2017-08-10 Nr. AB-15244-3-62-3-01401-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. T-18-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01401-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Teismo teisėjas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Romanas Klišauskas, susipažinęs su pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ pareikštu nušalinimu visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-712-644/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „JCDecaux Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimų panaikinimo nagrinėjimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštas, kuriame prašoma, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Reklamos arka“ administracinėje byloje Nr. I-712-644/2016 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi išspręsti pareikšto nušalinimo klausimą.

Nušalinimą visam teismui pareiškėjas grindžia tuo, jog proceso metu teismas sistemingai bei nepagrįstai vengia priimti pareiškėjo skundą ir jį nagrinėti. Taip pat nurodo, kad 2017 m. liepos 12 d. teismo pirmininko pareigas einančios teisėjos priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas, be to, jame yra išreikštas išankstinis teisėjos nusistatymas dėl ginčo baigties, kuris, pareiškėjo manymu, gali įtakoti kitų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų apsisprendimą bei vidinį įsitikinimą, nagrinėjant pareiškėjo skundą. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjas abejoja subjektyviu viso Kauno apygardos administracinio teismo nešališkumu ir objektyviu administracinės bylos išnagrinėjimu.

Pareiškėjo UAB „Reklamos arka“ pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>.

Pareiškėjas reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos administracinio teismo teisėjams. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato Sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visam Kauno apygardos administraciniam teismui, remiasi tuo, jog Kauno apygardos administracinis teismas jau kartą 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai pareiškėjo atžvilgiu nesukelia teisinių pasekmių. Minėta nutartis buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui buvo grąžintas nagrinėti iš naujo. Iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, Kauno apygardos administracinis teismas priėmė 2017 m. birželio 14 d. nutartį, kuria pareiškėjui nustatė terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo reikalavimą. Pareiškėjo teigimu, jis reikalavimą patikslino, tačiau teisėja, laikinai einanti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkės pareigas, priėmė 2017 m. liepos 12 d. nutartį, įpareigodama pareiškėją dar kartą tikslinti skundo reikalavimą bei išreiškė išankstinį nusistatymą pareiškėjo ir jo pozicijos atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad tokiu būdu Kauno apygardos administracinis teismas daugiau kaip metus siekia išvengti pareiškėjo skundo nagrinėjimo, vieną po kito nustatydamas formalius procesinius pareiškėjo skundo trūkumus.

Laikinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos šališkumo.

Pareiškėjo pareiškime dėl teisėjų kolegijos narių nušalinimo teikiami argumentai, susiję su teisėjų kolegijos priimtais procesiniais sprendimais, subjektyvus jų vertinimais, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu ir jų priimtų procesinių sprendimų kokybe. Pažymėtina, kad iš esmės tai yra abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Šiuo aspektu akcentuotina, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – net ir tokia, su kuria nesutinka proceso dalyviai, negali būti savaime vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, kad tokie teisėjų procesiniai sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ numatyta tvarka teikiant atskiruosius skundus ir pan.

Kitų aplinkybių, kurios būtų teisinė prielaida teigti apie galimą teisėjų šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi šioje administracinėje byloje nenustatyta, tokių nenurodė ir pareiškėjas. Todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad paskirta nagrinėti administracinę bylą teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo.

Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-712-644/2017 nagrinėjimo visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ pareiškimo nušalinti visus Kauno apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-712-644/2016 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „JCDecaux Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimų panaikinimo nagrinėjimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas, laikinai einantis

teismo pirmininko pareigas Romanas Klišauskas