46, 6.58 ar 6.207 straipsnių pagrindais.

Susitarimo vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas yra atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo rezultatas. Be to, 2013 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovas pateikė apeliantui pateikė Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos pažymÄ dėl AS ,,Reverta“ įregistravimo ir rezidavimo, tačiau apeliantas skolinių įsipareigojimų vis tiek neįvykdo. Skirtingai nei teigia apeliantas, teismo sprendimas yra pakankami motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais, kiek tai buvo reikalinga nagrinėjamu atveju. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.             Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).Kaip minėta, 2011 m. lapkričio 25 d. tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl skolos pagal nutrauktÄ Kredito sutartį grÄ Å¾inimo, pagal kurį apeliantas UAB ,,Modus“ įsipareigojo padengti pradelstus įsipareigojimus ieÅ¡kovui Susitarime numatytais terminais ir tvarka (1 t., b. l. 16-19).

Apeliantas mokėjimų pagal Susitarime numatytÄ grafikÄ nevykdė, todėl ieÅ¡kovas SusitarimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė nuo 2012 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 13). Apeliantas neginčijo, kad jis nevykdė mokėjimo prievolės pagal SusitarimÄ , byloje taip pat nėra ginčo dėl likusios pagal SusitarimÄ mokėti sumos, kuri buvo priteista skundžiamu teismo sprendimu. Apelianto gynybinė pozicija grindžiama tuo, kad jis, vadovaudamasis CK 6.46, 6.58, 6.207 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, sustabdė savo mokėjimo prievolės vykdymÄ , kadangi ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos pateikti rezidavimo vietÄ patvirtinančios pažymos, reikalingos siekiant iÅ¡vengti dvigubo apmokestinimo.

Apelianto teigimu, jam sustabdžius mokėjimo prievolę, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieÅ¡kovo nurodytÄ Â Ä¯siskolinimÄ . Visų pirma, kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti motyvai nesudarė pagrindo sustabdyti mokėjimo prievolės. Pagal minėtÄ 2011 m. lapkričio 25 d. susitarimÄ atsakovas įsipareigojo mokėti 5 790 EUR dydžio sumÄ kredito dengimui ir 10 proc. sutartines palÅ«kanas nuo Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos (Sutarties 2.1.2 p.). Kaip nurodo pats apeliantas, Å¡iuo atveju dvigubo apmokestinimo klausimas yra susijęs tik su ieÅ¡kovui, kaip užsienio subjektui, apelianto mokamomis palÅ«kanomis pagal SusitarimÄ (Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 3 d. 2 p., 4 str. 4 d. 1 p., 37 str.;

Lietuvos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo 11 str. 1 d.; 21 str.). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir paties apelianto 2012 m. rugsėjo 12 d. el. laiÅ¡kas, skirtas ieÅ¡kovui, kuriame nurodoma, kad jei Lietuvos Å«kio subjektas moka palÅ«kanas ne Lietuvos Respublikoje įregistruotam vienetui, tai pajamas gaunantis užsienio subjektas turi pateikti rezidavimo vietÄ patvirtinančiÄ pažymÄ (1 t., b. l. 184). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų praneÅ¡imų/įspėjimų dėl susidariusių įsiskolinimų matyti, kad atsakovo turimos mokėti palÅ«kanos pagal SusitarimÄ , lyginant su negrÄ Å¾into kredito sumomis, buvo labai nedidelės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, turi bÅ«ti panaudotas protingai ir sÄ Å¾iningai, neperžengiant savigynos ribų (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-413/2009). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad apelianto įrodinėjamas prievolių vykdymo sustabdymas negali bÅ«ti laikomas teisėta savigynos panaudojimo priemone, nes yra neproporcingas kitos Å¡alies (ieÅ¡kovo) atžvilgiu (CPK 185 str.).Kita vertus, kyla pagrįstų abejonių, ar apeliantas apskritai buvo sustabdęs savo prievolės vykdymÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ apie prievolės vykdymo sustabdymÄ . 2012 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ apie įsiskolinimÄ (1 t., b. l. 15), atsakydamas į šį raÅ¡tÄ Ä¯siskolinimo pagal SusitarimÄ padengimÄ atsakovas siejo galimybe gauti refinansavimÄ iÅ¡ kito banko (1 t., b. l. 14).

Aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu, apeliantas nurodė tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. Kartu pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2013 m. rugpjūčio 26 d. pažymÄ dėl ieÅ¡kovo AS ,,Reverta“ rezidavimo (2 t., b. l. 31), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo ieÅ¡kovui bÅ«tų atlikęs bent dalį mokėjimų. Apeliaciniu skundu taip pat įrodinėjama, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su prievolės vykdymo sustabdymu.

Su tokiais argumentais kolegija nesutinka. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovo atsikirtimai dėl prievolių vykdymo sustabdymo buvo įvertinti – teismas nurodė, kad rezidavimo pažymos pateikimas nebuvo ieÅ¡kovo pareiga, kildinama iÅ¡ Susitarimo, be to, atsakovas, nepateikė įrodymų, kad prievolę bÅ«tų sustabdęs iki Susitarimo nutraukimo, todėl atsakovo argumentus dėl teisės stabdyti mokėjimo prievolę atmetė. Remiantis iÅ¡dėstytu, pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteisiamas 9 256 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 23-24; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB ,,Modus“, į. k. 132274964, valstybei 9 256 Lt (devynis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio.

TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Donatas Šernas Vigintas Višinskis