8bdc72cc-a863-4c2a-87bb-98990afc19a0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-210-302/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00050-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nuplausim automobilį“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Virgio vairavimo mokykla“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuplausim automobilį“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V.

A. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Virgio vairavimo mokykla“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė: pripažinti 2018 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Virgio vairavimo mokykla“ ir UAB „Nuplausim automobilį“ (toliau – atsakovė), negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); pripažinti 2018 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Virgio vairavimo mokykla“ ir UAB „Nuplausim automobilį“, negaliojančia ab initio; pripažinti 2018 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Virgio vairavimo mokykla“ ir UAB „Nuplausim automobilį“, negaliojančia ab initio; priteisti iÅ¡ atsakovės 2 100 Eur už neteisėtai perleistÄ turtÄ , 6 procentus palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Virgio vairavimo mokykla“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovės bankroto administratoriui vykdant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas nustatyta, kad ieÅ¡kovei jau esant nemokiai, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo sudaryti sandoriai, kuriais perleistas įmonei priklausantis turtas, kuriam buvo pritaikytas areÅ¡tas. 3. 2018 m. rugsėjo 21 d. pardavėja UAB „Virgio vairavimo mokykla“, atstovaujama vadovo V.

A., ir pirkėja UAB „Nuplausim automobilį“ sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovė minėtÄ automobilį perleido už 1 000 Eur (toliau – Sutartis1). 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 Eur (toliau – Sutartis2). 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perleista transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur (toliau – Sutartis3).

4. Å ių sandorių pagrindu ieÅ¡kovė perleido atsakovei 3 areÅ¡tuotas transporto priemones (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 7 000 Eur. Nurodė, kad pagal Turto areÅ¡to aktų registro archyvo iÅ¡raÅ¡Ä laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., buvo apribotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į atsakovei perleistas transporto priemones, kadangi Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovei priklausančios transporto priemonės buvo priverstinai įkeistos kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) interesais. Be to, patikrinus ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų duomenis nenustatyta, kad atsakovė su ieÅ¡kove bÅ«tų atsiskaičiusi pagal Å¡ias ginčo Sutartis už neteisėtai perleistas transporto priemones.

5. IeÅ¡kovė prašė ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, nes UAB „Virgio vairavimo mokykla“ pardavė automobilius, kuriems sandorių sudarymo metu buvo taikytas areÅ¡tas, todėl nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti niekam perduotos. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovė negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įgijėja, kadangi sandorių sudarymo metu areÅ¡tai perleidžiamoms transporto priemonėms buvo įregistruoti (iÅ¡vieÅ¡inti), be to įgijėja yra juridinis asmuo, kuriam savaime taikomi aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimai.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė taip pat prieÅ¡ perkant automobilius galėjo pasidomėti vieÅ¡uosiuose registruose esančia informacija. Å ie duomenys yra visiems asmenims vieÅ¡ai prieinami, todėl darytina iÅ¡vada, kad ginčo automobilių pirkimo metu atsakovės apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio stoka vertintina kaip sÄ Å¾iningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.

7. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamomis Sutartimis neteisėtai buvo perleisti automobiliai, kurie iÅ¡ esmės greitai nusidėvi bei nuvertėja, ieÅ¡kovės vertinimu, siekiant pilnai užtikrinti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus restitucija natÅ«ra neturėtų bÅ«ti taikoma, o bankrutavusiai įmonei priteistina 2 100 Eur turto perleidimo kaina. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Nuplausim automobilį“ ieÅ¡kovei BUAB „Virgio vairavimo mokykla“ 2 100 Eur skolÄ už parduotus automobilius; dvi 2018 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo; priteisė iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas nustatė, kad perleistos transporto priemonės nuo 2015 m. lapkričio 6 d. buvo areÅ¡tuotos, taip pat įkeistos VSDFV Utenos skyriui, nes bendrovė laiku nemokėjo įmokų. Teismo vertinimu, atsakovė negali bÅ«ti pripažįstama sÄ Å¾ininga turto įgijėja, nes Sutartimis įgytoms transporto priemonėms pritaikytas turto areÅ¡tas, kuris buvo tinkamai įregistruotas, kliūčių tai patikrinti nebuvo.

10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji pasitikėjo trečiuoju asmeniu, o pinigus už nupirktas transporto priemones 2018 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo D. A., gavusi jo patvirtinimÄ apie pinigų gavimÄ , kadangi nėra duomenų, jog D. A. turėjo teisę atstovauti BUAB „Virgio vairavimo mokykla“.

11. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad transporto priemonės buvo su trÅ«kumais, nes Sutartyse tokios aplinkybės nepažymėtos. PrieÅ¡ingai, Sutartyse nurodyta, kad jokių pretenzijų dėl transporto priemonių techninės bÅ«klės pirkėjas nereikÅ¡. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, verčia abejoti faktu, kad transporto priemonės iÅ¡ tiesų buvo mažesnės vertės, kaip tvirtina atsakovė, todėl sprendė, jog atsakovė prisiėmė visÄ rizikÄ dėl pirktų transporto priemonių, kuriuos turėjo galimybę įgyti pakankamai pigiai.

12. Teismas nustatė, kad Sutartys nebuvo įregistruotos valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – Regitra). Transporto priemonių formalus savininkas nėra pasikeitęs iki Å¡iol, jos dalyvauja vieÅ¡ajame eisme. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė kam ir už kokiÄ kainÄ vėliau realizavo transporto priemones, tik paaiÅ¡kino, jog verčiasi transporto priemonių prekyba.

13. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog trečiasis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, neįpareigoja ieÅ¡kovės reikalauti žalos atlyginimo tik iÅ¡ jo, kaip tvirtina atsakovė. Teisę atlyginusi ieÅ¡kovei priteistas sumas atsakovė įgyja pati, jeigu trečiasis asmuo savo neteisėtais veiksmais įtikino jÄ sudaryti ginčijamas Sutartis abiem pusėms palankiomis sÄ lygomis.

14. Teismas, ginčijamas Sutartis pripažinęs niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnį, taip pat taikė restitucijÄ . Nustatęs, kad atsakovė nebeturi įsigytų transporto priemonių, taip pat, jog ieÅ¡kovė realiai pinigų už parduotas transporto priemones negavo, nes jie buvo sumokėti trečiajam asmeniui ir jo sÅ«nui, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 100 Eur turto perleidimo kainÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 15.

Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nuplausim automobilį“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 15.1. Teisės aktai neįtvirtina imperatyvios pirkėjo pareigos patikrinti Turto areÅ¡tų aktų registrų duomenis apie perkamÄ turtÄ . Vien faktas, kad atsakovė nepatikrino viešųjų registrų duomenų, yra nepakankamas konstatuoti iÅ¡vadai, jog ji yra nesÄ Å¾ininga ir neatitiko sÄ Å¾iningai sandorio dalyvei nustatytos pareigos.

Å i aplinkybė turėjo bÅ«ti vertintina visų kitų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į Å¡alių sutartinius bei kitus tarpusavio santykius, jų intensyvumÄ , trukmę, į tai, kad pagal prievolę su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta. Juolab, kad atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieÅ¡kovės kreditore, jų nesiejo jokie ankstesni sutartiniai ar verslo santykiai, iÅ¡ kurių atsakovė galėjo numanyti apie ieÅ¡kovės galimai sunkiÄ finansinę padėtį, gręsiantį bankrotÄ . Apie parduodamas transporto priemones atsakovė sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovo, kuris pagal skelbimÄ pasiÅ«lė įsigyti Å¡ias transporto priemones atsakovei.

Už transporto priemones buvo atsiskaityta rinkos kainomis, pagal realiÄ ir adekvačiÄ jų vertę. 15.2. Atsakovė domėjosi ar transporto priemonės priklauso pardavėjai, ar nėra ginčo objektas, ar nėra įkeistos / areÅ¡tuotos. Pardavėja BUAB „Virgio vairavimo mokykla” garantavo, kad transporto priemonės neįkeistos ir neareÅ¡tuotos, todėl už Å¡ios informacijos atitikimÄ tikrovei yra / ir buvo atsakinga ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Be to, sandorių sudarymÄ inicijavo ieÅ¡kovė, kuriai geriausiai ir buvo žinoma įmonės finansinė padėtis bei duomenys apie areÅ¡tus, įkeitimus.

Taigi atsakovė neatliko jokių nesÄ Å¾iningų ir (ar) neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai atsiskaitė su ieÅ¡kove. 15.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino faktinės aplinkybės ir atsakovės paaiÅ¡kinimų apie tai, kad ji įsigijo specialias (mokomÄ sias) transporto priemonės, kurių techninės savybės ir naudojimo pobÅ«dis yra kitoks nei įprastų. Tokias transporto priemones vairuoja nepatyrę vairuotojai, kurie mokosi valdyti transporto priemonę, kas lemia greitesnį ir didesnį jos techninį susidėvėjimÄ .

Be to, viena iÅ¡ atsakovės įsigytų transporto priemonių buvo be techninės apžiÅ«ros, o kitos techninės apžiÅ«ros galiojimas ėjo į pabaigÄ . Visos Å¡ios aplinkybės lėmė kainÄ , o transporto priemonių defektai buvo Å¡alių aptarti žodžiu. 15.4. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo neobjektyvumÄ nagrinėjant bylÄ patvirtina ir tai, kad teismas įrodymus vertino selektyviai. Vienu atveju, ginčydamas atsakovės argumentus apie tai, kad transporto priemonės buvo techniÅ¡kai susidėvėjusios, teismas nurodė, jog tai yra vienaÅ¡aliÅ¡kas atsakovės pareiÅ¡kimas, nes į Sutartis jokie trÅ«kumai nebuvo įtraukti.

Kitu atveju, atsikirsdamas į atsakovės argumentÄ , kad ji buvo atidi ir rÅ«pestinga, teismas visiÅ¡kai ignoravo Sutarčių nuostatas, kuriose įtvirtinti pardavėjos pareiÅ¡kimai, jog transporto priemonės neįkeistos, neareÅ¡tuotos ir nėra ginčo objektas. Toks teismo vertinimas akivaizdžiai nėra ir negali bÅ«ti laikomas kaip objektyvus. 15.5. Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad atsiskaitė su ieÅ¡kove. Å ie kasos iÅ¡laidų orderiai yra oficialÅ«s buhalteriniai dokumentai, įtraukti į atsakovės buhalterinę apskaitÄ , kurių tikrumu abejoti nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Ä®statymas nedraudžia atsiskaityti grynaisiais pinigais. Pažymi, kad ieÅ¡kovę, kaip juridinį asmenį, atstovavo ir jos vardu sandorius sudarė jos įgaliotas asmuo, t. y. direktorius V. A., kuris ir pats priėmė pinigus, kaip jai vadovaujantis asmuo. Atsakovė taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo informavo atsakovę, jog ji pinigus turės perduoti D. A., kuris yra ieÅ¡kovės darbuotojas. Atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės direktoriaus nurodymÄ ir patikrinęs D. A. asmenybę, neturėjo pagrindo netikėti Å¡ia informacija ar papildomai tikrinti VSDFV duomenis, ar praÅ¡yti pateikti darbo sutarties kopijÄ .

Dar daugiau, D. A., kuris prisistatė kaip ieÅ¡kovės darbuotojas, turėjo transporto priemonių dokumentus, raktus, dėl ko abejonių dėl teisėto atstovavimo nekilo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad trečiasis asmuo galimai neįnešė Å¡ių pinigų (neužpajamavo) į ieÅ¡kovės kasÄ . Atsakovė negalėjo įtakoti Å¡io asmens veiksmų ir dėl to negali bÅ«ti už tai atsakinga. 15.6. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė spręsdamas restitucijos klausimÄ Ä¯ tai, kad vienintelis asmuo, kuris visoje Å¡itoje situacijoje buvo nesÄ Å¾iningas yra trečiasis asmuo, kadangi jis, bÅ«damas BUAB „Virgio vairavimo mokykla“ direktorius, neabejotinai žinojo apie įmonės finansinę bÅ«klę, nemokumÄ ir tai, jog transporto priemonės yra areÅ¡tuotos.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo ne į atsakovę, bet į trečiÄ jį asmenį. Nagrinėjamu atveju, teismo pritaikyta vienaÅ¡alė restitucija nepagrįstai pažeidžia sÄ Å¾iningos atsakovės teises, iÅ¡kreipia teisinių santykių pusiausvyrÄ , kadangi atsakovė yra įpareigota antrÄ kartÄ sumokėti už tÄ patį turtÄ . Taigi teismo pritaikytu restitucijos bÅ«du, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėja atsakovės sÄ skaita, o atsakovės turtinė padėtis pablogėja, nes ji patiria nuostolius.

16. IeÅ¡kovė BUAB „Virgio vairavimo mokykla“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 16.1. Teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯vertinęs bylos faktines aplinkybes ir iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus. IeÅ¡kovė nesutinka su skunde pateiktu samprotavimu, kad atsakovė, kaip verslininkė, užsiimanti prekyba transporto priemonėmis, galėjo nesidomėti viešųjų registrų duomenimis apie ieÅ¡kovės turtui, kurį įsigyti siekė atsakovė, pritaikytus areÅ¡tus ir Å¡i aplinkybė visai nėra svarbi vertinant jos (ne)sÄ Å¾iningumÄ .

Å iuo atveju atsakovė nesidomėjo pardavėjos mokumu bei netgi nevertino ar perkamam turtui nėra taikomi disponavimo apribojimai, kurie paskelbti vieÅ¡uose registruose. Tokie atsakovės veiksmai neginčytinai rodo, kad ji, bÅ«dama profesionali verslininkė transporto priemonių prekybos srityje, veikė nepateisinamai aplaidžiai ir nerÅ«pestingai. 16.2. Aplinkybė apie, neva, prastÄ ginčo transporto priemonių techninį stovį paaiÅ¡kėjo tik bylos nagrinėjimo metu, kadangi, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė sudarydama ginčo sandorius su ieÅ¡kove, niekur nenurodė apie tariamai prastÄ jų stovį.

IeÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi duomenis, kad net ir Å¡iai dienai tokios markės, gamybos metų ir itin panaÅ¡ių techninių savybių automobilių rinkos vertė bendrai sudarytų ne mažiau kaip 7 000 Eur, todėl tikėti atsakovės teiginiais, jog prieÅ¡ du metus įsigyjant ginčo transporto priemones jų stovis buvo toks prastas, kad vieno kaina galėjo siekti vos 100 Eur, kas nesudaro net metalo laužo kainos, negalima. 16.3. Be to, atsakovė, įrodinėdama itin prastÄ ginčo transporto priemonių techninį stovį, į bylÄ negalėjo pateikti jokių tai pagrindžiančių duomenų, iÅ¡skyrus atsakovės vadovo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ .

Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų ir apie atsakovės nurodytÄ Ä¯sigytų transporto priemonių remontÄ , taip pat nepateikti duomenys, už kokiÄ kainÄ ginčo turtas buvo perleistas kitiems įgijėjams. 16.4. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog po ginčo sandorių sudarymo bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovę ir siekusi iÅ¡spręsti ginčo transporto priemonių teisinės registracijos klausimÄ , juo labiau, kad atsakovė teigė juos pardavusi. Tokia situacija dar labiau leidžia abejoti tariamu atsakovės sÄ Å¾iningumu, kadangi atsakovė kaip verslininkė, po ginčo sutarčių sudarymo nesiėmė jokių veiksmų, kad Regitra perregistruotų transporto priemones jos vardu ir nesudarytų kliūčių kitiems įgijėjams jų įsiregistruoti, juo labiau, kad su transporto priemonių teisine registracija susiję ir daugybė kitų teisinių pasekmių, kuomet transporto priemonės toliau lieka registruotos ankstesnio savininko vardu, o Å¡iuo atveju galiojant areÅ¡tams. 16.5.

Atsakovė nesirÅ«pino tinkamo atstovavimo fakto nustatymu, pinigus perdavinėjo grynais asmeniui, kurį jai nurodė pardavėjos vadovas, su kuriuo taip pat buvo bendrauta tik telefonu. Atsakovė netgi nesirÅ«pino kaip pardavėjos atstovas (direktorius V. A.) pasiraÅ¡o pirkimo pardavimo sutartis, o leido jas kažkur vežti, už turtÄ atsiskaitinėjo su numanomu atstovu. Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad visgi atsakovė buvo labai suinteresuota skubotu sandorių sudarymu, nesirÅ«pino elementarių aplinkybių įvertinimu, patikrinimu.

Toks elgesys neginčytinai liudija, kad atsakovė veikė neapdariai, nerÅ«pestingai, skubotai bei labai tikėtina, jog žinojo apie transporto priemonėms taikomus ribojimus. Atitinkamai buvo suinteresuota sudaryti Å¡iuos sandorius kuo skubiau. 16.6. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad į bylÄ atsakovė pateikė tik kasos iÅ¡laidų orderius tokiu bÅ«du įrodinėdama, jog atsiskaitė už transporto priemones, tačiau ji nepateikė iÅ¡ ieÅ¡kovės gautų kasos pajamų orderių, kurie turėjo bÅ«ti jai iÅ¡raÅ¡yti priėmus atsiskaitymÄ .

IeÅ¡kovės administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, kurie liudytų, kad ieÅ¡kovė po transporto priemonių pardavimo bÅ«tų apskaičiusi kokias nors pajamas. 16.7. IeÅ¡kovės vertinimu, kad ginčo sandoriais buvo sudaryta galimybė prieÅ¡ pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, iÅ¡ jos turto masės paÅ¡alinti vienintelį realų turtÄ , beveik keturis kartus mažesne kaina, nei tuo metu buvo rinkoje. Å is turtas turėjo bÅ«ti naudojamas kreditorių reikalavimų, administravimo iÅ¡laidų dengimui.

Dabar gi tokios galimybės nėra. Atsakovė kaip verslininkė elgėsi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai, todėl neteisėtai įgyjant ieÅ¡kovės turtÄ , turėjo suprasti tokio sandorio pasekmes bei privalo grÄ Å¾inti tai, kÄ nepagrįstai gavo – Å¡iuo atveju transporto priemonių ekvivalentÄ pinigais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis 18. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas šalių sudarytų 2018 m. rugsėjo 6 d. bei dviejų 2018 m. rugsėjo 21 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių, pagal kurias atsakovei buvo parduotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo klausimas.

19. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , pripažino, kad minėtos sutartys yra niekinės, nes transporto priemonės buvo areÅ¡tuotos bei įkeistos VSDFV Utenos skyriui dėl laiku nemokėtų mokesčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tokio turto, kuris yra įkeistas ar areÅ¡tuotas užtikrinant kitų asmenų reikalavimus, pardavimas prieÅ¡tarauja CK 1.80 straipsnio nuostatoms, be to, atsakovas sudarant sandorius buvo nesÄ Å¾iningas. Nenustatęs, kad atsakovė ieÅ¡kovei bÅ«tų sumokėjusi už minėtas transporto priemones bei nustatęs, jog atsakovė nebegali grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei transporto priemonių, taikė restitucijÄ piniginiu ekvivalentu (CK 6.146 straipsnis) ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei pirkimo – pardavimo sutartyse Å¡alių sulygtÄ kainÄ â€“ 2 100 Eur.

20. Apeliantė nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis skunde nurodo, kad ji neturėjo prievolės tikrinti vieÅ¡uosiuose registruose esančius duomenis apie perkamÄ turtÄ , todėl apeliantė neatliko jokių nesÄ Å¾iningų ir (ar) neteisėtų veiksmų.

21. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

22. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju pagrindas pripažinti transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis remiantis CK 1.80 straipsniu egzistuoja, nes joms buvo pritaikytas turto areÅ¡tas, kuris buvo tinkamai įregistruotas ir jos buvo įkeistos VSDFV Utenos skyriui. Teisėjų kolegija su tokia teismo sprendime padaryta iÅ¡vada sutinka ir mano, kad teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, tinkamai įvertino reikÅ¡mingas bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, dėl to padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ginčo Å¡alių sudarytų sandorių teisėtumo ir galiojimo.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyviosioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorius praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes ieÅ¡kovė (jos vadovas) pardavė transporto priemones, kurios buvo įkeistos VSDFV Utenos skyriui bei kurioms buvo taikytas areÅ¡tas, todėl nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti niekam perduotos.

24. Skolininko turto areÅ¡tas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ ar atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , kitų įsipareigojimų vykdymÄ (Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – Turto areÅ¡to aktų registro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis).

25. Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę priverstinis laikinas apribojimas. Lietuvos kelių transporto priemonių registre registruojami duomenys apie transporto priemonėms taikomus areÅ¡tus ir kitus su transporto priemonių valdymo, naudojimo, disponavimo jomis teisių suvaržymai (apribojimai). Esant tokiam reglamentavimui teisėjų kolegija konstatuoja, kad areÅ¡tavus turtÄ ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).

26. IÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro archyvo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo apribotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į atsakovei perleistas transporto priemones, kadangi Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovei priklausančios transporto priemonės buvo priverstinai įkeistos ieÅ¡kovės kreditorei VSDFV Utenos skyriui (ieÅ¡kinio priedas Nr. 5 ir priedas Nr. 6). IeÅ¡kovės vadovas (trečiasis asmuo) žinodamas, kad transporto priemonės yra areÅ¡tuotos ir uždrausta jas perleisti kitiems asmenims, pažeidė imperatyviÄ sias Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo nuostatas, sudarydamas ginčo sandorius po transporto priemonių areÅ¡to įregistravimo bei neteisėtai pardavė jas apeliantei.

27. Apeliantė tvirtina, kad teiravosi trečiojo asmens ar transporto priemonės nėra įkeistos, areÅ¡tuotos ir trečiasis asmuo garantavo, jog jos nėra įkeistos, areÅ¡tuotos, todėl sandorių sudarymo metu nežinojo, kad transporto priemonės areÅ¡tuotos. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama, sudarant sandorius, domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi tam, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai; toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Turto areÅ¡tas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areÅ¡tuotas, nuo turto areÅ¡to akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Tretiesiems asmenims turto areÅ¡tas sukelia teisinius padarinius nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo Turto areÅ¡to aktų registre (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įregistravus turto areÅ¡tÄ yra laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Turto areštų akto registro, Lietuvos kelių transporto priemonių registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos šalies daiktinės teisės.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės veikla susijusi su įvairių transporto priemonių supirkimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prieÅ¡ pirkdama transporto priemones ji galėjo vieÅ¡uose registruose pasitikrinti informacijÄ apie transporto priemonių paieÅ¡kÄ bei joms taikomus apribojimus, areÅ¡tus. Ä®rodymai, kad apeliantė tokiÄ informacijÄ tikrino, į bylÄ pateikti nebuvo. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad abi sutarties Å¡alys veikė pažeisdamos imperatyviÄ sias teisės normas, ginčo transporto priemonės buvo neteisėtai perduotos apeliantei. Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda), nesant teisėto daikto perdavimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartis pripažino prieÅ¡taraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl niekinėmis ir negaliojančiomis.

29. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo apeliantės sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorius ir konstatavo, jog atsakovė Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga turto įgijėja, nes transporto priemones įsigijo pakankamai pigiai, nebuvo atidi ir rÅ«pestinga, ginčo sutarčių neįregistravo, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ :

1) kad teisės norma yra imperatyvi;

2) kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012). Tai reiÅ¡kia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (eliminuojant iÅ¡ civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais bÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamÄ civilinių santykių reglamentavimo rezultatÄ , taip pat visuomenėje nustatyti sÄ Å¾iningo elgesio principai) bei sÄ Å¾iningų sutartinių santykių Å¡alių interesus nuo jų pažeidimo nesÄ Å¾iningos Å¡alies veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartys buvo sudarytos galiojant areÅ¡tui, todėl jų sudarymas jau savaime prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei daro jas niekinėmis ir negaliojančiomis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti apeliantės nesÄ Å¾iningumo bei tuo remiantis pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais. Dėl restitucijos 30. Negaliojančio sandorio teisinis padarinys yra restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 –3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu.

Restitucija reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki sandorių įvykdymo. Ji taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas jos taikymo sÄ lygas ir bylos aplinkybes. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

IÅ¡ nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinę padėtį, kol sandoris nebuvo sudarytas.

31. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, kÄ jis privalo grÄ Å¾inti. Kai grÄ Å¾intinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 straipsnis).

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė realiai pinigų už parduotas transporto priemones negavo, jie įmonėje nebuvo užpajamuoti.

33. Apeliantė tvirtina, kad ji pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (kasos iÅ¡laidų orderius) patvirtinančius, jog atsiskaitė su ieÅ¡kove. Pažymi, kad ji negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad trečiasis asmuo galimai neįnešė pinigų, gautų už transporto priemones, į ieÅ¡kovės kasÄ . Apeliantės vertinimu, teismo pritaikyta restitucija prieÅ¡tarauja pačios restitucijos esmei, kai Å¡alys yra grÄ Å¾inamos į pradinę padėtį, nes ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėja apeliantės sÄ skaita, o jos turtinė padėtis pablogėja, nes patiria nuostolius.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pinigų negavo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka ir laiko jÄ pagrįsta. Pažymėtina, kad apeliantė pripažįsta, jog pinigus už ginčo transporto priemones perdavė D. A. Å iÄ aplinkybę patvirtina jos į bylÄ pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo sudarydamas atitinkamus sandorius, privalo bÅ«ti atidus bei elgtis apdairiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apeliantės veiksmai, kuomet ji pinigus perdavė nesusijusiam su ieÅ¡kove asmeniui, neatitiko atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sandorius tarp juridinių asmenų nuostatas. Å iuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apeliantės grynųjų pinigų sumokėjimÄ bei jų įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ Ä¯monės kasoje bei buhalteriniuose dokumentuose. Byloje taip pat nenustatyta, kad D. A. buvo ieÅ¡kovės darbuotojas ar, jog jam bÅ«tų iÅ¡duotas įgaliojimas atstovauti įmonę bei jos vardu paimti pinigus iÅ¡ apeliantės. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė pati pripažįsta, jog ja nei su ieÅ¡kove, nei su trečiuoju asmeniu nesiejo jokie santykiai.

Dėl to įvertinus šias nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės apeliantė pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui, kuris, kaip paaiškėjo, nėra susijęs su ieškove ir kuriam nurodė pinigus perduoti trečiasis asmuo, su kuriuo apeliantė bendravo telefonu.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog ji sumokėjo pinigus už įsigytas transporto priemones ieÅ¡kovei, o tai sudaro pagrindÄ taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ , kurios taikymas neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principams ar gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju restitucija natÅ«ra negalima, todėl žalos atlyginimas turi bÅ«ti atliekamas sumokant ekvivalentÄ pinigais. IÅ¡ Å¡alių sudarytų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad Å¡alys transporto priemones įkainojo 2 100 Eur suma.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės (CK 6.146, 6.147, 6.149 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 36. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl procesinės bylos baigties 37. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantei UAB „Nuplausim automobilį“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

40. IeÅ¡kovė BUAB „Virgio vairavimo mokykla“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias iÅ¡laidas bÅ«tų patyrusi, į bylÄ nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Romualda Janovičienė Antanas Rudzinskas Agnė TikniÅ«tė