2024-07-24 Nr. AB-11044-3-62-3-01124-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-523-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01124-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovės „ORGANICAGRO“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. LSK-K-24-50616 „Dėl išduotų dokumentų“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad skunde išdėstytos aplinkybės, dėl kurių šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22931-24, atskleidžia, jog oficialus VšĮ „Ekoagros“ tyrimas dėl pareiškėjos buvo pradėtas galimai suklastotų dokumentų pagrindu, o atsakovas, ignoruodamas jo paties ir pareiškėjos iniciatyva surinktus pareiškėjai palankius įrodymus, galimai nusikalstamai piktnaudžiavo, ir tai akivaizdžiai patvirtina Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjos teigimu, neteisėtu Sprendimu uždraudžiant jai realizuoti 2022 metų derliaus grikius kaip ekologinius, ji netenka didelės dalies pajamų ir patirs itin didelius nuostolius. Dėl šios priežasties yra tikslinga sustabdyti Sprendimo galiojimą, nes yra pagrįstų abejonių dėl jo teisėtumo, o pareiškėjai taikomi suvaržymai yra neadekvatūs, lyginant su jos patiriamomis neigiamomis pasekmėmis.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos A. P. skundą priėmė, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovo VšĮ „Ekoagros“ Sprendimu buvo nustatytos pareiškėjai – veiklos vykdytojai – taikytinos priemonės dėl jos auginamos produkcijos (ekologiškai auginamų grikių) neatitikties (neleistinos medžiagos – glifosato): pareiškėja įpareigota iki 2024 m. birželio 23 d. patikslinti augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planą bei numatyti nustatytos neatitikties rizikos mažinimo priemones (dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų atsiradimo / apsaugos nuo „kaimyninių įprastų laukų“). Sprendime taip pat nustatyta, kad 2022 metų derliaus grikių produkcija gali būti realizuojama tik kaip įprastinė.

Teismas sprendė, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia dviem argumentais: pirma, kad Sprendimas yra neteisėtas, antra – kad ji (pareiškėja) patirs nuostolių.

Pasisakydamas dėl šių argumentų teismas pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.), todėl skundo argumentai, susiję su Sprendimu ir atsakovo veiksmais dėl tariamai netinkamai atliktų pareiškėjos patikrinimo procedūrų yra susiję su Sprendimo vertinimu bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. yra aktualūs sprendžiant dėl šio administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, o ne taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, savaime nėra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodomą galimą žalą, atkreipė dėmesį į tai, kad ją pareiškėja sieja su būsimais finansiniais nuostoliais, tačiau vien aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų finansinių pasekmių savaime nėra pagrindas užtikrinti skundo reikalavimą, nes galima žala ir pareiškėjos galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų aktų priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja byloje neįrodė tokių padarinių atsiradimo, taip pat kad jų pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2019). Teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Įvertinęs pareiškėjos veiklos keliamą grėsmę viešajam interesui dėl grikių kruopose nustatytų neleistinų medžiagų likučių, teismas sprendė, kad pareiškėjos turtiniai interesai šiuo atveju negali nusverti viešojo intereso – vartotojų teisių apsaugos.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str.).

III. Pareiškėja A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai sustabdant VšĮ „Ekoagros“ 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. LSK-K-24-50616 „Dėl išduotų dokumentų“ galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvykdė jam kylančios pareigos atlikti preliminarų reikalavimo pagrįstumo vertinimą ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl Sprendimo ir atsakovo veiksmų neteisėtumo yra neaktualūs sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą. Iš tiesų skunde išdėstyti išsamūs argumentai dėl tyrimo pradėjimo ir atlikimo galimai uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ORGANICAGRO“ suklastotų dokumentų pagrindu, taip pat dėl VšĮ „Ekoagros“ galimo nusikalstamo piktnaudžiavimo yra itin reikšmingi reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti ir prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą. Skunde nėra akivaizdžių suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais rašytiniais įrodymais, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu (tokia praktika analogiškoje situacijoje suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-39-822/2021).

Pareiškėja skunde tinkamai pagrindė ir kitą būtiną sąlygą reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, t. y. tai, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Uždraudžiant realizuoti 2022 metų derliaus grikius kaip ekologinius, pareiškėja yra priversta neapibrėžtą laiką sandėliuoti keliasdešimt tonų grikių. Ekologiško ūkininkavimo ypatumai lemia, kad tokiu būdu ūkininkaujant užauginama žymiai mažiau produkcijos, nei naudojant neekologiškus ūkininkavimo metodus. Šią ir taip negausią produkciją priverstinai realizavus tik kaip neekologišką, pareiškėja patirtų itin didelius nuostolius. Be to, termiškai neapdorotų grikių galiojimo laikas tėra pora metų, todėl su kiekviena diena mažėja tikimybė, kad pareiškėja spės juos realizuoti.

Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjai iki 2024 m. birželio 23 d. neįvykdžiusi jame išvardytų koregavimo veiksmų (patikslinti augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planą bei numatyti nustatytos neatitikties rizikos mažinimo priemones), jai būtų taikoma dar griežtesnė poveikio priemonė – sertifikato galiojimo sustabdymas. Taigi neteisėtu ir nepagrįstu Sprendimu preziumuojant nuolat besitęsiančios šoninės taršos pareiškėjos ekologiniame grikių ūkyje faktą, sudaromos prielaidos uždrausti jai užsiimti ekologiniu ūkininkavimu ateityje, taip atimant iš jos vienintelį pragyvenimo šaltinį ir sukeliant jai sunkiai pašalinamas neigiamas pasekmes. Tokia skubiai taikytina poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos ir visuomenės interesų pusiausvyros, proporcingumo ir protingumo principų. Siekiant nesukelti pareiškėjai didelės žalos, iki tol, kol byloje nepriimtas baigiamasis teismo aktas dėl ginčo esmės, pareiškėjos turimo sertifikato galiojimas neturėtų būti sustabdytas ir iš jos negali būti reikalaujama patikslinti augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planą bei numatyti nustatytos neatitikties rizikos mažinimo priemones.

Teismui nepagrįstai atsisakius sustabdyti Sprendimo pirmojo reikalavimo galiojimą – patikslinti augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planą bei numatyti nustatytos neatitikties rizikos mažinimo priemones, pareiškėja būtų priversta papildomai rengti prevencinį planą, tuomet statyti tvoras nuo visų kaimynų aplink savo keliasdešimties hektarų sklypą, o kitu atveju iš jos būtų atimtas ekologinės žemdirbystės sertifikatas – yra nepagrįstai brangi ir visiškai nereikalinga procedūra, kol nėra baigtas šios bylos nagrinėjimas. Jeigu teismas sustabdytų Sprendimo vykdymą dalyje, tai nereikštų, kad pareiškėja gali parduoti 2022 metų derliaus grikius kaip ekologiškus, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėjai būtų leidžiama toliau užsiimti ekologine žemdirbyste, kurią ji vykdo daugiau kaip 20 metų ir iki šio ginčo nėra turėjusi jokių ginčų dėl to, kad jos produkcija neva neatitinka ekologinei produkcijai keliamų reikalavimų.

Būdama įsitikinusi, kad jos 2022 metų derliaus ekologiški grikiai nėra užteršti, o jos laukai nėra veikiami šoninės taršos ir jokios papildomos perteklinės prevencinės priemonės objektyviai nereikalingos, pareiškėja iki nurodytos datos neįvykdė neteisėtame ir nepagrįstame Sprendime išdėstytų koregavimo veiksmų. Pareiškėja atskirojo skundo pateikimo metu neturi duomenų apie tai, kad jos atžvilgiu jau būtų taikoma Sprendime nurodyta poveikio priemonė – sertifikato galiojimo sustabdymas, todėl Sprendimo galiojimo sustabdymas vis dar yra aktualus, siekiant apsaugoti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Teismas pareiškėjos argumentus dėl gresiančio sertifikato galiojimo sustabdymo ignoravo, nepagrįstai akcentuodamas tik jai taikomą draudimą realizuoti konkretaus derliaus ekologinius grikius. Jeigu teismas laikytų, kad pareiškėja iki galutinio teismo sprendimo byloje turi saugoti 2022 metų derliaus ginčo grikius, tai savaime nereiškia, jog teismas negali sustabdyti kito Sprendime pareiškėjai nurodyto įpareigojimo, kuris šiuo atveju akivaizdžiai yra perteklinis ir nepagrįstas reikalavimas atlikti pareiškėjai papildomas investicijas į jos grikių laukų apsaugą.

Teismo argumentas, kad pareiškėja turės galimybę ateityje išieškoti nuostolius, jeigu Sprendimu nustatyti suvaržymai padarys jai turtinės žalos, vertintinas kaip deklaratyvus. Teismas turėjo galimybę pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Sprendime nurodytų įpareigojimų dalyje – sustabdyti tik tą Sprendimo dalį, kuri įpareigoja pareiškėją daryti dideles ir nebūtinas investicijas į jos grikių laukų apsaugą, kai net nėra nustatytas ir patvirtintas faktas, kad tie laukai tikrai yra nesaugūs.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2024 m. birželio 25 d. pateikė atsakovui augalininkystės prevencinių ir atsargumo priemonių planą, kuriame nurodyta informacija: „Dalis laukų ribojasi su chemizuotais laukais, jų savininkai yra žinomi. Jie yra informuoti, kad ribojasi su ekologiniais laukais. Vykdomas laukų monitoringas“. Įvertinus korekcinius veiksmus, 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. S-54114 „Dėl išduotų dokumentų“ atsakovas paliko galioti 2023 m. rugpjūčio 9 d. išduotą sertifikatą Nr. LT-EKO-001.440-0002299.2023.001 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-K-23-50755. Taigi, pareiškėja atliko koregavimo veiksmus dar prieš šio atskirojo skundo pateikimą, jai nebuvo taikytas sertifikato galiojimo sustabdymas, iš esmės palikta poveikio priemonė – 2022 metų derliaus grikių produkcija gali būti realizuojama tik kaip įprastinė, kadangi produkcijoje radus neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų, toks produktas negali būti leidžiamas realizuoti kaip ekologiška produkcija. Glifosatas, kuris rastas pareiškėjos 2022 metų grikių produkcijoje, nėra leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti medžiaga, kuri nėra įtraukta į 2021 m. liepos 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1165, kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai. Tačiau ginčas dėl šios poveikio priemonės yra administracinės bylos Nr. eI3-12160-1064/2024 objektas. Atsakovui 2024 m. birželio 27 d. sprendimu palikus galioti 2023 m. rugpjūčio 9 d. išduotą sertifikatą Nr. LT-EKO-001.440-0002299.2023.001 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-K-23-50755, tik toliau neleidus realizuoti 2022 metų grikių produkcijos kaip ekologiškos, pareiškėjai ir toliau leidžiama užsiimti ekologine žemdirbyste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Sprendimo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės argumentuoja tuo, kad ji patirs finansinių nuostolių (produkcija turi būti realizuota kaip neekologiška, be to, keliasdešimt tonų grikių sandėliuojami neapibrėžtą laiką).

Pareiškėja skunde ir atskirajame skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kils nesustabdžius Sprendimo galiojimo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į viešojo intereso svarbą šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojų teisių apsaugos yra viešasis interesas, kuriam šiuo atveju yra teiktinas prioritetas prieš privatų pareiškėjos interesą – gauti pelną iš vykdomos veiklos, todėl prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamoje situacijoje nebūtų proporcinga priemonė viešojo intereso aspektu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, nurodyta Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas