8bd14500-a4f6-4eb0-9752-19b06cd8cbfe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-112-450/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šomis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ dėl negautų pajamų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šomis“ 239 701,11 Eur negautų pajamų, 4 439,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove UAB „Šomis“ 2008 m. sausio 7 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 080107 (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo suteikti atsakovei joje numatytas paslaugas – bendradarbiauti rengiant žemės sklypų, nurodytų Sutarties preambulės (A) punkte detalųjį planÄ , detaliojo planavimo procedÅ«romis siekiant apjungti žemės sklypus, nurodytus Sutarties preambulės (A) punkte į vienÄ Å¾emės sklypÄ . Tokie detaliojo planavimo tikslai detalizuoti Sutarties preambulės (B) punkte.

IeÅ¡kovas Sutarties 1.1 punkte nurodytus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ teikiamas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas. Be to, iÅ¡ pridedamo valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypai, nurodyti Sutarties preambulės (A) punkte yra sujungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), Sutartimi buvo sutarta, jog ieÅ¡kovas turi teisę (tačiau neprivalo) suteikti ir tarpininkavimo paslaugas parduodant žemės sklypÄ ir atitinkama aplinkybė (kas suranda žemės sklypo pirkėjÄ ) neturi įtakos ieÅ¡kovui mokėtino atlygio dydžiui.

Sutartimi Å¡alys nustatė atidedamÄ jÄ atsiskaitymo su ieÅ¡kovu sÄ lygÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.66 straipsnio 2 dalis) ir susitarė, kad atlyginimas tarpininkui mokamas iÅ¡ žemės sklypo pardavimo pajamų. Å alys susitarė, kad minimali žemės sklypo pardavimo kaina bus lygi 10 000 000 Lt su PVM (2 896 200,18 Eur su PVM); tarpininko atlyginimÄ sudaro ½ dalį sklypo pardavimo kainos, virÅ¡ijančios 8 000 000 Lt su PVM (2 316 960,15 Eur su PVM); atlyginimas ieÅ¡kovui mokamas po to, kai atsakovė gauna kainos dalį, virÅ¡ijančiÄ 8 000 000 Lt su PVM (2 316 960,15 Eur su PVM) sumÄ , ir Å¡ias sumas atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovui per 3 dienas nuo jų gavimo (Sutarties 3.1.4, 3.2.2, 3.5 punktai).

Atsakovė žemės sklypÄ pardavė 2021 m. rugpjūčio 17 d. už bendrÄ 2 500 000 Eur be PVM kainÄ . 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė ir žemės sklypo pirkėjas pasirašė žemės sklypo priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriuo atsakovė ne tik perdavė pirkėjui nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , bet ir patvirtino, kad gavo visÄ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypo kainÄ , sudarančiÄ 3 050 000 Eur (2 500 000 Eur be PVM), tačiau apie pardavimÄ ieÅ¡kovo neinformavo ir piniginių lėšų jam nesumokėjo.

UAB „Šomis“ atstovai žemės sklypo pardavimo faktÄ pokalbių metu nuslėpė iki pat 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos, teigdami, kad žemės sklypo pardavimas tęsiamas, ir žemės sklypo pardavimo sandoris nėra įvykęs.

3. Atsakovė UAB „Šomis“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad, atsakovė 2005 m. sausio 6 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, įsigijo žemės sklypus adresu (duomenys neskelbiami), kuriuos nusprendė apjungti į vienÄ sklypÄ ir pakeisti jų paskirtį į komercinę, padidinant užstatymo intensyvumÄ , tankumÄ ir aukÅ¡tingumÄ . 2008 m. patvirtinus detalųjį planÄ , ieÅ¡kovas buvo pateikęs keletÄ pasiÅ«lymų atsakovei parduoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ potencialiems pirkėjams, tačiau ieÅ¡kovo siÅ«lyti pirkėjai nesudarė su atsakove nei preliminariosios, nei pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties.

IeÅ¡kovui ilgÄ laikÄ , daugiau kaip 10 metų, neteikiant jokių pasiÅ«lymų dėl žemės sklypo pardavimo, 2019 m. pabaigoje, atsakovės direktorius savarankiÅ¡kai pradėjo domėtis žemės sklypo pardavimu. UAB „Inreal“ surado potencialų pirkėjÄ UAB „Noto“, su kuriuo buvo vedamos derybos dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; pasikonsultavus su nekilnojamojo turto ekspertais, buvo priimtas sprendimas žemės sklypÄ parduoti už 3 025 000 Eur su PVM (38 554,68 Eur už 1 arÄ ). 2021 m. rugpjūčio 17 d. tarp atsakovės ir UAB „Noto“ buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Kadangi Å¡alys skirtingai aiÅ¡kino sutarties nuostatas ir Å¡alims nepavyko tarpusavyje susitarti dėl atsakovės ieÅ¡kovui mokėtino mokesčio dydžio, atsakovė sustabdė savo prievolių pagal sutartį vykdymÄ . Atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti bei tinkamai įvykdyti Sutartį, bei iÅ¡vengti tolimesnio ginčo, vadovaudamasi Sutarties 3.1.1, 3.1.4, 3.1.5 punktuose nustatyta tvarka, 2022 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovui sumokėjo 110 739,11 Eur (su PVM) atlyginimÄ už suteiktas paslaugas bei 2 989,96 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

Atsakovė vertino, kad ieškovui tinkamai įvykdė prievoles iš Sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį – priteisė iš atsakovės 239 701,11 Eur negautų pajamų, 4 439,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina Sutarties 3 skyriuje „Sutarties kaina. Tarpininko atlyginimas. Tarpininko atlyginimo mokėjimas“ numatytas sÄ lygas, todėl vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

6. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai Å¡alis pati gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimÄ teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015, 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. E3K-3-202-915/2019).

7. Teismas nustatė, kad Sutartimi Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovas suteiks nematerialaus pobÅ«džio paslaugas – bendradarbiaus su atsakove rengiant Å¡ios sutarties A punkte nurodytų žemės sklypų naujÄ detalų planÄ (Sutarties 1.1 punktas), ieÅ¡kos pirkėjų, siekiant parduoti Å¡ios sutarties objektÄ už Å¡alių aptartÄ kainÄ (Sutarties 2.1.7 punktas). Kaip bendradarbiauti turi ieÅ¡kovas sutartis nenumato, tačiau ji nurodo, koks turi bÅ«ti pasiektas rezultatas iki 2008 m. liepos 31 d. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. liepos 31 d. baigtinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1, ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutarties 1. 1 punktÄ iki 2008 m. liepos 31 d.

– patvirtinti sklypų, apraÅ¡ytų sutartyje, detalųjį planÄ . Å is aktas nebuvo ir nėra ginčijamas. Atlyginimas ieÅ¡kovui buvo numatytas už Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus darbus, t. y. atsakovas patvirtino, kad ieÅ¡kovas Å¡iuos darbus pagal sutartį įvykdė. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovė suabejojo ieÅ¡kovo tarpininkavimo kompetencija, tačiau didžiÄ jÄ dalį atlyginimo atsakovė sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, tuo pripažindama ieÅ¡kovo įvykdytus įsipareigojimus pagal Sutartį.

8. Teismas pažymėjo, kad Sutartyje nebuvo numatytas joks dalinis apmokėjimas už atskirai vykdomas sutarties dalis. Sutarties 1.3 punkte susitarta, kad atsakovė įgalioja tarpininkÄ â€“ ieÅ¡kovÄ â€“ ieÅ¡koti Å¡ios sutarties objekto pirkėjų, už kÄ apmokama sutartyje numatyta tvarka ir terminais, 2.1.7 punkte nustatyta, jog, remiantis pagrįstais užsakovo pageidavimais, ieÅ¡kovas įsipareigoja ieÅ¡koti pirkėjų, siekiant parduoti sutarties objektÄ už Å¡alių sutartÄ kainÄ . Nurodytas Sutarties sÄ lygas teismas nelaikė kaip turėjusias įtakos nustatytam užmokesčiui; pirkėjo suradimas buvo ieÅ¡kovo teisė, todėl atlyginimas nuo to nepriklausė.

9. Teismo vertinimu, Sutarties 3.1.4 punkte Å¡alys susitarė, kad piniginis skirtumas tarp 3.1.1 punkte nurodytos užsakovo nekintamos gautinos sumos ir realios objekto pardavimo kainos dalinamas į dvi dalis, po lygiai kiekvienai Å¡aliai, iÅ¡ kurių 50 (penkiasdeÅ¡imt) procentų kainos skirtumo atitenka užsakovui, 50 (penkiasdeÅ¡imt) procentų – tarpininkui. Atsakovė aiÅ¡kina, kad sutarties 3.1.4 punkte Å¡alys susiejo ieÅ¡kovui mokėtinÄ atlyginimÄ ne su 3.1.2 punkte numatyta minimalia pardavimo kaina, tačiau su 3.1.1 punkte numatytos nekintamos Sutarties kainos ir realios objekto pardavimo kainos skirtumu.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek atsakovei mokėtina minimali kaina už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , tiek minimali kaina, už kuriÄ gali bÅ«ti parduotas sklypas, yra aiÅ¡kiai įvardintos, kadangi kitu atveju galėjo susiklostyti situacija, jog, pardavus sklypÄ už mažesnę kainÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ viso galėjo nelikti lėšų atsiskaitymui už nurodytus veiksmus. Nesant galimybės žemės sklypo parduoti už minimaliÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , tai turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovui, dėl to protingai, teikiant įrodymus, deramasi, prieÅ¡ingu atveju, rizikÄ dėl sutarties nesilaikymo ir atitinkamų pasekmių prisiėmė atsakovė.

11. Atsakovės argumentas, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-201 buvo patvirtintas UAB „Archsoma“ rengtas žemės sklypo (duomenys neskelbiami) detalusis planas, t. y. plano ieÅ¡kovas nei rengė nei tvirtino, teismo vertinimu, nepaneigia ieÅ¡kovo tarpininkavimo paslaugų suteikimo pagal sutartį, kadangi ieÅ¡kovas neįsipareigojo rengti plano, ar jį tvirtinti, o tik tarpininkauti jį rengiant ir tvirtinant, ieÅ¡kovo sutarties įvykdymÄ atsakovė patvirtino paraÅ¡u priėmimo–perdavimo akte.

12. IeÅ¡kovo negautas pajamas nulėmė sutartinės prievolės pažeidimas – sutartį pažeidžiantys vienaÅ¡aliai atsakovės neteisėti veiksmai, parduodant objektÄ už mažesnę nei sutartÄ minimaliÄ kainÄ , kuri pagal nekilnojamojo daikto retrospektyvinio vertinimo duomenis (2022 m. vasario 3 d. Konsultacinė iÅ¡vada dėl turto rinkos kainos K-22-01-28-I146) buvo reali. Teismas nusprendė, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo negautų pajamų (nuostolių).

IeÅ¡kovo negautos pajamos yra sumos, kurias jis pagrįstai tikėjosi gauti sutarties Å¡alims laikantis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Pagal Sutarties 3.1.4 punktÄ , ieÅ¡kovo gautina suma, kuriÄ jis pagrįstai tikėjosi gauti žemės sklypo pardavimo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų laikiusi minimalios objekto pardavimo kainos įsipareigojimo, sudaro ne mažiau kaip ½ dalį sumos nuo skirtumo tarp minimalios žemės sklypo kainos – 34 402,22 Eur su PVM ir sutarties 3.1.1 punkte nustatytos fiksuotos sumos, numatytos atsakovei – 2 803 521,78 Eur (8 000 000 Lt su PVM).

Taigi, ieÅ¡kovo gautina minimali suma, kuriÄ jis pagrįstai tikėjosi gauti sudaro 350 440,22 Eur su PVM ((3 504 402,22 Eur – 2 803 521,78 Eur)/2). Kadangi po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovui 110 739,11 Eur sumÄ , iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovo negautų pajamų dalis sudaro 239 701,11 Eur.

13. Teismas nurodė, kad tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui kils prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį, nes pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio nuostatas, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM kyla nuo to momento, kai įgyjama teisė reikalauti sumos iÅ¡ Lietuvos įsisteigusio paslaugų gavėjo, ir Å¡i suma virÅ¡ija 45 000 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliantė (atsakovė) UAB „Šomis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismo pateiktas Sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas yra nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kovui garantuojama objektyviai nepagrįsta minimali užmokesčio suma neapribota laiku, neįvertinant nuo Å¡alių valios nepriklausančių veiksnių, rinkoje vykstančių ekonominių procesų, nulemtų nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, t. y. realios galimybės gauti sutartyje nustatytÄ galimÄ pardavimo kainÄ . 14.2. Teismo aiÅ¡kinimas, kad sutartyje „reali objekto pardavimo kaina“ yra sutartyje nustatyta minimali pardavimo kaina ir tai patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas turto vertinimas, prieÅ¡tarauja sutarties tekstui, kuriame nurodyta – „kainos realumas susietas su įvykusiu sandoriu, o ne su rinkos vertės nustatymu, pats ieÅ¡kovas teisme patvirtino, kad atsakovė privalėjo atsiskaityti tik įvykus realiam pirkimo–pardavimo sandoriui, atlyginimo dydis jam apskaičiuojamas bÅ«tent atsižvelgiant į nekintamos atsakovės gautinos sumos ir realiai įvykusio sandorio kainos skirtumÄ .

Sutartyje nustatyta atsakovės prievolė sumokėti atlygį ieÅ¡kovui „priklausomai nuo pirkėjo sumokėjimo, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo objekto pirkėjo pavedimo jo banke padarymo dienos“ (Sutarties 3.3 punktas). 14.3. Atsakovė per 2008–2021 metų laikotarpį sumokėjo 36 926,05 Eur žemės mokesčio, patyrė 36 200 Eur aplinkos tvarkymo darbų iÅ¡laidų, kartu su užmokesčiu 60 500 Eur UAB „Inreal“ už pirkėjo paieÅ¡kÄ , iÅ¡ viso patyrė 133 626,05 Eur iÅ¡laidų, kurios yra didesnės, nei pagal sutarties 3.1.4 punktÄ atsakovei tekusi atlyginimo suma (110 739,11 Eur su PVM).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė bent kokių savo iÅ¡laidų, susijusių su sutarties vykdymu, įrodymų. 14.4. Žemės sklypo už sutartyje nustatytÄ kainÄ nebuvo įmanoma parduoti 13 metų, per tÄ laikÄ Ä¯vyko pasaulinės ekonominės krizės 2008 m. sukeltas nekilnojamojo turto „burbulas“, 2020 m. prasidėjo COVID-19 sukelta ekonominė krizė, kuri tęsiasi iki Å¡iol, ir, dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų, ekonominė situacija tik blogėja. Sutarties iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad atsakovė, patirdama nuostolius, privalėjo neribotÄ laikÄ laukti, kol atsiras pirkėjas sutinkantis sumokėti 2008 m.

Å¡alių Sutarties 3.1.2 punkte jokiais objektyviais kriterijais nepagrįstÄ minimaliÄ kainÄ , prieÅ¡tarauja, taikant civilinę atsakomybę, galiojančiam principui – iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). 14.5. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Å ioje byloje atsakovė įrodė, kad Å¡alių sutartį atsakovei pasiraÅ¡ymui atsiuntė ieÅ¡kovas, tačiau teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.193 straipsnio 4 dalį, nurodydamas, jog sutartis neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsakovės naudai, kadangi abi Å¡alys yra verslininkai, nei viena iÅ¡ jų nėra silpnesnioji Å¡alis ar vartotojas, prisijungiantis prie sutarties, ir, jei atsakovei sutarties sÄ lygos netiko, ji galėjo derėtis su ieÅ¡kovu, Å¡alys buvo lygiaverčiai verslo partneriai. 14.6.

IeÅ¡kovas prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, kurias jis apskaičiavo pagal tarpininkavimo sutartyje nustatytÄ minimaliÄ turto pardavimo kainÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovės paklaustas, kodėl jis reikalauja skaičiuoti nuostolius nuo sutartyje nustatytos minimalios pardavimo kainos, pats ieÅ¡kovas pripažino, kad už tokiÄ kainÄ pirkėjų nebuvo surasta ir atsakė: „AÅ¡ nežiÅ«riu į realiÄ rinkos kainÄ , aÅ¡ žiÅ«riu konkrečiai į sutartį, kÄ mes sutarėm, o už kiek galima parduoti, tÄ sakykim, sklypÄ , turėtų realiai atsakyti vertintojai, tam yra padarytas vertinimas, kuriame yra aiÅ¡kiai matyti, už kiek yra parduodamas sklypas“ (2022 m. birželio 15 d. posėdžio garso įraÅ¡as nuo 99.00), t. y. ieÅ¡kovas patvirtino, kad reikalaujamų negautų pajamų dydį grindžia įraÅ¡u sutartyje, o ne objektyvia realybe. 14.7.

IeÅ¡kovas nuostolius, kaip negautas pajamas, grindžia prarasta galimybe, pardavus turtÄ bent už sutartyje nustatytÄ minimaliÄ kainÄ , atitinkamai gauti didesnį atlygį, tačiau teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog patirti netiesioginiai nuostoliai, prarastos galimybės piniginė vertė turi bÅ«ti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis hipotetinėmis pajamomis ar iÅ¡laidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016; 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). 14.8.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo grindžiamas ne realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis, nurodytomis sutartyje kaip minimali kaina (10 mln. Lt). Å i kaina nustatyta paties ieÅ¡kovo, jam parengus sutartį ir pagrįsta vien paties ieÅ¡kovo suformuotu lÅ«kesčiu, kadangi ieÅ¡kovas atsakovę patikino, jog žemės sklypÄ nebus sunku parduoti ir už dar didesnę kainÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad, dar iki sutarties įvykdymo, jis buvo suradęs potencialų pirkėjÄ už 15 mln. litų, bet netrukus prasidėjo 2008 m. krizė ir pirkėjų neliko. 14.9.

Kaina neatitinka realios žemės sklypo vertės, kadangi ilgÄ laikÄ Å¾emės sklypo už nurodytÄ kainÄ nepavyko parduoti. Prarastos galimybės piniginė vertė nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ kainų skirtumo principÄ . Atsižvelgiant į Å¡ios bylos situacijÄ , ieÅ¡kovas, teigdamas, kad prarado galimybę gauti atlygį skaičiuojant jį sutarties 3.1.4 punkte nustatyta tvarka, nuo sutartyje nustatytos minimalios pardavimo kainos (10 mln. Lt), privalėjo įrodyti, jog kaina buvo reali. 14.10.

Pagal pateiktÄ UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“, ieÅ¡kovo užsakymu, atliktÄ 2022 m. vasario 2 d. Konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos, joje nurodyta, kad „Konsultacinė iÅ¡vada dėl turto rinkos kainos yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, paruoÅ¡tas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, naudojantis turto naudingumu nagrinėjimo dienai“. Pagal teismų praktikÄ , toks informacinio pobÅ«džio dokumentas skirtas užsakovui ir nelaikytinas juridinę galiÄ turinčiu dokumentu ir nepatvirtina realios rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). 14.11.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis atsakovei nuolat siÅ«lė parduoti žemės sklypÄ už mažesnę, nei Å¡alių sutartyje nustatyta minimali kaina, patvirtina, jog ieÅ¡kovas sutartyje nustatytos minimalios kainos nelaikė kliÅ«timi Å¡alių sudarytos sutarties tinkamam įvykdymui, kad nelaikė nustatytos minimalios kainos realia ir nesiejo su ja tinkamo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. 14.12. Atsakovė žemės sklypo pirkėjo suradimui pasitelkė Å¡ios srities profesionalÄ UAB „Inreal“, kuriai už paslaugas sumokėjo 60 500 Eur.

UAB „Inreal“ atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad informacija apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ buvo iÅ¡siųsta 20-30 potencialiems tokias finansines galimybes turintiems pirkėjams, buvo gauti 5 pasiÅ«lymai, su UAB „NOTO“ pavyko suderėti 2 500 000 Eur kainÄ + 525 000 Eur PVM, likę pirkėjai siÅ«lė apie 2 mln. be PVM. Atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai ir gauta kaina, sandorio sudarymo metu, atitiko realiÄ rinkos vertę. 14.13. Atsakovės užsakymu, ekspertas R. G. (nuo 2015 metų yra įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä ) atliko retrospektyvinę žemės sklypo (duomenys neskelbiami) vertės nustatymo ekspertizę ir padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo 2 720 000 Eur su PVM.

Realiai žemės sklypas buvo parduotas už didesnę kainÄ , t. y. 3 025 000 Eur su PVM. 14.14. Ekspertizės iÅ¡vada yra patikimesnė už konsultacinę iÅ¡vadÄ , kuria rėmėsi teismas. Aplinkybę, kad konsultacinėje iÅ¡vadoje nustatyta rinkos vertė neatitinka realios vertės, patvirtina faktas, jog žemės sklypui už tokiÄ kainÄ pirkėjo nepavykdo rasti 13 metų, tai pripažino (faktiÅ¡kai įrodinėjo – siÅ«lydamas sumažinti kainÄ ) ieÅ¡kovas. 14.15. Atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas ekspertizės aktas laikytinas nauju įrodymu.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliantės pateiktas naujas įrodymas nagrinėjamu atveju (bÅ«tent atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvacijÄ ), yra svarbus, siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ . Å io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl pirmosios instancijos teismo motyvacijos. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turto rinkos vertės nustatymo negalima tapatinti su sutarties nuostata dėl „realios pardavimo kainos“, tačiau yra priversta reaguoti į „siurprizinę“ teismo motyvacijÄ , t. y. pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nesiÅ«lė atlikti ekspertizės dėl ginčo objekto rinkos vertės.

15. IeÅ¡kovas G. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės UAB „Šomis“ apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 15.1. Atsakovė neginčijo Sutarties sÄ lygų, neprašė jų modifikuoti ar pripažinti negaliojančiomis, tačiau ginčijo pareigÄ Sutartį vykdyti, teigdama, kad Sutarties sÄ lyga, kurioje nurodyta minimali atsakovei tenkanti dalis (8 mln.

Lt su PVM) turėjo bÅ«ti vykdoma (atsakovė faktiÅ¡kai sau pasiliko atitinkamÄ sumÄ , gautÄ pardavus žemės sklypÄ ), tačiau sutarties sÄ lyga, kurioje nurodyta minimali sklypo pardavimo kaina (10 mln. Lt su PVM), nuo kurios skirtumo bÅ«tų skaičiuojamas ieÅ¡kovo sutartinis atlygis – neturėjo bÅ«ti vykdoma, ne dėl to, kad, pvz., ieÅ¡kovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, o dėl to, jog sutartyje nustatyto planuojamo rezultato nepavyko pasiekti – kad dėl įvairių aplinkybių, per daugiau kaip 12 metų trukusį pasyvaus pardavinėjimo laikotarpį ir 3 mėnesius trukusį aktyvaus pardavinėjimo laikotarpį, faktiÅ¡kai neatsirado pirkėjas, kuris sklypÄ nupirktų už nustatytÄ minimaliÄ 10 mln.

Lt kainÄ . 15.2. Nėra ginčo, kad minimali žemės sklypo pardavimo kaina buvo nustatyta abiejų Å¡alių interesais ir Sutarties 3.1.3 punkte expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) buvo nustatyta teisė parduoti objektÄ už didesnę kainÄ , todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, nėra pagrindo kitaip aiÅ¡kinti sutarties 3.1.2 punktÄ , nustatantį mažiausiÄ galimÄ Å¾emės sklypo pardavimo kainÄ â€“ 10 mln. Lt su PVM. 15.3. Apeliantė teismo procese nesiekė modifikuoti Sutarties 3.1.2 punkte numatytos minimalios sklypo pardavimo kainos, tai galiojant aiÅ¡kiai sutarties sÄ lygai dėl minimalios sklypo pardavimo kainos, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarties aiÅ¡kinimo taisyklių taikymo yra nepagrįsti. 15.4.

Apeliantės valia tiek sutarties vykdymo pradžioje, tiek po 13 metų nuo sutarties sudarymo, buvo ta pati – parduoti sklypÄ už ne mažiau kaip 10 mln. Lt (3 mln. Eur) su PVM. Ginčo sutarties 3.1.2 punkto sÄ lygÄ dėl minimalios sklypo pardavimo kainos atsakovė pažeidė (vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė jos nevykdyti) ne dėl Å¡alių suderintos valios trÅ«kumo, o dėl to, kad, nusprendus greitai parduoti sklypÄ (žr. 2020 m. birželio 15 d. posėdžio įraÅ¡Ä nuo 4:06:45 min.), faktiÅ¡kai nepavyko pasiekti suderinto minimalaus sutarties rezultato. 15.5.

IeÅ¡kovas įvykdęs sutartinių įsipareigojimų dalį dėl tarpininkavimo, tvirtinant sklypo detalųjį planÄ (kuriuo atsakovei buvo sukurta pridėtinė vertė, kadangi keli mažo ploto ir mažo užstatymo intensyvumo sklypai buvo sujungti į vienÄ didelį bei didelio užstatymo intensyvumo sklypÄ ), turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį uždirbti ne mažiau nei 1 mln. Lt plius PVM (50 proc. skirtumo tarp 10 mln. Lt minimalios sklypo pardavimo kainos ir 8 mln. Lt atsakovei tenkančios minimalios pardavimo kainos dalies). 15.6.

IeÅ¡kovas sutarties vykdymo iÅ¡laidas patyrė 2008 metais ir jas dengė savo sÄ skaita tam, kad tinkamai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus. Dėl patirtų iÅ¡laidų, faktiÅ¡kai įvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų dalį, atsirado objektas, kurį turėjo teisę (bet ne pareigÄ ) pardavinėti ir ieÅ¡kovas. 15.7. Teismui prijungus prie bylos apeliantės pavėluotai teikiamÄ Ä¯rodymÄ , gali kilti teismo ekspertizės skyrimo klausimas, taigi, teikiamas įrodymas užvilkintų proceso eigÄ ; apeliantės teikiamas įrodymas yra netikėtas ir nesusijęs su esminėmis ginčo aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį – priteisė iÅ¡ atsakovės 239 701,11 Eur negautų pajamų, 4 439,37 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl Å¡alių skirtingai aiÅ¡kinamų 2008 m. sausio 7 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. 080107 sÄ lygų, susijusių su atsakovės ieÅ¡kovui mokėtinos sumos dydžiu už tarpininkavimo paslaugas (tarpininkavimo mokesčiu). Dėl praÅ¡ymo skirti ekspertizę 18. Apeliantė UAB „Šomis“ pateikė praÅ¡ymÄ paskirti civilinėje byloje retrospektyvinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsakant į klausimÄ , kokia buvo 0,7846 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 d.

19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

20. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , ne kartÄ yra nurodęs, kad tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014).

Tokiu atveju, kai praÅ¡ymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, jog tam tikrų byloje kilusių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra bÅ«tinos specialios žinios, teismas turi pagrindÄ praÅ¡ymo skirti ekspertizę netenkinti.

21. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo objekto rinkos verte. Todėl apeliantei tinkamai nepagrindus bÅ«tinumo skirti byloje ekspertizę, kai į civilinę bylÄ yra pateiktas tiek pačios apeliantės užsakymu atliktos teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 21001, tiek ieÅ¡kovo pateikta teismo eksperto T.

M. konsultacinė iÅ¡vada dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės 2021 m. rugpjūčio 17 d. bei 2022 m. vasario 2 d. UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ konsultacinė iÅ¡vada Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos, be kita ko, pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ tik apeliacinės instancijos teisme, toks apeliantės praÅ¡ymas netenkinamas. Nurodytina, kad apeliantė tinkamai nepagrindė, kodėl praÅ¡ymas skirti ekspertizę nebuvo teikiamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas Å¡iuo atveju yra ir pavėluotas bei perteklinis ir netikslingas.

Dėl teisinių santykių tarp Å¡alių kvalifikavimo 23. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties ir pan., sutarties Å¡alių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Sutarties turinio ir sÄ lygų, dėl kurių tarp jos Å¡alių kyla ginčas, iÅ¡aiÅ¡kinimas pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, taip identifikuojant tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ , pasiektÄ joms disponuojant laisve savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valiÄ , koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiÅ¡kia Å¡io principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktas).

Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015).

24. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo bÅ«dus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis.

Tačiau ir Å¡iuo atveju už tinkamÄ sutarties įvykdymÄ klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamÄ sutarties įvykdymÄ atsako visi paslaugų teikėjai, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iÅ¡ jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

25. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant nurodytas teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobÅ«džio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu, t. y. Å¡ios paslaugos gali ir neturėti objektyvios iÅ¡raiÅ¡kos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rÅ«pestingai (atidžiai) atlikti tam tikrÄ veiklÄ . Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rÅ«Å¡ies (paslaugų sutartys savo pobÅ«džiu, dalyku gali bÅ«ti labai įvairios), gali bÅ«ti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. M. ir atsakovė UAB „Šomis“ 2008 m. sausio 7 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 080107, kuria tarpininkas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo suteikti užsakovei Sutarties 1.1 punkte nurodytas paslaugas – bendradarbiauti su užsakove (atsakove) rengiant užsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbiami)) naujÄ detalų planÄ , kuriuo minėti žemės sklypai bus apjungti į vienÄ , naujai suformuotam sklypui bus įteisinti nauji teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimai, žemės sklypų paskirtis bus pakeista į komercinę paskirtį, ir vykdyti Sutarties 2.1.1–2.1.10 punktuose nurodytus įsipareigojimus, o užsakovė įsipareigojo suteikti tarpininkui tam reikalingus įgaliojimus, sutikimus ir (ar) kitus dokumentus bei atsiskaityti su tarpininku Sutarties 3 dalyje numatyta tvarka ir terminais.

Šalys susitarė, kad darbai detalaus plano parengimo ir patvirtinimo apimtimi turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 2008 m. liepos 31 d. (Sutarties 1.1 punktas).

27. Remiantis Sutarties 1.3 punktu, ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti ir papildomus darbus, t. y. ieÅ¡koti Å¡ios sutarties objekto pirkėjų, už kurių ieÅ¡kojimÄ ir (ar) suradimÄ apmokama tarpininkavimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

28. Taigi, Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl ieÅ¡kovo tarpininkavimo, rengiant atsakovei nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (nurodytų nutarties 26 punkte) naujÄ detalųjį planÄ , siekiant juos apjungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ ir naujai suformuotam žemės sklypui įteisinti naujus teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimus, pakeičiant žemės sklypo paskirtį į komercinę, be kita ko, papildomai suteikiant ieÅ¡kovui teisę ieÅ¡koti žemės sklypo pirkėjo. Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties turiniu, akivaizdu, kad Å¡ios sutarties sudarymo tikslas – padedant tarpininkui, parengti, suderinti ir patvirtinti teritorijos detalųjį planÄ , apjungiant žemės sklypus į vienÄ ir pakeičiant jo paskirtį į komercinę.

Atsakovė, sudarydama Sutartį, siekė per ieÅ¡kovÄ , kaip turintį reikalingų žinių ir įgÅ«džių Å¡ioje srityje, detaliuoju planu apjungti jai priklausančius žemės sklypus ir pakeisti jiems taikytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus, o ieÅ¡kovas – už atitinkamÄ atlyginimÄ suteikti atsakovei paslaugÄ â€“ padėti parengti, suderinti ir patvirtinti sklypams naujÄ teritorijos detalųjį planÄ ir padėti ieÅ¡koti naujai sukurtam objektui pirkėjų, tačiau pirkėjų paieÅ¡ka ir (ar) suradimas numatytas tik kaip papildomas darbas (Sutarties 1.3 punktas).

Dėl šalių sutarto atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas 29. Byloje nustatyta, kad Sutarties 3.1.1 punkte šalys susitarė, jog atsakovės gautina nekintama Sutarties kaina yra 2 316 960,15 Eur (8 000 000 Lt) be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Minimali objekto pardavimo kaina yra 2 896 200,19 Eur (10 000 000 Lt) be PVM (Sutarties 3.1.2 punktas). Sutarties 3.1.3 punkte šalys patvirtino, kad objekto pardavimo kaina gali kilti be apribojimų, tačiau užsakovės nekintama po pardavimo gautina suma visuomet lieka tokia, kokia nurodyta šios sutarties 3.1.1 punkte, t. y. 2 316 960,15 Eur (8 000 000 Lt) be PVM.

Šalys Sutarties 3.1.4 punkte susitarė dėl tarpininkavimo apmokėjimo, kad piniginis skirtumas tarp 3.1.1 punkte nurodytos užsakovės nekintamos gautinos sumos ir realios objekto pardavimo kainos dalinamas į dvi dalis, po lygiai kiekvienai šaliai, iš kurių 50 procentų kainos skirtumo atitenka atsakovei, 50 procentų – ieškovui. Šios sutarties 3.1.4 punkte nurodytas atlygis tarpininkui sumokamas priklausomai nuo objekto pirkėjo sumokėjimo, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo objekto pirkėjo pavedimo jo banke padarymo dienos (Sutarties 3.3 punktas).

Be kita ko, Sutarties 3.4 punkte numatyta, kad tarpininkas gauna Å¡ios sutarties 3.1.4 punkte numatytÄ atlygį nepriklausomai nuo to, ar objekto pirkėjas buvo rastas tarpininko pastangomis, ar užsakovo, ar trečiųjų asmenų.

30. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. liepos 31 d. baigtinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1, Å¡alys savo paraÅ¡ais patvirtino, kad ieÅ¡kovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2008 m. sausio 7 d. Tarpininkavimo sutarties Nr. 080107 1.1 punktÄ , nes iki 2008 m. liepos 31 d., t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-201 buvo patvirtintas UAB „Archsoma“ rengtas žemės sklypo (duomenys neskelbiami) detalusis planas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos 31 d. darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 nėra ginčijamas.

Taigi, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas ir pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ paminėtų Sutarties nuostatų akivaizdu, kad atlygis pagal tarpininkavimo sutartį ieÅ¡kovui buvo numatytas iÅ¡imtinai už 1.1 punkte nurodytus darbus, susijusius su detaliuoju planavimu, ir atsakovė patvirtino, jog ieÅ¡kovas Å¡iuos darbus pagal tarpininkavimo sutartį atliko. Tuo tarpu, objekto pirkėjų paieÅ¡ka pagal Sutarties 1.3 punktÄ buvo numatyta tik kaip papildomas veiksmas, patvirtinant, kad už tai bus apmokama ta pačia tvarka, kaip ir vykdant 1.1 punkte nurodytas sÄ lygas, t. y. jokio papildomo (kitokio) apmokėjimo už pirkėjo (-ų) suradimÄ nenumatyta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkėjo (-ų) ieÅ¡kojimas (suradimas) buvo ieÅ¡kovui papildomai suteikta teisė, kadangi suradus pirkėjÄ iÅ¡ to naudos turės abi Å¡alys, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , todėl tokia teisė ieÅ¡kovui ir buvo suteikta, bet ieÅ¡kovo atlyginimas pagal Sutartį nepriklausė nuo to, ar pirkėjÄ ras jis, ar kitas asmuo (Sutarties 3.4 punktas).

31. Teismas iÅ¡ esmės teisingai vertino ir atsakovės argumentÄ , kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-201 patvirtino UAB „Archsoma“ parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbiami) detalųjį planÄ (pagal savo kompetencijÄ ), nes, viena vertus, ieÅ¡kovas pagal Sutarties nuostatas neįsipareigojo parengti plano ar jį tvirtinti, t. y. ieÅ¡kovas įsipareigojo tarpininkauti rengiant ir tvirtinant detalųjį planÄ . Kita vertus, pati atsakovė pasirašė 2008 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. 1, kad ieÅ¡kovas Sutartį įvykdė tinkamai ir sutartas paslaugas atliko.

Taigi, iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas yra atlikęs, o atsakovė priėmusi ieÅ¡kovo atliktus darbus pagal tarpininkavimo sutartį. Dėl ieÅ¡kovo negautų pajamų 32. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad jo negautas pajamas nulėmė sutartinės prievolės pažeidimas, kai dėl atsakovės vienaÅ¡alių, neteisėtų veiksmų sutarties objektas buvo parduotas už mažesnę nei sutartÄ minimaliÄ kainÄ , todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo negautų pajamų (nuostolių).

Tuo tarpu, negautas pajamas skaičiavo, kaip 1/2 dalį sumos nuo skirtumo tarp Sutartyje numatytos minimalios žemės sklypo kainos ir fiksuotos sumos, skirtos atsakovės interesams tenkinti. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažįsta ir tai patvirtino teismo posėdžio metu, kad jo negautų pajamų dydžiui (tarpininkavimo atlygio dydžiui) nesvarbi realiai už žemės sklypÄ gauta pardavimo kaina ir jis remiasi pažodiniu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu, t. y. jog turi bÅ«ti sumokėtas (apskaičiuotas) tarpininkavimo mokestis ne nuo realios pardavimo, bet nuo Sutartyje nustatytos minimalios žemės sklypo pardavimo kainos – 3 504 402,22 Eur (10 000 000 Lt su PVM).

Ä®rodinėdamas tokias aplinkybes, ieÅ¡kovas pateikė UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2022 m. vasario 2 d. Konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos, kuria grindžia aplinkybę, kad ginčo objekto rinkos kaina jo faktinio pardavimo metu – 2021 m. rugpjūčio 17 d., vertinant 2 skirtingais metodais (panaÅ¡ių sandorių palyginamuoju metodu ir turto vystymo potencialo metodu) buvo didesnė nei sutartyje nustatyta minimali objekto pardavimo kaina; apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė teismo eksperto T.

M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. iÅ¡vadÄ dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės.

33. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieÅ¡kovu ir įvertinęs Sutarties 3.1.4 punkte numatytÄ ieÅ¡kovo gautinÄ tarpininkavimo atlygio sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi gauti žemės sklypo pardavimo atveju, jeigu atsakovė laikytųsi minimalios objekto pardavimo kainos įsipareigojimo, kuris pagal Sutartį sudaro ne mažiau kaip 1/2 dalį sumos nuo skirtumo tarp minimalios žemės sklypo kainos – 3 504 402,22 Eur (10 000 000 Lt su PVM) ir Sutarties 3.1.1 punkte nustatytos fiksuotos sumos (2 803 521,78 Eur (8 000 000 Lt su PVM)), taip pat atsižvelgęs į atsakovės ieÅ¡kovui sumokėtÄ 110 739,11 Eur sumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo negautos pajamos sudaro 239 701,11 Eur su PVM ((3 504 402,22 Eur – 2 803 521,78 Eur)/2 – 110 739,11 Eur).

34. Atsakovė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, kad Å¡alių susitarta reali žemės sklypo pardavimo kaina priklausė nuo iÅ¡orinių veiksnių (situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, ekonominės padėties, pasiÅ«los ir paklausos santykio), todėl įvertinus, jog žemės sklypo nebuvo įmanoma parduoti 13 metų, reali objekto pardavimo kaina buvo ta kaina, už kuriÄ ginčo sklypas buvo parduotas ir tai vertintina kaip maksimali kaina, kuriÄ objektyviai ir pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovė.

Savo pozicijai pagrįsti, apeliantė į bylÄ pateikė teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 21001; taip pat rėmėsi teismo posėdyje apklausto liudytojo – UAB „Inreal“ darbuotojo A. Å . parodymais, kad atsakovei pasisekė parduoti žemės sklypÄ už itin gerÄ , t. y. kuomet pirkėjas mokėjo 38 554,68 Eur už 1 arÄ , kainÄ . Todėl vertina, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu yra tinkamai įvykdžiusi visas prievoles, kylančias iÅ¡ Sutarties.

35. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Ä®statymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiÅ¡kam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

37. Kaipo jau nurodyta, ginčo objekto pardavimas užsitęsė 13 metų, kadangi nepavyko rasti pirkėjo už Sutartyje nustatytÄ minimaliÄ Å¾emės sklypo pirkimo pardavimo kainÄ . Atsakovė, siekdama parduoti žemės sklypÄ , 2021 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį su UAB „Inreal“ dėl objekto pirkėjų paieÅ¡kos ir vedė derybas su UAB „Inreal“ surastu potencialui pirkėju UAB „Noto“ dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo. Pasikonsultavusi su nekilnojamojo turto ekspertais, atsakovė priėmė sprendimÄ â€“ žemės sklypÄ parduoti už 3 025 000 Eur su PVM, tai sudarė 38 554,68 Eur už 1 arÄ Atsakovė su UAB „Noto“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria žemės sklypÄ pardavė už 2 500 000 Eur be PVM (arba 3 025 000 Eur su PVM).

Atsakovė 2022 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovui sumokėjo 110 739,11 Eur su PVM sumÄ , t. y. pusę sumos nuo realios objekto pardavimo kainos ir nekintamos atsakovės gautinos sumos skirtumo, taip pat 2 989,96 Eur sutartyje nustatyto dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. sausio 3 d.

38. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2022 m. vasario 2 d. Konsultacinės iÅ¡vados Nr. K-22-01-28-I146 dėl turto rinkos kainos matyti, kad konsultacinė iÅ¡vada dėl turto rinkos kainos yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, paruoÅ¡tas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, naudojantis turto naudingumu nagrinėjimo dienai (2021 m. rugpjūčio16 d.); turto vertinimas atliktas dviem skirtingais metodais – panaÅ¡ių sandorių palyginamuoju metodu (kaina nustatoma pagal įvykusius panaÅ¡aus turto pirkimo–pardavimo sandorius, panaÅ¡iose vietovėse su nagrinėjamu turtu vertinant valstybės įmonės Registrų centro fiksuojamus sandorių duomenis) ir turto vystymo potencialo metodu (kaina nustatoma pagal faktinius sklypo užstatymo reglamentus – parengtÄ detalųjį planÄ ).

Pirmuoju atveju vertintojo nustatyta sklypo rinkos kaina siekė 3 659 000 Eur įskaitant PVM (3 023 997 Eur be PVM); antruoju atveju – 3 086 000 Eur be PVM; įvertinęs, jog sklypas turi vystymo potencialÄ su specifiniais sprendiniais (tai nenurodyta parduotuose žemės sklypuose, kurių pirkimo pardavimo sandoriai parinkti nagrinėjant pirmuoju metodu), vertintojas nusprendė, kad objektyvesnė yra antruoju metodu nustatyta žemės sklypo rinkos kaina – 3 086 000 Eur be PVM ir padarė iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypo kaina buvo didesnė nei Sutartyje nustatyta minimali objekto pardavimo kaina.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Konsultacinė iÅ¡vada yra parengta ieÅ¡kovo užsakymu ir, kaip nurodoma pačioje iÅ¡vadoje, yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, parengtas duomenų analizės pagrindu, kuris remiantis teismų praktika yra skirtas užsakovui ir nelaikytinas juridinę galiÄ turinčiu dokumentu bei nepatvirtina realios rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Konsultacinėje iÅ¡vadoje pateiktiems vertinimams bei atliekamiems tyrimams nėra keliami jokie reikalavimai ir tokiu bÅ«du nustatyta žemės sklypo rinkos vertė negarantuoja, kad už turtÄ gauta kaina atitiks nurodytÄ rinkos vertę.

Nurodytina, pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį sÄ vokos „rinkos vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios sÄ vokos. Å iuo atveju, ginčo žemės sklypas, to neneigia ir ieÅ¡kovas, ilgÄ laikÄ (13 metų) buvo parduodamas už Sutartyje numatytÄ minimaliÄ Å¾emės sklypo kainÄ , tačiau neatsirado pirkėjų, norinčių įsigyti žemės sklypÄ už tokiÄ kainÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 17 d.

žemės sklypas buvo parduotas už kainÄ â€“ 3 025 000 Eur su PVM, atitinkančiÄ ne tik realiÄ pardavimo, bet ir rinkos kainÄ . Be kita ko, pats ieÅ¡kovas pripažino, kad per tuos 13 metų siÅ«lė atsakovei ginčo žemės sklypo pirkėjus už žemesnę, nei Sutartyje numatyta minimali kaina, tačiau tokia kaina (kaip pernelyg maža), netiko atsakovei.

40. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas pateikė jo užsakymu atliktÄ teismo eksperto T. M. 2021 m. rugpjūčio 17 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl nekilnojamojo turto – ginčo žemės sklypo rinkos vertės, kurioje ekspertas pajamų vertinimo metodu nustatė nurodytam laikui buvusiÄ ginčo žemė sklypo rinkos vertę – 3 080 000 Eur be PVM, tačiau, kaip minėta anksčiau, konsultacinė iÅ¡vada nelaikytina juridinę galiÄ turinčiu dokumentu bei nepatvirtina realios rinkos vertės; be to, žemės sklypo vertė nustatyta neapžiÅ«rėjus žemės sklypo ir naudojantis pajamų vertinimo metodu, vertinant, kad ateityje vertinamam žemės sklypui patvirtinti detaliojo plano sprendiniai turi konkrečius ir leistinus planuojamų statyti pastatų techninius parametrus – vertinamas žemės sklypas yra skirtas komercinės paskirties pastatams statyti, tačiau toks vertinimas neatspindi realios žemės sklypo rinkos vertės, nes yra susietas su ateities sprendiniais.

Pažymėtina ir tai, kad eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidų forma nepraranda savo įrodomosios galios, bet negali bÅ«ti vertinama kaip konkreti ir pagrįsta iÅ¡vada, patvirtinanti teisingÄ turto vertę.

41. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

42. Byloje teismo ekspertizė ginčo žemės sklypo vertei nustatyti nebuvo skiriama, tačiau apeliantė pateikė jos užsakymu atliktos teismo eksperto R. G. Žemės sklypo (duomenys neskelbiami), turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 21001, kuriame buvo tiriama, kokia yra 0,7846 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), retrospektyvinė rinkos vertė 2021 m. rugpjūčio 17 dienÄ ir, atlikus tyrimÄ lyginamuoju metodu, nustatyta ginčo žemės sklypo 2 720 000 Eur su PVM retrospektyvinė rinkos vertė vertinimo dienai (2021 m. rugpjūčio 17 d.).

43. Viena vertus, apeliantės pateiktas vertinimas byloje yra tik raÅ¡ytinis įrodymas (ne teismo ekspertizės aktas), tačiau tyrimas atliktas lyginamuoju metodu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu 2011 m. lapkričio 09 d., Nr. XI-1497, atliktas laikantis turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2012 m. balandžio 27 d. Nr. 1K-159, Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais (EVS 2020) bei kitais teisės aktais, jame yra visos privalomos ekspertizės akto turinio dalys, akte padarytos iÅ¡vados susietos su jÄ atlikusio eksperto, įraÅ¡yto į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , R.

G. atliktu tyrimu, todėl toks raÅ¡ytinis įrodymas vertinamas kaip patvirtinantis akte nustatytÄ retrospektyvinę turto 2 720 000 Eur su PVM rinkos vertę ir teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatyta vertė iÅ¡ esmės atitiko žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo sandorio kainÄ , už kuriÄ pirkėjas įsigijo žemės sklypÄ . Kita vertus, UAB „Inreal“ atstovas A. Å . 2022 m. birželio 15 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad informacija apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ buvo iÅ¡siųsta 20–30 potencialiems tokias finansines galimybes turintiems pirkėjams ir buvo gauti 5 pasiÅ«lymai, iÅ¡ kurių su vienu iÅ¡ jų – UAB „NOTO“ pavyko suderėti 2 500 000 Eur be PVM (3 025 000 Eur su PVM) kainÄ , kuri virÅ¡ijo kitų potencialių pirkėjų siÅ«lytÄ apie 2 000 000 Eur be PVM kainÄ .

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, turėjo įrodyti, jog jis negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių ir patirti nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tuo tarpu, pagal Sutarties 3.1.4 punktÄ , prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas ir vertino pirmosios instancijos teismas, Å¡alys apmokėjimÄ už tarpininkavimo paslaugas siejo ne su realia turto pardavimo kaina, o su piniginiu skirtumu tarp 3.1.1 punkte nurodytos užsakovės nekintamos gautinos sumos (2 803 521,78 Eur (8 000 000 Lt su PVM)), ir realios objekto pardavimo kainos dalinamos į dvi dalis, po lygiai kiekvienai Å¡aliai, iÅ¡ kurių 50 procentų kainos skirtumo atitenka atsakovei, 50 procentų – ieÅ¡kovui.

Ä®vertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog ginčo žemės sklypas buvo parduotas už realiÄ pardavimo kainÄ , kurios nėra pagrindo vertinti kaip neatitinkančios tuo metu buvusios rinkos kainos ir byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ nepasitikėti apeliantės pateiktu įvertinimu (ekspertizės aktu Nr. 21001), patvirtinančiu, kad žemės sklypo pardavimo kaina atitiko eksperto lyginamuoju metodu nustatytÄ sklypo retrospektyvinę rinkos vertę.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai realiÄ objekto pardavimo kainÄ susiejo su Sutartyje nustatyta minimalia pardavimo kaina ir rėmėsi ieÅ¡kovo pateikta konsultacine iÅ¡vada, nes, kaip minėta, kainos realumas pagal Sutartį buvo siejamas su įvykusiu pardavimo sandoriu, o ne su rinkos vertės nustatymu, atitinkamai ir atsiskaitymas su ieÅ¡kovu pagal Sutarties 3.3 punktÄ , nustatytas įvykus realiam pirkimo–pardavimo sandoriui. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 45.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytos tarpininkavimo sutarties sÄ lygas ir nepagrįstai tarpininkavimo mokesčio dydį už ieÅ¡kovo suteiktas tarpininkavimo paslaugas susiejo su Sutartyje nustatyta minimalia pardavimo kaina ir rėmėsi ieÅ¡kovo pateikta konsultacine iÅ¡vada, tai lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . Nurodytos iÅ¡vados sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmeti.

46. Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos procesinį rezultatÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovas laikytinas pralaimėjęs šį ginÄÄ , todėl teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovė. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 6 175 Eur iÅ¡laidų už atskirojo skundo parengimÄ ; praneÅ¡imo parengimÄ ; praÅ¡ymo dėl taikyto turto areÅ¡to masto sumažinimo parengimÄ ; atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ; praÅ¡ymo dėl leidimo nutartį vykdyti skubiai parengimÄ ; praÅ¡ymo dėl taikyto turto areÅ¡to eiliÅ¡kumo pakeitimo parengimÄ ; atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį parengimÄ ; atstovavimÄ teismo posėdžiuose. Kartu su 2022 m. birželio 14 d. praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovė pateikė patirtas iÅ¡laidas ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus.

47. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, atsakovės atstovei rengiant Å¡io sprendimo 46 punkte nurodytus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bendra praÅ¡oma priteisti suma už advokato teisines paslaugas nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl atsakovės praÅ¡ymas tenkinamas ir jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 6 175 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atstovavimÄ , patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

48. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro sumokėtas 2 806 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimÄ ; 5 000 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ ir 800 Eur iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytÄ maksimalų 3 561 Eur dydį (2 x 1 780,50) už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ teismui, apeliantės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme mažinamos iki 3 561 Eur už apeliacinį skundÄ , ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiama iÅ¡ viso 7 167 Eur (2 806 + 3 561 + 800) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

49. GrÄ Å¾intina ieÅ¡kovui G. M., į banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbiami), 200 Eur (du Å¡imtai eurų) sumokėtų į Kauno apygardos teismo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbiami), 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ dėl negautų pajamų priteisimo atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ (juridinio asmens kodas 135008933) 6 175 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šomis“ 7 167 Eur (septynis tÅ«kstančius Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pavesti Kauno apygardos teismo buhalterijai grÄ Å¾inti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbiami), į banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbiami), 200 Eur (du Å¡imtus eurų), sumokėtų į Kauno apygardos teismo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbiami), 2020 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr.

13. Teisėjai Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas Vigintas Višinskis