2017-11-02 Nr. AB-19843-3-62-3-00291-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1575-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00291-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ direktoriaus L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ir L. J. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teisių perėmėja) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Abastas“ (toliau – ir UAB „Abastas) ir UAB „Abastas“ direktorius L. J. (toliau kartu – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (7.1-69.1)S-129.

2. Nurodė, kad ginčijamu 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė priimti UAB „Abastas“ teiktą 2016 m. vasario 8 d. skundą dėl 2016 m. vasario 8 d. mokesčių administratoriaus nurodymo ir jo nenagrinėjo. Su tokiu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu nesutiko.

3. Tvirtino, kad atsakovas, gavęs centriniam mokesčių administratoriui adresuotą skundą, neturėjo įgaliojimų jį nagrinėti ir atsisakyti priimti, bet, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 150 straipsniu, 152 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 ir 2 dalimis, privalėjo per tris darbo dienas persiųsti nurodytam adresatui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kad pastaroji skundą galėtų išnagrinėti.

4. Pažymėjo, kad atsakovo nurodymą prieš tai skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas paliko nutartį nepakeistą. Kadangi tiek teismai, tiek atsakovas skundo nenagrinėjo, manė, kad tokiu būdu yra suvaržoma MAĮ 144 straipsnyje reglamentuota jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisė skųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą ir taip užkertama pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba.

5. Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė atmesti.

6. Nurodė, kad pareiškėjų nurodomos MAĮ 150, 152 ir 154 straipsnių nuostatos, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, nustato mokestinių ginčų apskundimo ir nagrinėjimo tvarką. MAĮ 2 straipsnyje apibrėžta mokestinio ginčo sąvoka ir tai reiškia, kad ne kiekvienas tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus kylantis ginčas yra mokestinis.

7. Pabrėžė, jog skundžiamu raštu buvo paaiškinta, kad keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir todėl nepriklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 4 d. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438, kuriuo nurodė pareiškėjui – UAB „Abastas“ direktoriui atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjai šį nurodymą skundė teismui. 2016 m. vasario 11 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakyta. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2016, nustačius, kad mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirasis skundas buvo atmestas. 2016 m. vasario 8 d. skundu pareiškėjai per Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos finansų ministerijos dėl to paties mokesčių administratoriaus nurodymo. Atsakovas skundžiamu 2016 m. vasario 12 d. sprendimu konstatavo, kad tokio pobūdžio pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai ir nepriklauso centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai.

9. Teismas pabrėžė, kad MAĮ 2 straipsnio 22 punkte apibrėžta mokestinio ginčo sąvoka. Tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra dėl tarpinio procedūrinio teritorinio mokesčių administratoriaus priimto dokumento – mokesčių mokėtojui duoto nurodymo. Nurodymas – dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui.

10. Taigi, teismas sprendė, kad keliamas ginčas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus nėra mokestinis ginčas, priskirtas centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai, todėl pareiškėjų skunde nurodytos MAĮ IX skyriaus nuostatos, apibrėžiančios tik mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, šiuo nagrinėjamu atveju netaikytinos.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, nesutikdami su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (nurodymu), savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame rašte pagrįstai nustatė nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą.

III. 13. Pareiškėjas L. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Nurodo, kad centrinis mokesčių administratorius nagrinėja ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, o skundai paduodami per vietos mokesčių administratorių, kurio priimti nurodymai yra skundžiami. Atsižvelgę į tai, pareiškėjai mano, kad jų skundą turėjo išnagrinėti centrinis mokesčių administratorius.

15. Pareiškėjų įsitikinimu, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėjo atsisakyti persiųsti pareiškėjų skundą centriniam mokesčių administratoriui pagal MAĮ 154 straipsnio 2 dalį.

16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

17. Atsakovas kartoja argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamos bylos dalykas – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. (7.1-69.1)S-129 teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, jog, pareiškėjų įsitikinimu, teritorinis mokesčių administratoriaus pareiškėjų skundą dėl mokesčių administratoriaus duoto nurodymo operatyvaus patikrinimo metu turėjo persiųsti nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui, tačiau to neatliko.

20. Pagal MAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 154 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi pareiškėjai, skundas dėl mokestinio ginčo centriniam mokesčių administratoriui paduodamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas yra skundžiamas.

21. Kaip matyti iš šios teisės normos formuluotės, centrinis mokesčių administratorius nagrinėja skundus dėl mokestinių ginčų, todėl šiuo atveju aktuali mokestinių ginčų sąvoka.

22. Pagal MAĮ 2 straipsnio 22 dalį, mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

23. Pareiškėjas centriniam mokesčių administratoriui per vietos mokesčių administratorių pateikė skundą dėl mokesčių administratoriaus pareiškėjams duoto nurodymo operatyvaus patikrinimo metu pateikti tam tikrus dokumentus (el. b. l. 14).

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos mokesčių administratoriaus mokesčių mokėtojams duodamus nurodymus atliekamų patikrinimų metu vertinti kaip tarpinius procedūrinius sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju ginčas dėl to mokesčių administratoriaus akto negali būti laikomas mokestiniu ginču (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015).

25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, visi mokesčių mokėtojo argumentai, susiję su mokesčių administratoriaus nurodymais, duotais atliekant mokestinį patikrinimą, turi būti išdėstomi mokesčių mokėtojo skunde dėl galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo ir yra nagrinėjami mokestinio ginčo metu. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą, ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertina ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjo ginčijamas mokesčių administratoriaus nurodymas, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais galbūt padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-438/2016).

26. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teritorinis mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų skundo nepersiuntė centriniam mokesčių administratoriui. Kiti mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie negali būti teikiami mokestinių ginčų nagrinėjamo tvarka, skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 str. 1 d.). Tačiau, kaip jau buvo minėta, visi argumentai, susiję su mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu duotais nurodymais, teikiami su skundu dėl galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kadangi tokie nurodymai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

27. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo L. J. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius