8bd48675-bef9-4e33-ad97-1a3f62d03123 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-480-592/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20263-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos2.6.17; 2.4.2.9.1; 2.5.5; 2.5.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 30 d. Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui A. Ž.,atsakovei K. G. ir jos atstovei advokatei Z. V., trečiajam asmeniui Z.

G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovei K. G. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Z. G.. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 15616,66 Eur dydžio kompensacijÄ už sodo pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Å¡io sklypo pagerinimÄ ir iÅ¡laikymÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017-10-10 teismo posėdyje, atsižvelgdamas į atliktÄ teismo ekspertizę, ieÅ¡kovas sumažino reikalavimÄ dėl kompensacijos dydžio ir praÅ¡o priteisti 14540 Eur dydžio kompensacijÄ už sodo pastato pagerinimÄ , likusios dalies reikalavimų atsisakė.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad Å¡alys ir trečiasis asmuo yra paveldėję pagal įstatymÄ po 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra neregistruotas pastatas, priklausęs jų tėvui J.

G.. IeÅ¡kovas nuo 1996 metų gyveno Å¡iame pastate su tėvu, prisidėjo prie turto iÅ¡laikymo, tvarkymo, nuolat užtikrino viso sklypo ir pastato priežiÅ«rÄ . IeÅ¡kovas asmeninėnėmis lėšomis nuo 1997 iki 2014 metų reguliariai pirko statybines medžiagas pastato priežiÅ«rai, darė einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ , įrengė ir sutvarkė vandentiekio, kanalizacijos ir kitas sistemas. Jo skaičiavimais viso medžiagų ir darbų vertė nuo 1997 iki 2014 metų sudarė 161763,67 Lt arba 46850 Eur.

Atsakovė pretenduoja į 1/3 dalį pastato nuosavybės dalį, todėl privalo padengti 1/3 dalį ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų jo pagerinimui ir iÅ¡laikymui, t.y. 15616 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad visas iÅ¡laidas patyrė jis, atsakovė sodo valdoje daugelį metų nesilankė, neprisidėjo prie jo iÅ¡laikymo ir gerinimo. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį. Ji nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo tėvų iÅ¡laikomas, pats neturėjo lėšų pagerinimams atlikti.

Nuo 2006 metų pas antstolę vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas jo vaikui iÅ¡laikyti, buvo 24000 Lt skola. Tėvas J. G. mirė 2013-02-07, jo iÅ¡laikyti nereikėjo, nes ėjo gana aukÅ¡tas pareigas, gavo gerÄ pensijÄ , galėjo turėti santaupų. Pažymi, kad visi ieÅ¡kovo nurodyti mokėjimai baigiasi 2012 metais, kai tėvas buvo gyvas (iki 2013 metų). Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos nuosavybės į pastatÄ . Statybos leidimas sodo pastato rekonstrukcijai galiojo iki 1982 metų, tačiau tėvas pastatÄ statė ir toliau, norėjo jį įteisinti; jis turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo poreikio apÅ¡ildyti sodo pastatÄ .

Nurodo, kad mokesčius mokėjo tėvas, ieÅ¡kovas taip pat naudojosi vandeniu, elektra, nes gyveno sode. Ji pažymi, kad dauguma ieÅ¡kovo pateiktų čekių neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes nežinoma, kam jie iÅ¡duoti, be to, ieÅ¡kovas turi inžinieriaus statybininko iÅ¡silavinimÄ , todėl vertėsi ir patentine veikla.; 1998-03-02 sÄ skaitoje matyti, kad medžiagos pirktos kaip patento turėtojo. Teismo posėdyje Å¡alys ir jų atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iÅ¡ esmės Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečias asmuo palaikė ieÅ¡kovo reikalavimus, sutikdama su ieÅ¡kovo argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a : Atmestina ieÅ¡kinio dalis dėl 14540 Eur kompensacijos priteisimo, likusi bylos dalis nutrauktina.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. G., atsakovė K. G. ir trečiasis asmuo Z. G. po tėvo J. G. mirties 2013-02-07 paveldėjo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 76-79, 110-111). Å iame sklype esantis 226,09 kv. m bendro ploto pastatas – sodo namas (unikalus (duomenys neskelbtini)), registruotas kaip J.

G. nuosavybė 2017-06-05 Sodininkų bendrijos valdybos pažymos Nr. 39 pagrindu (2 t., b.l. 135-137).Byloje kilo ginčas dėl turto pagerinimų fakto, jų dydžio ir iÅ¡laidų jiems atlikti pagrįstumo, kurie kildinami iÅ¡ panaudos teisinių santykių, bendraturčių pareigos iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Byloje nekilo ginčas, kad J. G. turėjo pakankamai turto (lėšų) ieÅ¡kovo nurodomiems pagerinimams atlikti. Tuo pačiu atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai lėšų sodo namo statybai, todėl medžiagos ir darbai buvo atliekami J.

G. lėšomis. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepaneigė objektyviais įrodymais, jog ginčo darbai buvo atliekami jo asmeninėmis lėšomis (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Kaip matyti, jo pajamos iÅ¡ darbo santykių ginčo laikotarpiu nebuvo ženklios – suma per metus kito nuo 118,19 Lt iki 4458,09 Lt (2 t., b.l. 39-41), įsiskolinimas vaiko iÅ¡laikymui nuo 2005 metų iki 2016-02-01 sudarė virÅ¡ 8500 Eur, o iÅ¡ieÅ¡kota tik 2007 m. sausį - 166 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėnesį 399,85 Lt (2 t., b.l. 83-85); už 1997-05-20 parduotÄ nekilnojamÄ jį turto turėjo gauti 80000 Lt (pasidalinus po lygiai lėšas su sutuoktine) (2 t., b.l. 42-43), tačiau 2017-10-10 teismo posėdyje teigė, kad gautas lėšas naudojo ir kito buto pirkimui.

Byloje ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teismo posėdyje nurodytÄ aplinkybę, kad už nekilnojamojo turto pardavimÄ gavo 60000 JAV dolerių. Be to, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo paskaičiavimų matyti, kad ginčo laikotarpiu jis galimai pirko medžiagas pagerinimams už daugiau kaip 60000 Lt sumÄ (1 t., b.l. 2). Pažymėtina, kad iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo pastatas – sodo namas, kurio bendras plotas 226,09 kv.m pradėtas statyti 1969 metais ir baigtas statyti 1989 metais (2 t., b.l. 135-138), kadastrinių matavimų byloje nėra žymų apie Å¡io pastato rekonstrukcijÄ , kapitalinį remontÄ , modernizavimÄ ar paprastÄ remontÄ (t. 2, b.l. 144).

Pats ieÅ¡kovas nurodo ir sodininkų bendrijos „Mikronas“ pažymoje nurodoma, jog ieÅ¡kovas sode gyvena nuo 1996 metų. Tokiu atveju tikėtina, kad iki tėvo J. G. mirties ieÅ¡kovas gyveno sodo name pagal panaudos teisinius santykius, todėl suprantama, kad nuo 1996 m. iki 2013 m. gyvendamas Å¡iame name, galėjo ir privalėjo daryti einamÄ jį remontÄ ar kitus pagerinimus, kurie bÅ«tini jam gyventi (CK 1.5, 6.629, 6.636 straipsniai). Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato kÄ kita.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK CK 6.501 straipsnio 3 dalis). CK 6.501 straipsnis taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Å iuo aspektu nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčas, kad ieÅ¡kovas iki tėvo mirties galėjo atlikti darbus ginčo pastate.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino iÅ¡sinuomotÄ (naudotÄ neatlygintinai) daiktÄ ; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį;

įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktÄ pagal tam tikrÄ konkrečiÄ paskirtį, o naudojant daiktÄ kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ).

Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti: kad pagerinimai atlikti ir po 1989 metų, nes pagal kadastrinius duomenis Å¡iÄ datÄ baigti statybos darbai; kad bÅ«tent tik ieÅ¡kovas prisidėjo prie statybos darbų ir turėjo jo minimiems pagerinimams pakankamai lėšų (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Teisme ieÅ¡kovo praÅ¡ymu apklausti liudytojai nurodė, jog nežino, kieno lėšomis buvo atliekami statytos ir kiti darbai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimÄ darbams, gerinantiems daiktÄ , negali atsisakyti atlyginti pagerinimui bÅ«tinų iÅ¡laidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebÅ«tini ar kad daiktas galėjo bÅ«ti naudojamas ir jo nepagerinus.

CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu iÅ¡laidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo bÅ«tinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos bÅ«tinos iÅ¡laidos, reiÅ¡kia atlygintinų iÅ¡laidų dydžio ribojimÄ (atlyginamos tos iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti iÅ¡laidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios iÅ¡laidos virÅ¡ija bÅ«tinas Å¡iam tikslui (daikto pagerinimui) iÅ¡laidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai:

1) realumas;

2) būtinumas;

3) protingumas. Realumo požymis reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidomis pripažįstamos iÅ¡ tikrųjų iÅ¡leistos lėšos. ReikÅ¡damas reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sÄ naudas ar kaÅ¡tus, o iÅ¡ tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Atsižvelgdamas į Å¡ias nuostatas, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo pateikti iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai (1 t., b.l. 19-182) yra susiję su ginčo pastato pagerinimais, nes juose nėra duomenų, kokiam poreikiui (objektui) yra perkamos prekės, ieÅ¡kovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent nurodomos prekės buvo naudojamos ginčo pastato pagerinimams.

Tokiu atveju, iš esmės neįrodžius pagerinimo darbų apimties, turinio ir ieškovo išlaidų pagerinimams pagrįstumo, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė kaip bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte nurodyti „rekonstrukcijos darbai“ nuo 1997 metų iki 2014 metų nėra įteisinti kaip rekonstrukcija viešame registre (apie duomenis VĮ Registrų centre jau minėta).

Kitos ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados taip pat neturi esminės reikÅ¡mės bylai, nes ieÅ¡kovas neįrodė pirktų prekių sÄ sajumo su pastato pagerinimais, asmenių lėšų panaudojimo ir jų pakankamumo pagerinimams atlikti.Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatas bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako nuo ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovas ir jo atstovas nurodo, jog atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinio atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų. Tokiu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsisakymas dėl 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo priimtinas ir civilinės bylos Å¡i dalis nutrauktina.Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).Konstatavus, kad reikalavimas priteisti 14540 Eur kompensacijÄ yra nepagrįstas ir likusios kompensacijos dalies ieÅ¡kovas atsisakė nesiedamas tai su atsakovės veiksmais, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovei 400 Eur advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 159, 160), o į valstybės biudžetÄ â€“ 27,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieÅ¡kovui nepriteistina jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos; ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina 24 Eur žyminio mokesčio teismui priėmus atsisakymÄ dėl 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo (15616,66 Eur - 14540 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 87, 88, 93, 94, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti ieÅ¡kovo A. G. reikalavimÄ dėl 14540 Eur kompensacijos priteisimo.Priimti ieÅ¡kovo A. G. atsisakymÄ nuo 1076,66 Eur kompensacijos priteisimo ir nutraukti civilinės bylos Å¡iÄ dalį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 27,60 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-12-10 pavedimu ir 2015-07-03 įmokos mokėjimo kvitu. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Igoris Kasimovas