2020-07-08 Nr. AB-13272-3-61-3-02907-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1224-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas, neįskaitant kamerose esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto. Sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės atitvertas tik 1,7 m sienele ir užuolaida, todėl atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas pareigūnų bei kitų kameroje esančių asmenų. Dėl to, kad nebuvo užtikrintas privatumas atliekant gamtinius reikalus, pareiškėjas jautė nuolatinę įtampą, baimę, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira ventiliacija.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis visą laiką Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių sukrėtimų, emocinę depresiją bei pažeminimą. Manė, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovo atstovas teigė, kad iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą matyti, jog visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus kameroje užimamų baldų plotą, kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai to nenumato. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui. Lukiškių TI-K teigė, kad pareiškėjo skunde minimi trūkumai ir kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Manė, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sąskaita, nes Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

8. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šis įsakymas nenumato, kad į 3,6 kv. m neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, vadovaudamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.) buvo šiose kamerose:

Nr. 112A, 116, 118, 121, 280, 293, 296, 299A, 334, 343, 383, 385. Pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. kovo 7 – 11 dienomis kameroje Nr. 343 buvo 2 asmenys. 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas išvyko į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) areštinę. 2018 m. kovo 16 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas 6,34 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. kovo 17 – 18 dienomis buvo kameroje Nr. 385 (plotas 6,79 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. kovo 19 – 25 dienomis buvo kameroje Nr. 293 (plotas 8,2 kv. m, 2 asmenys kameroje). 2018 m. kovo 26 – 27 dienomis kameroje Nr. 293 buvo vienas, o 2018 m. kovo 28 d.

– 2018 m. balandžio 9 d. toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys. 2018 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 293 kalėjo vienas, o 2018 m. balandžio 11 – 12 dienomis su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 13 – 27 dienomis toje pačioje kameroje Nr. 293 pareiškėjas kalėjo vienas, o 2018 m. balandžio 28 – 29 dienomis su dar kitu asmeniu. 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas 7,53 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. gegužės 1 d. – 2018 m. birželio12 d. kameroje Nr. 334 buvo kalinami 2 asmenys, o 2018 m. birželio 13 – 14 dienomis toje pačioje kameroje pareiškėjas kalėjo vienas. 2018 m. birželio 15 d.

– 2018 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 334 buvo kalinami du asmenys. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas 7,82 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. liepos 18 – 26 dienomis buvo kalinamas kameroje Nr. 299A (plotas 7, 45 kv. m, 2 asmenys kameroje). 2018 m. liepos 27 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. rugpjūčio 2 – 19 dienomis buvo kalinamas kameroje Nr. 296 (plotas 8,03 kv. m, 2 asmenys kameroje). 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 116 (plotas 7,49 kv. m, 2 asmenys kameroje). 2018 m. rugpjūčio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 383 (plotas 7,22 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 383 kalėjo 2 asmenys. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 2018 m. kovo 5–11 dienomis, 2018 m. kovo 16 – liepos 26 dienomis, 2018 m. rugpjūčio 1 – 22 dienomis, t. y. iš viso 162 paras. Pareiškėjas kamerose buvo vienas arba kartu su kitu asmeniu. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose tekdavo nuo 3,61 kv. m iki 8,2 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

10. Teismas taip pat nustatė, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7). Nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Todėl teismas sprendė, kad Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigūnų elgesio, atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio; iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėnesio pranešimo „Dėl A. S. skundo“ taip pat matyti, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, įrengti sanitarinio mazgo kabinas nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara.

Teismas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo nusiskundimą, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunkčiu, kuris nustato, jog kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 20 d.) 16.5 papunkčiu, kuris, be kita ko, nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, o sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 29 paras kamerose Nr. 112A, 118, 121, 280, 293, 334, 343, 385 buvo vienas (2018 m. kovo 5–6, 16–18, 26–27 dienomis, 2018 m. balandžio 10, 13–27, 30 dienomis, 2018 m. birželio 13–14 dienomis, 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d.), o likusias 133 paras buvo su kitu asmeniu.

Todėl teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tomis dienomis, kai jis kamerose kalėjo ne vienas. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 metro aukščio pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės juo naudotis atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas 133 paras buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sąlygomis.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su galimu pareigūnų netinkamu elgesiu, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio vertino kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimą, kad kameroje įrengtame sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, iš Lukiškių TI-K atsiliepimo nustatęs, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kamerose langai vėdinimui pritaikyti, o ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kurios 17 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, konstatavo, kad galiojantys teisės aktai nenustato, jog sanitarinio mazgo patalpoje turi būti įrengta atskira ventiliacijos sistema. Teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas nebuvo įrengtų atskirų sanitarinio mazgo kabinų. Sanitariniai mazgai įrengti kamerose ir atskirti 1,5 m aukščio pertvara, o kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Todėl teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos tokiu būdu, kuris yra tinkamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog langai kamerose, kuriose jis kalėjo, buvo netinkami vėdinimui, todėl jo teiginį, kad kameroje įrengtame sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos ir dėl to jam padarytas pažeidimas, atmetė.

14. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 133 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Todėl teismas sprendė, kad egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas, tačiau vertino, jog pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur.

III. 15. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu, prašo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai priteisiant jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lukiškių TI-K kiekvienoje kameroje sanitarinis mazgas yra vienodai atitvertas nuo likusios kameros dalies. Todėl likusias 29 paras iš 162 parų pareiškėjas taip pat kalėjo sąlygomis, kai buvo pažeista jo teisė pagal Konvencijos 8 straipsnį, nes kameros atskyrimas užuolaida nuo likusios kameros dalies neužtikrino pareiškėjui privatumo. Todėl pareiškėjas prašo pripažinti, kad likusias 29 dienas, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo pažeista jo teisė į privatumą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas nuolat jautė pažeminimą, diskomfortą, kad per stebėjimo langelį jį gali pamatyti pareigūnai ir pareigūnės. Pareiškėjas nuo 2018 m. kovo mėnesio iki šiol turi vartoti stiprius raminamuosius vaistus ir antidepresantus.

17. Pareiškėjas teigia, kad su kitu asmeniu jis kalėjo 133 paras. Vertina, kad net būdamas vienas kameroje jis turėjo visą parą gulėti lovoje, kadangi kameroje nebuvo laisvos vietos mankštai, pasivaikščiojimui, kamerose daug vietos užėmė baldai ir lova (lova – apie 2 kv. m, spinta – apie 1 kv. m, stalas bei kriauklė – 1,5 kv. m), dėl ko pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei depresiją.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Lukiškių TI-K nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Teigia, kad pagal teisinį reguliavimą, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K neturi akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą gali nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pažymi, kad TIĮET ir PĮĮET nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Taip pat pažymi, kad HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

20. Atsakovo atstovas paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, 386–395, 406–417, 418–426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Be to, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

21. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taigi šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

23. Lukiškių TI-K nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

24. Lukiškių TI-K teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 29 paras kamerose Nr. 112A, 118, 121, 280, 293, 334, 343, 385 buvo vienas, o likusias 133 paras su kitu asmeniu, todėl Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tomis dienomis, kai jis kamerose kalėjo ne vienas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, reikalauja pripažinti, kad ir tuomet, tai jis kalėjo vienas ši teisė buvo pažeista. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad apeliantas savo teiginius privalo įrodyti.

28. Iš apelianto argumentų seka, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų. Jo samprotavimai grindžiami bendro pobūdžio teiginiais. Teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad tomis dienomis, kai jis kalėjo vienas, jo teisė į privatumą buvo pažeista.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą ir dėl vietos kamerose trūkumo. Teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Lukiškių TI-K nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo subjektyvūs vertinimai apie ploto trūkumą nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

32. Abu apeliantai nesutinka su teismo priteista pareiškėjui suma. Dėl šių apeliacinių skundų argumentų teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 133 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus, todėl turi būti priteisiamas materialinis atlyginimas. Pareiškėjas tvirtina, kad jam turi būti priteista visa skunde nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis – 5 000 Eur.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suėmimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 400 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė