2017-12-06 Nr. AB-22733-3-64-3-01775-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2333-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01775-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–6) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 6 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. kamerose Nr. 94, 58, 65, kurių plotas – nuo 5 kv. m iki 10 kv. m. Kameroje Nr. 58 buvo kalinama nuo 3 iki 4 asmenų, o kamerose Nr. 94 ir 65 buvo kalinama nuo 5 iki 8 asmenų, todėl nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo nepakankamai šviesu. Vakare, sėdint 1-ojo aukšto lovoje, skaityti ir rašyti praktiškai neįmanoma, nes tuoj pat parausta akys. Stalas buvo per mažas, prie jo negalėjo sėdėti visi pietaujantis asmenys, todėl valgė atsistojęs arba antro aukšto lovoje, laikydamas karštą dubenėlį rankose. Naktimis miegoti šalta, nes per nesandarius langus pūsdavo vėjas. Sanitarinio mazgo plotas per mažas, tualeto patalpa nėra uždara, todėl gamtinius reikalus atlikdavo matant kitiems asmenims. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo žeminamas jo orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 20–25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. kamerose: Nr. 94 su 3–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,25 iki 3,75 kv. m, Nr. 58 – su 2–3 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 7,63 iki 5,09 kv. m, Nr. 65 – su 4‑6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,65 iki 3,77 kv. m. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose kartu su pareiškėju laikomų asmenų sąrašus, nėra galimybės.

5. Pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėtų veiksmų dėl nepakankamo šviesos patekimo į patalpas, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (o tokie darbai negalimi dėl pastato statuso). Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI kamerose langai yra skaidraus stiklo. Kamerų langus valo patys suimtieji/nuteistieji, kurie gyvena toje kameroje. Pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

6. Teigė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

7. Nurodė, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose tenka daryti pakartotinį remontą.

8. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, nesudarantis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Atsakovas prašė teismo taip pat atsižvelgti į tai, kad Šiaulių TI pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 9. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 42‑50) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

10. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iš Šiaulių TI 2016 m rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. 60/09-29698 „Dėl T. B.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas nurodytu laiku visas 69 dienas buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, nustatytos kameros ploto normos, t. y. atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, nustatė, kad, atsakovo teigimu, Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerų pareiškėjo laikymo laikotarpiu netikrino. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. pažymos Nr. 62/08-573 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra, todėl teismas visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes vertino jo naudai. Iš to teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų.

12. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 21 punktą. Dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti minėtos higienos normos reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad vakare sėdint kameros 1-ojo aukšto lovoje, skaityti ir rašyti beveik neįmanoma, nes tuoj pat parausta akys, teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu jokių nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė (duomenys neskelbtini), taip pat matyti, jog nėra jokių įrašų dėl fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, orumo žeminimo, ką akcentavo pareiškėjas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2016 m. kovo 16 d. yra įrašas, kad jis nusiskundimų sveikatos būkle neišsakė, o 2016 m. gegužės 23 d. įrašas – sveikas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių TI pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Be to, iš byloje esančios Šiaulių TI 2016 m. rugpjūčio 17 d. pažymos Nr. 61/04-1942 matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

14. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą (pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI visas 69 dienas nepažeidžiant vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, nustatytos kameros ploto normos, kameros, kuriose buvo pareiškėjas, galimai neatitiko higienos normų reikalavimų (dėl šalčio, dirbtinio apšvietimo, sanitarinio mazgo)), yra laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

16. Pareiškėjas teigia, kad jo atveju reikėtų taikyti europietišką kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, standartą – 4 kv. m, atėmus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

17. Nurodo, jog Šiaulių TI nėra kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų diagnozuoti regos pablogėjimą ar kitus specifinius sveikatos sutrikimus. Jo sveikatai buvo padaryta neištaisoma žala.

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog kalinimo sąlygos neatitiko higienos normos reikalavimų, turėjo jam priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Juo labiau, kad kitiems asmenims, kurie buvo kalinami netinkamomis sąlygomis trumpesnį laikotarpį, buvo priteista piniginė kompensacija.

19. Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 62–63) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 16‑18 punktuose nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde Šiaulių apygardos administraciniam teismui nurodytų, tačiau apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

23. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 16 punkte išdėstytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas tam tikromis dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. (iš viso 69 dienas), ir visą šį laikotarpį jo teisė į teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą nebuvo pažeista (žr. Nutarties 10 p.). Priešingai nei pareiškėjas nurodo apeliaciniame skunde, EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo pareiškėjui tekusį kameros plotą bei pagrįstai pripažino, kad jo teisė į teisės aktais reglamentuotą kameros plotą nebuvo pažeista.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarties 17 punkte nurodyti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra tik jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis apie tai, kad pareiškėjas dėl atitinkamų sveikatos sutrikimų iš viso kreipėsi į sveikatos apsaugos specialistus.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

26. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų higienos normos pažeidimų (žr. nutarties 11 ir 12 p.) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o T. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius