8bdbd7ec-26e0-4bbd-ab19-afa99883ced6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2778-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00843-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 14 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams L. M. ir advokatui Aleksandrui Kočegarovui, atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Stropuva“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® ,,Stropuva“ skunde (b. l. 1–4) praÅ¡o:

1) kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, ar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 92 str. 4 dalis, kuri nurodo, kad ,,už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma negali bÅ«ti iÅ¡skiriama apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas Å¡ių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas“ neprieÅ¡tarauja PVM direktyvos 167 straipsniui, kuris nurodo, jog ,,teisė į atskaitÄ atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytinÄ PVM“;

2) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ priimti sprendimÄ leisti įmonei į savo PVM atskaitÄ Ä¯traukti 40 764,34 Lt E. Å . pardavimo PVM;

3) atstatyti Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 dalyje praleistÄ terminÄ ;

4) priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 6 % metinių palūkanų nuo 40 764,34 Lt sumos palūkanas skaičiuojant nuo skundo padavimo dienos iki skundo nagrinėjimo byloje priimtos nutarties įvykdymo dienos;

5) priteisti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos įmonės turėtas iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ .Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Å alčininkų skyrius (toliau - VMI Å alčininkų skyrius) atliko E. Å . gautų pajamų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu teisingumo mokestinį tyrimÄ ir 2009-12-23 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (24.7)-83-359, kuriame nustatė, kad tirtu laikotarpiu - nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 - iÅ¡ įvairių įmonių, taip pat ir iÅ¡ UAB „Stropuva ir ko“, E. Å . gavo pajamų, nuo kurių turėjo mokėti pardavimo PVM.

Kadangi E. Å . tirtu laikotarpiu pardavimo PVM neskaičiavo, tai remiantis PVMÄ® 92 str. 1 dalimi buvo apskaičiuotas pardavimo PVM. Kilus mokestiniam ginčui, galutinai patikrinimo akto pagrįstumÄ patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012-04-16 nutartimi adm. byloje Nr. A438-1930/2012 (toliau - Nutartis). Tiek patikrinimo akte, tiek Nutartyje buvo nustatyta, kad per VMI Å alčininkų skyriaus tirtÄ laikotarpį E. Å . gavo ne pajamas, bet įplaukas, kurias sudarė mokėtinas pardavimo PVM ir E. Å . pajamos.

Kadangi tarp UAB „Stropuva ir Ko“ ir E. Å . 2012 m. birželio 18 d. buvo pasiraÅ¡yta mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kuriÄ patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI), tai pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas laikoma, kad E. Å . pilnai atsiskaitė su biudžetu ir įvykdė Nutartį. 2012 m. gegužės 4 dienÄ kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu, kad, remiantis Nutartimi bei 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB ,,Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ 167 str., įmonei į savo PVM atskaitÄ bÅ«tų leista įtraukti 40 764,34 Lt kaip pirkimo PVM.

VMI atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ motyvuodama, kad pirkimo PVM pagal PVMÄ® 64 str. nuostatas gali bÅ«ti įtraukiamas tik tuomet, jei PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Tačiau, jei VMI yra iÅ¡ieÅ¡kojusi pridėtinės vertės mokestį iÅ¡ asmens, kuris turėjo prievolę mokėti PVM pagal PVMÄ® 92 str. 1 dalį, tai remiantis PVMÄ® 92 str. 4 dalimi, toks asmuo iÅ¡ieÅ¡kotam PVM negali iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Gautame VMI atsakyme nurodyta, kad minėtas raÅ¡tas neturi teisės akto galios, todėl dar kelis kartus kreipėsi į VMI praÅ¡ydami sprendimo, kuris turėtų teisės akto galiÄ .

Ir į kitus praÅ¡ymus VMI atsakė konsultacinio pobÅ«džio raÅ¡tais, taip pat užsiminė apie senaties terminÄ . Vengdama pateikti atsakymÄ , turintį teisės akto galiÄ , VMI siekia gauti mokestinės naudos, nes esant dabartinei situacijai PVM mokesčio mokėtojas apmokestinamas du kartus. Formaliai žiÅ«rint, VMI atsakė remdamasi galiojančiais teisės aktais, konkrečiai - PVMÄ®. Tačiau susiduriama su teisiniu paradoksu - PVM direktyva asmeniui, turinčiam prievolę mokėti PVM, garantuoja teisę į atskaitÄ .

Teisė į atskaitÄ turi bÅ«ti realizuota remiantis tai patvirtinančiais dokumentais, tačiau tam tikrais atvejais PVMÄ® draudžia iÅ¡ kito asmens, kuriam buvo sumokėtas pirkimo PVM, gauti tai patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu pirkimo PVM yra įtraukiamas į PVM atskaitÄ . Toks PVM teisinis reguliavimas kertasi su Europos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) formuojama praktika PVM direktyvos taikymo srityje. Mano, kad atsiranda pagrindas teismo praÅ¡yti kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau - ESTT) dėl prejudicinio sprendimo siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar PVMÄ® 92 straipsnio 4 dalis neprieÅ¡tarauja PVM direktyvos 167 straipsnio nuostatoms.

Ne dėl įmonės kaltės E. Å . laiku neįsiregistravo PVM mokėtoju, todėl jei Nutartimi neginčijamai yra nustatyta, kad E. Å . per VMI Å alčininkų skyriaus tirtÄ laikotarpį gavo iÅ¡ įmonės įplaukų, kurių dalį sudarė PVM, vadinasi, pagal PVM direktyvos 167 straipsnį įmonė įgyja teisę reikalauti, kad Nutartimi priteistÄ iÅ¡ E. Å . pridėtinės vertės mokestį VMI leistų įsitraukti į PVM atskaitÄ kaip pirkimo PVM. Iki 2012-04-16 neturėjo objektyvių galimybių praÅ¡yti VMI leisti pirkimo PVM, kurį įmonė sumokėjo E. Å ., įtraukti į PVM atskaitÄ , todėl terminas per kurį galima tikslinti PVM deklaracijas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 dalyje, turi bÅ«ti atstatytas.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 31-33) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ ir atstovė per teismo posėdį paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nepateikė mokesčių administratoriui nustatytos formos praÅ¡ymo ir patikslintos deklaracijos, kuri leidžia įtraukti sumokėtÄ PVM į įstaigos PVM atskaitÄ . Dėl leidimo pasinaudoti PVM atskaita atsakovė nurodė, kad be mokesčio mokėtojo veiksmų mokesčių administratorius nieko negali padaryti, nes įstatymai nesuteikė jam teisės ar pareigos leisti ar neleisti pareiÅ¡kėjai pasinaudoti PVM atskaita.

MAÄ® 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, iÅ¡skyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. PareiÅ¡kėjo nurodyta PVM direktyvos nuostata yra bendroji teisės į PVM atskaitÄ nuostata. Minėtos nuostatos realizavimas yra nustatytas kituose PVM direktyvos straipsniuose, pavyzdžiui, 178 straipsnis nustato, kad tam, jog apmokestinamasis asmuo galėtų įgyvendinti teisę į PVM atskaitÄ , privalo turėti pagal PVM direktyvos nuostatas iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurios vienas iÅ¡ privalomųjų rekvizitų yra pardavėjo PVM kodas bei PVM tarifas.

Minėtos nuostatos yra perkeltos ir į PVMÄ®. PareiÅ¡kėja neturi sÄ skaitos faktÅ«ros, kurioje bÅ«tų visi PVMÄ® 80 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai (taikomas PVM tarifas ir mokėtina PVM suma). Ginčo atveju pareiÅ¡kėja neturi E. Å . iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurioje bÅ«tų iÅ¡skirtas PVM. PareiÅ¡kėja negali tikslinti 2005-2008 PVM deklaracijų, kadangi yra praėjęs mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminas. Skundas atmestinas.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad LVAT 2012-04-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1930/2012 konstatavo, jog mokesčių administratorius pagrįstai E. Å . už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 papildomai apskaičiavo 61 338 Lt PVM, 23 890 PVM delspinigių ir skyrė 6 134 Lt PVM baudÄ už pareiÅ¡kėjo tikrinamuoju laikotarpiu gautÄ atlygį už suteiktas teises naudotis iÅ¡radimu iÅ¡ Lietuvos juridinių asmenų UAB „Aremikas“, UAB „Rudesta“ ir UAB „Seifuva“, su kuriais nėra susijęs darbo santykiais, ir iÅ¡ VÅ¡Ä® „Stropuva“ bei UAB „Stropuva ir ko“, su kuriais yra ar buvo susijęs darbo santykiais.

LVAT 2012-04-16 priėmus galutinį ir neskundžiamÄ sprendimÄ E. Å . atžvilgiu, pareiÅ¡kėja 2012-05-04 raÅ¡tu Nr. R2-03 kreipėsi į VMI su praÅ¡ymu leisti priteistus E. Å . pirkimo PVM įtraukti į įmonės PVM atskaitÄ (b. l. 35-36). VMI 2012-06-08 raÅ¡tu Nr. (32.24-PVM)-RM-3478 atsakė, kad pareiÅ¡kėja, neturėdama iÅ¡ E. Å . (neįsiregistravusio PVM mokėtoju) įsigytų paslaugų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (ar kito apskaitos dokumento), kurioje bÅ«tų iÅ¡skirta PVM suma (kaip nurodyta PVMÄ® 64 straipsnio 1 dalyje), neturi teisės įtraukti į PVM atskaitÄ jos pačios apskaičiuotos pirkimo PVM sumos, tenkančios įsigytoms iÅ¡ E. Å . paslaugoms (b. l. 37-38).

Pareiškėja, nesutikdama su VMI pateiktu atsakymu, pakartotinai kreipėsi į VMI 2012-10-25 raštu Nr. R2-06 (b. l. 39). VMI 2012-11-23 raštu Nr. (32.24-PVM)-RM-6426 atsakė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatas mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais. Šiuo atveju pareiškėja savo prašyme prašo leidimo pasinaudoti PVM atskaita.

Teisę į PVM atskaitÄ reglamentuoja PVMÄ® VII skyrius, o PVM atskaitos tikslinimÄ reglamentuoja PVMÄ® VIII skyrius. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė priimti sprendimÄ leisti mokesčių mokėtojui pasinaudoti PVM atskaita. Taigi pareiÅ¡kėja, siekdama pasinaudoti teise į pirkimo PVM turi vadovautis PVMÄ® nuostatomis ir Å¡iuo atveju mokesčių administratorius neturi teisės priimti jokio sprendimo (b. l. 40-41). PareiÅ¡kėja nesutikdama su pateiktu atsakymu, trečiÄ kartÄ kreipėsi į VMI 2013-01-29 raÅ¡tu Nr. R2-01 (b. l. 42).

VMI 2013-02-15 raÅ¡tu Nr. (18.3-31 -2)-RAA-1151 nurodė, jog mokesčių administratorius savo pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjos teisės įtraukti į PVM atskaitÄ E. Å . papildomai apskaičiuotos PVM sumos dalį, tenkančiÄ pareiÅ¡kėjai suteiktų paslaugų apimčiai, pateikė 2012-06-08 raÅ¡tu Nr. (32.24-PVM)-RM-3478 (b. l. 43-44).Pagal minėtas byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės atsisakymo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai leidimÄ pasinaudoti PVM atskaita.PareiÅ¡kėja mano, kad buvo suklaidinta mokesčių administratoriaus, todėl jai turi bÅ«ti atstatytas terminas įtraukti sumokėtÄ PVM į įstaigos PVM atskaitÄ ir leista pateikti patikslintÄ deklaracijÄ .

Atsakovės atstovė teigia, kad pareiÅ¡kėja nepateikė mokesčių administratoriui nustatytos formos praÅ¡ymo ir patikslintos deklaracijos, kuri leidžia įtraukti sumokėtÄ PVM į įstaigos PVM atskaitÄ .MAÄ® 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, iÅ¡skyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas iÅ¡imtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.MAÄ® 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiÅ¡kai, iÅ¡skyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.MAÄ® 66 ir 73 straipsniai įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiÅ¡kas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl Å¡io veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiÅ¡kiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl, kaip jau ir buvo minėta, mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo vykdyti priverstinį nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės. Be to, MAÄ® 66 ir 73 straipsniai įtvirtina įrodinėjimo mokesčių teisėje leistinumo taisykles, t. y.

įtvirtina, kad mokestis gali bÅ«ti deklaruojamas tik nustatytos formos dokumentuose, ir kartu nustato prezumpcijÄ , kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.MAÄ® 66 ir 73 straipsniai, įtvirtinantys mokesčio deklaravimÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ mokesčio mokėtojo veiksmÄ , taip pat kaip leistinÄ mokesčio mokėtojo teikiamÄ Ä¯rodinėjimo priemonę, kartu suponuoja ir iÅ¡vadÄ , kad pateikta mokesčių deklaracija negali bÅ«ti paneigta kitaip, negu pačiam mokesčių mokėtojui keičiant savo valiÄ ir teikiant kitÄ patikslintÄ deklaracijÄ .

Pastebėtina, kad MAĮ neriboja mokesčių mokėtojo teisės teikti patikslintas deklaracijas per visÄ MAÄ® 68 straipsnyje nustatÄ mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminÄ . Mokesčių administratorius, nesutikdamas su mokesčio mokėtojo deklaruotais duomenimis, turi teisę MAÄ® nustatyta tvarka atlikti mokestinį tyrimÄ bei mokestinį patikrinimÄ , kurių metu mokesčių administratoriui nustatyta teisė rinkti įrodymus, paneigiančius mokesčių mokėtojo deklaracijoje teikiamus duomenis bei teisė priimti sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo, kurie turi bÅ«ti pagrįsti surinktais įrodymais ir teisės aktų reikalavimais.

Mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais mokesčių mokėtojui yra nustatoma mokestinė prievolė, gali bÅ«ti ginčijami mokestiniams ginčams nustatyta nagrinėjimo tvarka, tuomet ir yra sprendžiamas klausimas dėl mokesčio apskaičiavimo teisėtumo.Dėl nurodytų motyvų, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo pagal teisės aktus nagrinėti mokesčio apskaičiavimo teisingumo klausimo, tik turėjo pasisakyti dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo atlikti veiksmo –leisti priteistÄ iÅ¡ E. Å .

PVM įtraukti į įmonės PVM atskaitÄ . Atsakovės raÅ¡tas, kuriame faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėja buvo informuota apie tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nei PVMÄ®, nei Mokesčių administravimo įstatyme nėra numatyta galimybė priimti sprendimÄ leisti ar neleisti pasinaudoti PVM atskaita, atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl mokesčių administratoriaus neveikimas buvo teisėtas. PareiÅ¡kėja, siekdama pasinaudoti teise į pirkimo PVM atskaitÄ , turi vadovautis PVMÄ® nuostatomis ir Å¡iuo atveju mokesčių administratorius neturi teisės priimti jokio sprendimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ atlikti veiksmus – priimti sprendimÄ leisti į įmonės PVM atskaitÄ Â Ä¯traukti 40 764,34 Lt E. Å . pardavimo PVM.PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi 2006 m. lapkričio 28 d.

Tarybos direktyvos 2006/112/EB (toliau – Direktyva) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendrosios sistemos 167 str. nuostatomis, teigia, kad teisė į atskaitÄ atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytinÄ PVM. PareiÅ¡kėjo nurodyta Direktyvos nuostata yra bendroji teisė į PVM atskaitÄ nuostata. Å ios nuostatos realizavimas nustatytas kituose Direktyvos straipsniuose.Direktyvos 178 str. nustatyta, kad tam, jog apmokestinamasis asmuo galėtų įgyvendinti teisę į PVM atskaitÄ , privalo turėti pagal Direktyvos nuostatas iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ .

Minėtos Direktyvos nuostatos yra perkeltos ir į PVMÄ®. Ginčo atveju pareiÅ¡kėja neturi E. Å . iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurioje bÅ«tų iÅ¡skirtas PVM.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atstatyti Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. praleistÄ terminÄ , nes jis buvo praleistas ne nuo pareiÅ¡kėjos priklausančių aplinkybių.Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Taigi, šiame straipsnyje nustatytas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta teisė mokesčius apskaičiuoti ar perskaičiuoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naikinamieji terminai, kaip teisinės tvarkos elementas, yra priemonė susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, teisinių procedūrų operatyvumui, teisiniam apibrėžtumui ir tikrumui užtikrinti. Mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį tiek teismas, tiek ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija privalo taikyti ex officio.

MAÄ® 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino iÅ¡imtys yra nustatytos to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal MAÄ® 68 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį laikotarpį negu 1 dalyje numatytÄ terminÄ galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje bÅ«tina nustatyti padarytÄ Å¾alÄ valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. IÅ¡ pateiktos MAÄ® 68 straipsnio 3 dalies formuluotės darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas sieja Å¡ioje dalyje numatytÄ iÅ¡lygÄ dėl senaties termino taikymo su valstybei padarytos žalos atlyginimu baudžiamojo proceso tvarka (su sÄ lyga, kad nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai), kitaip tariant, įstatymų leidėjas sieja ilgesnio termino taikymÄ mokesčiams apskaičiuoti (perskaičiuoti) iÅ¡imtinai su baudžiamajame procese susiklostančiais santykiais.

Jokios iÅ¡imtys, taikant įstatymo nustatytÄ mokesčių permokos grÄ Å¾inimo terminÄ , negalimos, t. y. Å¡is terminas negali bÅ«ti atnaujintas ar kitaip prailgintas.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atmestinas pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atstatyti Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. praleistÄ terminÄ . Pagal ESTT nusistovėjusiÄ praktikÄ apmokestinamieji asmenys turi teisę atskaityti sumokėtÄ pirkimo PVM (bylos C-324/11, C-438/09), kuris buvo iÅ¡skirtas paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje faktÅ«roje, pareiÅ¡kėja neturi E. Å . iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kurioje bÅ«tų iÅ¡skirtas PVM.PareiÅ¡kėja praÅ¡o kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo, ar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 str. 4 dalis, kuri nurodo, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio suma negali bÅ«ti iÅ¡skiriama apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas Å¡ių prekių ir (arba) paslaugų teikimas, neprieÅ¡tarauja Direktyvos 167 straipsniui, kuris nurodo, jog teisė į atskaitÄ atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytinÄ PVM.Teismui abejonių dėl minėtų normų neprieÅ¡taravimo Direktyvos 167 straipsniui nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo.Atsižvelgiant į tai, kad atmestini pareiÅ¡kėjos reikalavimai įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – priimti sprendimÄ leisti į įmonės PVM atskaitÄ Â Ä¯traukti 40 764,34 Lt E. Å . pardavimo PVM ir atstatyti praleistÄ terminÄ , nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ Â dėl 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo.Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas taip pat atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., nusprendė: Atmesti pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® „Stropuva“ skundÄ Â kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                     Liudmila Zaborovska