2020-05-27 Nr. AB-10852-3-61-3-02440-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-786-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02440-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. individualiosios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. individualiosios įmonės skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. Z. individualioji įmonė (toliau – ir IĮ) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 30-2130/18(2.1.IE.TD2) „Dėl licencijos, išduotos D. Z. IĮ, galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 34 straipsnio 17 dalimi, pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija – panaikintas pareiškėjui išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais(toliau – ir Licencija) galiojimas. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neteisėtas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas priimtas, pažeidžiant Įstatymo 35–39 straipsniuose įtvirtintą tvarką: pareiškėjui nepranešta apie bylą, Įsakymo priėmimo klausimas nenagrinėtas viešai, žodinio proceso tvarka, pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga (ir su Įsakyme minimu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-1622(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ (toliau – ir Raštas)) ir pateikti savo prieštaravimus, be to, Įsakymas priimtas, praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, skundą iš esmės grindė argumentais dėl nesutikimo su nutarimu, priimtu jo atžvilgiu, dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nurodė, kad nepadarė šių pažeidimų (be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje byloje Nr. II-194-486/2018 bylos teiseną dėl Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nutraukė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. vasario 5 d. nutarimą dėl pareiškėjo darbuotojos nubaudimo panaikino (toliau – ir Nutartis)), todėl jam negali būti taikomos Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos pasekmės.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti ir aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktuose įtvirtintų priemonių. Įstatymo nuostatos, už kurių pažeidimą nustatyta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – yra imperatyvios, todėl vykdomoji savivaldos institucija neturi diskrecijos teisės nesivadovauti Departamento pateikta informacija apie atitinkamų ūkio subjektų padarytus pažeidimus ir netaikyti teisės aktuose nustatytos sankcijos. Teisę vertinti pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija. Apie šias išduotos licencijos galiojimo panaikinimo priežastis pareiškėjas informuotas nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 15 d. rašte Nr. A51-50103/18 (2.17.1.18-TR3).

7. Atsakovas pabrėžė, kad Įsakymas priimtas, nepažeidžiant teisės norminių aktų, todėl yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus, 2 dalies 3 ir 6 punktus, už šį pažeidimą jam pritaikyta teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 51.5 punktas) įtvirtinta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas. Ši teisės norma gina itin saugomas konstitucines vertybes, todėl taikyta sankcija yra adekvati pareiškėjo kaip profesionalaus rinkos dalyvio padarytiems pažeidimams.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pasak pareiškėjo, Įsakymas priimtas, praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką minėta nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, t. y tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (institucijai gavus patikimą ir teisės aktuose nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), aptariamas terminas pradedamas skaičiuoti. Administracija iš Departamento Raštą gavo tik 2018 m. birželio 5 d., todėl nuo šios dienos minėtas 2 mėnesių terminas ir skaičiuotinas ir jis nėra praleistas.

9. Atsakovas pateikė argumentus dėl to, kad nustatyti pareiškėjo pažeidimai buvo padaryti, nurodo, kad Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta (teismas nevertino itin svarbios aplinkybės, t. y. taros, į kurią pareiškėjo darbuotoja M. Z. išpilstė alkoholinius gėrimus, ypatybių, taip pat tiesioginio priežastinio ryšio tarp išpilstymo reikalavimo ir kumuliatyvios sąlygos dėl alkoholio vartojimo vietoje, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į naujausią šiam ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis, taip pat žino, kad pažeidus tam tikras iš šių sąlygų, jiems išduotų licencijų galiojimas bus panaikintas. Taigi, dėl pačios pareiškėjo neapdairumo buvo pažeisti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktai, 2 dalies 3, 6 punktai, dėl to pareiškėjui ir pritaikyta teisės aktuose įtvirtinta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, kuri yra adekvati pareiškėjo padarytiems nusižengimams.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

12.1. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas 2018 m. jokių Departamento jo atžvilgiu priimtų nutarimų teismui neskundė.

12.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje byloje Nr. II-194-486/2018 pagal pareiškėjo darbuotojos M. Z. skundą dėl taikytos sankcijos už Įstatymo pažeidimą tenkino, panaikino VAVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 2018 m. vasario 5 d. nutarimą, kuriame M. Z. pripažinta įvykdžiusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną M. Z. atžvilgiu nutraukė.

12.3. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Lieko“ duomenimis, ši teismo nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2018 m. gegužės 9 d.

12.4. Administracija 2018 m. birželio 6 d. gavo Departamento 2018 m. birželio 5 d. raštą Nr. S-1622(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ (b. l. 45), kuriame Departamentas pranešė apie įsigaliojusį 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. ARK2-46/18 dėl ekonominių sankcijų taikymo D. Z. IĮ, turinčiai 2003 m. gruodžio 4 d. išduotą licenciją Nr. 262V verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nes pareiškėjui priklausančioje kavinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 4A, nustatyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimai.

12.5. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi, Taisyklių 6 punktu, atsižvelgdamas į Raštą, 2018 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. 30-2130/18(2.1.IE.TD2) „Dėl licencijos, išduotos D. Z. IĮ, galiojimo panaikinimo“ panaikino po mėnesio nuo Įsakymo paskelbimo dienos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 262V, išduotos D. Z. individualiai įmonei (išduota 2003 m. gruodžio 4 d., kavinė (duomenys neskelbtini) g. 4A), galiojimą.

13. Teismas konstatavo, kad šioje byloje negali būti ir nėra ginčo dėl skundžiamame įsakyme minimo Departamento 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. ARK2-46/18 dėl ekonominių sankcijų taikymo D. Z. IĮ teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai atskiras aktas, kurį pareiškėjas turėjo atskirai skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, skundžiamame sprendime minima faktinė aplinkybė, jog Departamento 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. ARK2-46/18 dėl ekonominių sankcijų taikymo D. Z. IĮ yra įsigaliojęs (darant nuorodą į Departamento 2018 m. birželio 5 d. raštą Nr. S-1622(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, yra nustatyta ir atitinka tikrovę. Taigi, šios bylos dalykas yra tai, ar skundžiamame įsakyme teisėtai ir pagrįstai yra pritaikyta Įstatymo 34 straipsnio 17 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog įmonėms licencijų galiojimas panaikinamas ir pakartotinai licencijos neišduodamos, jeigu joms yra įsiteisėjęs atitinkamas Departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą. Kadangi minėta nuostata yra imperatyvi, o dėl faktų šioje administracinėje byloje ginčo nėra, tai skundžiamo įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepažeidžiant ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė skundžiamą įsakymą 2018 m. birželio 14 d., o apie pareiškėjo padarytą pažeidimą sužinojo tik iš Departamento 2018 m. birželio 5 d. rašto Nr. S-1622(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas paaiškina, kad apskųsdamas Įsakymą, savo skunde, be kita ko, rėmėsi aplinkybe, kad priimdamas Įsakymą, atsakovas pažeidė Įstatymo nustatytą tvarką, kurios laikantis sprendžiama dėl ekonominių sankcijų taikymo ūkio subjektams.

16. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 35–39 straipsniais, kurie nustato bylų dėl ekonominių sankcijų taikymo nagrinėjimo tvarką, nurodo, kad tokios bylos yra nagrinėjamos viešai, žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 10 dienų pranešus apie bylos nagrinėjimo posėdžio vietą ir laiką. Bylos dalyviai turi įstatymo apibrėžtas teises, tarp kurių - teisė susipažinti su bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus prašymus ir įrodymus.

17. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas buvo priimtas nesilaikant Įstatymo nurodytų reikalavimų – įmonei nebuvo pranešta apie šią bylą, įsakymo priėmimo klausimas nebuvo nagrinėjamas viešai, žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su šios bylos medžiaga, tame tarpe ir su Įsakyme minimu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-1622(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, bei pateikti savo prieštaravimus. Apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą ir priimtą Įsakymą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. birželio 18 d., paštu gavęs atsakovo 2018 m. birželio 15 d. raštą Nr. A51-50103/18 (2.17.1.18-TR3) „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“. Pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjo skundo argumento nenagrinėjo ir dėl jo skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė, tai yra nevertino skundžiamo administracinio akto atitikties pamatiniams viešojo administravimo principams ir imperatyvams, kurių vienas svarbiausių: gero administravimo principas bei jo sudedamoji dalis – teisė būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą.

18. Pareiškėjo įsitikinimu, nustatant Įstatymo nuostatų pažeidimą ir sprendžiant dėl sankcijų, taikytinų jį nustačius, taip pat turi būti užtikrinamos ir šio įstatymo 36–38 straipsniuose įtvirtintos proceso dalyvių teisės, inter alia (be kita ko) asmeniškai arba per atstovą dalyvauti nagrinėjant bylą, susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus ir kt. Nesuteikus proceso šalims galimybės įgyvendinti aptariamų, įstatymo jiems garantuojamų teisių, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti laikomas nustatytu ir suponuoti ekonominių sankcijų taikymą ūkio subjektui.

19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Licencijos galiojimas.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinio skundo argumento –priimant Įsakymą buvo procedūrinių pažeidimų.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad, priimant Įsakymą, buvo pažeistos AKĮ 35–39 straipsniuose nustatytos taisyklės. Nors pareiškėjas nekonkretizuoja, kokios būtent AKĮ nuostatos buvo pažeistos, iš apeliacinio skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, kad byla nebuvo nagrinėta viešai, nebuvo žodinio posėdžio, nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo posėdžio vietą ir laiką – t. y. pareiškėjas teigia, kad buvo pažeisti AKĮ 36, 37 ir 38 straipsnio reikalavimai.

27. Teisėjų kolegija nurodo, kad pažeidimo nagrinėjimas šiuo atveju vyko Departamente. Departamentas, išnagrinėjęs bylą, priėmė 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. ARK2-46/18 dėl ekonominių sankcijų taikymo D. Z. IĮ, kuriuo pareiškėjui priklausančioje kavinėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 4A, nustatyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktų, 17 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktų, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas Departamento nutarimas yra įsiteisėjęs.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad AKĮ 36–38 straipsnių nuostatos yra taikomos būtent bylos nagrinėjimui iš esmės, t. y. siekiant nustatyti ar buvo padarytas pažeidimas, ar ne. Šiuo atveju, skundžiamas Įsakymas priimtas ne sprendžiant, ar pareiškėjas pažeidė Įstatymo normas, tačiau vykdant imperatyvią pareigą, kuri nustatyta AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje. Pagal AKĮ 34 straipsnio 17 dalį įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams licencijų galiojimas panaikinamas ir pakartotinai licencijos neišduodamos, jeigu jiems arba jų vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą. Kaip matyti iš šios AKĮ nuostatos, įstatymas nenumato galimybių netaikyti sankcijos, kai yra įsiteisėjęs atitinkamos institucijos sprendimas (šiuo atveju Departamento nutarimas).

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, sustabdo ir panaikina licencijos galiojimą savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Taisyklių 57 punktu, licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų, 2 dalies 5,6 punktų reikalavimų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-196 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktu, išduotų licencijų galiojimas panaikinamas vadovaujantis Taisyklėmis ir Tvarkos aprašo nuostatomis.

30. Atsižvelgdama į šios nutarties 29 ir 30 punktus, tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Įsakymas priimtas tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų.

31. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamą Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Z. individualiosios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė