8bd629a0-5e00-433e-a474-e1853c414c02 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-560-425/2012K. R.             Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00726-2011-1             Procesinio sprendimo kategorija:             16.7; 121.14; 121.21 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. K. J. įmonės „Trikartis“ apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-286/2012 pagal ieÅ¡kovo M. K. J. įmonės „Trikartis“ ieÅ¡kinį atsakovei O. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas M. K. J. įmonė „Trikartis“ ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės O.

M. priteisti 15 315,32 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teisimo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad O. M. nuo 2006 metų iki 2011-03-08 dirbo jo įmonės „Trikartis“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, o patikrinimo metu rastas 12 940,88 Lt trÅ«kumas, sugadintų prekių už 3 209,95 Lt, todėl Å¡ias sumas ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovė buvo atsakinga už visas materialines vertybes, už kurias pasirašė, kad gavo.Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ M.

K. J. įmonės „Trikartis O. M. naudai 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų bei valstybės naudai 13,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad darbo sutartis su O. M. sudaryta 2005-09-28, tuo tarpu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su atsakove ieÅ¡kovas sudarė 2005-09-27, t. y. iki priimant jÄ Ä¯ darbÄ ieÅ¡kovo įmonėje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nėra nurodyta nei už kokias materialines vertybes atsakovė prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, nei kokius įsipareigojimus prisiima ieÅ¡kovas, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų, nors darbuotojas, darbo santykiuose bÅ«damas silpnesne sutarties Å¡alimi, turi žinoti, kokiomis sÄ lygomis darbdavys perduoda vertybes jo visiÅ¡kai materialinei atsakomybei.

Teismas nurodė, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti jam padarytos žalos dydį. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad inventorizacija, kuria grindžiamas žalos dydi, buvo atliekama pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719. Parduotuvėje, kurioje dirbo atsakovė inventorizacija nebuvo atliekama daugiau nei dvejus metus – nuo 2008-12-30 iki 2011-01-18. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis net nežino, kokiais teisės aktais vadovaujantis atliekama inventorizacija.

IÅ¡ A. J. paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, jog ji dažnai bÅ«davo Å¡ioje parduotuvėje. Taip rÅ«pindamasi parduotuvės reikalais, ji negalėjo nepastebėti nebetinkamų prekybai prekių, kurių buvo Å¡imtai, tačiau jokių pretenzijų nei A. J., nei ieÅ¡kovas 2009-2010 metais atsakovei dėl prekių sugadinimo nėra pareiÅ¡kę. Teismas nustatė, kad inventorizacijos metu niekas nežiÅ«rėjo prekių galiojimo terminų, nes paprasčiausiai nebuvo jų įsigijimo dokumentų, ieÅ¡kovas į parduotuvę suvežė visas prekes iÅ¡ uždarytų kioskų bei veždavo iÅ¡ namų visokius panaudotus daiktus, tame tarpe, naudotÄ lygintuvÄ .

Teismas pažymėjo, jog apklausti liudytojai pasakojo apie tai, kad M. K. J. liepdavo nemuÅ¡ti kasos čekio, dvigubos („juodosios“) buhalterijos buvimÄ Ä¯monėje “Trikartis“ patvirtina ir ieÅ¡kovo pateiktos dvi visiÅ¡kai skirtingos 2009 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos. Å ie žiniaraščiai, be kita ko, patvirtina atsakovės teiginį, kad per jos iÅ¡eigines parduotuvėje prekiaudavo M. J. ir jo žmona A. J.. IÅ¡ įsakymų knygos taip matyti, kad atsakovė buvo iÅ¡leista nemokamų atostogų nuo 2011-01-18 iki 2011-01-31, tačiau kaip tik tuo metu parduotuvėje vyko pirmoji inventorizacija.

M. K. J. iÅ¡ dalies patvirtino, kad jo žmona A. J. namo buvo pasiėmusi dalį sidabro dirbinių. IÅ¡ nustatytų aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, vesdamas savo įmonėje dvigubÄ buhalterinę apskaitÄ bei vengdamas laiku atlikti prekių patikrinimÄ , nevykdė savo pareigos sudaryti bÅ«tinas perduotų materialinių vertybių iÅ¡saugojimo sÄ lygas bei nustatyta tvarka atlikti inventorizacijÄ (nevykdė savo pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 – ne rečiau kaip kartÄ per metus inventorizuoti turtÄ ).

Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieÅ¡kovui galėjo atsirasti žala, ir kad faktas, jog 2011-03-10 ieÅ¡kovas nustatė savo turto trÅ«kumÄ , nereiÅ¡kia, kad už šį trÅ«kumÄ yra atsakinga atsakovė, todėl ieÅ¡kinį atmetė.IeÅ¡kovas M. K. J. įmonė „Trikartis“ apeliaciniu skundu prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimÄ panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį pilnai tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės O.

M. M. K. J. įmonės „Trikartis“ naudai 15 315,32 Lt padarytos žalos atlyginimo. Apeliantas nurodė, kad su atsakove O. M. sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis atitinka LR DK 256 str. 1 d. reikalavimus ir galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta prieÅ¡ jÄ priimant į darbÄ : sutarties 1 punkte aiÅ¡kiai įvardijama už kokias materialines vertybes atsakovė prisiima atsakomybę. Priimant atsakovę į darbÄ buvo padaryta inventorizacija ir visos prekės, rastos parduotuvėje perduotos atsakovės žinion.

Atsakovė vėliau gaunamas prekes priimdavo savo žinion, pasiraÅ¡ydavo mėnesines prekines ataskaitas, kurių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino. Kadangi nebuvo tinkamai įvertinti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad nėra aiÅ¡ku, už kokias prekes atsakovė yra atsakinga pagal VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Teismo nurodytos Inventorizacijos taisyklės yra taikomos ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizacijoms, tačiau ieÅ¡kovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam minėtos taisyklės netaikomos.

Teismui pateiktas 2011 m. sausio 18 d. – 2011 m. sausio 23 d. inventorizacijos aktas tiesiogiai patvirtina atsakovės O. M. žinion perduotų įmonei priklausančių prekių trÅ«kumÄ 12 940,88 Lt sumai. Teismas neįvertino pačios atsakovės ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, jog prekių trÅ«kumas 13 000 Lt sumai buvo iÅ¡ tiesų rastas. Teismas be pagrindo patikėjo atsakovės teiginiais apie ieÅ¡kovo įmonėje vedamÄ dvigubÄ buhalterijÄ , neįvertino atsakovės ranka padarytų įrašų, kurie paneigia kitų asmenų darbÄ Å¡ventinėmis dienomis, neįvertino įrašų mėnesinėse prekinėse ataskaitose, kurie patvirtina, jog prekių atvežimas ir pardavimas kasdien buvo fiksuojami dokumentuose.

Nei vienas iÅ¡ liudytojų negalėjo paliudyti girdėję savininkus tiesiogiai duodant atsakovei nurodymÄ prekiauti be kasos kvitų. Atsakovė O. M. savo įsipareigojimų pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį neįvykdė, slėpė nuo apskaitos dalį piniginių lėšų, neįtraukė Å¡ių lėšų į apskaitÄ , nesiėmė priemonių prekių prekinei iÅ¡vaizdai iÅ¡saugoti, nukainuoti jas prieÅ¡ baigiantis prekių galiojimo terminams, todėl dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų įmonė „Trikartis“ patyrė materialinę žalÄ .

Atsakovė O. M. atsiliepimu prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovė nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovė netinkamai atliko pardavėjos-kasininkės pareigas. Nei pasiraÅ¡ant darbo sutartį, nei vėliau įmonės savininkas atsakovės nesupažindino su pardavėjos-kasininkės pareigybiniais nuostatais ar funkcijomis. Atsakovė pažymėjo kreipusis į Ignalinos rajono policijos komisariatÄ dėl įmonės savininko bei jo sutuoktinės neteisėtų nurodymų prekiauti be kasos kvitų bei įmonėje vedamos dvigubos buhalterijos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str.1 d.2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Faktinės bylos aplinkybės:2005-09-27 Darbo sutartimi Nr. 58 nustatyta, kad atsakovė O.

M. priimta M.K. J. įmonėje „Trikartis“ į pardavėjo-kasininko pareigas nuo 2008-09-28, o iš darbo atleista 2011-03-08 pagal DK 127str.1d. (T.1, b.l.5-6).2005-09-27 M.K. J. įmonės „Trikartis“ savininkas su pardavėja – kasininke O. M. sudarė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 58 (T.1, b.l. 7).M.K. J. įmonės „Trikartis“ parduotuvės „Trikartis“ inventorizacijos, pradėtos 2011-01-18, baigtos 2011-01-23, aktu nustatyta: buhalterinis prekių likutis 2011-01-18 – 150 317,54 Lt, už kurį materialiai atsakingas asmuo O.

M., rasta prekių už 137 376,66 Lt, trÅ«kumas – 12 940,88 Lt. Akte nurodyta, kad O. M. atsisakė pasiraÅ¡yti inventorizacijos aktÄ (T.2, b.l.87-114).M.K. J. įmonės „Trikartis“ 2011-02-28 Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos apraÅ¡u Nr.1 nustatyta: parduotuvėje turi bÅ«ti prekių likutis 150 317,54 Lt vertės, pagal patikrinimo aktÄ rasta prekių už 135 002,22 Lt, pagal sugadintų prekių aktÄ rasta netinkančių prekybai prekių už 3 155,03 Lt, sidabro gaminių už 54,92 Lt, nustatytas trÅ«kumas 15 315,32 Lt (T.2, b.l.1115-189).apeliacinės instancijos teismo vertinimai ir iÅ¡vados:Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo sutartis sudaryta 2005-09-28, nes iÅ¡ T.1, b.l. 5-6 esančios Darbo sutarties Nr.58 nustatyta, kad Sutartis sudaryta 2005-09-27, pagal kuriÄ atsakovė O.

M. priimta į pardavėjo-kasininko pareigas, tačiau pradeda dirbti nuo 2005-09-28. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis su atsakove O. M. sudaryta 2005-09-27, t. y. iki priimant jÄ Ä¯ darbÄ ieÅ¡kovo įmonėje (t. 1, b. l. 6-7), nes, kaip jau buvo nurodyta, M.K. J. įmonės „Trikartis“ savininkas su atsakove O. M. bÅ«tent 2005-09-27 sudarė Darbo sutartį Nr.58 bei VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 58, t.y. tÄ pačiÄ dienÄ , nors darbÄ ieÅ¡kovo įmonėje atsakovė pradėjo kitÄ dienÄ , t.y. 2005-09-28.

Negalima pripažinti pakankamai argumentuota pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nėra nurodyta nei už kokias materialines vertybes atsakovė prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, nei kokius įsipareigojimus prisiima ieÅ¡kovas, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų, nes iÅ¡ VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 58 1p. teksto aiÅ¡kiai suprantama, kad dirbantis pardavėjo-kasininko darbÄ betarpiÅ¡kai susijusį su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimu, apdorojimu, pardavimu (iÅ¡davimu) ..., prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės, įstaigos, organizacijos jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ , tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ ir ryÅ¡ium su tuo nustatyta tvarka ruoÅ¡ti ir teikti prekines-pinigines ir kitas ataskaitas.

Sutarties 4 p. nurodyta, kad darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės. Ginčo byloje sudaryta VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis yra tipinė, bendro pobÅ«džio, tačiau asmuo, sugebantis atlikti pardavėjo-kasininko darbÄ , pripažintinas pakankamai iÅ¡silavinusiu suvokti sudaromos sutarties prasmę, t.y. atsakyti už įmonės savininko visas jam perduotas parduoti prekes bei gautus už parduotas prekes pinigus. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 58 2 punkte numatyti administracijos (darbdavio) įsipareigojimai sudaryti sÄ lygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms iÅ¡saugoti.

Bylos medžiagoje Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tik atsakovė O. M. per jos darbo laikotarpį parduotuvėje dirbo viena, tik ji viena turėjo parduotuvės lauko durų spynos raktÄ , žinojo apsaugos sistemos kodÄ , parduotuvė buvo saugoma saugos tarnybos, t.y. darbdavys sudarė pakankamas sÄ lygas materialinių vertybių apsaugai. Å alys nenurodė, kad buvo įsilaužimų į parduotuvės, kurioje dirbo atsakovė O. M., patalpas.Pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsiradusios žalos bei jos dydžio, o inventorizacija, kuria grindžiamas žalos dydis, buvo atliekama pažeidžiant Inventorizacijos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (toliau - Taisyklės).

Pirmosios instancijos teismo nustatyti formalaus pobÅ«džio pažeidimai, padaryti M.K. J. įmonei „Trikartis“ atliekant 2011-02-28 Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijÄ apraÅ¡u Nr.1, negali paneigti inventorizacijos metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl parduotuvėje turėjusio bÅ«ti prekių likučio 150 317,54 Lt vertės, pagal patikrinimo aktÄ rasta prekių už 135 002,22 Lt, pagal sugadintų prekių aktÄ rasta netinkančių prekybai prekių už 3 155,03 Lt, sidabro gaminių už 54,92 Lt, nustatytas trÅ«kumas 15 315,32 Lt (T.2, b.l.1115-189).Atsakovė O.

M. savo ranka surašytose Prekinėje ataskaitoje Nr. 128 nurodė, kad likutis 2010-11-30 - 153 843,62 Lt (T.1, b.l. 92), Prekinėje ataskaitoje Nr. 129 nurodė, kad              likutis 2010-12-31 – 151 260,86 Lt, o 2011-01-22 likutis – 150 317, 86 Lt (T.1, b.l.91). Kaip              jau buvo nurodyta, 2011-02-28 Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos apraše Nr.1              komisija fiksavo turėjusį parduotuvėje būti 150 317,54 Lt dydžio prekių likutį.

Nurodyti              buhalteriniai duomenys yra pakankami iÅ¡vadai, kad pati atsakovė O. M.              pripažino parduotuvėje turėjusį bÅ«tį 150 317,54 Lt prekių likutį, tačiau 2011-02-28 revizijos-             inventorizacijos metu buvo rasta prekių už 135 002,22 Lt, pagal sugadintų prekių aktÄ rasta              netinkančių prekybai prekių už 3 155,03 Lt, sidabro gaminių už 54,92 Lt, t.y. nustatytas              trÅ«kumas 15 315,32 Lt (T.2, b.l.1115-189). 2011-02-28 Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos apraÅ¡as Nr.1 yra pakankamas įrodymas nustatyti atsakovei kasininkei O.

M. perduotų tačiau neišsaugotų ir sugadintų prekių vertes.Kritiškai įvertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad „teismui suprantama išvada, kodėl sugadintų prekių akte nėra nė vieno įrašo, kad pasibaigęs prekės galiojimo terminas“ (t. 2 b. l. 184-198), kadangi 2011-03-10 Sugadintų prekių akte yra ne maisto prekės (pvz. suvenyras kiaulė, vaikiškas automatas), o šios kategorijos prekėms (išskyrus kosmetikos gaminius) nėra nustatyti jų galiojimo terminai, tuo labiau, kad akte nustatyta, kad prekės sulaužytos, sugadintos, naudotos, iškomplektuotos, sunešiotos, sutraukytos ir t.t.Pirmosios instancijos teismo išvados, kad galbūt ieškovo įmonėje vedama „dviguba buhalterija“, vykdomas įmonės dokumentuose neapskaitytų prekių realizavimas, negali būti pagrindas atleisti atsakovę O.

M. nuo ieÅ¡kovo įmonei padarytos konkrečios žalos atlyginimo, nes atsakovė kaip pardavėja-kasininkė, sudariusi visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su darbdaviu, yra atsakinga už jai perduotos prekių dalies neiÅ¡saugojimÄ .Pirmos instancijos teismo prielaidos dėl galimai ieÅ¡kovo M. K. J. ar jo žmonos patekimo į parduotuvės patalpas atsakovės O. M. atostogų ar iÅ¡eiginių dienų metu bei pirmosios instancijos teismo abejonės dėl atsakovės galimybės užtikrinti jai perduotų prekių apsaugÄ nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes atsakovė O.

M. savo ranka suraÅ¡ytoje Prekinėje ataskaitoje Nr. 129 nurodė, kad 2011-01-22 likutis – 150 317, 86 Lt (T.1, b.l.91). M.K. J. įmonės „Trikartis“ parduotuvės „Trikartis“ inventorizacijos 2011-01-23 aktu nustatytas buhalterinis prekių likutis 2011-01-18 – 150 317,54 Lt, t.y. iÅ¡ esmės toks pat. 2011-02-28 Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos apraÅ¡e Nr.1 taip pat nustatytas prekių likutis 150 317,54 Lt vertės.Niekuo nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad „ieÅ¡kovas galimai tyčia įvedė įmonėje tokiÄ darbo ir prekių apskaitos tvarkÄ , kad atsakomybę už jÄ galėtų perkelti silpnesnei pusei – pardavėjui“, nes prieÅ¡ atsakovę O.

M. ir po jos dirbusius pardavėjus atleidžiant iÅ¡ darbo buvo nustatomi kelių tÅ«kstančių litų vertės prekių trÅ«kumai. Pardavėjai-kasininkai yra materialiai atsakingi asmenys, su jais sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, pardavėjai parduotuvėse dirbo po vienÄ , jiems perduodamas konkretus prekių skaičius už kurį yra atsakingi. Byloje nėra duomenų, o pirmosios instancijos teismas nedetalizavo ieÅ¡kovo įmonėje „tyčia įvestos tvarkos“ aplinkybių, detalių, todėl pagal bylos medžiaga negalima daryti iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovo įmonėje nustatyta darbo organizavimo tvarka neatitiktų Å¡iai verslo rÅ«Å¡iai keliamų reikalavimų ir bÅ«tų aiÅ¡kiai nenaudinga darbuotojui.             Atsakovė O.

M. nepateikė teismui abejonių nekeliančių įrodymų dėl patikrinimo metu nustatyto 12 940,88 Lt vertės prekių trÅ«kumo bei 3 209,95 Lt vertės sugadintų prekių, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.             Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sÄ Å¾iningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavaliÅ¡kai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams; jo neveikimas gali bÅ«ti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus.

Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys (nagrinėjamos bylos atveju neatliekama grynųjų pinigų apskaita ir apsauga). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.Aptartų įrodymų ir padarytų iÅ¡vadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas preziumuoja , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės kaltės bei neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu ieÅ¡kovui atsirado žala, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             DK 257str. numato, kad darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus kai žala padaroma tyčia.             Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje teismas nenustatė, kad atsakovė O.

M. bÅ«tų tyčia padariusi žalÄ ieÅ¡kovui darbdaviui M.K. J. įmonei „Trikartis“, tačiau atsakovė, eilę metų dirbusi pardavėja, turėjo pareigÄ informuoti darbdavį ieÅ¡kovÄ apie sulaužytas, sugadintas prekes, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės O. M. turtinę padėtį, jos gautÄ 800,00 Lt atlyginimÄ ieÅ¡kovo įmonėje, kad pats ieÅ¡kovas M.K. J. įmonė „Trikartis“ pažeidė nustatytÄ reikalavimÄ kasmet atlikti revizijas ir tuo sudarė galimybę trÅ«kumams didėti, kad parduotuvėje dirbant vienam darbuotojui yra labai sudėtinga užtikrinti prekių saugumÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 12 940,88 Lt prekių trÅ«kumo atlyginimÄ mažintinas iki 6 000,00 Lt, o 3 209,95 Lt vertės sugadintų prekių atlyginimas iki 2 500,00 Lt.

Teismo sprendimu iš atsakovės priteistos 8 500,00 Lt žalos atlyginimo įvykdymas, atsižvelgiant į atsakovės O. M. turtinę padėtį, išdėstytinas 18 mėnesių laikotarpiui po 472,22 Lt kas mėnesį mokamomis sumomis (CPK 284str.1d.).             Vadovaujantis CPK 93str., 98 str. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Ieškovo ieškinys patenkintas 55,5 proc., todėl šia proporcija tenkintinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

IeÅ¡kovo apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 459,45 Lt žyminis mokestis už ieÅ¡kinį (T.1, b.l.4), 459,46 Lt už apeliacinį skundÄ (T.3, b.l. 112). Atsakovė O. M. sumokėjo 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (T.2, b.l. 201). IeÅ¡kovui apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistina 510,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (55,5 proc. nuo 918,92 Lt sumos), o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 445,00 Lt (44,5 proc. nuo 1000 Lt sumos) atsakovei.             Vadovaujantis CPK 326str.2d., n u s p r e n d ė :

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo M. K. J. įmonės „Trikartis“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6 000,00 Lt prekių trÅ«kumo bei 2 500,00 Lt sugadintų prekių vertės, iÅ¡ viso 8 500 Lt žalos atlyginimo bei 510,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų Mykolo K. J. įmonei „Trikartis“ (į.k. 155580429), priteistos sumos sumokėjimÄ atidedant ir iÅ¡dėstant 18 mėnesių laikotarpiui, po 472,22 Lt kas mėnesį.

Priteisti iš M. K. J. įmonės „Trikartis“ (į.k. 155580429) 445,00 Lt advokato pagalbai apmokėti O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti. teisėjai             Margarita Dzelzienė              Laimantas Misiūnas              Laimutė Sankauskaitė