2022-02-23 Nr. AB-4393-3-66-3-00018-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-213-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00018-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. Q. Q. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio N. A. Q. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. A. Q. Q. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 22S56743 dalį (toliau – ir Sprendimas) dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo N. A. Q. Q. skundą atsisakė priimti, išaiškino, kad ši nutartis nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, prašymu, pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą, prašymą, pareiškimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 1408 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, kada Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, o jeigu skundas paduotas praleidus terminą – prašymo šį terminą atnaujinti. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas šiuo metu yra apgyvendintas (duomenys neskelbtini), todėl prašymas turėtų būti teikiamas ne Vilniaus regiono apylinkės teismui, o Utenos arba Alytaus apylinkių teismui.

III. Pareiškėjas N. A. Q. Q. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. vasario 1 d., skundžiamas Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 12 d., pareiškėjo atstovas 2022 m. sausio 28 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą – Teisinių paslaugų teikimo lentelę, kuriuo užsakyta skundo parengimo paslauga. Vėliau pareiškėjo atstovas gavo elektroninio susirašinėjimo kopiją ir ją prideda teismui. Susirašinėjimo kopijoje užfiksuota 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjo išreikšta valia skųsti Sprendimą. Taigi skundo padavimo dieną nebuvo suėjęs skundo padavimo terminas ir pagrindo dėl to atsisakyti priimti skundą nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad termino atnaujinimo klausimą spręsti kompetentingas bylą nagrinėjantis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo N. A. Q. Q. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta apgyvendinti asmenį UTPĮ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, kada Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, o jeigu skundas paduotas praleidus terminą – prašymo šį terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pagal Vilniaus regiono, Utenos bei Alytaus apskričių apylinkių teismų pirmininkų susitarimą dėl tokio pobūdžio bylų paskirstymo, teikimus dėl užsieniečių, kurie yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini), nagrinės Utenos ir Alytaus apylinkių teismai, todėl pareiškėjo prašymas turėtų būti teikiamas Utenos arba Alytaus apylinkių teismui.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo atstovas gavo elektroninio susirašinėjimo kopiją, kurioje užfiksuota 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjo išreikšta valia skųsti Sprendimą. Taigi skundo padavimo dieną (2022 m. vasario 1 d.) nebuvo suėjęs skundo padavimo terminas ir pagrindo dėl to atsisakyti priimti skundą nebuvo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

UPTĮ 1408 straipsnis reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi UTPĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas šiuo aspektu nustato, kad Sprendimo apskundimo terminas (14 dienų) turi būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, iš esmės remdamasis aplinkybe, jog jam nebuvo pateikti duomenys, kada Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmeniui negali būti užkertama teisė kreiptis į teismą vien tuo pagrindu, jog teismui nėra pateikti reikalingi įrodymai. Tokiu atveju turi būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas. Tai reiškia, kad teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis (įrodymus), t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-357-575/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-552/2020; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-652-520/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo priėmimo stadijoje esant abejonių dėl aplinkybių, kada pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, pirmosios instancijos teismas privalėjo pirmiausia pareiškėjui nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus, o ne atsisakyti priimti skundą. Kaip jau minėta, Sprendimo apskundimo terminas (14 dienų) turi būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos (UTPĮ 1408 str. 9 d.), o pirmosios instancijos teismui nesurinkus duomenų, kada Sprendimas įteiktas pareiškėjui, nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismo siekis operatyviai išspręsti skundo priėmimo klausimą yra suprantamas, tačiau šiuo konkrečiu atveju vengimas pasinaudoti skundo tikslinimo institutu lėmė, kad skundžiama teismo nutartis yra grindžiama prielaidomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė jo atstovo 2022 m. vasario 9 d. vykusį elektroninį susirašinėjimą (b. l. 17) su Migracijos departamento atstove, iš kurio matosi, jog Migracijos departamentas supažindinimo su Sprendimu data laiko elektroninio laiško datą, o taip pat duomenis apie pareiškėjo vardu išreikštą valią (b. l. 7) skųsti Sprendimą.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis (įrodymus), spręsdamas skundo dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu į Vilniaus regiono apylinkės teismą kreipėsi teisingai, aiškiai UTPĮ 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog tarp pagal Vilniaus regiono, Utenos bei Alytaus apskričių apylinkių teismų pirmininkų egzistuoja susitarimas dėl tokio pobūdžio bylų paskirstymo, pagal kurį teikimus dėl užsieniečių, kurie yra apgyvendinti (duomenys neskelbtini), nagrinės Utenos ir Alytaus apylinkių teismai, negali būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimas gali būti sprendžiamas ABTĮ 69 straipsnio nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, nepasinaudojo skundo tikslinimo institutu ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. A. Q. Q. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regionų apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo N. A. Q. Q. skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis