8bd40f2d-e7ce-43eb-aeb8-8df2e3b4e916 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2554-844/2020 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00274-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.; (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Visaginas Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Å abanovai, ieÅ¡kovui J. V., atsakovams M. P. ir M. C., atsakovų atstovui, advokatui Viktor OÅ¡urkov, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M. P. ir M. C., atstovaujamiems advokato Viktor OÅ¡urkov, dėl skolos priteisimo. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė: Teisme 2020-04-16, priimtas ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinys atsakovams dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų M. P. ir M. C. solidariai ieÅ¡kovo naudai 1737,72 Eur skolÄ , 3197,41 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15, 722,89 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14, bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 127,00 Eur žyminis mokestis, bei 5 proc., dydžio metų palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Savo reikalavimus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu grindė nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį atsakovai M. P. ir M. C. iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. 2010-04-06, pasiskolino 6000,00 Lt, kas atitinka 1737,72 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti solidariai iki 2011-02-06. Atsakovai, nei iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino nei ir iki Å¡iol, ieÅ¡kovui nesugrÄ Å¾ino nė jokio dydžio paskolos sumos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 d., 6.200 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pripažintina, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminÄ (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai).

Todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ Â priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovų negrÄ Å¾intÄ 1737,72 Eur skolÄ . CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau ir – LAT) ne kartÄ savo nutartyse yra pažymėjęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti.

Å iuo konkrečiu atveju sutarties Å¡alys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieÅ¡kovas J. V. turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų sumokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks Å¡alių susitarimas yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, jis neprieÅ¡tarauja delspinigių, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui, sudarytas raÅ¡ytine forma (CK 6.72 straipsnis).

Delspinigiai ieÅ¡kinyje yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 ieÅ¡kinyje yra priskaičiuoti paskolos sutarties Å¡alių sutarti 1,00 % dydžio 3197,41 Eur (1737,72 Eur x 0,01 %  x 184 d.) delspinigiai. Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡alys netesybų mokėjimo sÄ lygÄ sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

Teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , nes tai, jog sudarydamos sutartį Å¡alys nustato nemažus delspinigius, dar nereiÅ¡kia prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti Å¡alių valia ir sulygti sutartimi.

Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas dar nereiÅ¡kia, kad netesybos visais atvejais turi bÅ«ti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Akivaizdu, kad priimant sprendimus, bÅ«tina vadovautis ne bet kokia, o naujausia teismų praktika, kurioje kasacinis teismas nurodo, kad  kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje paskolos sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Viena iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip pat turi bÅ«ti nustatytas kreditoriaus lupikavimo mastas dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Civiliniame kodekse įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Vienas iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. IeÅ¡kovas yra patyręs labai didelius nuostolius, nes 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutÄ litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada ieÅ¡kovas suteikė atsakovams paskolÄ , parduotuvėse buvusios prekių kainos litais dabar, praėjus daugiau kaip devyniems metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovų 6000,00 Eur ieÅ¡kinio sumos perkamoji galia dabar yra jau ir mažesnė, negu 6000,00 Lt 2010 metais.

PaskolÄ atsakovams ieÅ¡kovas buvo suteikęs 10 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ daugiau kaip devynis metus, todėl uždelstas laikotarpis yra daugiau negu vienuolika kartų ilgesnis, negu buvo suteiktos paskolos terminas. Taip pat mano, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau rizikÄ dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrÄ Å¾ins paskolos ieÅ¡kovui.

Tai įvertinus, ieÅ¡kovas mano, kad jo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga. Todėl ieÅ¡kovas mano, jog jo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 3197,41 Eur delspinigių dydį yra pagrįstas. Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ paskolos davėjui, bet ir palÅ«kanų pagal paskolos sutartį mokėjimÄ (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimÄ , kuris vyksta kiekvienÄ dienÄ , už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , atsakovai pagal įstatymÄ privalo sumokėti ieÅ¡kovui ir palÅ«kanas. Todėl, remiantis paminėtomis aplinkybėmis, – jog pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta – ieÅ¡kinyje savo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovas grindžia atsakovų naudojimusi jam priklausančiais pinigais ir po to, kai jam nebuvo grÄ Å¾inta paskolos suma sutartyje nustatytu terminu.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. IeÅ¡kinyje už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14 ieÅ¡kovas priskaičiavo 722,89 Eur (1737,72 Eur x 8,32 % x 5 m.) 8,32 % dydžio metų palÅ«kanas, nes 2010-04-06 paskolos sutarties sudarymo metu tokia palÅ«kanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Skolininkui neįvykdžius prievolės, Å¡iuo atveju atsakovams laiku iki 2011-02-06, negrÄ Å¾inus 1737,72 Eur skolos sumos, ieÅ¡kovas įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovai naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovai nevykdė prievolės grÄ Å¾inti 1737,72 Eur skolÄ reiÅ¡kia, kad jie daro tęstinį prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieÅ¡kovui.

Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam bÅ«tų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį. Dar patikslino, kad atsakovai tikrai jam negrÄ Å¾ino nė vieno euro pagal minimÄ paskolos sutartį. Paskolos sutartis tikrai buvo sudaryta 2010-04-06, ir atsakovai iÅ¡ jo pasiskolino 6000 Lt (1737,72 Eur).

Pinigus atsakovai skolinosi abu. Pinigai buvo perduoti iš rankų į rankas, atsakovės M. P. darbo vietoje. Pinigų priėmimo – perdavimo dokumentai nebuvo surašyti. J. V. skolindamas pinigus atsakovams, jokio spaudimo jiems nedarė. Ieškovas šiuo metu neatsimena, kokiu tikslu atsakovai skolinosi iš jo pinigus. Mano, kad pinigai buvo skolinami jų verslo plėtrai. Pinigai buvo paskolinti remiantis visiškai individualia sutartimi. Ši sutartis yra tikrai ne jokia išvestinė sutartis iš ankstesnių, tarp ieškovo ir atsakovų, sudarytų paskolų sutarčių.

Pasiskolintus pinigus atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011-02-06, tačiau negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovas atsimena, kad paskolos sutarties tekstÄ rašė M. P.. Kodėl paskolos sutartis pažymėta numeriu 7 (septyni) ieÅ¡kovas nežino. Atsakovai patys jo prašė paskolinti jiems pinigų. Delspinigių dydis buvo aptartas paskolos sutartyje. Atsakovai su tokiu delspinigių dydžiu sutiko. Kompensacinės palÅ«kanos paskaičiuotos pagal paskolos sudarymo dienÄ buvusiÄ Lietuvos banko nustatytÄ palÅ«kanų normÄ .

Anksčiau dėl skolos priteisimo į teismÄ nesikreipė, nes atsakovai vis praÅ¡ydavo palaukti dėl skolos grÄ Å¾inimo. Vis žadėdavo atiduoti skolÄ . Paminėjo, kad jis tikrai nebuvo pratęsęs pinigų grÄ Å¾inimo termino atsakovams. Sutartyje nėra nurodęs nei savo vardo, nei pavardės, nes sutarties sutartis buvo pas jį. Be to, jo pavardė yra įraÅ¡yta paskolos sutarties tekste. Paskolos sutartyje jis nenurodė ir neaptarė kompensacinių palÅ«kanų, nes tai numato įstatymas. PasiraÅ¡ydami paskolos sutartį atsakovai žinojo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ys priteisti kompensacines palÅ«kanas, jeigu jie laiku negrÄ Å¾ins skolos.

Atsimena, jog skolindamasi pinigus M. P. jam sakė, kad jos verslas sekasi gerai. Pinigus jis M. P. skolino, kaip parastam fiziniam asmeniui, nejautė jai jokios simpatijos, kaip moteriai. PraÅ¡o jo reikalavimus tenkinti. Atsakovai M. P. ir M. C. su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jie yra nepagrįsti. Teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais nepagrįsti ir neteisėti. IeÅ¡kovas J. V. savo ieÅ¡kinio piniginius reikalavimus dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) skolos, ir 3197,41 Eur delspinigių, 722,89 Eur palÅ«kanų, 135,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5,00 % dydžio metų palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo solidariai iÅ¡ atsakovų M.

P. ir M. C. pagrindžia pateiktu Å¡ioje civilinėje byloje rusų kalba suraÅ¡ytu paskolos raÅ¡tu, taip vadinamu - sutartimi Nr. 7 (toliau - Sutartis), kuri ieÅ¡kovo J. V. teigimu, atsakovai tariamai neįvykdė, praleido prievolės įvykdymo terminÄ (iki 2011-02-06) ir negrÄ Å¾ino jam iki Å¡iol 6000,00 Lt paskolos sumos, kas atitinka 1737,72 Eur. Tai netiesa! IeÅ¡kovas J. V. tyčia klaidina teismÄ , teigiant savo ieÅ¡kinyje, kad jam neva pagal pridėtÄ Sutartį nebuvo grÄ Å¾inta paskolos suma. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas J.

V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sÄ skaita. Pranešė, kad pagal pateiktÄ Å¡ioje byloje Sutartį ieÅ¡kovas J. V. jokios paskolos sumos atsakovams neperdavė ir jie jokios piniginės sumos pagal Sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. negavo. Savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas J. V. reikalauja solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų M. P. ir M. C. ne tik 6000,00 Lt kas atitinka 1737,72 Eur skolÄ , bet ir 3197,41 Eur delspinigių, 722,89 Eur palÅ«kanų, neva patirtų nuostolių per laikotarpį virÅ¡ 9 metų, 135,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5,00 % dydžio metų palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.125 straipsnio tvarka, praÅ¡o taikyti visiems ieÅ¡kovo J. V. atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. IeÅ¡kovas J. V. be svarbių priežasčių praleido sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo ir praÅ¡ymo atnaujinti praleistus sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus Å¡iems reikalavimams byloje nepateikė. Sprendžiant Å¡ioje byloje klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į tai, kad J.

V. skolina pinigus kitiems asmenims - paskolos gavėjams nuolatos ir profesionaliai, neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka iÅ¡duoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokiÄ Å«kine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iÅ¡ tokios veiklos pelno gavimas, nemokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės naudai už Å¡ios Å«kinės - komercinės veiklos vykdymÄ . Neigiamų pasekmių minėtas asmuo paskolos gavėjams (skolininkams) neaiÅ¡kino, savo nuožiÅ«ra pats diktuoja paskolos dokumentų tekstus paskolos gavėjams.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO J. V. nuolatos kreipėsi į teismus dėl skolų, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (priteisimo) iš paskolų gavėjų neturėdamas ir neteikiant teismui jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokia ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir šios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis). Neteisėtas paskolų suteikimas kitiems asmenims ir su tuo piniginių lėšų, turto, delspinigių ir palūkanų gavimas bei priverstinis išieškojimas iš paskolų gavėjų yra J.

V. nuolatiniai, neteisėti pajamų iÅ¡tekliai. Pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ Å¡ioje byloje sutartį 6000,00 Lt, kas atitinka 1737,72 Eur, paskolos sumos grÄ Å¾inimo temimas buvo nustatytas iki 2011-02-06, tačiau ieÅ¡kovas J. V. po Å¡io termino užbaigimo savo nepagrįstus kreditorinius reikalavimus atsakovams dėl neva negrÄ Å¾intos jam paskolos sumos pareiÅ¡kė per teismÄ tik 2020-04-15, kai po skolos grÄ Å¾inimo temimo pabaigos praėjo virÅ¡ 9 metų. Mano, kad tai įrodo ieÅ¡kovo J. V. nerÅ«pestingÄ , neprotingÄ bei nesÄ Å¾iningÄ elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo, kad atsakovai iÅ¡ jo jokios paskolos sumos pagal sutartį negavo, ieÅ¡kovo norÄ kuo daugiau netesėtai praturtėti atsakovų sÄ skaita priskaičiuotų iÅ¡ jų palÅ«kanų, delspinigių dėka už neva jam negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

CK 6.870 straipsnyje nurodyta paskolos sutarties samprata. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų. Ankstesnėje Å¡io straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. pateiktas Å¡ioje byloje rusų kalba suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡tas, taip vadinama - „Sutartis“ neatitinka CK raÅ¡ytinės formos sandorio sudarymo reikalavimams (CK 6.192 straipsnis), o bÅ«tent Sutartyje nenurodyta suraÅ¡ymo vieta bei Å¡iame raÅ¡te nenurodyti ieÅ¡kovo duomenys, bei nėra jo paraÅ¡o, iÅ¡skyrus paraÅ¡yto rusų kalbÄ vardo pirmos raidės ir pavardės - „O. B.“ (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Sutartyje taip pat nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasiraÅ¡yto raÅ¡to teksto turinys bei sÄ voka, ar atitinka Å¡is raÅ¡tas paskolos gavėjų - atsakovų laisvÄ valiÄ (CK 1.64 straipsnis).

J. V. jokių kitų įrodymų patvirtinančių paskolos sumos perdavimÄ atsakovams Å¡ioje byloje nepateikė. IeÅ¡kovas nepateikė nei piniginių lėšų perdavimo - priėmimo akto iÅ¡ paskolos davėjo - (J. V.) paskolos gavėjams (M. P. ir M. C.) pagal pateiktÄ Å¡ioje byloje taip vadinamÄ Sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokėjimų dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) paskolos gavėjams - atsakovams. IeÅ¡kovas J. V. nepateikė Å¡ioje byloje Lietuvos valstybės nustatyta tvarka ir iÅ¡duoto jo vardu liudijimo (pažymėjimo) vykdyti tokiÄ Å«kinę - komercinę veiklÄ , kaip nuolatinis pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iÅ¡ tokios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis).

CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningai bei Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. reikalavimai dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo įrodo ieÅ¡kovo J.

V. nerÅ«pestingÄ , neprotingÄ bei nesÄ Å¾iningÄ elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo jo norÄ kuo daugiau netesėtai ir nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjų (atsakovų) sÄ skaita priskaičiuotų iÅ¡ delspinigių, palÅ«kanų dėka už neva jam negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. TÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas J.

V. elgėsi atsakovų atžvilgių nesÄ Å¾iningai, neprotingai ir neteisingai įrodo Sutartyje nurodytos netesybos. Sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjai (atsakovai) už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja mokėti 1 % delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos dydžio. Toks nustatytas delspinigių (nuostolių) dydis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingas, jų dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai (ieÅ¡kovui J.

V.) bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies (atsakovų) interesus. Todėl ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovų netesybas - 3197,41 Eur delspinigių, kurias ieÅ¡kovas J. V. priskaičiavo iÅ¡ 1737,72 Eur neva negrÄ Å¾intos jam pagal Sutartį paskolos sumos po 1 % dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ (ieÅ¡kovo J. V. delspinigių paskaičiavimas: 1737,72 Eurx 0,01% x 184 d. = 3197,41 Eur, yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės), akivaizdžiai neproporcingos skolos dydžiui, jų dydis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai, suteikia galimybę nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti ieÅ¡kovui J.

V. bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus. Ieškovo J. V. priskaičiuoti delspinigiai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. Todėl jos turi būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Mano, kad ieÅ¡kovo J. V. priskaičiuotas Å¡ioje byloje netesybas turi bÅ«ti sumažintos iki 0,1 % (procento) nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies. IeÅ¡kovas nepateikė byloje argumentuotų įrodymų, kad jis patyrė didesnius nuostolius nei Å¡ie sumažintos netesybos. VisiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinio reikalavimas solidariai priteisti jam iÅ¡ atsakovų 722,89 Eur palÅ«kanų. Pateiktoje Å¡ioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovų) dėl kokių nors palÅ«kanų mokėjimo už paskolos naudojimÄ ar kitokių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta.

Be to, ieÅ¡kovo J. V. priskaičiuoti palÅ«kanos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

IeÅ¡kovas J. V. savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad daugiau kaip per devynių metų laikotarpį jis yra patyręs labai didelius nuostolius, 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutÄ litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada jis suteikė atsakovams paskolÄ , buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip devyniems metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Kaip buvo minima ieÅ¡kovas ir atsakovai sutartyje nebuvo numatę jokių palÅ«kanų. IeÅ¡kovas J. V. pagal jo ieÅ¡kinyje pateiktÄ skaičiavimÄ 722,89 Eur palÅ«kanų dydį atsakovams priskaičiavo 8,32 % (procentus) metams (IeÅ¡kovo J.

V. palÅ«kanų paskaičiavimas: 1737,72 Eur x 8,32 % x 5 metai - 722,89 Eur) motyvuodamas aukščiau nurodytais dideliais nuostoliais. Mano, kad toks ieÅ¡kovo J. V. pateiktas palÅ«kanų skaičiavimas neatitinka CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, keliamų kompensacinėms palÅ«kanoms. Visų pirma ieÅ¡kovas J. V. ir pats visÄ jo minėtÄ laikÄ nesiėmė visiÅ¡kai jokių teisėtų priemonių skolos iÅ¡ atsakovų iÅ¡siieÅ¡kojimui, todėl vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo prasme negalima, ieÅ¡kovo teigiamų patirtų nuostolių perkelti skolininkams, kreditorius taip pat turi prisiimti dalį rizikos, juolab kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų teisinių santykių tai nebuvo vienintelė paskola.

IeÅ¡kovas J. V. skolindamas atsakovams turėjo numanyti, kad atsakovai neiÅ¡galės laiku grÄ Å¾inti jam paskolÄ . Sprendžiant Å¡ioje byloje klausimÄ dėl delspinigių, palÅ«kanų priteisimo praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad pateiktoje Å¡ioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų dėl kokių nors palÅ«kanų mokėjimo ar kitokių nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta bei vadovautis Kasacinio teismo praktika. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Taikyti ieškovo J. V. ieškinio reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų M. P., ir M. C., sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovų M. P. ir M. C., naudai visas jų patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovė M. P. dar paaiškino, kad tikrai paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-04-06. Sutartis yra sudaryta laisva valia, be jokio J. V. spaudimo. Ji pasitikėjo J. V.. Paminėjo, kad jos išsilavinimas yra vidurinis.

Ji vykdo verslÄ jau devyniolika metų. Moka mokesčius, planuoja iÅ¡laidas ir pajamas, ima pinigus iÅ¡ klientų. Yra turėjusi patirties susijusios ir su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ klientų. Mano, jog moka elgtis su pinigais. Å ioje byloje minimos paskolos tekstÄ surašė ji. Paskolos sutartis buvo sudaryta jos darbo vietoje, Taikos pr. 80a, Visagine. Atsimena, kad J. V. atėjo į jos darbo vietÄ ir pasakė, kad jeigu ji negrÄ Å¾ina ankstesnių paskolų, tai jam yra reikalingos garantijos. Tada jie susitarė dėl Å¡ios tariamos paskolos sutarties.

Paminėjo, kad iki 2010-04-06, ji su J. V. buvo sudariusi keturias paskolos sutartis, pagal kurias buvo pasiskolinusi pinigų iÅ¡ J. V.. Pripažįsta, kad pinigų J. V. nebuvo grÄ Å¾inusi pagal tas keturias paskolos sutartis. Buvo įsiskolinimų. Paminėjo, kad skolÄ ne visada sekėsi grÄ Å¾inti J. V. laiku. Pagal Å¡iÄ sutartį ji pinigų nesiskolino. Å i sutartis, tai procentai už anksčiau negrÄ Å¾intas paskolas J. V.. Taip ji buvo susitarusi su J. V.. Tokiame susitarime M. C. nedalyvavo. IÅ¡ tikrųjų skola buvo 5000 Lt., tačiau J.

V. skolÄ dar padidino iki 6000 Lt. M. P. pasirašė tokiÄ sutartį, nes jautėsi kalta dėl laiku negrÄ Å¾intų skolų. PasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį dalyvavo ir M. C.. Pinigus iÅ¡ J. V. ji skolinosi verslo plėtrai. Banke buvo sunku pasiskolinti pinigų. Ji žinojo, kad už skolos negrÄ Å¾inimÄ laiku gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, žinojo, kad skolÄ reikia grÄ Å¾inti laiku. Teigia, kad pagal Å¡ioje byloje minimÄ sutartį ji grÄ Å¾ino J. V. skolÄ dar iki 2011-02-06, tačiau neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų.

M. C. yra jos vyras. Todėl sutartyje jis pasirašė, lyg koks laiduotojas. Dėl pinigų skolinimosi su J. V. tardavosi ji. M. C. tik pasirašė šioje sutartyje. Jis apie pinigus su J. V. nekalbėjo. Kodėl sutartis pažymėta numeriu 7 (septyni), ji nežino. Teismo posėdžio metu atsakovas M. C. dar paaiškino, kad visiškai sutinka su M. P. paaiškinimais duotais šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Paminėjo, kad jis nedalyvavo, kada M. P. dėl šios sutarties sudarymo bendravo su J. V.. Žino, kad J.

V. buvo atėjęs pas M. P. į darbÄ . M. P. M. C. yra sakiusi, kad Å¡i paskolos sutartis tai procentai dėl anksčiau negrÄ Å¾intų skolų J. V.. M. C. žinojo, kad M. P. ir anksčiau buvo pasiskolinusi pinigų iÅ¡ J. V., ir jų laikų negrÄ Å¾inusi. J. M. P. versle beveik nedalyvauja. VerslÄ pagrinde vykdo M. P.. Å iuo atveju jis tik pasirašė Å¡ioje byloje minimoje paskolos sutartyje, ir viskas. Atsakovų M. P. ir M. C. atstovas advokatas Viktor OÅ¡urkov su tokia savo atstovaujamųjų pozicija sutiko ir praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies Ä®rodymai byloje Byloje yra sutartis, pasiraÅ¡yta M. P. ir M. C., kurios turinyje nurodyta, kad M. P. ir M. C., gyvenantys Energetikų g. 10-15, pasiskolino iÅ¡ J. V. 6000,00 litų. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2011-02-06. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos. Sutartis sudaryta 2010-04-06. Lietuvos Banko Statistikos departamento Pinigų ir finansų statistikos skyriaus duomenimis, Pinigų finansinių institucijų (bankų ir kredito unijų) namų Å«kiams (tarp jų ir fiziniams asmenims), įskaitant namų Å«kius aptarnaujančias ne pelno institucijas, suteiktų paskolų litais vidutinė metų palÅ«kanų norma 2010 metų balandžio mėnesį buvo 8,32 proc..

Atsakovui teismui yra pateikę 2009-05-11, sutartį, kurioje nurodyta, kad jie iÅ¡ J. V. pasiskolino 15680,00 Lt. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2009-11-11. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigojo mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos. Taip pat atsakovai į bylÄ yra pateikę 2007-05-15, sutartį, kurioje nurodyta, kad M. P. ir J. J., pasiskolino iÅ¡ J. V. 6960,00 litų. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2008-05-15. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigojo mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos.

Taip pat atsakovai teismui yra pateikę 2009-03-18, sutartį, kurioje nurodyta, kad jie iÅ¡ J. V. pasiskolino 18600,00 Lt. SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2010-03-18. Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigojo mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos. Atsakovai pateikė teismui 2020-03-16, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020, kuriuo, remiantis 2009-05-11, paskolos sutartimi, nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M.

P. ir M. C. ieÅ¡kovo J. V. naudai 4297 Eur skolos, 795,12 Eur netesybų, 1074,49 Eur palÅ«kanų bei 5 proc., metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos 6167,57 Eur sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovai pateikė teismui 2020-07-01, Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-415-544-2020, kuria nutarta Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2020 m. kovo 16 d., sprendimo dalį dėl delspinigių, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti ir rezoliucinės sprendimo dalies 2 ir 3 pastraipas iÅ¡dėstyti sekančiai:

“Priteisti ieÅ¡kovui J. V. solidariai iÅ¡ atsakovų M. P. ir M. C. 4297,96 eurus negrÄ Å¾intos paskolos pagal 2009-05-11 sutartį, 1590,25 eurų netesybų ir 1074,49 eurus palÅ«kanų bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos 6962,70 eurų sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019-11-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovai teismui pateikė 2018-06-19, Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, kuria nutarta patenkinti ieÅ¡kovo J.

V., praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo ir žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovo J. V., ieÅ¡kinį atsakovėms M. P. ir J. J., dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Atsakovai teismui yra pateikę 2018-05-31, raÅ¡telį, kuriame nurodyta, jog J. V. gavo pagal 2018-05-31, SEPA mokėjimo nurodymÄ 3100 Eur iÅ¡ M. P. ir J. J. solidariai pagal 2007-05-15 paskolos sutartį ir 250 Eur grynaisiais. J. V. pagal 2007-05-15 sutartį (Civilinė byla Nr. 2-3427-844/2018), jokių pretenzijų M. P. ir J.

J. neturi. IeÅ¡kovas J. V. 2020-09-28, yra pateikęs praneÅ¡imÄ teismui „Dėl paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu“, o 2020-10-05, yra pateikęs praneÅ¡imÄ teismui „Dėl patikslintų paaiÅ¡kinimų raÅ¡tu“, kur yra nurodęs, kad jo vertinimu atsakovė M. P. yra nesÄ Å¾ininga. Pateikė 2020-02-24, sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 ir 2020-09-23, sprendimÄ priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-418-724/2020. Dėl ginčo paskolos sutarties egzistavimo, paskolos galimo grÄ Å¾inimo Teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis).

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Byloje esanti 2010-04-06 sutartis patvirtina, kad atsakovai M. P. ir M. C., pasiskolino iÅ¡ J. V. 6000,00 litų (1737,72 Eur). SkolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti solidariai iki 2011-02-06.

Už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigojo mokėti vienÄ procentÄ delspinigių nuo negrÄ Å¾intos skolos. Sutartyje yra paskolos gavėjų pavardės ir paraÅ¡ai. Tiek ieÅ¡kovas J. V., tiek atsakovai M. P. ir M. C. sutinka, kad Å¡i paskolos sutartis yra sudaryta 2010-04-06. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra. Atsakovai teismui nepateikė daugiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad jie ieÅ¡kovui jau yra grÄ Å¾inę 1737,72 Eur (CPK 178 straipsnis).

Nors atsakovai ir teigia, kad 2010-04-06, sudarytos sutarties pagrindu jie pinigų iÅ¡ J. V. negavo, o Å¡ioje sutartyje nurodyta pinigų suma yra procentai, už anksčiau negrÄ Å¾intas skolas ieÅ¡kovui J. V., tačiau jų tokius teiginius galinčių pagrįsti objektyvių įrodymų, byloje nėra. Atsakovų į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, tai paskolų sutartys, teismų sprendimai, nepaneigia ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad 2010-04-06, paskolos sutartis yra visiÅ¡kai atskira ir individuali paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 1737,72 Eur ir jų negrÄ Å¾ino.

Atsakovų į bylÄ pateiktos ankstesnės jų sudarytos paskolų sutartys su ieÅ¡kovu J. V., jų pateikti teismų sprendimai, kuriais priteistos iÅ¡ atsakovų skolos ieÅ¡kovo J. V. naudai pagal, dar prieÅ¡ 2010-04-06 sudarytas paskolos sutartis, neįrodo, kad 2010-04-06, paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų sudaryta dėl akių ir dėl anksčiau ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intų skolų, pagal dar prieÅ¡ Å¡iÄ minimÄ sutartį sudarytas paskolos sutartis (CPK 178 straipsnis). Negalima sutikti su atsakovų teisme nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti tokias atsakovų nurodytas aplinkybes, kad 2010-04-06, paskolos sutartyje nurodyta ir atsakovų iÅ¡ ieÅ¡kovo galimai pasiskolinta pinigų suma – 6000 Lt., neatitinka tikrovės, nes jie pagal ankstesnes paskolų sutartis ieÅ¡kovui J.

V. buvo skolingi 5000 Lt., tačiau J. V. Å¡ia sumÄ padidino iki 6000 Lt. Pažymėtina tai, kad atsakovė M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2010-04-06, sutartis su J. V. buvo sudaryta laisva valia. Ji patvirtino, kad ji vykdo verslÄ , ir versle dalyvauja jau devyniolika metų. Moka ir žino, kaip reikia elgtis su pinigais. Todėl teismo vertinimu, M. P. laisva valia pasiraÅ¡ydama tokiÄ paskolos sutartį, kurios tekstÄ , kaip pati patvirtino surašė savo ranka, turėjo suprasti ir suprato tokios sutarties sudarymo sÄ lygas ir suprato tokios sutarties nevykdymo pasekmes.

Nes prieÅ¡ingu atveju, ji su jai nepriimtinomis sutarties sÄ lygomis bÅ«tų nesutikusi ir tokios sutarties nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi. M. C. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartį pasirašė, labiau kaip laiduotojas. Teismo vertinimu, toks M. C. elgesys sutarties pasiraÅ¡ymo metu, įrodo, kad jis taip pat sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis ir sutarties sÄ lygos atitiko jo valiÄ bei lÅ«kesčius ir tikrÄ jÄ situacijÄ , kad pinigai iÅ¡ tikrųjų buvo skolinami. Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iÅ¡ J.

V. 6000,00 litų. TokiÄ sutartį jie patvirtino savo paraÅ¡ais. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokiÄ sutartį, jeigu jie nebuvo skolingi J. V. 6000 Lt., o jų įsiskolinimas, kaip jie teigia, jam buvo 5000 Lt, pagal anksčiau negrÄ Å¾intas paskolas. Kaip jau minėta, matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasiraÅ¡yti ir pareikÅ¡ti dėl to J.

V. pretenzijÄ . Tačiau, kad jie bÅ«tų prieÅ¡taravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sÄ lygoms, byloje tokių duomenų nėra. Todėl teismo vertinimu, atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 6000,00 Lt., kaip ir nurodo ieÅ¡kovas. Taip pat teismas vertina, kad Å¡i byloje minima sutartis yra atskira paskolos sutartis ir yra nesusijusi su ankstesniais atsakovų įsiskolinimais ieÅ¡kovui J. V.. Kadangi atsakovai pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V., minimos sutarties pagrindu, 6000 Lt (1737,72 Eur) ir Å¡ios skolos laiku negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios negrÄ Å¾intos skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų.

Sutartu laiku atsakovams negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui J. V. paskolos (1737,72 Eur) sumos, Å¡is įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti paskolÄ . Pažymėtina, kad nors paskolos sutartyje dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) sumos ir nėra nurodyta sutarties sudarymo vieta, nėra ieÅ¡kovo J. V. paraÅ¡o, tačiau Å¡ių sandorio formai bÅ«dingų sÄ lygų nebuvimas nedaro Å¡io sandorio negaliojančiu. Sandorio galiojimui svarbiausia yra sandorį sudarančio asmens laisva valia. CK 1.64 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmens valia gali bÅ«ti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Å ios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai su ieÅ¡kovu sudarė paskolos sutartį dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) sumos prieÅ¡ savo valiÄ . Tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, jog sandoris dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) atitinka sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus ir yra galiojantis. Å io sandorio negaliojimo pagrindų nenustatyta. Be to, atsakovai ir neginčija Å¡io sandorio atskirais reikalavimais.

Taip pat yra atmetami atsakovų nurodyti argumentai, nes nėra jokių jų teisingumÄ patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), kad jie yra grÄ Å¾inę J. V. visÄ paskolos sumÄ . Ir ieÅ¡kovas J. V. ir atsakovai M. P. bei M. C. neneigia, kad atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo yra pasiskolinę ir daugiau pinigų pagal atskiras paskolų sutartis, kurios dar ne visos yra įvykdytos. Todėl atsakovai, bÅ«dami atsakingi už savo elgesį, privalo elgtis atidžiai, rÅ«pestingai ir atsakingai, jog jų grÄ Å¾inamos pinigų sumos ieÅ¡kovui pagal paskolų sutartis bÅ«tų ieÅ¡kovo naudojamos konkrečios paskolos padengimui.

Atsakovai turi teisę reikalauti ieÅ¡kovo, kad Å¡is tiksliai jiems nurodytų, kada gauna iÅ¡ jų pinigus paskolų padengimui, kokia tiksliai paskola bus padengiama gaunamais iÅ¡ jų pinigais. CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų, raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma tinkamai ir sÄ Å¾iningai ir kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Atsakovų pasiraÅ¡ytoje, ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai iÅ¡ ieÅ¡kovo paskolino 6000,00 Lt (1737,72 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011-02-06. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino.

 CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Kaip jau minėta, nors atsakovai teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra didesnė, negu jie realiai buvo skolingi ieškovui, kad sutartis dėl 6000,00 Lt (1737,72) Eur yra įvykdyta, tačiau tokių savo nurodytų argumentų nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, todėl daroma išvada, kad nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti.

Dėl palÅ«kanų už prievolės termino praleidimÄ IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus kreipėsi 2020-04-15. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 722,89 Eur kompensacinių palÅ«kanų. IeÅ¡kovas nurodė, kad kompensacines palÅ«kanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14 (už penkerius metus). Skaičiuodamas kompensacines palÅ«kanas taikė 8,32 proc., palÅ«kanų normÄ , t. y., tokiÄ , kokia ir buvo numatyta Lietuvos Banko 2010 metų balandžio mėnesį.

Teismo vertinimu Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas. PraÅ¡oma priteisti kompensacinių palÅ«kanų suma ieÅ¡kovo yra suskaičiuota teisingai. Atsakovai prašė taikyti ir ieÅ¡kovo paskaičiuotoms palÅ«kanoms senaties terminÄ , numatytÄ CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovo reikalavimui dėl palÅ«kanų, nes ieÅ¡kovas palÅ«kanas paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.

CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.874 straipsnio 1dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Å¡io kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų Å¡io kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ . Ä®statymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų kompensacines palÅ«kanas yra pagrįstas. Todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 722,89 Eur palÅ«kanų. Dėl delspinigių IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų už kiekvienÄ uždelstÄ skolos grÄ Å¾inimo dienÄ už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 (už pusės metų – 6 mėnesių laikotarpį (184 dienos)) praÅ¡o priteisti 3197,41 Eur delspinigių, dėl kurių Å¡alys susitarė paskolos sutartyje ir kurių dydis yra 1 proc., už dienÄ .

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK įtvirtintos aiÅ¡kiai per didelių netesybų sÄ vokos turinys neatskleistas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifÄ (teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Vienas iÅ¡ esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2011-02-06, mokant 1 procentÄ delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos skolos sumos. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieÅ¡kovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, negrÄ Å¾inta paskolos suma – 1737,72 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė.

Atsakovai nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui daugiau kaip devynis metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas. Manoma, kad atsakovai, prisiimdami, minima paskolos sutartimi, įsipareigojimus ieÅ¡kovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau rizikÄ dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrÄ Å¾ins paskolos ieÅ¡kovui. Tačiau vertinama, kad negrÄ Å¾intos skolos dalis yra nedidelė, nors atsakovai delsia jÄ grÄ Å¾inti ir ilgÄ laikÄ .

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį delspinigiams nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 (6 mėnesiai – 184 dienos). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl delspinigių, nes ieškovas delspinigius paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.

Tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių dėl atsakovų delsimo sugrÄ Å¾inti paskolÄ , teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo reikalaujami 1 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ , yra per dideli ir prieÅ¡taraujantys protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, todėl mažintini iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 640,32 Eur delspinigių sumÄ . Tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo paskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 3197,41 Eur delspinigių yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 640,32 Eur delspinigių suma. Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-04-16 (Å¡i procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iÅ¡kėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 135,00 Eur (135,00 Eur žyminis mokestis). Kitų iÅ¡laidų ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ , iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisina ir mažesnė ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Iš atsakovų priteistinų ieškovo patirtų išlaidų suma yra 70,00 Eur. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 8,69 Eur. Šios 8,69 Eur išlaidos Valstybei nepriteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), nes jos neviršija 5,00 Eur (2020-01-13, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1737,72 Eur skolos, 640,32 Eur delspinigių, 722,89 Eur palÅ«kanų, iÅ¡ viso 3100,93 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3100,93 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mus. Teisėjas Vaidas Vasiliauskas