8be04b6c-fd17-4e3a-934e-8da265a13a6d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-1814-592/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21366-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant pareiškėjai A. M.,

suinteresuotam asmeniui V. M.,

pareiškėjos A. M. ir suinteresuoto asmens V. M. atstovei advokatei Renatai Janušytei,

suinteresuotų asmenų L. L., A. M., O. M., L. M. atstovui advokatui Gžegoš Sakson,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, L. L., A. M., O. M., L. M., J. L., V. M..

Teismas

nustatė:

1. PareiÅ¡kėja A. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgyjamÄ jÄ senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ 8 kv. m, 18 kub. m rÅ«sį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). PareiÅ¡kėja butÄ Ä¯gijo 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 pagrindu (toliau – ir Sutartis). Kartu su Butu pareiÅ¡kėja įgijo ir Buto priklausinį – rÅ«sį. Sutartimi pareiÅ¡kėjai buvo perduota rÅ«sio valdymo teisė. RÅ«sio valdymo teisės faktas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre. PareiÅ¡kėja kreipėsi į UAB „Geomilė“, kuri 2022 m. kovo 28 d. atliko rÅ«sio kadastrinius matavimus. Buvo nustatyti rÅ«sio matmenys – 8 kv. m, 18 kub. m, taip pat rÅ«sio vieta – žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

3. PareiÅ¡kėja du kartus kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ (rÅ«sį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti. VÄ® Registrų centras nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į 1951 m. pastatytÄ kiemo rÅ«sį.

4. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad rÅ«siu, kaip Buto priklausiniu, visÄ laikÄ disponavo pareiÅ¡kėja. Nuo rÅ«sio įsigijimo momento (1992 m. gegužės 18 d.) jis niekam kitam nepriklausė, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ . RÅ«sio valdymo teisės atsiradimo momentas skaičiuojamas nuo valdymo teisės įregistravimo VÄ® Registrų centre, t. y. nuo 1992 m. gegužės 18 d. PareiÅ¡kėja rÅ«sį valdė kaip savÄ , t. y. elgėsi kaip daikto savininkė, žinodama ir turėdama tikslÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę. RÅ«sio valdymo teisė nėra teisminio ar neteisminio ginčo objektas. Visi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, A. M., O. M., L. M., L. L., J. L.), kurie galėtų pretenduoti į rÅ«sį, jiems suteikta teise nepasinaudojo. RÅ«sys pareiÅ¡kėjos buvo valdomas atvirai, nepatraukiamai ir nėra apribojimų nustatyti nuosavybės teises į jį pagal įgyjamosios senaties faktÄ .

5. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju yra visos sÄ lygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du: pareiÅ¡kėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; duomenų apie tai, kad rÅ«sys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra; rÅ«sys Nekilnojamo turto registre įregistruotas pareiÅ¡kėjos vardu; pareiÅ¡kėja valdymo teisę į rÅ«sį įgijo teisėtu bÅ«du; pareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad niekas daugiau teisių į rÅ«sį, nei pareiÅ¡kėja, neturi; pareiÅ¡kėja visÄ valdymo laikÄ rÅ«sį valdė (valdo) kaip savo nuosavybę; nuo 1992 m. gegužės 18 d. rÅ«sio valdytoja yra pareiÅ¡kėja, todėl rÅ«sio nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų; pareiÅ¡kėja valdė rÅ«sį nepertraukiamai.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ . Nurodė, kad neprieÅ¡tarautų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymui, jeigu nebus nustatyti imperatyvÅ«s draudimai įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybes teises į pareiÅ¡kime nurodytÄ statinį, taip pat jeigu bus tenkintos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos.

7. Suinteresuotas asmuo valstybės VÄ® Turto bankas atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad VÄ® Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo dėl rÅ«sio kaip beÅ¡eimininkio turto perėmimo. Tuo atveju, jeigu teismas įsitikintų, kad yra visos įgyjamosios senaties instituto taikymo sÄ lygos, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus, jog pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o bylÄ spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodė, kad nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant sÄ lygų visumai. Teismui nustačius, kad egzistuoja visos sÄ lygos, bus galima pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Pažymėjo, kad rÅ«sys nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje.

9. Suinteresuoti asmenys A. M., O. M., L. M., L. L. atsiliepime prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (kartu su Lietuvos Respublika ir J. L.), o kartu ir Lietuvos valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkai. PareiÅ¡kėja jokių nuosavybės teisių nei į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalį, nei į jokius statinius (namÄ , butus ar kitas patalpas) Å¡iame sklype neturėjo ir neturi. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra visiÅ¡kai kitame žemės sklype negu jos teikiamame pareiÅ¡kime minimas „rÅ«sys“, į kurį ji siekia nuosavybės teisių įgijimo įgyjamÄ ja senatimi.

10. Suinteresuotų asmenų teigimu, nagrinėjamu atveju nėra (pareiÅ¡kėja neįrodo ir iÅ¡ jos pateiktų dokumentų negalima nustatyti) visų bÅ«tinų nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų. PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti, jog nuosavybės teisę į jos nurodomÄ â€žrÅ«sį“ ji įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du, tuo pačiu teigia, kad nuosavybės teisę į „rÅ«sį“ įgijo dar 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4-558 pagrindu kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip jo priklausinį. Taigi, pareiÅ¡kėja tuo pačiu metu teigia, kad ginčo „rÅ«sys“ jos buvo įgytas ir sandorio pagrindu, ir įgyjamosios senaties pagrindu, o tokia situacija akivaizdžiai negalima. Ä®gyjamosios senaties bÅ«du įgyjant nuosavybės teisę bÅ«tina, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų įgijęs objekto kitu teisiniu pagrindu, t. y. kad pats nebÅ«tų daikto savininkas, kad daiktas jam bÅ«tų svetimas, tuo tarpu pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo ir teikia įrodymus, teigdama, jog „rÅ«sys“ jos buvo nupirktas /privatizuotas kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

11. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai neįrodo ir galimÄ â€žrÅ«sio“, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), įgijimÄ pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nes: 1992 m. gegužės 18 d. sutartyje rÅ«sys nėra niekaip apibrėžtas (nenurodytas nei rÅ«sio plotas, nei tÅ«ris, nei buvimo vieta, nei jokie kiti identifikaciniai duomenys); pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad jos buto kadastrinių matavimų byloje bÅ«tų kokie nors duomenys apie rÅ«sį, kurie leistų jį identifikuoti, o pateikta UAB „Geomilė“ kadastrinių matavimų byla yra parengta tik 2022 m., ji nėra registruota Nekilnojamojo turto registre ir teisinės galios neturi; pats VÄ® Registrų centras savo sprendimuose nurodė, kad negalima įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į rÅ«sį, kadangi nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokiÄ nuosavybės teisę į jį, pateiktoje 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje minimas rÅ«sys yra neidentifikuotas. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje minimas rÅ«sys yra bÅ«tent tas rÅ«sys, kuris yra suinteresuotiems asmenims bei Lietuvos valstybei priklausančiame ir suinteresuotų asmenų nuomojamame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

12. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji visÄ laikÄ nuo savo buto įsigijimo (ar bent pastaruosius 10 metų) sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdė jos nurodomÄ â€žrÅ«sį“ ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kiti asmenys, įskaitant Lietuvos valstybę, turi ar gali turėti į jį kokias nors teises. Suinteresuotiems asmenims kartu su Lietuvos valstybe priklausantis žemės sklypas yra aptvertas tvora, todėl paÅ¡alinių asmenų patekimas į jį yra apribotas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pačios pareiÅ¡kėjos pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad suinteresuotų asmenų valdomÄ Å¾emės sklypÄ juosia iÅ¡ stulpų ir segmentinių dalių sudaryta tvora. Taigi, nėra aiÅ¡ku ir nelogiÅ¡ka, kaip jokių teisių į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neturintis asmuo gali apskirtai teisėtai patekti į svetimÄ Å¾emės sklypÄ ir valdyti bei naudotis kokiais nors jame esančiais objektais.

13. Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei Nekilnojamojo turto registre, nei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo ir/ar nuomos sutartyse, kurių pagrindu suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypo dalis ir/ar iÅ¡nuomojo sklypÄ , nėra jokių duomenų ir įrašų apie tai, kad Å¡iame žemės sklype apskritai bÅ«tų toks nekilnojamojo turto objektas kaip „rÅ«sys“. IÅ¡ esmės tokio objekto ir nėra. PareiÅ¡kėjos nurodomas „rÅ«sys“ iÅ¡ tikrųjų tėra iÅ¡kasta žemėje duobė (kartais uždengiama iÅ¡ virÅ¡aus), į kuriÄ metamos žalios atliekos, todėl kalbėti apie atskiro nekilnojamojo turto objekto, galinčio bÅ«ti nuosavybės teisės objektu, buvimÄ Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo. Suinteresuotiems asmenims priklausančiame ir faktiÅ¡kai valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir registruota jokių servitutų, kurie suteiktų teisę kitiems asmenims, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , naudotis vienokia ar kitokia žemės sklypo dalimi tiek patekimui į kokius nors galimus pastatus („rÅ«sį“), tiek apskritai.

14. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

15. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji su Å¡eima gyvena nuo 1958 m. PareiÅ¡kėjos Å¡eima butÄ gavo kartu su rÅ«siu, esančiu toliau nuo namų. Pradžioje virÅ¡ rÅ«sio buvo sandėliukas, tačiau jis buvo nugriautas. PareiÅ¡kėja rÅ«sį susiremontavo ir laikė jame anglis, bulves, morkas ir kt. RÅ«syje yra mediniai laiptai, kuriais galima patekti į rÅ«sį. Butas buvo privatizuotas kartu su rÅ«siu. PareiÅ¡kėja rÅ«siu naudojasi daugiau kaip 60 metų. Visus tuos metus kaimynai jokių pretenzijų dėl naudojimosi rÅ«siu neturėjo. PareiÅ¡kėja nuo pat 1958 m. iki tol, kol gyveno (duomenys neskelbtini) (apie tris metus (duomenys neskelbtini) negyvena), naudojosi rÅ«siu, laikė jame maisto produktus. PareiÅ¡kėja paskutinį kartÄ prie rÅ«sio buvo maždaug prieÅ¡ tris metus.

16. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. M. palaikė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį patenkinti. Suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos sÅ«nus. Nurodė, kad į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jo Å¡eima įsikėlė gyventi apie 1957-1958 m. Kai įsikėlė į butÄ , prie namo buvo rÅ«sys ir virÅ¡ jo sandėliukas. Sandėliuke jo Å¡eima laikė anglis. Vėliau sandėliukas buvo nugriautas. PareiÅ¡kėjo Å¡eima rÅ«sį sutvarkė. RÅ«syje buvo laikomi konservai, bulvės ir kt. Niekada niekas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl naudojimosi rÅ«siu. Apie 2007-2010 m. sklypas, kuriame yra rÅ«sys, buvo aptvertas tvora, ant rÅ«sio kaimynai užpylė žemių.

17. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų L. L., A. M., O. M., L. M. atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.

18. Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1974 m. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos nurodomas rÅ«sys yra kaupas, kuris buvo visÄ laikÄ nuo jos įsikėlimo į butÄ . Nurodė, kad niekada nematė, kad kažkas vaikščiotų į rÅ«sį, tvarkytų jį (nei pareiÅ¡kėja, nei jos sÅ«nus). Suinteresuotas asmuo nežino, kam tas rÅ«sys priklauso. Kažkada rÅ«sys buvo rakinamas. Namo, kuriame ji gyvena, gyventojai tuo rÅ«siu nesinaudojo. Apie 2008-2010 m. sklypas, kuriame yra rÅ«sys, buvo aptvertas tvora.

19. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu palaikė argumentus, nurodytus atsiliepime. Paaiškino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno nuo 1986 m., maždaug prieš 10 dešimt išsikėlė gyventi kitur, bet dažnai lankosi bute. Suinteresuotas asmuo nematė, kad pareiškėja būtų naudojusis rūsiu, jis buvo užrakintas. Suinteresuotas asmuo girdėjo, kad rūsys priklauso pareiškėjai. Rūsys buvo apskardintas. Tvora buvo pastatyta apie 2010 m.

20. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis visÄ gyvenimÄ gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja savo bute gyvena nuo 1956-1957 m. Kieme buvo rÅ«sys ir ant jo sandėliukas, kuris vėliau buvo nugriautas. Liudytojas matė, kad pareiÅ¡kėja naudojosi rÅ«siu, jame laikė kompotus. Apie 2010 m. sklypas buvo aptvertas tvora.

21. Teismo posėdyje liudytoja S. L. nurodė, kad buvo pareiÅ¡kėjos kaimynė, savo bute gyveno nuo 1955 m. iki 1994 m., o pareiÅ¡kėja atsikėlė į butÄ gyventi nuo 1956 m. PareiÅ¡kėja turėjo rÅ«sį su sandėliuku, vėliau sandėliukas buvo nugriaustas ir liko tik rÅ«sys. Sandėliuke buvo laikoma anglis. RÅ«syje pareiÅ¡kėja laikė agurkus, morkas ir kitas daržoves.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas

22. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

23. Ä®gyjamoji senatis yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), kuris nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis) ir esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms.

24. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti, kad jai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise priklauso rÅ«sys, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir RÅ«sys). PareiÅ¡kėjos teigimu, šį kiemo RÅ«sį ji valdo ir naudoja daugiau kaip 60 metų, t. y. nuo 1958 m. (kai įsikėlė gyventi į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: 1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teiktų pagrindÄ spręsti, kad nuosavybės teisę į RÅ«sį pareiÅ¡kėja bÅ«tų įgijusi vienu iÅ¡ įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų. Nors 1992 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad butas perkamas su rÅ«siu (atitinkama pastaba nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre), tačiau, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo suinteresuoti asmenys, Sutartyje rÅ«sys nėra niekaip apibrėžtas, t. y. nenurodytas nei rÅ«sio plotas, nei tÅ«ris, nei jo buvimo vieta, nei kiti duomenys. Byloje taip pat nėra ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų identifikuoti Sutartyje nurodytÄ rÅ«sį. Atitinkamos aplinkybės buvo konstatuotos ir VÄ® Registrų centro sprendimuose, kuriais buvo atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo RÅ«sį. Kartu pažymėtina, kad įgyjamosios senaties institutas ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti. Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja ginčo rÅ«sį bÅ«tų įgijusi Sutartimi, tai sudarytų savarankiÅ¡kÄ nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ , paneigiantį poreikį naudotis įgyjamosios senaties institutu.

27. Suinteresuoti asmenys valstybės VĮ Turto bankas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose pripažino, kad ginčo Rūsys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre Rūsys nėra įregistruotas.

28. PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo V. M. (pareiÅ¡kėjos sÅ«nus) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jie įsikėlė gyventi apie 1958 m. (vėliau, t. y. 1992 m., Butas buvo privatizuotas). Minėtų asmenų paaiÅ¡kinimais, įsikėlus į ButÄ , prie namo buvo ginčo RÅ«sys ir virÅ¡ jo sandėliukas (sandėliukas vėliau buvo nugriautas ir liko tik RÅ«sys). PareiÅ¡kėja ir jos sÅ«nus paaiÅ¡kino, kad jų Å¡eima RÅ«siu naudojosi nuo pat 1958 m. iki tol, kol gyveno (duomenys neskelbtini) (dėl sveikatos bÅ«klės pareiÅ¡kėja apie tris pastaruosius metus gyvena pas sÅ«nų (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėja ir jos sÅ«nus taip pat paaiÅ¡kino, kad RÅ«sį prižiÅ«rėjo, antžeminėje dalyje (sandėliuke) laikė anglis, o RÅ«syje – daržoves, maisto produktus. Jų teigimu, kaimynai matė, kad pareiÅ¡kėja naudojosi RÅ«siu, niekas pretenzijų dėl naudojimosi RÅ«siu niekada nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji buvo visÄ laikÄ Ä¯sitikinusi, kad RÅ«sys priklauso jai, valdė jį kaip savÄ . Teismo posėdžio metu liudytojai Liudytojai S. L. ir V. T. (pareiÅ¡kėjos kaimynai) patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, nurodydami, jog matė, kad pareiÅ¡kėja naudojosi RÅ«siu, laikė jame kompotus, agurkus, morkas ir kitas daržoves. Aptariamu atveju liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, byloje taip pat nenustatyta, kad liudytojai turėtų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais liudytojų parodymais.

29. Teismo vertinimu, dalyvaujančių byloje asmenų nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas, ant kurio yra Rūsys, 2007–2010 m. buvo aptvertas tvora, ir patekimas į jį yra apsunkintas, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų (nuo 1958 m.) faktiškai valdė Rūsį. Pareiškėjos teigimu, ji dėl sveikatos būklės (pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) metai) pastaruosius kelerius metus ir negalėjo naudotis rūsiu ir jį prižiūrėti.

30. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta suinteresuotų asmenų argumentus, kad ginčo RÅ«sys negali bÅ«ti laikomas nekilnojamojo turto objektu, ne tai tėra tik žemėje iÅ¡kasta duobė. Teismo vertinimu, Å¡iuos suinteresuotų asmenų argumentus paneigia byloje pateikta UAB „Geomilė“ 2022 m. balandžio 1 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Joje nurodyta, kad kiemo rÅ«sys yra adresu (duomenys neskelbtini); Å¡io statinio statybos pradžios metai – 1951 m., statybos pabaigos metai – 1951 m.; užstatytas plotas – 8 kv. m; jo paskirtis – pagalbinio Å«kio; jo unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini); žymėjimas plane – 4I0b; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja, suinteresuotas asmuo V. M. ir byloje liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad RÅ«sys turi laiptus, stogÄ , jame galima laikyti ir buvo laikomi įvairÅ«s daiktai. Taigi nors ginčo RÅ«sys Å¡iuo metu dar nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre, tai savaime nereiÅ¡kia, kad jis apskritai negalėtų bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiras nekilnojamojo turto objektas.

31. Nors suinteresuoti asmenys A. M., O. M., L. M. ir L. L. byloje akcentuoja, kad jie yra žemės sklypo, kuriame yra ginčo RÅ«sys, bendraturčiai (kartu su Lietuvos Respublika ir J. L.), tačiau byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys bÅ«tų reiÅ¡kę prieÅ¡taravimus dėl pareiÅ¡kėjos naudojimosi RÅ«siu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad patys suinteresuoti asmenys, kaip žemės sklypo bendraturčiai ir dalies žemės sklypo nuomininkai, bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijas į Å¡iame žemės sklype esantį RÅ«sį (prieÅ¡ingai, suinteresuoti asmenys nurodo nežinantys, kam priklauso Å¡is RÅ«sys). Nenustatyta ir tai, kad per visÄ pareiÅ¡kėjos RÅ«sio valdymo laikotarpį (nuo 1958 m.), byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys ar kiti asmenys bÅ«tų siekę įgyvendinti kokias nors teises į ginčo RÅ«sį.

32. Kartu pažymėtina ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuomininkė ar servituto turėtoja, savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja negali įgyti nuosavybės teisės į RÅ«sį įgyjamosios senaties pagrindu. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato reikalavimo, kad asmuo, įgyjamosios senaties pagrindu siekiantis įgyti nuosavybės teisę į statinį, turi turėti teises į žemės sklypÄ , kuriame yra statinys. Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į RÅ«sį, klausimas dėl žemės sklypo dalies, reikalingos RÅ«siui eksploatuoti, galės bÅ«ti sprendžiamas atskirai, pavyzdžiui, inicijuojant nuomos sutarties pasiraÅ¡ymÄ ar servituto nustatymÄ .

33. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡klausius dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja byloje įrodė aplinkybę, kad ji sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai RÅ«sį kaip savininkė valdė daugiau nei deÅ¡imt metų. Byloje nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygas, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja įgyjamÄ jÄ senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ 8 kv. m, 18 kub. m rÅ«sį, esantį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34. Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

35. Nors nagrinėjamu atveju dalis suinteresuotų asmenų turėjo prieÅ¡ingÄ nei pareiÅ¡kėjos interesÄ (prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti), tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja visas praÅ¡omas priteisti bylinėjimo iÅ¡laidas (50 Eur žyminį mokestį ir 1 200 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už pareiÅ¡kimo parengimÄ ir atstovavimÄ teisme) patyrė 2022 m. spalio 24 d., t. y. dar iki kreipimosi į teismÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas bÅ«tų patyrusi bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys sutinka su pareiÅ¡kimu, ar ne. Nurodytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmestinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinus, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Nustatyti, juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ kiemo rÅ«sį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris UAB „Geomilė“ 2022 m. balandžio 1 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 4I0b.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Igoris Kasimovas