8bce220077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2640/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03585-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Bertašiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Gražinai Jackūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7176 „Dėl neišmokėtos kompensacijos dalies už ypatingas darbo sąlygas“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2010 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (15.6.11)15-5-11731 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo“, ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jam priklausančią neišmokėtą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. Taip pat S. K. pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Įstatymas) 67 straipsnio 9 dalis ta apimtimi, kuria kompensacijos išmokėjimas ribojamas 12 mėnesių terminu nepriklausomai nuo pavėluoto kreipimosi priežasties, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; 2) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) 19 punktas ta apimtimi, kuria kompensacijos išmokėjimas ribojamas 12 mėnesių terminu nepriklausomai nuo pavėluoto kreipimosi priežasties, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Skunde (t. I, b. l. 1-9) paaiškino, kad priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, įsigaliojusį nuo 1995 m. sausio 1 d., teisė į pensiją lengvatinio dydžio ir lengvatinėmis sąlygomis dėl darbo ypatingomis sąlygomis buvo pakeista pinigine kompensacija. Įstatymo 67 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) ir Tvarkos apraše buvo įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija, arba po Įstatymo įsigaliojimo kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie iki Įstatymo įsigaliojimo nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, numatytus sąraše Nr. 2, buvo suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas.

Sprendžiant dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas suteikimo ir vertinant dirbtą darbą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvoje galiojusiais sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie buvo patvirtinti buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Buvo numatyta, kad vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis paskirtis – per valstybės nustatytą socialinės apsaugos sistemą suteikti asmeniui materialinę kompensaciją už darbus, kurie buvo atliekami ypatingomis sąlygomis ir galėjo daryti atitinkamą poveikį darbuotojo sveikatai.

Pareiškėjas ne mažiau kaip 12,5 metų dirbo kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis, numatytus minėtame sąraše, todėl įgijo teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už 5 metus, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. (likus 5 metams (60 mėnesių) iki jo pensinio amžiaus, Įstatymo 67 str. 8 d.). Šios aplinkybės VSDFV Vilniaus skyrius neginčija, tačiau skundžiamame 2010 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (15.6.11)15-5-11731 nurodė, kad prašymą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti gavo 2010 m. kovo 31 d. (paskutinį dokumentą gavo 2010 m. gegužės 26 d.), todėl kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas paskyrė nuo 2009 m. gegužės 26 d., t. y. ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo paskutinio dokumento gavimo dienos.

Toks sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia pagrindinius teisės principus. Pareiškėjas dar 2008 m. kovo viduryje kreipėsi (žodžiu) į atsakovo darbuotojus dėl kompensacijos skyrimo. Jam buvo paaiškinta, kad kompensacija bus paskaičiuota kartu su senatvės pensija, ir tik vėliau sužinojo, kad buvo suklaidintas. Jis pagrįstai tikėjosi priklausančią kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas gauti kartu su senatvės pensija. Taigi atsižvelgiant į tai, kad dalis kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas pareiškėjui nebuvo išmokėta dėl atsakovo kaltės (neteisingai pateiktos informacijos), pagal analogiją turėtų būti taikoma Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostata ir neišmokėta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas turėtų būti išmokėta neapsiribojant jokiu terminu.

Pareiškėjas pažymėjo nežinantis, ar jo 2008 m. kovo mėnesio žodinis kreipimasis į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus darbuotojus buvo užregistruotas, nes jis nebuvo paprašytas atsižymėti tam skirtame žurnale. Į VSDFV argumentą, kad dokumentai, patvirtinantys darbo pobūdį, buvo išduoti tik 2010 metais, nurodė, jog anksčiau nesikreipė dėl dokumentų išdavimo, nes 2008 m. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus darbuotoja paaiškino, kad kompensacija bus paskaičiuota kartu su senatvės pensija, kai sukaks 62,5 metų amžiaus.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 16-18, 42-44) paaiškino, kad pagal Įstatymo 67 straipsnio 9 dalį kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo dienos teritoriniame skyriuje.

Pareiškėjas dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo kreipėsi 2010 m. kovo 31 d., pateikdamas ne visus reikalingus dokumentus kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti. 2010 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. A101-4786 (2.5.9-BR-1) apie S. K. darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvo, 2010 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. 738 iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žinybinio archyvo, gautos 2010 m. gegužės 26 d. Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas S. K. paskirta nuo 2009 m. gegužės 26 d., t. y. už 12 mėnesių nuo paskutinio dokumento gavimo dienos pagal Įstatymo 67 straipsnio 8 dalį ir Tvarkos aprašo 19 punktą.

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 14 punktu asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu. Pagal Taisyklių 17 punktą, institucija pati pasirenka jai tinkamiausią žodinių prašymų priėmimo būdą.

VSDFV direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-115 patvirtinto Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas) 59 punkte apibrėžta žodinio prašymo registravimo tvarka. Jame nurodyta, kad vyresnysis specialistas, išklausęs klientą, registruoja žodinį prašymą. Jeigu klientas nori gauti konsultaciją dėl pensijos, kompensacijos skyrimo, vyresnysis specialistas informuoja jį apie teisę gauti šias išmokas, supažindina su pensijos, kompensacijos skyrimo tvarka, pateikia reikalingų šioms išmokoms skirti dokumentų sąrašą.

Jei reikia, išduoda pažymos, kurioje turi būti nurodytos asmens tam tikru laikotarpiu turėtos draudžiamosios pajamos, blanką, paaiškina, kaip ši pažyma turi būti užpildyta, bei kas tokią pažymą turėtų išduoti, kur asmuo galėtų kreiptis dėl šios pažymos užpildymo ir kt. Šio aprašo 60 punkte nurodyta, kad jeigu kliento netenkina vyresniojo specialisto paaiškinimas, priimamas rašytinis kliento prašymas. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos pagal rašytinį prašymą, pateikus visus darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus.

Be dokumentų, apibūdinančių pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis, nuspręsti, ar yra įgyta teisė į išmoką, negalima. Analizuojamu atveju S. K. visus reikalingus dokumentus surinko 2010 metais. Skiriant jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, buvo patikrintas 4-ame pensijų skyriuje vedamus žodinių prašymų žurnalus, tačiau duomenų apie ginčo apsilankymą neaptikta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo S. K. skundą atmetė (t. III, b. l. 188-196).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas 13,3917 metų dirbęs darbus sunkiomis sąlygomis, turi teisę gauti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje numatytą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Bylos šalys iš esmės nesutaria dėl to, nuo kada (už kokį laikotarpį) pareiškėjui turi būti mokama minėta kompensacija. Tam, kad būtų pagrindas tenkinti skundą, turėtų būti nustatytas pareiškėjo suklaidinimo 2008 m. kovo mėnesį faktas. Teismo vertinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus tarnautoja, paaiškinti, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra paskaičiuojama ir mokama kartu su socialinio draudimo senatvės pensija, galėjo tik tiesiogiai siekdama, kad S. K. netektų teisės į visą ar dalį minėtos kompensacijos arba dėl ypatingo nekompetentingumo ir aplaidumo, kas, iš esmės yra neįtikėtina:

VSDFV tarnautojai objektyviai nėra asmeniškai suinteresuoti kompensacijų ar išmokų skyrimu/neskyrimu jų gavėjams, byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš šios institucijos tarnautojų turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumą dėl S. K.; kadangi nuo 1995 m. sausio 1 d. nebuvo jokių prielaidų aiškinti, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra paskaičiuojama ir mokama kartu su socialinio draudimo senatvės pensija, iš esmės neįtikėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus tarnautojai, savo darbe betarpiškai taikantys teisės aktus, reglamentuojančius kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimą ir mokėjimą, turintys atitinkamą kvalifikaciją, kuri yra keliama, galėtų pateikti tokį aiškinimą. 2012 m. vasario 6 d. teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad 2010 m. kovo 31 d., pasikreipus dėl kompensacijos, jis vėlgi buvo analogiškai klaidinamas, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta A.

N., 2010 m. kovo 31 d. iš pareiškėjo priėmusi prašymą, kategoriškai paneigė, jog galėjo aiškinti, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra paskaičiuojama ir mokama kartu su socialinio draudimo senatvės pensija. Iš šios liudytojos, kuri šiuo metu jau nebedirba VSDFV, parodymų matyti, kad jai žinomos teisės aktais nustatytos tokios kompensacijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka. Nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo paaiškinimus dėl suklaidinimo, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo suklaidintas atsakovo tarnautojos, atitinkamai ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus ir VSDFV sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Kadangi kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas suma, laiku negauta dėl ją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, pagal galiojančių teisės aktų nuostatas gali būti išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu, o aplinkybė, kad teisės aktuose nėra numatytos kitos pavėluoto kreipimosi priežastys, dėl kurių kompensacija turėtų būti skiriama neapsiribojant terminu, nereikšminga nagrinėjamai administracinei bylai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

III. Pareiškėjas S. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (t. IV, b. l. 1-6) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus darbuotoja suklaidino pareiškėją pateikdama jam neteisingą informaciją apie kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo tvarką.

2. Teismas neišreikalavo pareiškėjo 2012 m. vasario 28 d. prašyme nurodytų įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti atsakovo darbuotojų kompetenciją.

3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl žodinių kreipimųsi registravimo, tai parodo, kad teismas neįsigilino į bylą, ją išnagrinėjo paviršutiniškai. Vadovaujantis Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 59 bei 60 punkto nuostatomis, atsakovas visais atvejais turėtų registruoti žodinius klientų prašymus, tačiau iš žodinių prašymų registracijos žurnalų matyti, kad žodinių prašymų per dieną buvo užregistruojama itin mažai. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus darbuotojai tokius prašymus registruodavo ir apskaitydavo pasirinktinai, todėl pareiškėjo žodinio kreipimosi faktas nebuvo fiksuotas. Šiuos argumentus patvirtina ir ta aplinkybė, kad žodinių prašymų registracijos žurnalas buvo pildomas laisva forma ir jį pasirašydavo tik pildantis darbuotojas.

4. Liudytojomis apklaustos A. N., O. O.-B. ir J. M. iš esmės skirtingai paaiškino apie aptarnaujamų asmenų srautus ir gaunamų žodinių prašymų skaičių.

5. Įvertinus visuotinai žinomas aplinkybes apie deficitinį Sodros biudžetą, kuris nuolat didėja, lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus nutraukimą, jų nukreipimą Sodros deficitui dengti, ir planuojamas Sodros reformas, yra pagrindo manyti, kad informacija apie kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimą galėjo būti tikslingai slepiama, siekiant jų nemokėti arba išmokėti ne už visą laikotarpį, tokiu būdu sutaupant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

6. Byloje trūkstant įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tam tikras aplinkybes, kilusios abejonės turėtų būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. IV, b. l. 18-21) pažymi, kad savo teisėmis asmuo turi naudotis operatyviai ir racionaliai. Pareiškėjas, norėdamas, kad jam būtų skirta kompensacija, turėjo pateikti prašymą raštu. Visais atvejais, kai asmuo kreipiasi dėl kompensacijos, būtina įsitikinti, ar asmuo turi teisę ją gauti, todėl pirmoje eilėje prašoma pateikti turimus dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti (t. IV, b. l. 15-17).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl to, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai paskyrė pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ne už visą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą penkerių metų laikotarpį, t. y. tik nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties) (t. I, b. l. 38).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Asmenims, <...>, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso (Įstatymo 67 str. 8 d.). Įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo datos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėtas nuostatas, 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2510/2011 konstatavo, kad teisės gauti kompensaciją (jos dalį) už ypatingas darbo sąlygas atsiradimo diena laikytina diena, kurią asmenims, išskyrus nurodytus Įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, sukako amžius, mažesnis už šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių tiek mėnesių, už kiek mėnesių asmuo turi teisę gauti kompensaciją (jos dalį) už ypatingas darbo sąlygas. Jei asmuo prašymą pateikia po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, jam kyla Įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės – kompensacija mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo VSDFV teritoriniame skyriuje dienos. Pareiga pateikti VSDFV teritoriniam skyriui dokumentus, įrodančius, jog asmuo atitinka įstatymu nustatytų sąlygų gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas visumą, tenka asmeniui, kuris kreipiasi dėl kompensacijos.

Teisėjų kolegija, ištyrusi šiam ginčui reikšmingus faktinius duomenis, daro išvadą, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo surinkta naujų įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad teisę į kompensaciją pareiškėjas tinkamai įgyvendino, t. y. nustatyta tvarka padavė prašymą skirti kompensaciją kartu su visais reikiamais dokumentais, 2010 m. gegužės 26 d. Todėl atsakovas, neperžengdamas įstatymais jam suteiktos kompetencijos ribų, teisingai skyrė šios rūšies išmoką už 12 mėnesių nuo S. K. kreipimosi, atitinkančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo reikalavimus, dienos, o ne, kaip pageidauja pareiškėjas, už visą laiką nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo. Pareiškėjo nurodomos priežastys, kurios lėmė jo turtinių interesų pažeidimą – dalies priklausančios kompensacijos praradimą, galėtų būti bylos dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų VSDFV veiksmų (neveikimo), atlyginimo nagrinėjimo dalyku. Tačiau tikrinamu atveju S. K. tokio reikalavimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.) Lietuvos valstybei nereiškia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš esmės analizuoti ir vertinti apeliacinio skundo argumentų, tiesiogiai nesusijusių su apskųstų administracinių aktų (2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7176 ir 2010 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (15.6.11)15-5-11731) priėmimu.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė