8bd3a037-2b6d-45d0-b40f-5658ccf2b779 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-234-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00094-2022-9. Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.3.2.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. G. ir R. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjų J.

G. ir R. G. praÅ¡ymas civilinėje byloje Nr. e2YT-1928-1056/2022 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas ir procesinis dokumentas grÄ Å¾intas pateikusiems asmenims, o taip pat pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jų keliamiems reikalavimams turi bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti santuokÄ bendru sutikimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

2. Pateiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjai nurodė, kad jau daugiau nei metus laiko neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, mano, jog santuoka iÅ¡irusi, todėl, bÅ«dami veiksnÅ«s, teikia teismui patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė klausimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo jam teikimo bei iÅ¡sprendė kitus klausimus, o taip pat patvirtina, jog jiems yra aiÅ¡kios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nurodytos sÄ lygos.

3. Pateiktas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas 2022 m. vasario 14 d. rezoliucija buvo priimtas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2022 m. vasario 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų J. G. ir R. G. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtu ir grÄ Å¾ino procesinį dokumentÄ pateikusiems asmenims. Taip pat pareiÅ¡kėjams iÅ¡aiÅ¡kino, kad jų keliamiems reikalavimams turi bÅ«ti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjų deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nėra nepateikta. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjų darbo santykius, susijusius su Lietuvos Respublika. Duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjų ar jų nepilnamečio vaiko esminį ryšį su Lietuvos Respublika, kas sudarytų prielaidas spręsti apie Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos taikymÄ , pareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė, o teismo savo iniciatyva iÅ¡reikalauti duomenys iÅ¡ informacinės sistemos (VÄ® „Registrų centras“) rodo, jog abu pareiÅ¡kėja yra deklaravę iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę.

6. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjų interesai sietini su jų gyvenimu užsienio šalyje, todėl laikytina, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

7. Teismui po praÅ¡ymo priėmimo nustačius, kad jis paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtas kaip neteismingas Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies, 12 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 782 straipsnis). III. Atskirojo skundo argumentai 8. PareiÅ¡kėjai J. G. ir R. G. pateiktu atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir pripažinti, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. 8.1.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumÄ , taip pat nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie Å¡alių nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 8.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad iÅ¡vykimo į užsienį faktas, remiantis CK 2.12 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Pagal CK 2.12 straipsnio 4 dalį, asmeniui iÅ¡vykusiam laikinai dirbti į užsienio valstybę, jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia.

Tokiais atvejais teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , pvz.: užsienio valstybės pilietybės įsigijimas, nekilnojamojo turto įsigijimas užsienio valstybėje, stojimas kitos valstybės tarnybon ir pan. Å ioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje nurodytu adresu. 8.3. Apeliantai pabrėžia, jog iÅ¡vykimo fakto iÅ¡ Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamÄ ja vietÄ ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje.

CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. PareiÅ¡kėjai didžiÄ jÄ savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į jÄ grįžti. Taigi, tai, kad vieÅ¡uosiuose registruose pareiÅ¡kėjai yra deklaravę iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos, nėra jokio pareiÅ¡kėjų vardu įregistruoto turto kitose valstybėse ir nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų pareiÅ¡kėjų nuolatinį gyvenimÄ užsienyje.

Tai leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, juo labiau kad abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir vertina, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 8.4. Atkreipia dėmesį, jog remiantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/200“ (toliau - ir Reglamentas) 3 straipsnio b punktu, ginčas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes abu sutuoktiniai ir jų vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę. 8.5.

Kartu pareiÅ¡kėjai pabrėžia, jog faktÄ , kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui patvirtina ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 ,,Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“ (toliau Tarybos reglamentas Nr. 44/2001). Tarybos reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės narės teismuose.

Pagal Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį, valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl iÅ¡laikymo gali bÅ«ti iÅ¡kelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomÄ Ä¯statymÄ turi jurisdikcijÄ nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe. Taigi, Å¡io Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumÄ , t.y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjų nuolatine gyvenamÄ ja vieta yra laikoma Lietuvos Respublika, todėl byla pagal šį aptariamÄ ReglamentÄ Nr. 44/2001 yra nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose. Kreditoriaus, kuris Å¡ioje byloje yra Å¡alių nepilnametis vaikas, nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatoma remiantis CK 2.14 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta. PareiÅ¡kėjų nepilnametis vaikas gyvena su pareiÅ¡kėja, o Å¡ios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. 8.6.

Be to, Reglamento Nr. 2201/2003 12 straipsnio nuostatos valstybės narės teismui, kuriam pagal 3 straipsnį yra suteikta jurisdikcija nagrinėti pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo, suteikia jurisdikcijos teisę bet kurioje byloje dėl tėvų pareigų, susijusių su pareiÅ¡kimu, jeigu bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir tokiai teismo jurisdikcijai pritarė abu sutuoktiniai ar tėvų pareigų turėtojai ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra paliktas nenagrinėtas ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai yra deklaravę iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, neleidžia nagrinėti jų pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nes pareiÅ¡kimas nėra teismingas Lietuvos teismams.

12. Vertindamas susiklosčiusiÄ situacijÄ apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iÅ¡ sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Å iuo atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo nustatyta aplinkybė, jog abu pareiÅ¡kėjai pagal vieÅ¡ajame registre esančius duomenis yra deklaravę iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, kas patvirtina, jog egzistavo tarptautinis elementas, dėl ko, remiantis CPK 782 straipsniu, bylÄ nagrinėjantis teismas privalėjo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

13. Nagrinėjamu atveju, nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos. Å iuo Susitarimu Jungtinė Karalystė iÅ¡stojo iÅ¡ ES ir tapo trečiÄ ja Å¡alimi kitoms 27 ES valstybėms narėms. 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia ir tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, o taip pat ginčai, susiję su iÅ¡laikymo prievolėmis, atsirandančioms iÅ¡ Å¡eimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu bei 1996 ir 2007 m. Hagos konvencijų, kurių dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu.

14. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas, Å¡eimos bylos, jei nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Å iuo atveju abu pareiÅ¡kėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, santuokÄ sudarę Lietuvos Respublikoje, todėl, nenustačius prieÅ¡ingÄ vertinimÄ Ä¯tvirtinančių tarptautinių sutarčių nuostatų, nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra teismingas Lietuvos teismams.

15. Kita vertus, papildomai pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog iÅ¡vykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktÄ , jog asmuo yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje, o nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietÄ , įraÅ¡as apie iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę automatiÅ¡kai nelaikytinas asmens gyvenamÄ ja vietÄ patvirtinančiu įrodymu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020, e2S-508-855/2020).

Be to, CK 2.12 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o 5 dalyje numatyta, kad susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iÅ¡ sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali bÅ«ti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

16. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi ir tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patikrinus viešųjų registrų informacijÄ , matyti, jog duomenys apie pareiÅ¡kėjos J. G. deklaruotÄ iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę nėra matomi, o jos adresas Gyventojų registre yra nurodomas Lietuvos Respublikoje. Tai papildomai leidžia vertinti, jog pareiÅ¡kėjų pateiktas praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra teismingas Lietuvos teismams.

17. Vertinant pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus, susijusius su nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, pastebėtina, jog CPK 539 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog praÅ¡yme nutraukti santuokÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, be duomenų, nurodytų Å¡io Kodekso 135 straipsnyje, turi bÅ«ti nurodyta kaip pareiÅ¡kėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams, o CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali bÅ«ti nutraukta, jeigu, be kitų sÄ lygų, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų iÅ¡laikymo ir pan.).

Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies nuostatas santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Iš pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatų spręstina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimas pagal nacionalinės teisės nuostatas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo bendru sutikimu procese, kuris yra supaprastintas, nes ginčas tarp šalių nekyla, o minėti nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kiti susiję klausimai taip pat turi būti išspręsti šalių sutarimu.

Tokiu būdu klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, yra sudėtinė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalis, o pareiškimas, kaip jau minėta pirmiau, yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

18. Tačiau, nepaisant pirmiau iÅ¡dėstytų nuostatų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog 1996 m. Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje nuostatos užkerta keliÄ taikyti valstybės, kurios piliečiai yra pareiÅ¡kėjai bei jų nepilnametis vaikas, jurisdikcijÄ . Aptariamos 1996 m. Hagos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡imties tvarka, jei vienos Susitariančiosios Valstybės institucija, kuri pagal 5 arba 6 straipsnį turi jurisdikcijÄ , mano, kad kitos Susitariančiosios Valstybės institucija konkrečiu atveju galėtų geriau įvertinti vaiko interesus, ji gali: tiesiogiai ar savo valstybės centrinės įstaigos padedama praÅ¡yti tos kitos institucijos prisiimti jurisdikcijÄ taikyti tokias apsaugos priemones, kurias ji laiko esant bÅ«tinomis, arba sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti tokį praÅ¡ymÄ tos kitos valstybės institucijai.

Straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad Susitariančiosios Valstybės, į kurių institucijas gali būti kreiptasi, kaip nurodyta ankstesnėje dalyje, yra a) valstybė, kurios pilietis yra vaikas;

b) valstybė, kurioje yra vaiko turtas;

c) valstybė, kurios institucijos turi vaiko tėvų praÅ¡ymÄ nutraukti jų santuokÄ , teisiÅ¡kai pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba jų santuokÄ pripažinti negaliojančia;

d) valstybė, su kuria vaikas yra glaudžiai susijęs. Be to, 1996 m. Hagos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepažeisdamos 5–9 straipsnių, Susitariančiosios Valstybės institucijos, turinčios jurisdikcijÄ spręsti dėl vaiko, kuris nuolatos gyvena kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, tėvų praÅ¡ymo nutraukti jų santuokÄ , teisiÅ¡kai pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba jų santuokÄ pripažinti negaliojančia, gali, jei jų valstybės teisė tai numato, imtis priemonių tokio vaiko asmeniui arba jo turtui apsaugoti, jei:

a) pradedant bylos nagrinėjimÄ , vienas iÅ¡ jo tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iÅ¡ jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) Å¡ių institucijų jurisdikcijÄ imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

19. Atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , įvertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių pareiÅ¡kėjų pateiktas pareiÅ¡kimas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, dėl ko skundžiama teismo nutartis naikinama ir pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu perduodamas pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2022 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų J. G. ir R. G. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui. Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas