8bd3ec50-8fea-44b2-bd03-cccef594fb3e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-769-893/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33646-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Survilai, kaltinamajai R. T., jos gynėjai advokatei Linai AndriuÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. T. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent ji, 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18.11 val., vairuodama automobilį Honda CR-V, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t.y. (duomenys neskelbtini), važiavo automobilių kolonoje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sustojo, prieÅ¡ pradėdama vėl važiuoti, buvo neatidi ir neatsargi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad į perėjÄ , prieÅ¡ kuriÄ ji sustojo, neįžengė pėstieji, pajudėjusi iÅ¡ vietos, įvažiavo į perėjÄ ir susidÅ«rė su jos atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę perėja paspirtuku judėjusiu mažamečiu E. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Teisme apklausta kaltinamoji R. T. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai. Teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 18.11 val. (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Honda, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Buvo kamÅ¡tis, stovėjo kamÅ¡tyje, kai tik buvo galima pajudėti, pajudėdavo. Ji stengėsi apsižiÅ«rėti iÅ¡ visų pusių, kad kas nors neiÅ¡lįstų ant kelio ir niekas tuo momentu nejudėjo. Vaikas iÅ¡ pradžių ėjo su paspirtuku, o paskui pradėjo važiuoti. Ji nepastebėjo, kaip jis pradėjo važiuoti. Pripažįsta, kad buvo neatidi, sutinka, kad padarė vaikui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Labai gailisi. Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. parodė, kad ji yra E. L., nukentėjusio 2021 m. rugsėjo 27 d. eismo įvykio metu, mama. Po eismo įvykio E. jai papasakojo, kad tÄ dien palydėjo savo draugÄ , gyvenantį, lyg tai, (duomenys neskelbtini), iki jo namų, po ko grįžinėjo namo.

SÅ«nus buvo su paspirtuku. Jis papasakojo, kad privažiavęs prie perėjos, jis sustojo, pasižiÅ«rėjo į abi puses. Kai buvo saugu, pradėjo lėtai važiuoti paspirtuku per keliÄ , perėjos ribose. SÅ«nus sakė, kad matė link perėjos, jo atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį. Jis buvo tikras, kad automobilis sustos prie perėjos, tačiau jis nesustojo ir sÅ«nus susidÅ«rė su tuo automobiliu. Nuo smÅ«gio sÅ«nus nukrito ant kelio. Po Å¡ito jis iÅ¡ karto paskambino jai ir rėkdamas papasakojo, kad jį partrenkė automobilis ir jis guli ant kelio.

Ji tuo metu buvo darbe kitame miesto gale. Paskambino savo tėvui, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), paprašė nueiti į įvykio vietÄ . Tėvas perskambino jai jau bÅ«damas įvykio vietoje. Jis papasakojo, kad įvykio vietoje daug žmonių, atvažiavusi policija ir medikai. Jis bendravo su policijos pareigÅ«nais, norėjo paimti sÅ«naus paspirtukÄ , bet jam pareigÅ«nai neleido. Medikai sÅ«nų iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vėliau ji irgi nuvažiavo pas sÅ«nų į ligoninę.

Ligoninėje sÅ«nui nustatė kojos lūžį ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡leido namo. Namuose ji stebėjo sÅ«nų. Jis nors ir nenorėjo iÅ¡siduoti, bet matėsi, kad buvo Å¡oke, iÅ¡sigandęs. Daugiau neturi kÄ pridurti. (b.l. 24-26) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Z. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., važiavo automobiliu raudonos spalvos (markės ir modelio nežino), kurį vairavo jos kolegė R. T.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jos važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini).

Oro sÄ lygos buvo geros, be lietaus, atrodo, Å¡vietė saulė. Joms važiuojant, pamena, kad priekyje važiavo automobiliai, bet ar jų buvo vienas antras, ar daugiau, pasakyti negali, nes atsisėdusi į automobilį, į keleivio vietÄ , nustoja stebėti kas vyksta kelyje. Pamena, kad jos judėjo lėtai ir buvo daug stabtelėjimų. Dėl ko buvo tie stabtelėjimai, pasakyti negali, nes, kaip ir minėjo, automobilyje atsijungia ir aplinkos nestebi. Pamena, kad joms važiuojant R. Å¡Å«ktelėjo, kažkÄ panaÅ¡aus į „ai“.

Ji pasižiÅ«rėjo į R. ir tuo pat metu pro jos durelių langÄ pamatė greitai prie jų automobilio, iÅ¡ R. pusės, artėjantį vaikÄ . Kad jis buvo su paspirtuku ji tuo metu nesuprato, nes pro langÄ matėsi tik tai vaiko galva ir kÅ«no virÅ¡utinė dalis. KitÄ momentÄ pajuto smÅ«gį į jų automobilį ir vaikas dingo iÅ¡ jos akiračio. Ar R. automobilis smÅ«gio metu jau buvo sustojęs, ar sustojo po smÅ«gio, pasakyti negali. To, kad susidÅ«rimas su vaiku įvyko nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribose, ji neužfiksavo, nes pati patyrė Å¡okÄ .

Matė, kad R. iÅ¡sigandusi. Jos abi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Ji apėjo automobilį iÅ¡ galo ir pamatė gulintį prie automobilio kairės pusės vaikÄ . Å alia jo gulėjo paspirtukas. R. pradėjo kalbinti vaikÄ . Ji prie vaiko arčiau nėjo. Girdėjo, kaip berniukas pasakė „atsipraÅ¡au“, tačiau kÄ jis tuo norėjo pasakyti, ji nežino. Prie jų staiga prisirinko daug žmonių. R. paskambino 112. Kažkokia priėjusi moteris pasakė, kad ji jau iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ Ä¯ įvykio vietÄ .

Atvykę medikai berniukÄ apžiÅ«rėjo, paguldė į GMP automobilį, po to iÅ¡vežė į ligoninę. Jos su R. liko įvykio vietoje su policijos pareigÅ«nais ir iÅ¡važiavo tik tai jiems leidus. Daugiau neturi kÄ pridurti. (b.l. 50-52) Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. R. P. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 18 val., vairuodama automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini). Buvo Å¡viesu, be kritulių, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiavo automobilių kolonoje, kuri lėtai judėjo, dažnai sustodavo.

Priekyje jos, apie 2 m atstumu, važiavo raudonos spalvos automobilis Honda CR-V. Kai automobilių kolona eilinį kartÄ sustojo, ji buvo arba antra, arba trečia, prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ tie (duomenys neskelbtini) namu. Raudonos spalvos Honda CR-V stovėjo, atitinkamai, arba pirmas prieÅ¡ perėjÄ , arba antras. Joms stovint ir laukiant, kol kolona vėl pajudės, pastebėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jos atžvilgiu iÅ¡ kairės, stovintį berniukÄ su paspirtuku.

Berniukas apsižiÅ«rėjo. Pamatęs, kad automobiliai stovi, įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį perėjos ribose ir pradėjo eiti link kitos gatvės pusės, stumdamas Å¡alia savęs paspirtukÄ . Paėjęs kelis žingsnius, jis atsistojo ant paspirtuko ir pradėjo lėtai važiuoti. Tuo metu, kai berniukas jau buvo įžengęs į perėjÄ ir judėjo link kitos gatvės pusės, priekyje jos stovėjęs raudonos spalvos automobilis pajudėjo iÅ¡ vietos ir įvažiavo į perėjÄ .

KitÄ momentÄ paspirtuku važiavęs berniukas atsitrenkė į automobilio Honda CR-V priekinę kairę dalį, po ko nugriuvo ant kelio. Automobilis Honda iÅ¡ karto sustojo. VisÄ tai pamačiusi, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo prie vaiko. Prie jo jau pradėjo rinktis pėstieji. Paklausė, ar kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Jai atsakė, kad dar ne. Nuskubėjo prie savo automobilio paimti telefono, tačiau iÅ¡girdo, kad už jos stovėjusio automobilio vairuotoja jau kažkam skambina. PasiaiÅ¡kinusi sužinojo, kad ji jau iÅ¡kvietė tarnybas.

Po Å¡ito jos abi nuėjo prie berniuko. Vaikas buvo Å¡oke, labai iÅ¡sigandęs. Klausė, ar jam kas skauda. Jis vis kartojo, kad jam viskas gerai, kad mama supyks. Jis taip pat kartojo, kad ji jo nematė. Automobilio Honda CR-V vairuotoja buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ir prie jo stovėjo, matė, kad ji kažkam skambina. Po kurio laiko į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai ir medikai. Medikai pradėjo rÅ«pintis vaiku, o ji policijos mikroautobuse parašė paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kÄ matė. (b.l. 45-47) IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad VTMT specialistas, iÅ¡nagrinėjęs E. L. medicininius dokumentus, davė iÅ¡vadÄ , kad „<...> E. L. 2021-09-27 (duomenys neskelbtini) pagalbos poskyryje nustatyta poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai deÅ¡inės kojos kelio, blauzdos ir pėdos srityse, bei deÅ¡inio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis per augimo linijÄ .

Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, galimai, aptariamo eismo įvykio metu.“ (b.l. 37-39) Dėl kaltinamosios veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. T., anksčiau nurodytu laiku vairuodama automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t.y. (duomenys neskelbtini), važiavo automobilių kolonoje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sustojo, prieÅ¡ pradėdama vėl važiuoti, buvo neatidi ir neatsargi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad į perėjÄ , prieÅ¡ kuriÄ ji sustojo, neįžengė pėstieji, pajudėjusi iÅ¡ vietos, įvažiavo į perėjÄ ir susidÅ«rė su jos atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę perėja paspirtuku judėjusiu mažamečiu E. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. T. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajai pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame pateikti specialisto paaiÅ¡kinimai ir kita eismo įvykio vietoje surinkta informacija.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. T., neatsargiai vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų E. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp R. T. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės ir kitų klausimų Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas neatsargus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jÄ â€“ brandaus amžiaus, nedirbanti, bausta administracine tvarka, anksčiau teista. Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ .

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į baudos dydį, kaltinamosios finansinę, socialinę padėtį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ , t.y. leisti paskirtÄ baudÄ sumokėti per 10 mėnesių. Byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji R.

T. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iÅ¡ jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė uždrausti R. T. vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tuo tarpu kaltinamosios gynėja prašė neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, atsižvelginat į reikÅ¡mingas asmenines kaltinamosios savybes, kurios turėtų įtakos jos tolimesniam gyvenimui, t.y., kad ji yra pensijinio amžiaus, gyvena viena, automobilis pritaikytas negaliai, jis reikalingas tenkinant bÅ«tinus gyvenimiÅ¡kuosius poreikius. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumÄ , atsižvelgtina į aplinkybių visumÄ : padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, be to, padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai; jos padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko intensyvaus eismo metu, po daugumos asmenų darbo valandų, R. T. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog bÅ«tų buvęs virÅ¡ytas greitis ar bÅ«tų buvę chuliganiÅ¡kai vairuojama, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka pajudant iÅ¡ vietos, o ne sÄ moningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas; tai, kad po eismo įvykio kaltinamoji nedelsdama ėmėsi rÅ«pintis nukentėjusiuoju, teiravosi ar jam kažkÄ skaudÄ , norėjo iÅ¡kviesti tarnybas, tačiau kiti asmenys, kurie bÅ«riavosi aplink, nurodė, kad tarnyboms jau praneÅ¡ta; tai, kad kaltinamosios bÅ«tiniausių poreikių patenkinimui yra svarbi galimybė vairuoti transporto priemones, ji yra pensininkė, turinti negaliÄ , gyvena viena, tad specialioji teisė vairuoti transporto priemonę bÅ«tina savimi pasirÅ«pinti;

R. T. dėl savo nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi; į nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pozicijÄ , kuri nurodė, kad susitaikė su kaltinamÄ ja, jai jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje, žala atlyginta. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti netaikant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 MGL (2250 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. T., kad bauda per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ ((bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Dainius Grizickas