AS-525-744-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-744/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ir pareiškėjų Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atstovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ir pareiškėjų Z. S., A. P. ir E. R. atstovas R. J. skundu (b. l. 2−15) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti 2010 m. kovo 25 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimą Nr. 1-50-31 (Skundžiamas sprendimas) ir Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiojo plano sprendinius ginčo teritorijoje;

2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui;

3) įpareigoti Administracijos direktorių neteikti detaliojo plano sprendinių dėl automobilių parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriuje nustatymo tvirtinti Taryboje;

4) priteisti iš Administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjų naudai.

Nurodė, kad L. J. D., L. J., E. P., bei G. J. M. tėvas, iki okupacijos Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini)— (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje, nuosavybės teise valdė ginčo žemę. L. J., E. P., bei G. J. M. yra pretendentai, kuriems, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjai E. R. ir A. P. yra E. P. (mirusi) teisių perėmėjai, Z. S. − G. J. M. (mirusi), o R.

J. − L. J. (miręs) teisių perėmėjai. Įsiteisėjusiu 2003 m. sausio 22 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-007-01/2003 Administracija buvo įpareigota perduoti Panevėžio apskrities viršininko administracijai informaciją apie laisvus (neužstatytus) 1,25 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini)− (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijoje. Teismo sprendimas atitiko 1997 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 redakcija) patvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas, kad savivaldybė per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui turėjo pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą neužstatytą žemę nesuplanuotoje miesto teritorijoje.

Administracija nevykdė teismo sprendime ir Tvarkoje numatytų įpareigojimų ir detaliojo planavimo procedūras ginčo teritorijoje pradėjo tik 2012 metais. 2012 m. vasario 5 d. raštu Nr. 19-4.5.-38 Administracija informavo R. J., kad teritorijos detalusis planas yra rengiamas ir 2012 metų III ketvirtyje numatomas tvirtinti Taryboje. 2012m. birželio 18 d. R. J. raštu kreipėsi į detaliojo plano parengimo užsakovą Administracijos direktorių dėl viešai svarstomų detaliojo plano projekto sprendinių pakeitimo, nurodydamas, detaliojo plano patvirtinti sprendiniai, galimai pakeistų iki tol buvusį ginčo teritorijos teisinį statusą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto atžvilgiu, t. y. ginčo teritorija būtų priskirta valstybės išperkamai žemei.

Siekdami savo teisų užtikrinimo pareiškėjai Administracijos prašė ginčo teritorijoje prie formuojamų sprendinių numatytų automobilių saugyklai, nurodyti, jog tokia teritorija yra formuotina pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau 2012 m. liepos 18 d. Administracijos raštu Nr. 8A-1813-1865, buvo informuoti, kad sklypas suformuotas kaip numatyta Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiajame plane, patvirtintame Skundžiamu sprendimu. Pažymėjo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas jau įsiteisėjus minėtam Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimui, kuris neturėtų būti pagrindu teritorijos teisinio statuso pakeitimui, nes tuo metu automobilių saugyklos poreikis nebuvo fiksuotas, o nuo 2007 m. gegužės 31 d.

įsigaliojo Tarybos sprendimas Nr. l-4-7 „Dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus Panevėžio mieste nustatymo taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir Taisyklės), kuriuo trūkstamas automobilių pakavimo vietas leista išsipirkti iš savivaldybės Administracijos. Remdamiesi taisyklių I dalies 2.1.1 punktu, II dalies 6 punktu ir II dalies 9 punktu, pareiškėjai darė išvadą, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki šiol konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio ginčo teritorijai suformuota nėra. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjams žinoma, jog Administracija nuo 2002 m. balandžio 19 d. nevykdydama teisės aktų reikalavimų ir teismo sprendimo, vilkino atlikti procedūras numatytas Tvarkoje.

Dėl šios priežasties pareiškėjai patyrė žalą, nes ankstesniais Administracijos raštais pareiškėjams buvo suformuotas lūkestis, kad Atkūrimo įstatymas ir teismo sprendimas yra vykdomi, pareiškėjų nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos natūra. Tačiau dėl minėto netikrumo, vilkinimo atlikti veiksmus, kurie įstatymu konkrečiai priskirti atsakovui, pareiškėjai patyrė išgyvenimus, skausmą, jiems pablogėjo sveikata. Neturtinę žalą pareiškėjai įvertino 5 000 Lt. Kartu pažymėjo, kad rengiamo detaliojo plano sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų formavimo (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriuje prie ieškovų bendrosios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepagrįsti nes paminėti sklypai yra priskirti inžinierinės infrastruktūros teritorijoms, o pagal naudojimosi pobūdį − susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybai, todėl ši žemė taip pat gali būti pritaikyta automobilių parkavimui.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (b. l. 55−57) nutarė: priimti nagrinėjimui šiuos pareiškėjų skundo reikalavimus: 1) įpareigoti Administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į buvusio savininko L. J. valdytą žemę atkūrimui; 2) panaikinti Tarybos Skundžiamą sprendimą ir Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiojo plano sprendinius, susijusius su schemoje nurodyta ginčo teritorija. Atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus įpareigojimo neteikti teritorijos prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių.

Dėl priimtų nagrinėti skundo reikalavimų teismas sprendime pažymėjo, kad iš jų formuluočių yra aiškiai nustatomas ginčo dalykas ir administravimo subjektai, dėl kurių priimto akto ir vilkinimo paduodamas skundas.

Dėl trečiojo skunde nurodyto pareiškėjų reikalavimo, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 4 ir 6 dalimis nurodė, kad tik nustatyta tvarka patvirtintas teritorijos detalusis planas sukelia tam tikras teisines pasekmes ir yra vertinamas kaip administracinis aktas. Tiesiogiai teismui gali būti skundžiamas tik teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrą atliekančios institucijos parengtas patikrinimo aktas, kuriame dėl teritorijos detalaus planavimo dokumento yra duota neigiama išvada. O atsižvelgiant į tai, kad teismui pateiktame skunde yra suformuluotas reikalavimas įpareigoti Administracijos direktorių neteikti teritorijos prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini gatvių detaliojo plano sprendinių, teismas priėjo prie išvados, jog nurodytas skundo reikalavimas yra susijęs su procedūrinį pobūdį turinčiu veiksmu, kuris teisinių pasekmių pareiškėjams negalėtų sukelti.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą (b. l. 62−63), kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad teismas, nepriimdamas nagrinėti skunde pateikto reikalavimo priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė tokį atsisakymą pagrindžiančių motyvų, taip pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas. Atkreipia dėmesį, kad pastarasis reikalavimas sietinas su antruoju reikalavimu (įpareigoti Administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui), todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti šiuos reikalavimus vienoje byloje.

Pažymi, kad teismo suformuluotas ir priimtas negrinėti antrasis reikalavimas iš esmės skiriasi nuo reikalavimo, kuris buvo suformuotas skunde, kuriame buvo prašoma įpareigoti suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pabrėžia, kad nesutinka su teismo sprendimu atsakovu byloje įtraukti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, motyvuojant tuo, kad ginčijamas administracinis aktas patvirtintas minėtoje institucijoje, nes ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės adresuotas šiai institucijai. Nurodo, kad trečiasis skundo reikalavimas laikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone, kuria atsakovo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus yra tolygus uždraudimui atsakovui atlikti tokius veiksmus.

Atkreipia dėmesį, jog teismas savo iniciatyva nesiėmė priemonių pagrindiniam skundo reikalavimui užtikrinti, nors tokią teisę turėjo. Teigia, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, dėl atsakovo ginčytinų veiksmų teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl teismo nutartis šioje dalyje naikintina. Nesutinka su teismo išvada, kad Teritorijų planavimo įstatymas įsakmiai numato procedūrą kuria visuomenė gali kelti ginčus detaliojo planavimo proceso baigiamajame etape. Tai negali būti pagrindu atmesti trečiąjį skundo reikalavimą, nes, pagal minėto įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, planavimo organizatorius gali teikti detalųjį planą tvirtinti vietos savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam vietos savivaldos administracijos direktoriui, tokiu būdu galutinį teismo sprendimą apsunkinant ar padarant jį negalimu.

Taip pat pažymi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. rugsėjo 20 d. atsakymu į R J. 2012 m. rugsėjo 13 d. skundą, atsisakė įpareigoti Administraciją ištaisyti minėtus sprendinius.

Administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. J. ir pareiškėjų Z. S., A. P., E. R. atstovo R. J. atskirojo skundo netenkinti.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad teismui pateiktas trečiasis reikalavimas priskirtinas reikalavimo užtikrinimo priemonėms, ta apimtimi, kad atsakovo įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus tolygus uždraudimui atsakovui atlikti tokius veiksmus. Pažymi, kad pareiškėjai skunde nepateikė reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, o taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų nei būtina numatytam tikslui pasiekti.

Teigia, kad šiuo metu rengiamas Teritorijų prie esamų daugiabučių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detalusis planas, parengti ginčo teritorijos sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymas pareiškėjai turėjo teisę (kurią ir realizavo), viso teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir konsultavimosi metu, raštu teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui. Tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, juos pateikusiems asmenims privalo raštu pateikti motyvuotą atsakymą, kuris gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (pareiškėjai šia teise taip pat pasinaudojo), atitinkamai pastarosios institucijos motyvuotas atsakymas per ABTĮ numatytą terminą gali būti apskųstas teismui.

Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymu paaiškina, kad jame nustatyta procedūra, pagal kurią visuomenė gali kelti ginčus baigiamajame detaliojo teritorijų planavimo proceso etape − planavimo organizatorius, gavęs teigiamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvadą, gali teikti detalųjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai. Tik nustatyta tvarka patvirtintas teritorijos detalusis planas sukelia tam tikras reisines pasekmes ir vertinamas kaip administracinis aktas, skundžiamas teismui. Tiesiogiai teismui taip pat skundžiamas teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos parengtas patikrinimo aktas, kuriame dėl teritorijos detalaus planavimo dokumento duodama neigiama išvada.

Pažymi, kad pareiškėjai nepagrindžia jų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės proporcingumo siekiant užtikrinti pareikštą reikalavimą ir atkreipia dėmesį, jog šios priemonės taikymas reikštų visos planavimo procedūros sustabdymą, o tai prieštarautų proporcingumo, proceso šalių pusiausvyros principams, pažeistų atsakovų, miesto bendruomenės interesus. Pabrėžia, kad aptariamas pareiškėjų reikalavimas susijęs su procedūrinį pobūdį turinčiu veiksmu, kuris teisinių pasekmių pareiškėjams šiuo metu nesukelia, todėl yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymi, kad tam, jog šis reikalavimas būtų tenkinamas, pareiškėjai turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad neturtinė žala atsirado dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ar jos darbuotojų kaltų veiksmų ir, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Todėl, esant pareiškėjų pareigai įrodyti ir pagrįsti keliamą reikalavimą ir tinkamai jį suformuluoti, šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl visų skunde pateiktų reikalavimų, vieną reikalavimų performulavo, vieną nepagrįstai atsisakė priimti.

Pateikdami skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjai pateikė šiuos reikalavimus 1) panaikinti Skundžiamą Tarybos sprendimą ir Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiojo plano sprendinius ginčo teritorijoje; 2) įpareigoti Administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 3) įpareigoti Administracijos direktorių neteikti detaliojo plano sprendinių dėl automobilių parkavimo vietų (duomenys neskelbtini) gatvės koridoriuje nustatymo tvirtinti Taryboje; 4) priteisti iš Administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjų naudai.

Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi nutarė priimti du pareiškėjų reikalavimus: 1) įpareigoti Administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą sklypą nuosavybės teisių į buvusio savininko L. J. valdytą žemę atkūrimui; 2) panaikinti Tarybos Skundžiamą sprendimą ir Automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo daugiabučių kiemuose specialiojo plano sprendinius, susijusius su schemoje nurodyta ginčo teritorija. Atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus įpareigojimo neteikti teritorijos prie esamų daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinių.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjai skunde teismui suformulavo keturis reikalavimus, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl trijų, nepateikdamas jokių motyvų dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą. Teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą privalo pasisakyti dėl visų jame suformuluotų reikalavimų, tiek priimamų, tiek atsisakomų priimti. Šiuo atveju dėl ketvirtojo pareiškėjų reikalavimo skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, todėl skundo priėmimo klausimą šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirojo skundo argumentas, kad teismo suformuluotas ir priimtas nagrinėti antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui iš esmės skiriasi nuo reikalavimo, kuris buvo suformuluotas skunde, atmestinas kaip nepagrįstas. Nors lingvistiniu požiūriu skunde pateikto ir teismo nutarties rezoliucinėje dalimi priimto reikalavimų formuluotės šiek tiek skiriasi, šis pakoregavimas nelaikytinas esminiu, juo nepakeista ir neiškreipta pareiškėjų valia, tik patikslinta kokį sklypą reikalaujama suformuoti ir patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui.

Dėl atskirajame skunde pateikto argumento, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti trečiąjį skundo reikalavimą, nes jis laikytinas reikalavimo užtikrinimo priemone, kuri šiuo atveju turėjo būti taikyta, siekiant, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar netaptų neįmanomu, teisėjų kolegija pažymi, kad skunde (b. l. 2−5) pareiškėjai reikalavimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę − įpareigoti Administracijos direktorių neteikti ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinių − nebuvo pateikę, skunde nebuvo remiamasi ABTĮ 71 straipsniu, reglamentuojančiu reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą, nepateikti argumentai ir nekeltos abejonės dėl galimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo nepritaikius tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės. Dėl šių priežasčių teismas negalėjo ir neturėjo šio reikalavimo vertinti kaip prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar ją taikyti savo iniciatyva, nenustatęs realios grėsmės, kad jos netaikius sprendimas įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu (ABTĮ 71 str. 1 d.). Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi teismas klausimą dėl trečiojo pareiškėjų reikalavimo išsprendė teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje numatytu sprendimu į administracinės bylos procesą įtraukti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, nes, kaip atskirajame skunde nurodė patys pareiškėjai, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš esmės adresuotas būtent šiai institucijai. Dėl šios priežasties, teismui nusprendus priimti pareiškėjų skundą ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, šio subjekto dalyvavimas byloje būtų būtinas. Tarybos įtraukimas į procesą būtinas ir dėl to, jog būtent šis subjektas priėmė pareiškėjų Skundžiamą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, tačiau teismui nepasisakius dėl vieno iš skundo reikalavimų, byla perduodama pirmosios instancijos teismui, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimui spręsti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo ir pareiškėjų Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atstovo R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. palikti nepakeistą.

Skundo priėmimo klausimą, dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjų naudai, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė