8bdabe73-37fa-4e25-aa7c-e81cf0cfacee · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-367-198/2019 teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08709-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; (S) 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-36-812/2019 pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Panevėžio apskrities VPK), Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros (toliau – ir LR Generalinė prokuratÅ«ra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir LR teisingumo ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. K. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 1 483,85 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl metalinių voljerų konstrukcijų pasisavinimo, kurie Panevėžio apskrities VPK buhalterijoje buvo nuraÅ¡yti kaip bevertis turtas ir skirtas utilizavimui. PaaiÅ¡kino, jog Lietuvos apeliacinis teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos buvimo jo veiksmuose nepagrįstos bei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau teismo iÅ¡vada apie piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymius neatitiko byloje surinktų įrodymų, teismo padarytos iÅ¡vados dėl didelės žalos nebuvo motyvuotos, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli metalo laužo kaina, nebuvo atsižvelgta į tai, kad iÅ¡ardyti voljerai nebuvo inventorizuoti kaip komisariatui priklausantys ir tinkami naudojimui daiktai, jie buvo apskaityti kaip bevertės, utilizavimui skirtos atliekos.

3. Teigė, jog nebuvus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindo, nusikalstamos veikos požymių ir padarytos nusikalstamos veikos, dėl teisėsaugos pareigÅ«nų – ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros ir teismo – neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių nepagrįstu baudžiamuoju persekiojimu, tendencingu bylos aplinkybių tyrimu, netinkamu įrodymų vertinimu, ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atimta galimybė pretenduoti į Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuriÄ prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovę atstovaujamų institucijų. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. sausio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas atmetė atsakovės atstovių argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nes 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ , panaikino 2014 m. sausio 30 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, o ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis 2017 m. lapkričio 27 d., todėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pateikti ieÅ¡kinį nepraleistas, nes paskutinė diena pateikti ieÅ¡kinį, buvo 2017 m. lapkričio 27 d.

6. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad medžiagos Nr. 0112000623841 tyrimo metu buvo surinka pakankamai faktinių aplinkybių apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sudariusių pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

7. Nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo galėjo bÅ«ti surinkti duomenys iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK apie voljerų metalinių konstrukcijų apskaitymÄ buhalterijoje, taip nustatyti, kad turtas yra bevertis, iÅ¡mestas. Pažymėjo, jog pirminiai duomenys apie tai, kad metalinės voljerų konstrukcijos jų paėmimo metu nebuvo apskaitytos Panevėžio apskrities VPK, buvo gauti dar iÅ¡ liudytojo R. S. apklausos, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigė fakto, kad turtas buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ saugomos teritorijos nesant tokio veiksmo teisėtumÄ pagrindžiančių dokumentų. Nurodė, kad pradedant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯statymas nenumato pareigos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui turėti įrodymus apie visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos požymius bei elementus, dėl kurios įvykdymo pradedamas ikiteisminis tyrimas, o didelės žalos požymis yra vertinamasis, dėl kurio įrodymai turėjo bÅ«ti ir buvo renkami tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu.

8. Pažymėjo, jog paties ieÅ¡kovo raÅ¡tu iÅ¡sakyta pozicija dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo bei teisinis reglamentavimas paneigė ieÅ¡kovo argumentus, kad aplinkybės, susijusios su iÅ¡ardytų voljerų konstrukcijų paėmimu, galėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos atliekant tarnybinį patikrinimÄ , nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

9. Nustatė, kad Panevėžio apskrities VPK dokumentuose užfiksuotos aplinkybės neatitiko faktinės padėties - metalinės iÅ¡ardytų voljerų konstrukcijos – juodojo metalo laužas - nebuvo patalpintos į atliekų konteinerius, o buvo sandėliuojamos aptvertoje Panevėžio apskrities VPK vidinio kiemo teritorijoje ir 2013 m. kovo 5 d. nematerialaus ir ilgalaikio materialaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti aktu, į buhalterinę apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 560 kg juodojo metalo laužo, kurio vertė – 419 Lt. Pažymėjo, jog tokiu bÅ«du buvo iÅ¡taisyti neteisingai apskaityto Panevėžio apskrities VPK priklausančio turto duomenys, nes iÅ¡ardžius nuraÅ¡ytÄ turtÄ - metalinius voljerus, liekamosios medžiagos – antrinės žaliavos (juodojo metalo laužas, 560 kg), negalėjo bÅ«ti likviduojamas (iÅ¡vežamas į sÄ vartynÄ arba sunaikinamas), o galėjo bÅ«ti arba toliau laikomos komisariate arba parduodamos antrinių žaliavų tvarkytojams.

10. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui, kaip vadovaujančias pareigas ėjusiam asmeniui, taikytini aukÅ¡tesni veiklos bei atsakomybės standartai. IeÅ¡kovas veiksmus atliko eidamas Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas ir vadovaujančias pareigas ieÅ¡kovas ėjo eilę metų, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma kaip yra ir turi bÅ«ti apskaitomas valstybės institucijai priklausantis turtas. Nurodė, kad iniciatyva dėl voljerų konstrukcijų paėmimo buvo ieÅ¡kovo, o ne kitų Panevėžio apskrities VPK darbuotojų. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas, siekdamas, kad iÅ¡ardytos voljerų konstrukcijos bÅ«tų iÅ¡vežtos į jo sodybÄ , nesiaiÅ¡kino, ar tai yra Panevėžio apskrities VPK turtas, ar jis yra apskaitytas Panevėžio apskrities VPK, kokia jo vertė, kokios yra galimybės jį teisėtai įgyti savo nuosavybėn, apsiribojo tik Logistikos skyriaus vedėjo žodiniu ir akivaizdžiai nepagrįstu leidimu tai padaryti.

11. Darė iÅ¡vadÄ , jog Panevėžio apskrities VPK metalines voljerų konstrukcijas (juodojo metalo lauÅ¾Ä ) viso tyrimo metu nuosekliai laikė savo turtu, turinčiu vertę, dokumentuose turto apskaitos klaida buvo iÅ¡taisyta ir juodojo metalo laužas buvo apskaitytas. Sprendė, kad ieÅ¡kovo, nors jo veiksmuose ir nebuvo nustatyti visi bÅ«tini nusikalstamos veikos sudėties požymiai, civilinės teisės požiÅ«riu veiksmai vertintini kaip neteisėti.

12. Nurodė, kad baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė, taigi ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas nustačius pagrindinius nusikalstamos veikos požymius, yra iÅ¡imtinai prokuroro kompetencija. Nustatė, jog pirminiai duomenys, surinkti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo egzistavo ir tik esant prokuroro reikalavimui buvo galimas tolimesnis įrodymų, reikÅ¡mingų visiems nusikaltimo sudėties elementams nustatyti, rinkimas. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu veikos kvalifikavimas gali keistis priklausomai nuo tyrimo eigos, tyrimo metu gautų duomenų ir 2013 m. vasario 26 d., ikiteisminio tyrimo metu surinkus veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingus įrodymus, prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių.

13. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas įvertino prokuroro veiksmus, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl prokuroro Å¡aliÅ¡kumo, tendencingo tyrimo, nekompetencijos kaip nepagrįstus.

14. Taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad prokuroras bei ikiteisminį tyrimÄ atlikęs tyrėjas ėmėsi priemonių surinkti įrodymus apie metalinių voljerų konstrukcijų apskaitymÄ Panevėžio apskrities VPK bei ieÅ¡kovui pavaldžius pagal pareigas Panevėžio apskrities VPK skyrius tik po to, kai sužinojo Å¡ias aplinkybes klausydamiesi ieÅ¡kovo pokalbių su jo atstove. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis dėl leidimo klausytis ieÅ¡kovo ir S. A. telefoninių pokalbių, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti buvo priimta 2013 m. vasario 12 d., o Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus praÅ¡ymas pateikti informacijÄ apie metalinių Å¡unų voljerų, grindinio plytelių apskaitymÄ buhalterijoje, įkainojimÄ Panevėžio apskrities VPK pateiktas dar 2013 m. sausio 29 d.

Pažymėjo, kad aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas rinko įrodymus tuo metu, kai Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo skundas dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir jo iniciatyva bei teismo iniciatyva taip pat buvo renkami įrodymai, reikÅ¡mingi skundo nagrinėjimui bei ikiteisminiam tyrimui, nepatvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras nerinko įrodymų, reikÅ¡mingų veikos kvalifikavimui sÄ moningai ar dėl kompetencijos stokos.

15. Vertindamas ieškovo argumentus dėl prokuroro veiksmų, jam išsiuntus neįsiteisėjusius nutarimus dėl baudos skyrimo vykdyti, neteisėtumo, teismas nustatė, jog ieškovo teisėms bei pareigoms priimti nutarimai neturėjo įtakos, procesiniai veiksmai buvo atlikti ne ieškovo atžvilgiu.

16. Darė iÅ¡vadÄ , kad nustatytos byloje aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovo nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro atlikti procesiniai veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo neteisėti, kad pareigÅ«nai pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Atkreipė dėmesį į tai, jog faktas, kad teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Å¡ioje dalyje, nesudarė pagrindo reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ valstybės ir vertintas kaip pakankama satisfakcija.

17. Teismas sprendė, jog byloje nepakanka įrodymų pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, prokurorÄ ir teismÄ padarius tokias klaidas, kurios turėjo esminę lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, siekiant ieÅ¡kovÄ apkaltinti, o ne nustatyti tiesÄ , kas leistų pripažinti minėtų valstybės pareigÅ«nų atliktus veiksmus baudžiamajame procese neteisėtais, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymÄ ir sudarytų pagrindÄ reikalauti iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo.

18. Pripažino, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas faktiÅ¡kai patyrė ieÅ¡kovas, iÅ¡laidos patirtos jo atžvilgiu vykusiame ikiteisminiame tyrime, teikiant teisines paslaugas ieÅ¡kovo Å¡eimos nariams - sÅ«nui L. K., sugyventinei I. P., jos motinai A. P., teikiant skundus Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui dėl paskirtų baudų panaikinimo ir minėtos iÅ¡laidos vertintos kaip ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, tiesiogiai susiję su jo atžvilgiu vykusiu ikiteisminiu tyrimu. Sutiko, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas patyrė didelius psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos pablogėjimÄ , neigiamo visuomenės vertinimo padarinius, laikinai neteko galimybės turėti ginklÄ , medžioti, tačiau pažymėjo, jog minėti pergyvenimai ir teisių suvaržymai bÅ«dingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu pradedamas baudžiamasis persekiojimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

Nenustatė iÅ¡imtinių aplinkybių, patvirtinančių egzistuojant didesnius ieÅ¡kovo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei fizinės sveikatos pablogėjimÄ , todėl praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ vertino kaip nepagrįstÄ .

19. Atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl galimybės pretenduoti į virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas po Panevėžio apskrities VPK reorganizacijos, nes ieÅ¡kovui paskirta tarnybinė nuobauda buvo teismo panaikinta dėl netinkamo teisės aktų taikymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės paneigė ieÅ¡kovo argumentus dėl prarastos galimybės pretenduoti į virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas. IeÅ¡kovui likus toliau dirbti Vidaus tarnyboje, jo galimybes pretenduoti į vadovaujančias pareigas turint paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , teismas vertino itin kritiÅ¡kai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 20. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas G. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

21. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , dėl ko netinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas.

22. Teigia, kad teismas netinkamai vertino voljerų metalinių konstrukcijų apskaitymo aplinkybes dėl ko nepagrįstai pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo teisėto pradėjimo. Pažymi, jog vykdydami bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiais ir rÅ«pestingai, bei užtikrinant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) įtvirtintÄ nuostatÄ , kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras turi imtis veiksmų, kad joks asmuo be pagrindo nebÅ«tų persekiojamas, ikiteisminį tyrimÄ pradedanti įstaiga, turėdama duomenis apie metalinės voljerų konstrukcijos apskaitymÄ Panevėžio apskrities VPK buhalterijoje savo žinioje, ne tik galėjo, tačiau privalėjo Å¡iuos duomenis vertinti prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ . Tai, kad tokie duomenys buvo bÅ«tini, patvirtino ir 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis.

23. Tvirtina, jog pirmiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nei tarnybinis patikrinimas, o teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl praneÅ¡imo pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl tarnybinio nusižengimo. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jog R. B. jį iÅ¡sikvietus ir apkaltinus neteisėtai iÅ¡sivežus Å¡unų voljerų dalis, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jam logistikos skyriaus virÅ¡ininkas A. K. nurodė, kad tai nuraÅ¡ytos ir iÅ¡mestos atliekos bei paprašė A.

K. pakviesti Å¡ių aplinkybių pasiaiÅ¡kinti, tačiau R. B. tai daryti atsisakė. Tvirtina, jog iÅ¡ pradžių nebuvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovo veiksmai sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį, o ieÅ¡kovas iÅ¡ karto buvo pradėtas persekioti baudžiamÄ ja tvarka. Pažymi, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas toje pačioje įstaigoje – Panevėžio apskrities VPK, kuriai vadovavo tas pats asmuo R. B., ir tai, kad pirmiau buvo pradėtas ne tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ikiteisminis tyrimas, leidžia kalbėti apie tendencingÄ ieÅ¡kovo persekiojimÄ .

Be to, ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma pačiam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, prieÅ¡ingai grasinant pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kas, ieÅ¡kovui nepaklusus, ir buvo padaryta. Daro iÅ¡vadÄ , kad pradėto ikiteisminio tyrimo tikslas buvo ne iÅ¡tirti galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, o siekti paÅ¡alinti G. K. iÅ¡ užimamų pareigų, ir Å¡i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovo argumentÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepagrįstumo, nes nurodytas aplinkybes buvo galima iÅ¡siaiÅ¡kinti pradėjus ne ikiteisminį tyrimÄ , o tarnybinį patikrinimÄ .

24. PaaiÅ¡kina, kad Logistikos skyriaus vedėjas A. K. buvo tas asmuo, kuris Panevėžio apskrities VPK buvo atsakingas už materialaus turto apskaitÄ , todėl ieÅ¡kovas kuomet Logistikos skyriaus darbininkai nurodė, kad Å¡unų voljero dalis veÅ¡ iÅ¡mesti, pagrįstai kreipėsi į A. K. pasiteirauti dėl tolimesnio Å¡io turto likimo. Nurodo, jog ieÅ¡kovui pasiteiravus dėl Å¡unų voljero iÅ¡ardytų dalių A. K., kaip atsakingo asmens, buvo suteikta informacija, kuri visiÅ¡kai atitinka valstybės įmonės apskaitos dokumentus – t. y. kad turtas yra bevertis, nuraÅ¡ytas ir kaip utilizuotas, iÅ¡mestas sudedant į atliekų konteinerį, t. y. yra Å¡iukÅ¡lė.

Pažymi, kad Å¡is turtas buvo apskaitytas tik po, kai ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu kreipėsi dėl Å¡io turto apskaitymo, kas reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas Panevėžio apskrities VPK nebuvo apskaitytas nei 2012 m. kovo-balandžio mėnesiais, kuomet jis buvo nuvežtas ieÅ¡kovui, nei 2012 m. lapkričio mėnesį, kuomet ieÅ¡kovas jį grÄ Å¾ino.

25. Tvirtina, jog buhalterinės apskaitos netinkamas tvarkymas nei tarnybinio patikrinimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriamas, Å¡is faktas buvo iÅ¡ viso ignoruojamas, nors BPK įpareigoja ikiteisminio tyrimo institucijÄ ir prokurorÄ ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjus galimai kitai nusikalstamai veikai dėl jos pradėti tyrimÄ , tačiau net ir ieÅ¡kovui reikalaujant, tai nebuvo padaryta. Mano, kad pateikti turto nuraÅ¡ymo duomenys leistų kalbėti tiek apie materialiai atsakingų asmenų – R. B., A. K. – atsakomybę apskaitant valstybės įmonės turtÄ , dokumentų klastojimÄ , bei A. K. atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ .

26. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad viso ikiteisminio tyrimo metu, ieškovo atžvilgiu buvo priimami prokuroro nurodymai pradėti tyrimus vis dėl naujų nusikalstamų veikų, tuo tarpu esant akivaizdiems kitų asmenų neteisėtiems veiksmas, jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami.

27. Nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl prokuroro nurodymo dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalies pradėjimo pagrįstumo. Tvirtina, kad joks poveikis S. A. iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo daromas, o jo vėlesni parodymai dėl poveikio jam darymo yra akivaizdžiai suraÅ¡yti tendencingai, nesiekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrųjų pareiÅ¡kimų suraÅ¡ymo aplinkybių, kurie ir buvo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nors S. A. pareiÅ¡kime ir iki tol jo duotose parodymuose nėra jokių prieÅ¡taravimų, jo pozicija dėl konflikto aplinkybių ir pretenzijų dėl jo visÄ laikÄ buvo ir iÅ¡liko nuosekli, kas paneigia poveikio jam darymÄ .

28. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas davė nurodymÄ iÅ¡vežti komisariato turtÄ Ä¯ savo sodybÄ .IÅ¡teisinamajame nuosprendyje buvo pasisakyta dėl nevertintų aplinkybių, susijusių su ginčo turto apskaita, jo nuraÅ¡ymu. Pažymi, jog trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti aktas, nereikalingo arba netinkamo naudoti Å«kinio inventoriaus nuraÅ¡ymo ir likvidavimo aktas nepripažinti negaliojančiais, jie nėra pakeisti, todėl teismas, vertindamas ieÅ¡kinio aplinkybes, neturėjo pagrindo iÅ¡ naujo spręsti, ar nuraÅ¡yti metalo voljerai yra turtas, juo labiau, kai iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu yra padaryta iÅ¡vada, kad tai nebuvo Panevėžio apskrities VPK turtas, nes kaip sulūžęs ir netinkamas naudoti, utilizuotas.

Mano, jog teismas neturėjo pagrindo revizuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad tai buvo turtas, ir kad ieÅ¡kovas tai, kaip atsakingas pareigas ėjęs asmuo, turėjo žinoti.

29. Pažymi, jog ieÅ¡kovas ne vienerius metu užėmė virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, tačiau nuraÅ¡ant šį turtÄ , jis nedalyvavo, jis nėra materialiai atsakingas asmuo, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu jam turėjo bÅ«ti žinoma, kad nuraÅ¡ant šį turtÄ buvo padaryta apskaitos klaida, kÄ teismas nurodė.

30. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu pavedė pradėti Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininkas R. B., kuris pasirašė aktus dėl Å¡io turto nuraÅ¡ymo ir sunaikinimo, t. y. ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nurodė pradėti asmuo, kuriam buvo žinoma, kad Å¡is turtas įstaigos buhalterinėje apskaitoje neegzistuoja, nes yra nuraÅ¡ytas ir utilizuotas kaip atliekos. Pažymi, jog teismas jokių R. B. ir A. K., kurio parodymai buvo pripažinti melagingais, veiksmų neteisėtumo neįžvelgė – jeigu remtis iki Å¡iol galiojančiais ir nepanaikintais buhalterinės apskaitos dokumentais ginčo turtas buvo nuraÅ¡ytas ir sudėtas į atliekų konteinerį, kas reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienÄ R.

B. negalėjo duoti nurodymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, užvaldant įstaigos turtÄ , nes Å¡io turto nebuvo, o tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo ir vados ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Tvirtina, kad turto apskaitos dokumentai buvo vienintelis pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau Å¡ių įrodymų ne tik, kad nebuvo pareikalauta prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tyrimas pradėtas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui R. B. žinant, kad ieÅ¡kovas kaltinamas dėl turto, kuris jau prieÅ¡ daugiau negu du metus yra pripažintas netinkamu naudoti ir nuraÅ¡ytas, jį utilizuojant.

31. Nurodo, jog teismas prokuroro veiksmus, išsiunčiant vykdyti nutarimus, kurių apskundimo terminas nebuvo suėjęs, turėjo vertinti kaip neteisėtus, nes neįsiteisėjęs nutarimas negali būti vykdomas.

32. Mano, kad pradėtu ikiteisminiu tyrimu nebuvo siekiama nustatyti tiesos ir iÅ¡siaiÅ¡kinti faktinių aplinkybių, o tik tendencingai apkaltinti ieÅ¡kovÄ , kÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo įstaigos veiksmai bei ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančio prokuroro veiksmai tiek prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , tiek jo metu - turto apskaitymo nesiaiÅ¡kinimas prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , vėliau Å¡ių dokumentų prijungimas ir jų nevertinimas, nesiėmimas veiksmų paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus dėl turto apskaitos. Pagrįstai mano, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras pažeidė lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ , kadangi esant duomenų apie kitų asmenų nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ių asmenų atžvilgiu tyrimas nebuvo pradėtas, o ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras E. Baltrimavičius darė viskÄ , kad toks tyrimas ir nebÅ«tų pradėtas.

33. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui likus dirbti toliau Vidaus tarnyboje, jo galimybės pretenduoti į vadovaujančias pareigas turint paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , vertintinos kritiÅ¡kai. PaaiÅ¡kina, kad tarnybinė nuobauda ieÅ¡kovui buvo paskirta praėjus daugiau negu mėnesiui po jo atleidimo, jokių galiojančių nuobaudų ieÅ¡kovas neturėjo, todėl nesant ikiteisminio tyrimo, jam nebÅ«tų buvę kliūčių pretenduoti į po reorganizacijos esančiÄ laisvÄ virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybę.

34. Tvirtina, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo (pirmos instancijos) veiksmus, lėmusius esminę žalÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, todėl ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos, sudarančios turtinę žalÄ , turi bÅ«ti atlygintos visa apimtimi. Taip pat ieÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginta jo patirta neturtinė žala, susijusi su nepatogumais ir iÅ¡gyvenimais dėl pradėto ir tendencingai bei neobjektyviai atlikto ikiteisminio tyrimo, bei pirmos instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

35. Panevėžio apskrities VPK atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

36. Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad pradedant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯statymas nenumato pareigos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui turėti įrodymus apie visus bÅ«tinus nusikalstamos veikos požymius bei elementus, dėl kurios įvykdymo pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai visus veiksmus atliko teisėtai ir pagrįstai.

37. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir tarnybinis patikrinimas buvo pradėti tuo pačiu metu – 2012 m. lapkričio 21 d., todėl apeliantas nepagrįstai teigia ikiteisminiam tyrimui buvus pradėtam pirmiau.

38. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimu buvo siekiama nepagrįsto jo baudžiamojo persekiojimo, siekiant pašalinti iš užimamų pareigų, nes apeliantas iš užimamų pareigų buvo atleistas dėl vykusios reorganizacijos atsisakius pasiūlytų pareigų.

39. Tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, buvus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no tarnybiniam praneÅ¡imui, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų nebuvo konstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai. Mano, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo susieti apelianto patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmais nei tiesioginiu, nei netiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu nenustačius minėtų pareigÅ«nų veiksmuose neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymo.

40. LR generalinė prokuratÅ«ra, atstovaujama Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

41. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia neteisėtai pradėjus jį persekioti, kadangi buvo nustatytos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pagrįstai leido manyti, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmiausiai turėjo bÅ«ti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o ne ikiteisminis tyrimas, nes pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas iki vyko ikiteisminis tyrimas. Be to, teisės aktai nenumatė privalomo reikalavimo dėl tam tikros galimai padarytos neteisėtos veikos pirmiausiai pradėti tarnybinį patikrinimÄ , o vėliau – ikiteisminį tyrimÄ .

42. Teigia, kad metaliniams šunų voljerams, kaip metalo laužui, nebuvus tinkamai apskaitytiems Panevėžio apskrities VPK buhalterijoje nereiškia, jog minėtas turtas neturi jokios vertės ir gali būti disponuojamas bet kurių asmenų iniciatyva.

43. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl prokuroro kompetencijos kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir kvalifikavimo tikslinimas proceso metu vertintinas kaip apelianto teisių nepažeidžiantis procesinis veiksmas. Atkreipia dėmesį, kad teismas teisingai nurodė, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumatė draudimo prokurorui jau pradėtame ikiteisminiame tyrime kelti įvairias versijas bei reikalui esant pradėti naujÄ ikiteisminį tyrimÄ . Pažymi, kad apeliantas visiÅ¡kai nebendradarbiavo su pareigÅ«nais.

44. Nurodo, jog apeliantui buvo pasiÅ«lytos lygiavertės jo turėtoms pareigos, tačiau pats apeliantas pasiÅ«lymo atsisakė, motyvavęs galimu nuÅ¡alinimu nuo pareigų ir pragyvenimo Å¡altinio netekimu. Atkreipia dėmesį, kad teismas tik kritiÅ¡kai įvertino apelianto galimybes pretenduoti į vadovaujančias pareigas turint paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ . Be to, apeliantas nenurodo argumentų, kodėl bÅ«tent dėl ikiteisminio tyrimo jis neteko galimybės pretenduoti į virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, jeigu jis jų pats atsisakė.

45. Pažymi, kad skundo dėl prokuroro nutarimo padavimas nestabdo skundžiamo nutarimo vykdymo, todėl prokuroro nutarimai dėl baudų skyrimo L. K., R. P., A. P. vykdyti buvo pateikti tinkamai ir teisėtai, apeliantas nepateikia jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nutarimų nusiuntimas vykdyti, nesuėjus jų paskundimo terminui, laikytinas neteisėtais prokuroro veiksmais.

46. LR teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ .

47. Pažymi, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo aplinkybes, kurios buvo pagrindas pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimÄ , detaliai pasisakė dėl apelianto atliktų veiksmų, vertino iÅ¡teisinimo pagrindus ir kitas aplinkybes, susijusias su iÅ¡nagrinėta baudžiamÄ ja byla bei dėl to pasisakė civilinės teisės požiÅ«riu.

48. Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apeliantui taikytinų aukÅ¡tesnių veiklos ir atsakomybės standartų, nes eilę metų ėjęs vadovaujančias pareigas, turėjo žinoti, kaip apskaitomas valstybės institucijai priklausantis turtas, o siekdamas iÅ¡sivežti metalinius voljerus, nesiaiÅ¡kino, ar tai yra Panevėžio apskrities VPK turtas, ar turtas apskaitytas, kokia jo vertė, kokios galimybės turtÄ Ä¯sigyti asmeninės nuosavybės teise.

49. Teigia, kad apelianto veiksmai, iÅ¡ civilinės atsakomybės pusės, turėjo tiesioginės įtakos pradėti jo atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ .

50. Nurodo, jog apeliantas, bÅ«damas komisariato virÅ¡ininko pavaduotoju, turėjo suprasti, jog metaliniai Å¡unų voljerai, bÅ«dami metalo laužu, negali bÅ«ti paimti asmeniniam naudojimui, nes turi vertę. Tai, kad jis nedalyvavo Å¡io turto nuraÅ¡ymo komisijoje ir nebuvo materialiai atsakingas už jį, nesuteikė teisės pasiimti turtÄ sau. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

52. Nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. Å iaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-300/2014 priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino G. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK) 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir siekis turtinės naudos sau) ir nuteisė 100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda, o pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikis nukentėjusiam asmeniui) G. K. teismas iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Å iaulių apygardos teismas nurodė, kad G.

K., bÅ«damas valstybės tarnautoju, Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotoju, duodamas nurodymÄ iÅ¡vežti policijos komisariato turtÄ , piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nežiÅ«rint į tai, kad metaliniai voljerai pagal buhalterinius dokumentus buvo nuraÅ¡yti ir sudėti į konteinerius utilizuoti. Taip pat, matydamas galimybę panaudoti šį turtÄ , jo nepirkdamas, siekė turtinės naudos, todėl suorganizavo jo iÅ¡vežimÄ Ä¯ savo sodybÄ . Teismas pripažino, jog G. K. veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas jam pavaldžių asmenų ir kitų institucijų akivaizdoje, taip padaryta didelė žala valstybei (baudž. b.

Nr. 1-47-300/2014; 4 t. b. l. 94-100). Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. lapkričio 25 d. iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo G. K. apeliacinį skundÄ , panaikino Å iaulių apygardos teismo nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo G. K. iÅ¡teisino pagal . BK 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudž. b. 4.t. b. l. 144-150). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl BK 228 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos buvimo G.

K. veiksmuose yra nepagrįstos, nors pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau teismo padarytos išvados dėl didelės žalos nėra motyvuotos, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli metalo laužo kaina, nebuvo atsižvelgta į tai, kad išardyti voljerai nebuvo inventorizuoti kaip komisariatui priklausantys ir tinkami naudojimui daiktai, jie buvo apskaityti kaip bevertės, utilizavimui skirtos atliekos.

53. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teismo neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog nepakanka įrodymų pripažinti minėtus asmenis padarius tokias klaidas, kurios turėjo esminę lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, siekiant ieÅ¡kovÄ apkaltinti, o ne nustatyti tiesÄ , kas leistų pripažinti minėtų valstybės pareigÅ«nų atliktus veiksmus baudžiamajame procese neteisėtais, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymÄ ir sudarytų pagrindÄ reikalauti iÅ¡ valstybės žalos atlyginimo.

54. Apeliantas G. K. nesutinka su skundžiamu teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimu ir tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas.

55. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisines iÅ¡vadas bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , teismo padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai (CPK 185 straipsnis).

57. Vertindama apelianto G. K. teiginius dėl buhalterinių duomenų privalomo vertinimo prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato tam tikrų veiksmų atlikimo prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ siekiant įsitikinti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumu. BPK 166 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai apibrėžia, kada pradedamas ikiteisminis tyrimas, ir tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras, gavęs praneÅ¡imÄ , skundÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiÅ¡kios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 168 str.).

Byloje nėra jokių duomenų, kad Panevėžio apskrities VPK, kaip nukentėjęs asmuo, būtų kreipęsis su pareiškimu dėl metalinių voljerų konstrukcijų dingimo ir būtent Panevėžio apskrities VPK pareiškimo pagrindu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius tokių aplinkybių, negalima kelti klausimo dėl visapusiško situacijos įvertinimo, tame tarpe ir buhalterinių duomenų patikrinimo, ir kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo.

58. Apeliantas G. K. tvirtina, kad pirmiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nei tarnybinis patikrinimas. Kolegija nesutinka su tokiu tvirtinimu ir pabrėžia, jog bylos duomenimis, tiek ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei naudos sau siekimo, tiek tarnybinis patikrinimas dėl metalinių voljerų konstrukcijų iÅ¡vežimo iÅ¡ komisariato teritorijos tarnybiniu transportu buvo pradėti tuo pačiu metu – 2012 m. lapkričio 21 d. Apeliantas nepateikia jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių kitokiÄ abiejų tyrimų pradžiÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

59. Be kita ko, 2012 m. gruodžio 27 d. apeliantas G. K. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininkui R. V. raÅ¡tu nurodė, jog tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos administracinio teisės pažeidimo požymių, turėtų bÅ«ti stabdomas, kÄ ir pasiÅ«lė padaryti. Administracinės bylos Nr. I-29-739/2013 duomenys patvirtina, jog Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio virÅ¡ininko 2013 m. sausio 24 raÅ¡tu Nr. 50-16-I-15 tarnybinio nusižengimo tyrimo dalis dėl pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos požymių G. K. atžvilgiu buvo sustabdyta (adm. b., b. l. 58-60).

60. Apelianto teiginiai dėl galimybių įvertinti jo veiksmus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o ne ikiteisminio, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas anoniminio praneÅ¡imo pagrindu ir nenustatyta, kad praneÅ¡ime bÅ«tų nurodytos akivaizdžiai melagingos aplinkybės ar dėl kurių negalimas baudžiamasis procesas. Teisės aktai, esant tyrimų dėl veikos, turinčios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, kolizijai, prioritetÄ skiria ikiteisminiam tyrimui, kaip tyrimui siekiančiam atskleisti pavojingesnę visuomenei veikÄ , todėl sprendimas neatlikti ikiteisminio tyrimo, galimai nusikalstamÄ veikÄ atskleisti pavedant atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , prieÅ¡tarautų teisės normoms.

61. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto G. K. teiginius dėl metalinių voljerų konstrukcijų vertės ir jų paėmimo, gavus atsakingo už materialinį turtÄ asmens leidimÄ , pažymi, jog 2010 m. kovo 1 d. trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti aktu Nr. 50-4-IL-196 ir 2010 m. kovo 31 d. pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti Å«kinio inventoriaus nuraÅ¡ymo ir likvidavimo aktu Nr. 126 metalinės voljerų konstrukcijos buvo pripažintos netinkamos naudotis ir bevertės ta prasme, kad metalinių konstrukcijų negalima buvo naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, tačiau, kaip atliekos – metalo laužas, jos neabejotinai turėjo vertę.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje pasisakė dėl metalinių voljerų konstrukcijų galimybių naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį ir visiÅ¡kai nevertino konstrukcijų kaip atliekų – metalo laužo, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai pirmosios instancijos teismui revizavus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Byloje nėra nustatyta, o ir apeliantas neįrodinėjo, kad buvo domėtasi, aiÅ¡kintasi metalinių voljerų konstrukcijų, kaip atliekų – metalo laužo, įsigijimo nuosavybėn galimybėmis, o tiesiog neapdairiai pasitikėta materialiai atsakingo asmens pateiktais duomenimis apie nuraÅ¡ytas atliekas bendrÄ ja prasme.

62. Be to, kolegija nurodo, jog apeliantas nepagrįstai susiejo savo 2013 m. vasario 22 d. praÅ¡ymÄ su Panevėžio apskrities VPK 2013 m. kovo 5 d. nematerialaus ir ilgalaikio materialaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti aktu, kuriuo į komisariato buhalterinę apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 560 kg juodojo metalo laužo. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantis apelianto G. K. 2013 m. vasario 22 d. praÅ¡ymas yra susijęs su apelianto praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti duomenis, kaip ir kada metalinės voljerų konstrukcijos buvo įgytos ir kaip jos buvo apskaitytos Panevėžio apskrities VPK apskaitoje, todėl pirmiau paminėti teiginiai dėl Å¡io praÅ¡ymo įtakos ginčo turto įtraukimui į komisariato buhalterinę apskaitÄ visiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

63. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apelianto galimybių žinoti valstybės institucijai priklausančio turto apskaitymo tvarkÄ prieÅ¡taringa kitai iÅ¡vadai, kad Panevėžio apskrities VPK apskaitant nuraÅ¡ytÄ turtÄ , už kurio nuraÅ¡ymÄ apeliantas nebuvo atsakingas, buvo padaryta klaida. Å ioje vietoje apeliantas teisus, nes byloje nustatyta, jog ėjęs Panevėžio apskrities VPK virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas, G. K. nedalyvavo ginčo turto nuraÅ¡yme, todėl, nors ir užimdamas vadovaujančias pareigas, objektyviai negalėjo žinoti apie padarytÄ klaidÄ . Visgi teisėjų kolegija sprendžia, jog tiesioginių aplinkybių objektyvus nežinojimas nepateisina apelianto G. K. veiksmų. Kaip nurodyta nutarties 61 punkte, nebuvo aiÅ¡kinamasi atliekų – metalo laužo, įsigijimo galimybės, o visuotinai žinoma, jog metalo laužas turi tam tikrÄ vertę.

64. Vertinant argumentus dėl nepagrįstai ignoruotų apelianto argumentų dėl galimai netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir siekio turtinės naudos sau, galimos kitų asmenų – R. B., A. K., atsakomybės klausimo sprendimo, teisėjų kolegija nurodo, jog Å¡ios civilinės bylos dalykas yra apelianto G. K. atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo pagrįstumas ir teisėtumas ir dėl pirmiau paminėtų argumentų pasisakyti netikslinga. Juo labiau, kad A. K. parodymų prieÅ¡taringumas buvo konstatuotas ne ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme.

65. Pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro procesinius veiksmus, pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nepripažino neteisėtais ir su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka (CPK 185 straipsnis). Pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, nepateikia jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių teismo iÅ¡vadÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie galimai apelianto G. K. darytÄ poveikį S. A., kurio parodymai buvo užfiksuoti apklausos metu. Tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį G. K. atžvilgiu nepadarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos, nepatvirtina ikiteisminio tyrimo neteisėtumo apelianto atžvilgiu.

66. Pagal BPK 63 straipsnio 3 dalį, skundo dėl prokuroro nutarimo padavimas iki jo iÅ¡sprendimo nesustabdo nutarimo vykdymo. Å iuo atveju pripažinti prokuroro nutarimų dėl L. K., R. P., A. P. taikytų sankcijų – baudų, iÅ¡siuntimÄ vykdyti minėtiems nutarimams neįsiteisėjus neteisėtu veiksmu nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad minėti nutarimai buvo priimti ne apelianto atžvilgiu ir negalėjo jo teisėms ir pareigoms turėti įtakos.

67. Apeliantas skunde teigia, kad pradėtu ikiteisminiu tyrimu buvo siekta tendencingai apkaltinti jį, o ne nustatyti tiesÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras nerinko įrodymų, reikÅ¡mingų veikos kvalifikavimui sÄ moningai ar dėl kompetencijos stokos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu, nes pirmosios instancijos teismo padarytoms prieÅ¡ingoms apelianto teiginiams iÅ¡vadoms paneigti G. K. nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad G. K. argumentai dėl prokuroro Å¡aliÅ¡kumo, tendencingo tyrimo nepagrįsti. Nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras nerinko įrodymų, reikÅ¡mingų veikos kvalifikavimui sÄ moningai ar dėl kompetencijos stokos, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su teismo iÅ¡vadomis, jų nekartoja.

68. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apelianto G. K. galimybės pretenduoti į virÅ¡ininko pavaduotojo pareigas po Panevėžio apskrities VPK reorganizacijos, nedarė iÅ¡vados, kad apeliantas, turėdamas tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , negalės pretenduoti į vadovaujančias pareigas. Kolegija pabrėžia, jog teismas tik iÅ¡sakė abejones dėl tokios galimybės, nes administracinėje byloje buvo konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis, bet neteisingai pritaikyti teisės aktai skiriant nuobaudÄ , todėl apeliantas G. K. nepagrįstai tvirtina teismui iÅ¡kraipius byloje esančius faktus.

69. Kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su teismo sprendimu motyvų teisėjų kolegija nevertina ir dėl jų nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

70. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. sausio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija Margarita Dzelzienė Birutė Jonaitienė Laimutė Sankauskaitė