8bd9b403-480f-4d3c-9c3f-c5b83d8d2f33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2749-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00968-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. (A.) M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvęs atstovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. kovo 14 d. iki skundo teismui iÅ¡siuntimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 8 d. (1 t., b. l.

5) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nes iÅ¡ kameros bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui tekdavo mažiau nei 2 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjui kamerose trÅ«ko tiek natÅ«ralaus, tiek dirbtinio apÅ¡vietimo, todėl negalėjo nei skaityti, nei raÅ¡yti. Kamerose buvo labai drėgna, sienos pažeistos pelėsio, nebuvo galimybių iÅ¡siskalbti drabužius ir juos iÅ¡sidžiovinti, todėl buvo priverstas vaikščioti su neÅ¡variais drabužiais.

Be to, žiemÄ kameroje bÅ«davo labai Å¡alta. PaaiÅ¡kina, kad didžiausiÄ diskomfortÄ pareiÅ¡kėjas patyrė dėl to, kad kalinimo metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes atliekant gamtinius reikalus galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų ir kitų kameroje esančių asmenų. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , didelį psichologinį sukrėtimÄ , jam pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, konfliktiÅ¡kas, pablogėjo jo bendravimas su artimaisiais ir aplinkiniais, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (1 t., b. l. 9–13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jau yra kreipęsis į teismÄ su skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2017 m. sausio 20 d. administracinėje byloje Nr. I-2201-535/2017, todėl praÅ¡o Å¡io laikotarpio nenagrinėti.

Nurodo, kad Å¡iuo metu galiojančiame teisės akte nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, jog sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio ir toks jo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, kad priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. PareigÅ«nai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretizuoti, jis neįrodė, kad skunde minimi įstaigos trÅ«kumai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjui.

LukiÅ¡kių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovės atstovas taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN patikslintame atsiliepime (2 t., b. l. 149–155) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovas patikslintame atsiliepime nurodo konkrečias dienas ir kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas bei dar kartÄ teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2017 m. sausio 20 d. palikti nenagrinėtÄ . Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 8 d.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 103 straipsnio 2 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. LVAT praktikoje nurodoma, kad tapačiais skundai gali bÅ«ti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatÅ«s visi trys elementai – Å¡alys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Primintina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ , sudaro skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ , o pareiÅ¡kėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (praÅ¡ymo) dalykÄ (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiÅ¡kėjas inicijuoja ginÄÄ teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iÅ¡ esmės tapačių teisinių pasekmių.

Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu; dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų; dėl higienos sÄ lygų kamerose neužtikrinimo (apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, drėgmės)) Vilniaus pataisos namuose (iki 2019 m. balandžio 1 d. buvusiame LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 8 d.

Akcentuotina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2201-535/2017 pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildino iÅ¡ neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo bei higienos sÄ lygų (apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, drėgmės) LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d.

Teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu I-2201-535/2017 pareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo paliko nenagrinėtÄ , o kitÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ . LITEKO duomenimis, teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. kovo 28 d. Taigi, nagrinėjamo pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kurioje jis kildina neturtinę žalÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo ir higienos sÄ lygų neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d. jau buvo teismo iÅ¡nagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) M. reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo ir higienos sÄ lygų neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d., nutrauktina.

LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. (A.) M. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., buvo pareiÅ¡kęs administracinėje byloje Nr. I-1972-171/2017, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

LITEKO duomenimis, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 12 d. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis pagal pareiÅ¡kėjo A. (A.) M. reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kurį pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų (netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., nutrauktina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, be kita ko, nagrinėtina pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo ir higienos sÄ lygų neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2019 m. kovo 8 d. bei dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo) LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Â CK 6.246–6.249 straipsniuose:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K laikymo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl Å¡ioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Å ioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ visų pirma kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nes iÅ¡ kameros bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui tekdavo mažiau nei 2 kv. m ploto. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

IÅ¡ atsakovės atstovo patikslintame atsiliepime (2 t., b. l. 149–153) į skundÄ pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104 (7,38 kv. m), Nr. 105 (7,38 kv. m), Nr. 106 (7,38 kv. m), Nr. 108 (7,38 kv. m), Nr. 112 (7,28 kv. m), Nr. 112A (6,34 kv. m), Nr. 114 (7,31 kv. m), Nr. 116 (7,49 kv. m), Nr. 117 (7,31 kv. m), Nr. 118 (7,38 kv. m), Nr. 121 (7,38 kv. m), Nr. 125 (6,48 kv. m), Nr. 263 (7,83 kv. m), Nr. 264 (7,80 kv. m), Nr. 267 (7,63 kv. m), Nr. 273 (7,79 kv. m), Nr. 275 (7,85 kv. m), Nr. 280 (7,82 kv. m), Nr. 289 (7,78 kv. m), Nr. 292 (7,80 kv. m), Nr. 300 (7,78 kv. m), Nr. 323 (7,75 kv. m), Nr. 381 (7,28 kv. m).

Minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, t. y. dviese. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K (šiuo metu Vilniaus PN) kamerose tekdavo nuo 3,64 kv. m iki 7,83 kv. m, todėl ploto norma, turinti tekti kameroje laikomam vienam asmeniui, nebuvo pažeista ir Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

IÅ¡ byloje esančio Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėnesio praneÅ¡imo „Dėl A. M. skundo“ matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,70 kv. m (1 t., b. l. 19–21). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Vilniaus PN kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,70 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Vilniaus PN nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad Vilniaus PN kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas atmestini kaip nepagrįsti. Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigÅ«nų elgesio PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes atliekant gamtinius reikalus pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti stebimas pareigÅ«nų ir kitų kameroje esančių asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl A. M. skundo“ nurodoma, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengti atskiras sanitarinio mazgo kabinas nėra techninių galimybių, todėl asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose nuo 2016 m. gruodžio mėnesio įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (1 t., b. l. 19–21).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas aktualiu ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 104, Nr. 105, Nr. 106, Nr. 108, Nr. 112, Nr. 112A, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 125, Nr. 263, Nr. 264, Nr. 266, Nr. 267, Nr. 273, Nr. 275, Nr. 280, Nr. 289, Nr. 292, Nr. 300, Nr. 323, Nr. 381 iš viso 74 paras. Iš jų 40 parų (2017 m. sausio 18–19 d., 2017 m. kovo 6 d., 2017 m. balandžio 7–10, 13–20, 26–27 d., 2017 m. gegužės 10–11, 26–28, 31 d., 2017 m. birželio 1 d., 2017 m. rugsėjo 27, 30 d., 2017 m. spalio 1–3, 6–12 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. gruodžio 11–12 d.) pareiškėjas buvo laikomas vienas.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei nustatytas aplinkybes, A. (A.) M. laikymo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 40 parų buvo užtikrinta teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei užuolaida, be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, o likusias 34 paras Vilniaus PN (anksčiau – LukiÅ¡kių TI-K) pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 34 paras buvo laikomas Vilniaus PN kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sÄ lygomis. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. TIĮET 14.2 papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos.

Taigi teisės aktuose numatyta, kad kameros duryse turi bÅ«ti įrengiamas stebėjimo langelis ar akutė. Pažymėtina, kad tam tikri kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, nes kalinimo įstaigose yra nustatytos tvarkos ir režimai, kurių privalo laikytis jose esantys nuteistieji bei suimtieji, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ . Akcentuotina, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. kokie konkrečiai pareigÅ«nai, kokiomis dienomis su juo galimai neteisėtai elgėsi, todėl teismas, pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl higienos sÄ lygų (oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, drėgmės ir pelėsio) kamerose PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad kamerose buvo nepakankamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, žiemÄ bÅ«davo labai Å¡alta, didelė santykinė oro drėgmė, sienos pažeistos pelėsio. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl A. M. skundo“ nurodoma, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) specialistai periodiÅ¡kai atlieka operatyviÄ jÄ valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu iÅ¡matuoja oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose (1 t., b. l. 20), oro temperatÅ«ra atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Kaip jau nustatyta, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose kamerose: Nr. 104, Nr. 105, Nr. 106, Nr. 108, Nr. 112, Nr. 112A, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 125, Nr. 263, Nr. 264, Nr. 267, Nr. 273, Nr. 275, Nr. 280, Nr. 289, Nr. 292, Nr. 300, Nr. 323, Nr. 381. IÅ¡ į bylÄ atsakovės atstovo pateiktų NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualÅ«s nagrinėjamam ginčui.

Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrintos kameros Nr. 106, Nr. 114, Nr. 118 ir Nr. 381 (1 t., b. l. 130–132, 2 t., b. l. 16–18). Patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta kamerose buvo: Nr. 106 - 210 lx, Nr. 114 – 229 lx, Nr. 118 – 250 lx, Nr. 381 – 280 lx, taip pat išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kamerose buvo: Nr. 106 – 18,2°C (35 proc.), Nr. 114 – 18,2°C (37 proc.), Nr. 118 - 18°C (35 proc.), Nr. 381 – 19,6°C (38 proc.).

Vizualiai matomų pelėsių požymių šiose kamerose nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrintos kameros Nr. 108 ir Nr. 323 (2 t., b. l. 52–54). Patikrinimo metu higienos normų pažeidimų šiose kamerose nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 108 (1 t., b. l. 22–24). Patikrinimo metu higienos normų pažeidimų nenustatyta.

Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 117 (2 t., b. l. 69–71). Patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 117 buvo 283 lx, oro temperatūra siekė 25,4°C, santykinė oro drėgmė 50,2 proc. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrintos kameros Nr. 104 ir Nr. 125 (1 t., b. l. 51–53, 2 t., b. l. 91–93).

Patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 104 buvo 253 lx, o kameroje Nr. 125 – 229 lx, taip išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 104 siekė 27°C, santykinė oro drėgmė 55 proc., o kameroje Nr. 125 – 26°C, santykinė oro drėgmė – taip pat 55 proc. Vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo akto matyti, jog be kitų, buvo tikrintos kameros Nr. 114 ir Nr. 280 (1 t., b. l. 72–74, 2 t., b. l. 76–78).

Patikrinimo metu iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 114 buvo 300 lx, o kameroje Nr. 280 – 235 lx, taip iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 114 siekė 21,9°C, santykinė oro drėgmė 41,4 proc., o kameroje Nr. 280 – 21,2°C, santykinė oro drėgmė – 38,7 proc. Vizualiai matomų pelėsių požymių Å¡iose kamerose nenustatyta. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas paneigė tik dalį pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl minėtų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose.

Teismo nuomone, kreipimosi į įstaigos administracijÄ ar atitinkamas institucijas (pvz., NVSC Vilniaus departamentÄ ) aspektas yra svarbus tuo, kad jos, sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, Å¡iuo atveju – higienos normų galimÄ nesilaikymÄ , gali imtis veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas A. (A.) M. skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar NVSC Vilniaus departamentÄ dėl neužtikrinto apÅ¡vietimo, drėgmės ar kitų higienos normų reikalavimų nesilaikymo LukiÅ¡kių TI-K kalinimo metu.

Teismo nuomone, nesant pareiÅ¡kėjo nusiskundimų įstaigos administracijai dėl konkrečių nagrinėjamame skunde nurodytų nusiskundimų, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes. Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Akivaizdu, kad LukiÅ¡kių TI-K, neturėdamas pareiÅ¡kėjo ar kitų kartu su juo kamerose laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sÄ lygų, neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusiÄ kamerų bÅ«klę. Akcentuotina, jog iÅ¡ byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2019 m. spalio mėnesio atsakymo teismui matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjo A. (A.) M. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, nebuvo gauta (2 t., b. l. 140).

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų higienos normų pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, kad kamerose buvo nepakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, didelė santykinė oro drėgmė, šalta, tačiau iš aptartų patikrinimų aktų matyti, kad oro temperatūros ir drėgmės bei dirbtinio apšvietimo pažeidimų, kaip ir pelėsio, kamerose nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumÄ kamerose, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i pareiÅ¡kėjo pretenzija yra grindžiama tik jo paties subjektyvia nuomone. Kaip nurodo ir LVAT savo praktikoje, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apÅ¡vieta (žr., 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018), kuri buvo užtikrinta pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl neužtikrintų higienos sÄ lygų kamerose (oro temperatÅ«ros, drėgmės, apÅ¡vietimo ir pelėsio) atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nesudarytos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius ir juos džiovinti PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu jam nebuvo sudarytos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius ir juos iÅ¡sidžiovinti, todėl buvo priverstas vaikščioti su neÅ¡variais drabužiais.

Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio mėnesio praneÅ¡ime „Dėl A. M. skundo“ nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, minėti asmenys ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius (1 t., b. l. 19–21). Taip pat nurodoma, kad iÅ¡duota arba asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami suimtiesiems bei nuteistiesiems tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as). Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ .

Minėti asmenys, neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ . HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 1d.) 107 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto NVSC Vilniaus departamento 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto (2 t., b. l. 38–42) matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbyklos nėra, skalbimo paslaugas teikia UAB „Vilniaus skalbykla“, kurioje skalbiami ir džiovinami visi LukiÅ¡kių TI-K susidarantys skalbiniai, HN 134:2015 40 punkto reikalavimo pažeidimas nenustatytas.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto NVSC Vilniaus departamento 2018 m. sausio 9 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 46–48) matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbyklos nėra, skalbimo paslaugas teikia VÄ® „MÅ«sų amatai“, HN 134:2015 40 punkto reikalavimo pažeidimas nenustatytas. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gaudavo iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius jau sausus, be to, turėjo galimybę pasinaudoti virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl LukiÅ¡kių TI-K nesudarytų sÄ lygų iÅ¡siskalbti drabužius ir juos iÅ¡sidžiovinti, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/102)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , didelį psichologinį sukrėtimÄ , jam pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, konfliktiÅ¡kas, pablogėjo jo bendravimas su artimaisiais ir aplinkiniais.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs sukelti pareiÅ¡kėjui minėtus jausmus ar kitaip netinkamai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirto pažeidimo trukmę, pripažintina, kad A (A.) M. dėl nustatyto pažeidimo (34 paras neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, kurie virÅ¡ijo įprastus kalinimo sÄ lygojamus suvaržymus. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 7 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę, į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 100 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 100 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Administracinės bylos Nr. I-2749-426/2019 dalį pagal pareiÅ¡kėjo A (A.) M reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo ir higienos sÄ lygų neužtikrinimo Vilniaus pataisos namų (buvusiose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. sausio 19 d., nutraukti. Administracinės bylos Nr. I-2749-426/2019 dalį pagal pareiÅ¡kėjo A (A.) M reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo neužtikrinimo Vilniaus pataisos namų (buvusiose LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) kamerose laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., nutraukti.

KitÄ pareiÅ¡kėjo A (A.) M skundo dalį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A (A.) M iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ pareiÅ¡kėjo A (A.) M skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė