Legislator Case Law & Legislation
8be11f1b-10c6-495c-8ddb-9ce36d6debd3 AI generated

8be11f1b-10c6-495c-8ddb-9ce36d6debd3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8be11f1b-10c6-495c-8ddb-9ce36d6debd3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2A-3134-450/2012Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7.; 44.2.4.2.; 124.4.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Legislator headnote

AI generated

8be11f1b-10c6-495c-8ddb-9ce36d6debd3 · Vilniaus apygardos teismas: prievolė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovei J. K.-K. jos patirtas 4962 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas bei paskyrė atsakovui V. B. 1000 Lt baudÄ valstybės naudai. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Å¡alys susituokė 2001-07-17 Arkikatedroje Bazilikoje, jų santuoka apskaityta 2001-07-17 Vilniaus miesto CMS (įraÅ¡o Nr. 1395). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 Å¡alių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2005-08-12 atsakovė su T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2A-3134-450/2012Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7.; 44.2.4.2.; 124.4.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Vilnius               Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. K.-K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinis studijų fondas (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė                   PareiÅ¡kėjai V. B. ir J. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nutraukti jų santuokÄ [santuokos liudijimo įraÅ¡o Nr. 1395] bendru Å¡alių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.        Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. sprendimu nutraukė V. B. ir J. B. santuokÄ bei patvirtino Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.         IÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo V.

B. praÅ¡ymÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 11 d. nutartimi atnaujino civilinį procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir nustatė, kad V. B. ir J. K. santuoka iÅ¡iro dėl J. K. kaltės. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4000 Lt neturtinės žalos bei nurodė, kad likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

            Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas V. B. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės; priteisti jam iÅ¡ atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o turto padalijimo klausimÄ palikti nepakeistÄ kaip Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2-4 punktuose; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4542,41 Lt piniginę kompensacijÄ už sutuoktinių santuokos metu sumokėtus 9084,43 Lt lizingo bendrovei už automobilį; pripažinti, kad pagal kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui atsako solidariai abi Å¡alys.

Nurodė, kad Å¡alių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė, sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nesÄ Å¾ininga, nes tuo metu laukėsi vaiko nuo kito vyro, ieÅ¡kovas to nežinojo. Žinodamas faktinę aplinkybę apie atsakovės neÅ¡tumÄ , jis bÅ«tų pateikęs teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalinimo kitokiu bÅ«du, nei buvo susitarta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

Nurodė, kad Å¡alys ieÅ¡kovo vardu iÅ¡ Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo 2001-04-17 ir 2002-06-04 paėmė dvi paskolas po 4500 Lt, kurias panaudojo Å¡eimos reikmėms. Å io kreditorinio įsipareigojimo grÄ Å¾inimo klausimo Å¡alys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neiÅ¡sprendė, susitarė gražiuoju bendrai grÄ Å¾inti, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovė J. K.-K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad, nutraukiant santuokÄ , ieÅ¡kovas apie jos nėštumÄ Å¾inojo, ji pati jam pranešė, ieÅ¡kovui tai nebuvo nemalonus įvykis, o atvirkščiai, jis atsakovę guodė, palaikė.

Be to, teismo 2005-03-29 posėdyje atsakovės nėštumas buvo matomas plika akimi. Pažymėjo, kas jos nėštumas nebuvo santuokos iÅ¡irimo priežastis, o tik pasekmė. Pirmasis norÄ nutraukti santuokÄ pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas dar 2004 m. liepÄ . Kai 2004 m. ji iÅ¡vyko dirbti į TunisÄ , ieÅ¡kovas niekada jos neaplankė, nors turėjo galimybes. Atsakovė siuntė ieÅ¡kovui pinigus, iÅ¡ kurių jis darė visas nurodytas įmokas. IeÅ¡kovas netgi naudojosi jos gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje, dvejus santuokinio gyvenimo metus niekur nedirbo, mokėsi, buvo iÅ¡laikomas atsakovės. Tuo tarpu paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovas sudarė 2001-04-07, t.y. iki santuokos sudarymo, todėl Å¡i prievolė yra jo asmeninė.

Kadangi jokių naujų aplinkybių nepaaiÅ¡kėjo, o atsakovė Tunise sudarė naujÄ santuokÄ , kuri Lietuvoje įregistruota 2009-04-02, todėl procesas neatnaujintinas.Atsakovė J.-K.-K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, kuris inicijavo santuokos nutraukimÄ ir jį spartino. Tuo labiau pats ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas su grupioke D. G., su kuria linksminosi už atsakovės pinigus, niekur nedirbo. Atsakovė visÄ santuokinį gyvenimÄ dirbo, iÅ¡laikė ieÅ¡kovÄ .

Atsakovė, gavusi ieÅ¡kovo laiÅ¡kÄ apie jausmų atÅ¡alimÄ ir raginimus skirtis, patyrė Å¡okÄ , nes pasitikėjo ieÅ¡kovu. Jei atsakovė bÅ«tų žinojusi apie ieÅ¡kovo savanaudiÅ¡kumÄ , jam pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nebÅ«tų sutikusi nutraukti santuokos bendru sutikimu, todėl Å¡iuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, priteisti jai 7000 Lt neturtinę žalÄ . Kadangi ieÅ¡kovas suklaidino teismÄ , teigdamas, kad nežino atsakovės adreso, nors jis turėjo pakankamai informacijos ir galimybių praneÅ¡ti atsakovei apie teismo procesÄ , suteikti jai galimybę gintis, tačiau tikėjosi palankaus teismo sprendimo ir to nedarė.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovui paskirti 20000 Lt baudÄ atsakovės naudai už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovas V. B. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, pažymėdamas, kad, nutraukiant santuokÄ , apie atsakovės nėštumÄ nieko nežinojo, atsakovė jo neinformavo, jam nebuvo aiÅ¡ku, kad atsakovė yra nėščia, galėjo tik įtarti apie neiÅ¡tikimybę. Skyrybas inicijavo ieÅ¡kovas, nes atsakovė buvo iÅ¡vykusi su kitu vyru į NidÄ , ja negalėjo pasitikėti.

Atsakovė nepatyrė jokios depresijos ar moralinės nuoskaudos, pati puikiai susitvarkė gyvenimÄ . Nurodė, kad D. G. nepažįsta, o jo kurse buvo daug merginų.                        II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 dalyje dėl santuokos nutraukimo, nurodant, kad ieÅ¡kovo V.

B. ir atsakovės J. K.-K. santuoka panaikinama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir, panaikinus santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , ieÅ¡kovui paliekama pavardė B., atsakovei – B. (dabartinė pareiÅ¡kėjos pavardė K. – K.); Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 dėl sutarties dėl pasekmių patvirtinimo dalyje palikta nepakeista, nurodant, kad teismas tvirtina ne sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį; nustatė, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas - Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) pagal 2001-04-17 paskolos sutartį Nr. 01010079 su visais jos papildymais ir pakeitimais yra asmeninė ieÅ¡kovo V.

B. prievolė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B. atsakovei J. K.-K. jos patirtas 4962 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas bei paskyrė atsakovui V. B. 1000 Lt baudÄ valstybės naudai. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Å¡alys susituokė 2001-07-17 Arkikatedroje Bazilikoje, jų santuoka apskaityta 2001-07-17 Vilniaus miesto CMS (įraÅ¡o Nr. 1395). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 Å¡alių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2005-08-12 atsakovė su T.

K. susilaukė dukters G. K., kuri buvo pradėta Å¡alims dar nenutraukus santuokos. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartimi bylos procesas jau buvo atnaujintas, nutartis nepakeista ir nepanaikinta, galiojanti, teismas nurodė, kad atsakovės iÅ¡keltÄ klausimÄ dėl proceso atnaujinimo nebesprendžia ir nagrinėja atnaujintÄ bylÄ iÅ¡ naujo. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas pažymėjo, kad bažnytinė santuoka negali bÅ«ti nutraukta valstybės teisme, tačiau gali bÅ«ti panaikintas jos apskaitos civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡as, kurio panaikinimas sukelia tas pačias civilines teisines pasekmes kaip ir civilinės santuokos nutraukimas.

Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigÄ bÅ«ti lojaliais, vienas kitÄ gerbti, moraliai bei materialiai remti, dėl ko bendras Å¡alių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, santuokos apskaitos įraÅ¡as naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo pačiu keistina 2005-03-29 sprendimo dalis dėl sutuoktinių pavardžių, nurodant, kad panaikinus santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjui paliekama pavardė B., pareiÅ¡kėjai – B.

Pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu, todėl Å¡iuo atveju neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iÅ¡irimo klausimai nesprendžiami. Atitinkamai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 dėl sutarties dėl pasekmių patvirtinimo dalyje paliekamas nepakeistas, tik nurodytina, kad teismas tvirtina ne pareiÅ¡kėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, santuokos iÅ¡irimo ir jos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pobÅ«dis (bendru sutarimu ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės) negali bÅ«ti laikomi esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima bÅ«tų keisti teismo sprendimÄ dėl sutuoktinių turto pasidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006). Taigi, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ieÅ¡kovui už atsakovei atitekusį didesnės vertės turtÄ yra atmestinas, kaip nenagrinėtinas, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl pasekmių, yra įgijusi res judicata galiÄ , t.y. galutinė ir nekeičiama.

Vienok teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui Valstybiniam studijų fondui teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimu nebuvo iÅ¡spręsti, todėl 2005 m. kovo 29 d. sprendimas papildytinas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimu. Atsižvelgdamas į kreditoriaus paaiÅ¡kinimus apie paskolos specifikÄ ir sietinumÄ su asmeniu, paskolos pobÅ«dį ir paskirtį, sutarties sudarymo datÄ [2001-04-17], t.y. sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paskolos sutartis su kreditoriumi buvo sudaryta Å¡eimos interesais, aplinkybę, kad paskola buvo tikslinė, teismas konstatavo, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui pagal 2001-04-17 paskolos sutartį Nr. 01010079 su visais jos papildymais ir pakeitimais yra asmeninė ieÅ¡kovo prievolė.

Spręsdamas atsakovės praÅ¡ymÄ paskirti ieÅ¡kovui 20000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teismas nurodė, kad, atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kovui buvo žinomas atsakovės adresas, ieÅ¡kovas apie atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ neinformavo teismo, neinformavo ir atsakovės apie atnaujintÄ procesÄ , civilinės bylos nagrinėjimÄ teisme. Teismas laikė nustatytu, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , todėl, įvertinus ieÅ¡kovo draudžiamÄ sias pajamas, ieÅ¡kovui skiriama 1000 Lt ir valstybės naudai priteisiama bauda.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė įrodymų apie jos patirtus nuostolius nepateikė, tačiau pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias Å¡iuo konkrečiu atveju teismas laikė jos patirtais nuostoliais dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Patenkinus ieÅ¡kinį 20 proc., prieÅ¡ieÅ¡kinį 27 proc., nustačius atsakovo piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis, teismas konstatavo, kad iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui nepriteistina jokia dalis jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. B. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovui paskirta 1000 Lt bauda už piktnaudžiavimÄ procesu, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 4962 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei tenkinti visiÅ¡kai patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas Å¡iais argumentais:          1.

Esant aplinkybėms, kad atsakovė jau ilgÄ laikÄ iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos buvo palikusi ieÅ¡kovÄ ir iÅ¡vykusi dirbti neva Å¡eimos labui, negalima laikyti, kad santuoka iÅ¡iro ne dėl atsakovės kaltės, o ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovės mėginimas įrodyti, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas su kažkokia D. G. akivaizdžiai nepagrįstas. IeÅ¡kovas tokio asmens nepažįsta ir santuokos su atsakove metu neturėjo kokių intymių santykių su kitomis moterimis. Atsakovei neįrodžius ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto, o tik pateikus ieÅ¡kovo elektroninius laiÅ¡kus, raÅ¡ytus atsakovei tuomet, kai ieÅ¡kovas buvo apimtas nusivylimo, jog atsakovė jį paliko vienÄ patį Lietuvoje, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ir atsakovas.

Teismas nepagrįstai nepaneigė motyvuojamojoje dalyje liudytojų - atsakovės motinos bei atsakovės draugės A. B. parodymų, kurios artimai susijusios su atsakove. Å ių liudytojų parodymai yra antriniai, t.y. sekantys iÅ¡ pačios atsakovės, kuri siekia iÅ¡vengti teisinės atsakomybės ir jai nepalankių teisinių padarinių, paaiÅ¡kinimų. Taigi pirmosios instancijos teismas santuokos iÅ¡irimo klausimu netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius rodymus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieÅ¡kovÄ paliko ir iÅ¡vyko į TunisÄ , nors tam nebuvo jokio realaus pagrindo, nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos, neuždirbo daugiau pajamų Å¡eimai.

         2. Tuo atveju, kai santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta ne bendru sutikimu, o dėl sutuoktinio kaltės, turi atsirasti pagrindas teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys nenukrypo nuo turto ir prievolių lygių dalių padalijimo principo. Jeigu nukrypo, kokios yra tikrosios tokio susitarimo priežastys, ar jos pagrįstos. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Å ioje dalyje teismas procesinį sprendimÄ Â grindė kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, tačiau teismo cituotos bylos faktinės aplinkybės bei joje nagrinėti teisės taikymo klausimai nėra tapatÅ«s ar labai panašūs į nagrinėjamos bylos aplinkybes bei keliamus klausimus, todėl rėmėsi netinkamu teisminiu precedentu.

Taigi iÅ¡ esmės nespręsdamas santuokinio turto perdalijimo bei prievolių perskirstymo klausimo, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė santuokos metu buvo neiÅ¡tikima ieÅ¡kovui ir nuslėpė nėštumo faktÄ bei siekė, panaudodama apgaulę, kuo greičiau nutraukti santuokinius teisinius santykius su ieÅ¡kovu jai palankiausiu bÅ«du bei sÄ lygomis ir taip iÅ¡vengti jai neigiamų teisinių padarinių atsiradimo. SÄ Å¾ininga ir teisi santuokinė Å¡alis negali atsidurti prastesnėje padėtyje nei ta, kuri, jį palikusi, slėpė nėštumÄ , apgaulės bÅ«du įtikino sutuoktinį kuo greičiau nutraukti santuokinius ryÅ¡ius.

Pastebėtina ir tai, kad teismas nusprendė nenagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 4.542,41 Lt  kompensacijos  priteisimo, tačiau bÅ«tent atnaujinus procesÄ turi bÅ«ti pakartotinai sprendžiama byla.          3. IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti, kad Å¡alių civilinė atsakomybė pagal 2001-04-17 ir 2002-06-04 paskolos sutartis su Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondu yra solidari, tačiau teismas sprendime pasisakė tik dėl 2001-04-17 paskolos sutarties, tačiau iÅ¡vis nenagrinėjo reikalavimo dėl iÅ¡ 2002-06-04 paskolos sutarties atsiradusių prievolių.

Å alių santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruota 2001-07-17, kas reiÅ¡kia, kad 2002-06-04 paskolos sutartis sudaryta Å¡alims esant santuokoje ir iÅ¡ jos atsirandančios prievolės yra bendros, t.y. Å¡alių civilinė atsakomybė solidari. Tuo labiau, kad ir lėšos pagal Å¡iÄ sutartį buvo naudojamos tik Å¡eimos poreikių tenkinimui. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino itin svarbios aplinkybės, kad Å¡alys nuo 2000 metų rudens vedė bendrÄ Å«kį ir kartu gyveno Vilniaus mieste, o ieÅ¡kovo 2001-04-17 sudaryta pirmoji paskolos sutartis taip pat buvo panaudota bendriems faktinės Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Juo labiau, kad lėšos ir buvo imtos santuokos sudarymo Å¡ventei bei povestuvinei kelionei į IspanijÄ finansuoti, o pinigai gauti jau po to, kai Å¡alys oficialiai pareiÅ¡kė norÄ tuoktis. Teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo ir neanalizavo, o nepagrįstai nukrypo nuo CK 3.123 str. įtvirtinto lygių dalių principo.        4. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėjo ir dėl jo pagrįstumo nepasisakė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paliko Å¡eimÄ ir ja visiÅ¡kai nesirÅ«pino, o iÅ¡vykusi neva dirbti dėl Å¡eimos interesų į užsienį buvo neiÅ¡tikima ir nuo kito vyro susilaukė vaiko, galima spręsti, jog dėl akivaizdaus neiÅ¡tikimybės fakto paaiÅ¡kėjimo ieÅ¡kovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , vyriÅ¡kos savigarbos pažeminimÄ (neturtinę žalÄ ).

Apie Å¡ias neigiamas pasekmės sužinojo gana nemažas asmenų ratas, o ieÅ¡kovas turėjo ginčyti tėvystę. Sutuoktiniui toks pažeminimas yra labai skaudus, akivaizdus ir iÅ¡liekantis visÄ gyvenimÄ . Atsakovės sukurti nepatogumai juntami ateityje yra dideli dar ir dėl to, jog santuokÄ su atsakove ieÅ¡kovas sudarė bažnytine tvarka, o nutraukus jÄ užkertama galimybė ieÅ¡kovui, uoliam katalikui, sudaryti kitÄ santuokÄ su mylima moterimi bažnytine tvarka. Atsakovės nesÄ Å¾iningas elgesys jį privertė patikėti, jog jis taip pat yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nors jis visÄ santuokinį gyvenimÄ tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, buvo iÅ¡tikimas atsakovei.

Anksčiau nurodytos aplinkybės, taip pat tyčiniai nesÄ Å¾iningi ir net brutalÅ«s atsakovės veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.           5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesu bei paskyrė jam baudÄ . Pirma, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-116-6/2011, kurioje nurodytomis faktinėmis aplinkybės vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nesprendė klausimo dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesu, netaikė ieÅ¡kovui jokių sankcijų.

Antra, apie civilinės bylos Nr. 2A-116-56/2011 nagrinėjimÄ ieÅ¡kovas nebuvo informuotas nei jo darbo vietos, nei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, daugiau kaip po trejų metų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, priėmęs atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ adresu, kuriuo ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti surastas. Tai reiÅ¡kia, kad pats ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡klausytas ir buvo pažeista jo teisė į teisingÄ procesÄ apeliacinės instancijos teisme.

Trečia, ieÅ¡kovas viso proceso metu elgėsi sÄ Å¾iningai. Proceso Å¡alis neturi procesinės pareigos surasti kitÄ Å¡alį, o turi tik imtis priemonių padėti teismui užtikrinti, kad abi Å¡alys bÅ«tų iÅ¡klausytos. Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi nurodyti jam žinomÄ tos Å¡alies (paskutinės) gyvenamosios vietos adresÄ . IeÅ¡kovas tÄ ir padarė, paduodamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Jis nurodė jam žinomÄ J. B. paskutinį gyvenamosios vietos adresÄ , paskutinį darbovietės adresÄ .

Duomenų apie ieÅ¡kovės, kuri, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovas neturėjo. Be to, ieÅ¡kovas nurodė teismui ir atsakovei kitame procese atstovavusio advokato padėjėjo duomenis ir net prašė paskirti jį atsakovės kuratoriumi. Visgi ieÅ¡kovui nesumokėjus už kuratoriaus paslaugas, apie procesÄ atsakovei savo lėšomis ieÅ¡kovas pranešė spaudoje. Tokie ieÅ¡kovo procesiniai veiksmai visiÅ¡kai atitiko atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartus, jie negali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi.          6.

Teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Kadangi teismas visiÅ¡kai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl ji negali bÅ«ti laikoma laimėjusia ginÄÄ net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas iÅ¡ dalies, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl naikintina ir ta teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 4962 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.        Atsakovė J. K.-K. su apeliaciniu skundu nesutiko, praÅ¡ydama jį atmesti bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas tiek praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , tiek ieÅ¡kinyje nurodė, kad laiko atsakovę kalta dėl jos neiÅ¡tikimybės, tuo tarpu apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo kitÄ aplinkybę, neva atsakovė J. K. – K. paliko ieÅ¡kovÄ . Taigi apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl pastaroji ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyta nauja aplinkybė yra nenagrinėtina. IeÅ¡kovas meluoja teismui ir apie tai, kad atsakovė, grįžusi iÅ¡ Tuniso, tapo nėščia nuo kito vyro, ir, panaudodama apgaulę, įtikinėjo ieÅ¡kovÄ , kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir nebėra prasmės joje gyventi, kad santuokÄ bÅ«tina nutraukti bendru sutarimu, o ieÅ¡kovas kaip vyras turi prisiimti didesnę į finansinę naÅ¡tÄ .

Å ios aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl iÅ¡eina už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti. PrieÅ¡ingai, skyrybas inicijavo ieÅ¡kovas 2004 m. liepos mėn., paskambinęs atsakovei ir pareiÅ¡kęs, kad jo jausmai atÅ¡alo ir daugiau jiems ne pakeliui. BÅ«tent ieÅ¡kovas parengė santuokos nutraukimo bendru sutarimu dokumentus ir atsiuntė juos atsakovei, kuriuos Å¡i ir pasirašė. Atsakovė jokių finansinių ar kitokių sÄ lygų neinicijavo, sutartis buvo pasiraÅ¡yta tokia, kokiÄ jai pateikė ieÅ¡kovas.

Atsakovės nėštumas nereiÅ¡kė jos neiÅ¡tikimybės ir nebuvo santuokos iÅ¡irimo priežastis, o tik pasekmė. IeÅ¡kovo sprendimÄ pirmam inicijuoti santuokos nutraukimÄ lėmė jo meilė grupiokei D. G., su kuria dar nenutrÅ«kus jų santuokai jis susitikinėjo, linksminosi Å ventojoje už atsakovės pinigus. Todėl atsakovės nėštumas ieÅ¡kovui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokios emocinės depresijos, dvasinio sukrėtimo ar vyriÅ¡kos savigarbos pažeminimo. Apie atsakovės nėštumÄ ieÅ¡kovas sužinojo dar 2005 m. vasario mėnesį ir tai nebuvo jam joks nemalonus įvykis, kas patvirtina, kad atsakovė nėra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už lizinguojamÄ automobilį priteisimo nepagrįstas, nes atsakovė nuolat siuntė jam pinigus ir iÅ¡ jų jis mokėjo už automobilį, naudojosi jos darbo užmokesčiu gaunamu Lietuvoje ir net gyveno iÅ¡ atsakovės pinigų. Be to, automobilio padalijimo klausimas nutraukiant santuokÄ bendru sutarimu buvo iÅ¡spręstas, jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ieÅ¡kovas nenurodė, todėl procesas negali bÅ«ti atnaujintas dėl Å¡io turto padalijimo.

Tas pat pasakytina ir apie įsipareigojimus Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondui, nes Å¡ie įsipareigojimai ieÅ¡kovui buvo žinomi, nutraukiant santuokÄ bendru sutarimu. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad pinigus naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o pripažinti Å¡iÄ skolÄ solidaria dar ir dėl to, kad ne iÅ¡ Å¡ios paskolos buvo mokėta už vestuves ir povestuvinę kelionę. Atsakovė vestuvėms buvo paėmusi 5 000 Lt paskolÄ iÅ¡ AB SEB banko, o povestuvinę kelionę į PrahÄ jai padovanojo Čekų avialinijos kaip gerai darbuotojai.

Kelionė į IspanijÄ buvo 2003 metais ir buvo atsakovei kaip paskola duota West Exprese, nes atsakovė ten dirbo, už jÄ mokėjo dalimis ir buvo iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ atlyginimo.            Trečiasis asmuo Valstybinis studijų fondas nesutiko su apeliacinio skundo dalimi, kuri susijusi su jo, kaip kreditoriaus, interesais ir prašė teismo nepripažinti V. B. įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Nr. 01010079 (pakeitimas Nr.

1) solidariÄ ja prievole. Nurodė, kad valstybės paskolos studentams yra specifinės paskolos, kurių suteikimas yra iÅ¡imtinai siejamas su paskolos gavėjo asmeniu. Valstybės paskolos studentams yra nepaveldimos, taip pat yra nustatytos specifinės, iÅ¡imtinai su paskolos gavėju siejamos, paskolų suteikimo ir grÄ Å¾inimo sÄ lygos, numatytos tam tikros paskolų teikimo lengvatos, paskolų grÄ Å¾inimo termino atidėjimo bei atleidimo nuo paskolos grÄ Å¾inimo galimybės. Padalijus įsipareigojimÄ pagal valstybės paskolos sutartį, atsirastų teisinis neaiÅ¡kumas, kokiomis normomis vadovautis vykdant paskolos sutartį.

Be to, nors pagal valstybės paskolų sutartis gautų lėšų panaudojimas nėra reglamentuotas, tačiau jau pats Å¡ių paskolų tikslas bei aukščiau iÅ¡dėstyti specifiniai Å¡ių paskolų aspektai patvirtina teisės akto leidėjo ketinimÄ sudaryti studentams sÄ lygas studijuoti bei užtikrinti jų studijų metu atsiradusius ir su studijomis susijusius poreikius. Tai, kad paskolos gavėjas panaudojo jo studijoms skirtas lėšas vestuvių Å¡ventei ar povestuvinei kelionei, visiÅ¡kai nesusijusioms su studijomis, organizuoti, nepaneigia jo asmeninės prievolės grÄ Å¾inti Fondui specifinėmis sÄ lygomis ir su specifiniu ieÅ¡kovo statusu, jam esant studentu, suteiktÄ paskolÄ .IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčiųPagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo suprantama, kaip vieno iÅ¡ sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Ä®gyvendindami Å¡eimos teises ir vykdydami Å¡eimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sÄ Å¾iningai (CK 3.5 str.).

Vadovaujantis LR CK 3.27 str. 1 d. sutuoktiniai turi vienas kitÄ remti materialiai bei moraliai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktiniai turi bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, todėl bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiÅ«riu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu, gali bÅ«ti laikomas santuokos iÅ¡irimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo bei atsakovės atsiliepimo į apeliacinę skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apklaustų liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo kaltos abi Å¡alys. Pažymėtina, kad Å¡alių mėtymasis kaltinimais vienas kito atžvilgiu bei nurodytos aplinkybės, t.y. kad iki atsakovei iÅ¡vykstant į TunisÄ , ji su kitu vyru vyko į NidÄ , o atsakovės buvimo užsienyje metu ieÅ¡kovas laikÄ leisdavo su grupioke, nebuvo tinkamai įrodytos [LR CPK 178 – 179 str.].

Vienok Å¡ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad dar galiojant Å¡alių santuokai, ieÅ¡kovė tapo nėščia nuo kito vyro. IÅ¡ kitos pusės, pastarasis faktas pats savaime nepaneigia ieÅ¡kovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad dar iki atsakovės nėštumo ieÅ¡kovas pranešė sutuoktinei apie savo iÅ¡blėsusius jausmus jos atžvilgiu bei pirmasis pasiÅ«lė atsakovei nutraukti judviejų santuokÄ . Apie tai, kad iniciatyva dėl santuokos nutraukimo buvo iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, jis pats patvirtino 2012 m. kovo 29 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovės kaltę dėl iÅ¡irusios santuokos įrodo aplinkybė, jog atsakovė, neva iÅ¡vykdama dirbti į užsienį, jį paliko. Tokia ieÅ¡kovo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja jo paties paaiÅ¡kinimams, kurie buvo iÅ¡sakyti pirmosios instancijos teismo metu, t.y. 2007 m. spalio 4 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad „atsakovė iÅ¡vyko į TunisÄ tam, kad paremti Å¡eimÄ â€œ. Dar daugiau, elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp sutuoktinių metu, 2004 m. liepos 15 d. laiÅ¡ke ieÅ¡kovas prisipažino, kad jis pats skatino atsakovę iÅ¡vykti į užsienį dirbti.

Be aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neįrodė, kad tinkamai vykdė bei laikėsi sutuoktinio pareigų vienas kito atžvilgiu, buvo pakankamai lojalÅ«s vienas kitam, bandė taikytis vienas prie kito, prie esamų gyvenimo sÄ lygų. Å ių aplinkybių kontekste, pats faktas, kada ieÅ¡kovas sužinojo apie sutuoktinės neiÅ¡tikimybę bei jos nėštumÄ nuo kito vyro, nekeičia teismo sprendimo, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinių pareigas, vienas kito atžvilgiu.

Tiek apelianto, tiek atsakovės išsakyti argumentai bei teismui pateikta bylos medžiaga nesudaro pagrindo nustatyti kurios nors vienos šalies akivaizdžios kaltės, reikšmingai didesnės nei kitos šalies, todėl pripažintinos abi šalys kaltomis dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), todėl pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimoSpręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Å¡is reikalavimas atmestinas bei nenagrinėtinas, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl pasekmių, yra įgijusi res judicata galiÄ , t.y. galutinė ir nekeičiama. Tokie teismo motyvai yra iÅ¡ esmės nepagrįsti, padaryti netinkamai aiÅ¡kinant procesinės teisės normas.

Taigi nors galutiniu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimu nutraukta Å¡alių santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis [skundžiamu sprendimu Å¡i dalis pakeista, nurodant, jog naikinamas Å¡alių santuokos įraÅ¡as bei patvirtinama sutartis dėl Å¡alių santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių], o Å¡is sprendimas įsiteisėjo, tačiau, tenkinus ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinis procesas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje.

Nurodyta teismo nutartis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjo. Taigi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinus procesÄ , priimto teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimo prejudicinė ir įrodomoji galia pasibaigė (CPK 182 str. 2 p.). Atnaujinus bylos procesÄ , vadovaujantis LR CPK 370 str. 4 d. teismas turi bylÄ nagrinėti pakartotinai pagal bendrÄ sias LR CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 11 d. nutartimi atnaujino iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos procesÄ ir bylÄ atnaujino visa apimtimi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ iÅ¡ naujo nagrinėti bei vertinti, ar teismui pateiktos tvirtinti santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties sÄ lygos [Å¡alių pareiÅ¡kime buvo neteisingai nurodyta kaip santuokos nutraukimo pasekmių sutartis] yra teisėtos, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia sutuoktinių turtinių interesų [LR CK 3.53 str. 3 d.].

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. kovo 29 d. sprendimu patvirtino santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikino pasekmių sutartį tokiomis sÄ lygomis: pagal 2003-06-21 Faktoringo sutartį Nr.063431, kurios pagrindu įsigytas dulkių siurblys Philips FC 6842, prievolė sumokėti likusiÄ sumÄ pereina V. B., kuriam dulkių siurblys priklausys asmeninės nuosavybės teise; 2003-02-21 IÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 1030659, kurios iÅ¡pirkimo laikotarpis iki 2008-02-15, pagrindu įsigytas automobilis Hyundai Atos 1.0 LS, 2001 m., priklausys J.

B., kuriai lieka prievolė sumokėti likusiÄ sumÄ lizingo davėjui; sutuoktinių įsipareigojimai kreditoriui NORD/LB bankui už kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymÄ lieka solidari sutuoktinių atsakomybė; kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys sutarė pasidalinti bendru sutarimu ir pretenzijų dėl tokio turto padalinimo vienas kitam nereikÅ¡ti. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas neginčijo ir prašė palikti teismo patvirtintos sutarties sÄ lygas ir jos punktus dėl turto ir įsipareigojimų padalinimo bÅ«do, Å¡ioje dalyje reikalavimų bei ginčų nekėlė ir atsakovė, todėl nesant Å¡alių ginčo, taip pat nenustačius LR CK 3.54 str. 3 d. aplinkybių, teismas Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

ReikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti 4542,41 Lt kompensacijos už Å¡alių įsigytÄ ir atsakovei perleistÄ automobilį, ieÅ¡kovas rėmėsi argumentais, kad buvo nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo. IÅ¡ tiesų LR CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nukrypti nuo minėto bendro turto lygių dalių principo galima tik iÅ¡imtinais CK numatytais atvejais. Nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo Å¡alims priklausančio ir dalintino bendro turto lygių dalių principo.

Esant situacijai, kai vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ Â [LR CK 3.117 str. 3 d.]. Dalinant Å¡alių turtÄ , turto vertė turi bÅ«ti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. santuokos pasibaigimo dienÄ (CK 3.119 str.). Taigi buvę sutuoktiniai sutarė, kad faktoringo sutarties pagrindu Å¡alių įsigytas siurblys atitenka ieÅ¡kovui, pastarajam sutuoktiniui perimant prievolę sumokėti likusiÄ sumÄ finansuotojui, o atsakovei - automobilis Hyundai Atos, Å¡alių įsigytos pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, kartu perimant prievolinius [finansinius] įsipareigojimus pagal Å¡iÄ sutartį.

KitÄ kilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys sutarė pasidalinti bendru sutarimu [sutarties penktas punktas]. Bylos duomenys patvirtina, kad nurodytÄ turtÄ [siurblį ir automobilį] Å¡alys įsigijo jų santuokos metu, todėl galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įsigytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė [LR CK 3.87 str. 1 d.], o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios [LR CK 3.117 str.]. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad lizinguojamo siurblio bendra kaina [su mokėtinomis palÅ«kanomis] sudarė 1083,51 Lt, o automobilio kaina [su PVM], įskaitant mokėtinas palÅ«kanas, sutarties mokestį, sudarė 17.946,75 Lt.

Å alių santuokos pasibaigimo metu, teismui priimant 2005 m. kovo 29 d. sprendimÄ , bei atsižvelgiant į mokėjimų grafikus pagal sutartis, pagal faktoringo sutartį Å¡alys tyrėjo sumokėti 952,05 Lt įmokų, o pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį – 8926,12 Lt. Pažymėtina, kad byloje buvo pateiktas vien ieÅ¡kovo aktualiu laikotarpiu turimos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos atlikti mokėjimai bei jų suma nesutampa [mažesnė] su mokėjimų grafikuose Å¡alių atliktinais mokėjimais nustatytais laikotarpiais.

Atsižvelgiant į tai, bei nesant byloje duomenų, kad Å¡alys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, teismas, spręsdamas apie sutuoktinių iki santuokos pabaigos atliktus mokėjimus pagal nurodytas sutartis, vadovaujasi byloje esančiais mokėjimų grafikais. Kadangi santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties sÄ lygomis ieÅ¡kovui atiteko siurblys, kurio iÅ¡pirkta kaina turėjo siekti 952,05 Lt, o atsakovei atiteko automobilis, už kurį Å¡alys turėjo sumokėti bendrai 8926,12 Lt įmokų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovei teko ženkliai didesnė sutuoktinių bendro turto dalis, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę į kompensacijÄ dėl jam priteistos mažesnės turto vertės [LR CK 3.117 str. 3 d.].

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nebuvo paneigta prezumpcija, kad santuokos metu abiejų sutuoktinių įgytas turtas yra bendras ir sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis [LR CK 3.117 str.], todėl, atsižvelgiant į kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priskirtÄ turtÄ ir už jį iki santuokos pabaigos priskaičiuotus bei vykdytinus mokėjimus, ieÅ¡kovo naudai priteistina 3987,04 Lt kompensacijos iÅ¡ atsakovės [(8926,12:2)-(952,05:2)]. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės teiginiai, kad bÅ«tent ji iÅ¡laikė Å¡eimÄ bei iÅ¡ jos darbo užmokesčio buvo atliekami mokėjimai už lizinguojamÄ turtÄ , neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismo nustatyta, kad nors per pirmuosius santuokos metus ieÅ¡kovas nedirbo, tačiau gaudavo stipendijÄ [nuo 41 Lt iki 125 Lt]. Ä®sidarbinus 2001 m. balandžio 19 d., ieÅ¡kovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė apie 700 Lt sumÄ , nuo 2002 m. jis svyravo vidutiniÅ¡kai nuo 800 iki 850 Lt [atskaičius mokesčius]. Atsakovo finansinė situacija bei tuo pačiu darbinės pajamos ženkliai padidėjo 2003 m. antram pusmety, darbo užmokesčiui pakilus iki 1800 Lt [atskaičius mokesčius]. Atsakovė pradėjo dirbti dar 1998 m. kovo 12 d. ir dirbo visÄ santuokos su ieÅ¡kovu metu.

Nuo pradinio darbo užmokesčio 600 Lt sumai jis palaipsniui iki 2004 m. kovo mėn. pakilo vidutiniÅ¡kai iki 1500 Lt [atskaičius mokesčius]. Nuo to momento, kai atsakovė iÅ¡vyko dirbti į TunisÄ , tikslių duomenų apie jos darbinas pajams byloje nėra. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2001-07-01 iki 2005-03-31 patvirtina faktÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovas darydavo bankinius pavedimus lizingo bendrovėms tiek už įsigytÄ siurblį [166,85 Lt/mėn.], tiek ir už automobilį [257,71 Lt/mėn.], apmokėdavo už ryÅ¡io paslaugas, komunalinius mokesčius, tačiau reguliariai kiekvienÄ mėnesį atsakovė pervesdavo ieÅ¡kovui į sÄ skaitÄ vidutiniÅ¡kai 300-400 Lt sumÄ .

Tokiu bÅ«du atsakovės pervedamos įmokos ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės padengdavo mėnesinius lizingo mokėjimus pagal abi sutartis, tačiau bylos duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo bei abiejų sutuoktinių poreikių tenkinimo. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nuo 2004 m. atsakovės pervedamos ieÅ¡kovui sumos ženkliai pakilo, t.y. ieÅ¡kovui pervedamos sumos sudarė nuo 500 Lt iki 2310 Lt sumos. Faktines aplinkybes apie atsakovės siunčiamus pinigus, ieÅ¡kovas patvirtino ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais metu, 2004 m. liepos 21 d. laiÅ¡ke raÅ¡ydamas „tu pinigus siunti ir nemažus“.

Atsižvelgiant į Å¡alių santuokos galiojimo metu kiekvieno iÅ¡ sutuoktinio gaunamas darbines pajamas, akivaizdu, kad santuokos sudarymo metu bei jos pirmaisiais metais bÅ«tent ieÅ¡kovei teko didesnė Å¡eimos iÅ¡laikymo naÅ¡ta, tačiau vadovaujantis LR CK 3.27 str. 1 d. sutuoktiniai turi pareigÄ vienas kitÄ remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atkreiptinas atsakovės dėmesys ir į tai, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų darbinės ar intelektualios veiklos [LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.].Dėl prievolių Valstybiniam studijų fondui [buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas]Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo prievolinių įsipareigojimų kreditoriui Valstybiniam studijų fondui.

Å ioje dalyje spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė bei teisingai įvertino Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visetÄ , t.y. paskolos specifikÄ ir sietinumÄ su asmeniu, paskolos pobÅ«dį ir paskirtį, sutarties sudarymo datÄ [2001-04-17], t.y. sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paskolos sutartis su kreditoriumi buvo sudaryta Å¡eimos interesais ir gauta paskola panaudota Å¡eimos interesams, aplinkybę, kad paskola buvo tikslinė.

Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui pagal 2001-04-17 paskolos sutartį Nr. 01010079 su visais jos papildymais ir pakeitimais yra asmeninė ieškovo prievolė. Konstatavus, kad tokia prievolė yra asmeninio pobūdžio ir tuo pačiu ieškovui neįrodžius prievolės solidarumo [nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu], pripažintina, kad teismo sprendimas ir šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys į jo klaidingai nurodomÄ faktinę aplinkybę, t.y. ieÅ¡kovo teigimu, teismas sprendime nenagrinėjo reikalavimo dėl iÅ¡ 2002-06-04 paskolos sutarties atsiradusių prievolių, tačiau taip ieÅ¡kovo įvardijama 2002-06-04 paskolos sutartis nebuvo savarankiÅ¡ka sutartis. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. balandžio 17 d. tarp V. B. ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis Nr.01010079, o 2002 m. birželio 4 d. pasiraÅ¡yta nurodytos paskolos sutarties pakeitimas Nr.1, kurios 5 p. buvo tiesiogiai nurodyta, kad Å¡is pakeitimas yra neatskiriama sutarties Nr.01010079 dalis.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamam sprendime nurodydamas, kad kreditoriniai įsipareigojimai Valstybiniam studijų fondui pagal 2001-04-17 paskolos sutartį Nr. 01010079 su visais jos papildymais ir pakeitimais yra asmeninė ieÅ¡kovo prievolė, klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.Dėl neturtinės žalos atlyginimoTeismui konstatavus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ bendru sutikimu [LR CK 3.61 str. 3 d.].

Kadangi Å¡iuo atveju buvo pripažinta, kad abu sutuoktiniai buvo kalti dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ir kito sutuoktinio atsakomybės. Atitinkamai teismas neturi teisinio pagrindo nė iÅ¡ vieno sutuoktinio priteisti kito iÅ¡ jų naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, pripažintina, kad apeliacinio skundo dalis, kuria reikalaujama panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįsta.Dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesu, baudos paskyrimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoLR CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Minimo straipsnio 2 d. numato teismo teisę, nustačius 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus ar tokiais veiksmais sÄ moningai siekiant sukelti kitai Å¡aliai žalÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas pasireiÅ¡kė tuo, kad, atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kovui buvo žinomas atsakovės adresas, tačiau ieÅ¡kovas apie atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ neinformavo teismo, neinformavo ir atsakovės apie atnaujintÄ procesÄ , civilinės bylos nagrinėjimÄ teisme. Pastarosios faktinės aplinkybės buvo nustatytos apeliacinės instancijos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas panaikintas LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. pagrindu dėl absoliutaus jo negaliojimo, t.y. apie bylos nagrinėjimÄ tinkamai nepraneÅ¡us atsakovei, o tokiu bÅ«du jai negalint įgyvendinti savo procesinių teisių.

Kadangi įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo konstatuotos faktinės aplinkybės apie netinkamÄ ieÅ¡kovo procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta nutartimi, pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti atitinkamas procesines sankcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo procesinis elgesys jokiu bÅ«du neatitiko taip ieÅ¡kovo deklaruojamo sÄ Å¾iningumo, o teismo sprendimu ieÅ¡kovui paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesu netgi per maža.

Pažymėtina, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimui nutrauki Å¡alių santuokÄ , ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡nagrinėtos bylos proceso atnaujinimo pateikė po beveik dviejų metų laikotarpio. Kaip esminį bylos atnaujinimo pagrindÄ ieÅ¡kovas nurodė aplinkybę, kad, ieÅ¡kovui nežinant, santuokos nutraukimo metu atsakovė laukėsi nuo kito vyro, tačiau tiek iÅ¡ liudytojų parodymų, tiek iÅ¡ bylos medžiagos teismas turi pagrindÄ manyti, kad nurodytu laikotarpiu Å¡i faktinė aplinkybė ieÅ¡kovui buvo žinoma.

Tuo pačiu ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Toks ieÅ¡kovo elgesys, kai po ilgio laikotarpio pareiÅ¡kiamas nepagrįstas [didžiÄ ja dalimi] ieÅ¡kinys, suponuoja teismo įsitikinimÄ , kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia finansiÅ¡kai „nubausti“ kitÄ sutuoktinį ar/ir materialiai pasipelnyti, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti toleruojamas.Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo iÅ¡ dalies pagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas dalyje keistinas, todėl pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas keistinas [LR CPK 93 str. 5 d.].

Pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė reiÅ¡kė du materialinius reikalavimus, t.y. Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės ir priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, teismui atmetus abu reikalavimus, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos. Atitinkamai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ , tačiau, nors ir tokį praÅ¡ymÄ pateikė, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai [sÄ skaitos, mokėjimų kvitai, pavedimų iÅ¡raÅ¡ai] apie jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos [LR CPK 98 str. 1 d.].

Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reiÅ¡kė 9542,41 Lt dydžio turtinius reikalavimus, iÅ¡ kurių buvo patenkinta 42 procentai, o ieÅ¡kovo reikalavimai Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės bei pripažinti, kad pagal kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui Valstybės studijų fondui atsako Å¡alys solidariai, atmesti. Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos sudarė bendrÄ 1185,26 Lt sumÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 428 Lt.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, į aplinkybes, kad ieÅ¡kovo procesinis elgesys buvo netinkamas, jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 200 Lt sumos [LR CPK 96 str. 5 d.]. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimÄ pakeisti dalyje ir teismo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti sekančiai:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 dalyje dėl santuokos nutraukimo nurodant, kad ieÅ¡kovo V.

B. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. K.-K. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos 2001-07-17 Arkikatedroje Bazilikoje ir apskaitytos 2001-07-17 Vilniaus miesto CMS (įraÅ¡o Nr. 1395), apskaitos Vilniaus miesto CMS įraÅ¡as Nr. 1395 panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir, panaikinus santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , ieÅ¡kovui paliekama pavardė B., atsakovei – B. (dabartinė pareiÅ¡kėjos pavardė K. – K., a.k. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-03419-55/2005 dėl sutarties dėl pasekmių patvirtinimo dalyje pakeisti, nurodant, kad teismas tvirtina ne sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį, ir priteisiant iÅ¡ atsakovės J.

K.-K. ieÅ¡kovo naudai 3987,04 Lt kompensacijos už jai tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį.Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui Valstybiniam studijų fondui (buvęs pavadinimas - Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) pagal 2001-04-17 paskolos sutartį Nr. 01010079 su visais jos papildymais ir pakeitimais yra asmeninė ieÅ¡kovo V. B. (duomenys neskelbtini) prievolė.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. K.-K. ieÅ¡kovo naudai 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Paskirti atsakovui V.

B. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt baudÄ valstybės naudai.“ Teisėjai                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                    Asta Radzevičienė                                                                                               Alma Urbanavičienė