2024-06-05 Nr. AB-9351-3-61-3-03338-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-248-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03338-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus (toliau – ir AAD, Departamentas, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimus Nr. (21.3) AD5-7383, Nr. (21.3)-AD5-4368, Nr. (21.3)-AD5-3739 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“.

2. Skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir Tarnyba) dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galbūt savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 metais (10 Bt 22 m.). Patikrinimo metu surašytas 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. A3-2202-23 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio pagrindu Departamente buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško.

4. Departamentas, atlikęs tyrimą, 2022 m. balandžio 25 d. sprendimais Nr. (21.3)-AD5-7383, Nr. (21.3)-AD5-4368 ir Nr. (21.3)-AD5-3739, nusprendė administracinę teiseną nutraukti suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau, įvertinęs tai, kad sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu nurodė iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti.

5. Pareiškėja teigė nežinanti, kokiu pagrindu, kokia tvarka ir kada tiksliai šis miškas buvo inventorizuotas ir kodėl apie tokį inventorizavimą niekada nebuvo informuoti sklypo savininkai. Pareiškėjai žinoma, kad toje sklypo dalyje realiai miško niekada nebuvo, atitinkamai tai reiškia, kad skundžiamais Departamento sprendimais pareiškėja buvo nepagrįstai įpareigota atkurti niekada neegzistavusį mišką.

6. Nesutikdama su Departamento priimtų skundžiamų Sprendimų dalimi, kuria pareiškėja buvo įpareigota atkurti mišką, pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją.

7. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 21R1-141(AG1-107/10-2022) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) pareiškėjos skundą dėl Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (21.3)-AD5-3739 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo atmetė.

II. 8. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R1-141(AG1-107/10-2022) ir Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (21.3)-AD5-3739.

9. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d. tapo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke. Nuosavybės teisę į nurodyto žemės sklypo dalį pareiškėja įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja 2021 metų liepos mėn. su kitais žemės bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtą sklypą, tačiau išsitraukę Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis savininkai nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0.7592 ha miško plotą, nors jų žiniomis, sklype iki tol visada buvo tik 0.3390 ha miško plotas (t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė). Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties. Pagal šią paskirtį jis ir buvo naudojamas (buvo dirbama žemė). Aiškindamiesi situaciją žemės savininkai sužinojo, kad papildomas miško plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patenka į (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinį sklypą) galėjo būti suinventorizuotas dar 2008 ar 2009 metais, tačiau dėl neaiškių priežasčių tokie duomenys NTR buvo perduoti praėjus daugiau nei 10 metų, t. y. 2021 m.

10. Paaiškino, kad kartu su kitais žemės savininkais, 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose. Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galbūt savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 metais (10 Bt 22 m.). Patikrinimo metu surašytas Patikrinimo aktas, kurio pagrindu Departamente buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galbūt neteisėtai iškirsto miško. Tyrimo metu pareiškėja kartu su kitais savininkais pateikė paaiškinimus, kuriais prašė administracinę teiseną nutraukti, motyvuodama tuo, kad miško (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype niekada nebuvo, o buvo sužėlę krūmynai, kuriuos 2008 metų pavasarį buvę savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Departamentas Sprendimu nusprendė administracinę teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau, įvertinęs tai, kad 6 taksaciniame sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), Departamentas, remdamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, nurodė pareiškėjai iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti. Nesutikdama su ta Departamento priimta skundžiama Sprendimo dalimi, kuria pareiškėja buvo įpareigota atkurti mišką, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Departamento Sprendimą. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Pareiškėja teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja dėl neteisėto miško įregistravimo 6 taksaciniame sklype dar 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į Tarnybą. Sprendimą dėl 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos pateikto prašymo Tarnyba priėmė 2022 m. birželio 23 d., kuriuo atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir vienas iš tokio atsisakymo motyvų buvo tas, kad Departamentas nustatė faktą, jog 6 taksaciniame sklype yra neteisėtai iškirstas miškas ir savininkai įpareigoti jį atkurti.

Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai Departamentas nurodo neturintis teisės vertinti miškų kadastro duomenų teisingumo ir sprendimą dėl pažeidimo priima vadovaudamasis galiojančiais / nenuginčytais miškų kadastro duomenimis, tuo tarpu Tarnyba nurodo negalinti tikslinti / ištaisyti miškų kadastro duomenų, kadangi Departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką. Tokiu būdu pareiškėjai užkertamas kelias ginti pažeistą teisę, t. y. ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jai priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype.

Miškas pareiškėjos sklype Miškų valstybės kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Taigi duomenys apie mišką pareiškėjos žemėje buvo įregistruoti ne kokių nors institucijų sprendimų ar aktų pagrindu, tačiau remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie, pareiškėjos vertinimu, administracine tvarka negalėtų būti skundžiami. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė pareiškėjai apginti pažeistą teisę yra kreiptis į Tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas ir patikslinti duomenis Miškų valstybės kadastre.

Tačiau, kaip paaiškėjo po 2022 m. birželio 23 d. Tarnybos sprendimo, tokie duomenys negali būti tikslinami dėl Departamento jau priimto sprendimo atkurti mišką. Departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Kitaip tariant, Departamentas negalėjo priimti sprendimo neįsitikinęs Miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų teisingumu. Tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą Departamento sprendimą, atitinkamai naikinti ir Komisijos sprendimą, kuriuo Departamento sprendimas paliktas nepakeistas.

12. Komisijai nekilo abejonių, jog pareiškėjai priklausančioje 6 taksacinio sklypo dalyje buvo miškas ir, kad pareiškėja buvo teisėtai įpareigota iškirstą mišką atkurti. Pareiškėjos nuomone, Komisija tokių išvadų priėjo neįvertinusi visų byloje aplinkybių ir įrodymų, kurie akivaizdžiai liudijo apie faktų neatitikimus ir duomenų netikslumus. Komisijai nesukėlė abejonių tai, kad duomenys apie 6 taksaciniame sklype esantį papildomą miško plotą buvo įregistruoti tik praėjus 12 metų nuo miško inventorizavimo (2021 m. kovo 31 d.).

13. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Komisija sprendime nustatė neteisingus faktus, klaidingai interpretuodama jai priklausančio sklypo NTR duomenų bazės išrašą. Komisija konstatavo, kad miško žemės įregistravimo pagrindas pareiškėjos sklype yra 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711 (įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 2 d.). Sprendime nurodoma, jog Komisija rėmėsi NTR išrašo 9.1 papunkčiu. Tačiau Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad NTR išrašo 9.1 papunktyje yra nurodytas 0.339 ha ploto miško žemės įregistravimo pagrindas, t. y. miško juostos palei pakrantę, kuris patenka į 7 taksacinio sklypo ribas. Dėl šio miško ploto ginčo niekada nebuvo, o ginčas kilo dėl 6 taksaciame sklype neva neteisėtai iškirsto miško. Miško plotas, patenkantis į 6 taksacinį sklypą, NTR registre įregistruotas 2021 m. kovo 31 d., o jo įregistravimo pagrindas nėra nurodytas. NTR duomenų bazėje tik nurodoma, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo pateikti duomenys apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą. Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. pateiktame atsakyme nurodė, kad Miškų valstybės kadastre duomenys apie šį mišką (t. y. atnaujinti duomenys) buvo įregistruoti dar 2009 metais. Tai reiškia, kad duomenys apie papildomus miško plotus NTR registrui buvo perduoti praėjus net 12 metų po to, kai jie buvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre.

14. Pareiškėja nesupranta, kaip gali susiklostyti tokia situacija, kai asmuo ilgus metus (12 metų) rūpinasi savo privačiu žemės ūkio paskirties sklypu ir naudoja jį pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį (įregistruota kaip ariama žemė), tačiau vieną dieną sužino, kad tie žemės plotai, kuriuos asmuo naudojo pagal NTR įregistruotą paskirtį, prieš 13 metų buvo priskirti miško plotui, tačiau dėl institucijų aplaidumo / klaidų, tokie duomenys nebuvo perduoti NTR, o asmeniui tenka prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Taigi, net ir nevertinant miško inventorizavimo teisėtumo šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vadovaujantis vien viešojo registro NTR duomenimis žemės savininkai jokio pažeidimo nepadarė, nes naudojo žemę pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį. Priešingu atveju netenka prasmės teismų praktikoje ne kartą akcentuota taisyklė, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingi ir išsamūs, kol nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali tapti pažeidėju vien dėl to, kad 12 metų institucijos neapsikeitė duomenimis, t. y. dėl neaiškių priežasčių „nesuvaikščiojo“ duomenys tarp miškų valstybės kadastro ir NTR.

Pareiškėjai kilo daug abejonių dėl miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų teisingumo, tačiau nei Komisija, nei Departamentas į šias abejones nesigilino. Kaip paaiškėjo iš Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų, pareiškėjos ginčijamo miško egzistavimo faktas buvo pripažintas remiantis vien ortofotografinių žemėlapių duomenimis (t. y., jokie aktai / sprendimai nebuvo sudarinėjami). Tai reiškia, kad siekiant įvertinti miško inventorizavimo duomenų teisingumą, reikia analizuoti tuos pačius ortofotografinius žemėlapius.

Iš surinktų ortofotografinių žemėlapių buvo aiškiai matyti, kad nei 1997 m., nei 2005–2006 metais 6 taksasaciniame sklype miško augimo požymių nebuvo, o 2008 m. miško ribos yra išplečiamos toje teritorijoje, kur 2005–2006 metais matomos pievos (pateikiame 1997 m., 2005–2006 m. ir 2008 m. duomenų palyginimą). Tą pareiškėja akcentavo kreipdamasi su skundu į Komisiją, tačiau Komisija šių pareiškėjos argumentų neįvertino. Pareiškėjos nuomone, klaidos ir netikslumai inventorizuojant miškus galėjo atsirasti dėl to, kad laikotarpiu nuo 1997 iki 2008 metų tose apylinkėse dėl neaiškių priežasčių buvo pakeisti taksacinių sklypų numeriai ir jiems priskiriami plotai.

Kaip matyti iš Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų, vietoj 1997 m. buvusio 6 taksacinio sklypo atsirado 5 taksacinis sklypas, o 6 taksaciniam sklypui buvo priskirtas naujas plotas. Atkreipė dėmesį, kad 6 taksacinis sklypas buvo perkeltas į tą vietą, kurioje miško 1997 m. akivaizdžiai nebuvo. Ten, kur 1997 m. buvo aiškiai matomas didelis miško plotas (3 taksacinis sklypas), 2008 m. šis miško plotas beveik išnyko. Tai matyti iš 1997 m., 2005–2006 m. ir 2008 m. duomenų palyginimo.

15. Pareiškėjos teigimu, Komisija visiškai neanalizavo aktualių ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatų. Komisija neanalizavo, ar apskritai įmanoma tokia situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios. Kadangi ginčo sklypuose niekada nebuvo vykdomas dirbtinis miško įveisimas, miško inventorizavimą atlikusių institucijų nustatytas miško požymių atsiradimas paaiškinamas tik savaiminukų apaugimu. Savaiminukų įtraukimą į miško apskaitą reguliavo tuo metu galiojusi Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 371/237 patvirtinta tvarka, kuri numatė savaiminukų aukštį, rūšį bei kiekį hektare, kaip sąlygą, kuomet galima inventorizuoti juos kaip mišką (tvarkos 3.1, 3.2 punktai). Šios tvarkos 3.5 punktas numatė, kad ne miško žemė, apaugusi krūmais, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir aukščio, mišku neinventorizuojama, kas iš esmės atitiktų nagrinėjamos situacijos aplinkybes, kad 2008 m. buvo atliekamas krūmynų valymas. Minėtoje tvarkoje nenumatyta procedūra, kad privačioje žemės ūkio paskirties žemėje miškas galėtų būti įveisiamas be savininko žinios ir sutikimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu net nebuvo teisinio pagrindo inventorizuoti mišką privačioje žemėje be miško savininko valios ir žinios. Tokia galimybė atsirado tik 2012 m., kuomet įsigaliojo Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintas Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, kuris numato, kad savaiminukais apaugęs ne miško plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai vidutinis savaiminukų amžius ne mažesnis kaip 20 metų (nepriklausomai nuo to, ar savaiminukai inventorizuoti privačioje, ar valstybinėje žemėje). Komisija net neanalizavo, ar apskritai buvo teisinis pagrindas tokiam miško inventorizavimui. Negali būti laikomas teisėtu ir pagristu Departamento sprendimas įpareigoti pareiškėją atkurti mišką, jeigu iš situacijos yra akivaizdu, kad šis miškas buvo inventorizuotas nesant tam teisinio pagrindo.

16. Aukščiau aptartos institucijų klaidos šiuo metu lemia duomenų neatitikimą NTR ir sudaro kliūtis pareiškėjai laisvai disponuoti nuosavybe. Pagal šiuo metu NTR esančius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, bendras žemės sklypo plotas yra 1.7134 ha, tačiau jį sudarančių naudmenų plotas yra 2.1336 ha (t. y., 1.3392 ha žemės ūkio naudmenos, 0.7592 ha miško plotas ir 0.0352 ha kelių plotas). Taigi, pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypo naudmenų plotas viršija bendrą žemės sklypo plotą. Tuo pačiu, minėti neatitikimai reiškia, kad šiai dienai pagal oficialius viešo registro duomenis tas pats pareiškėjai priklausantis žemės plotas yra priskirtas tiek žemės ūkio naudmenoms, tiek miško žemei. Akivaizdu, kad tokia situacija negalima ir ji tik dar kartą parodo institucijų klaidas įregistruojant duomenis viešajame registre.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

18. Atsakovas nurodė, kad Departamentas Komisijai pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundo argumentus, jog miško jos sklype niekada nebuvo, išanalizavęs turimą medžiagą, pateikė savo argumentus pagal turimą informaciją ir duomenis, kad miškas nuo 2019 m. registruotas NTR kaip pareiškėjos paveldėto sklypo dalis. Iš NTR išrašo (su istorija) matyti, kad miško žemės plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81. Iš Tarnybos Departamentui 2021 m. gruodžio 30 d. pateikto rašto Nr. R2-3491 matyti, kad Tarnyboje buvo gautas bendrasavininkų A. P. ir E. I. pranešimas apie ketinimą 2022 m. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) miško kvartalo 7 taksaciniame sklype) kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų. Rašte nurodyta, kad pagal Kadastro, bei www.geoportal.lt, 2012–2013, 2015–2017 ir 2017–2019 metų ortofotonuotraukas matyti, jog (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype miškas galbūt savavališkai iškirstas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m.

19. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad faktiškai miškas neegzistavo, paneigia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, 2012–2013 m. fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys miško egzistavimą – ortofoto nuotraukos skirtingų laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt, o Nekilnojamojo turto registro išrašai (su istorija) patvirtina, kad miško žemės plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo ir buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. pateikė paaiškinimą Nr. R6-480, kad miško ir žemės ūkio plotai, priskirti Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 6 taksaciniam miško sklypui, buvo registruoti 2009 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Tarnybos surinkti bei pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje – Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 – 0,4202 ha ir 505 – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas, todėl vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

20. Atsakovas dėl Komisijos argumento, kad pareiškėja dėl inventorizacijos teisėtumo turėtų kreiptis į inventorizaciją atlikusią įstaigą, pažymėjo, jog turėdama tikslą gauti dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjos sklype 2009/2008 metais buvo suinventorizuotas miškas, pareiškėja iki Departamento sprendimo kreipėsi Tarnybą, prašydama pateikti tokius dokumentus. Iš Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų matyti, kad miškas pareiškėjos sklype miškų kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Duomenys apie mišką pareiškėjos žemėje buvo įregistruoti ne kokių nors institucijų sprendimų ar aktų pagrindu, tačiau remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie, pareiškėjos vertinimu, administracine tvarka negalėtų būti skundžiami. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė pareiškėjai apginti pažeistą teisę yra kreiptis į Tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas ir patikslinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tačiau, kaip paaiškėjo po 2022 m. birželio 23 d. Tarnybos sprendimo, tokie duomenys negali būti tikslinami dėl Departamento jau priimto sprendimo atkurti mišką. Departamentas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi priimant skundžiamą Sprendimą, Departamentais vadovavosi Tarnybos pateikta informacija ir įrodymais bei kadastro duomenimis. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. pranešimu informavo sklypo bendrasavininko M. N. atstovą advokatą N. B., kad prašymo nagrinėjimą sustabdo iki Departamente bus baigta administracinių nusižengimų teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, ir išaiškino tokio sprendimo apskundimo tvarką. Nei pareiškėja, nei kiti bendrasavininkai (E. I., A. P. ir M. N., kurių skundai šiuo buvo išnagrinėti Komisijoje ir šiuo metu paraleliai skundžia Komisijų sprendimus teismui) šia tvarka nepasinaudojo ir pasirinko kitą teisių gynimo būdą – ginčą su Departamentu dėl įpareigojimo pagrįstumo.

21. Skundžiamu Departamento sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad administracinio nusižengimo tyrimas dėl miško kirtimo nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju Departamentas sprendė tik dėl administracinės nuobaudos taikymo dėl miško iškirtimo ir tai netrukdė Tarnybai nagrinėti pareiškėjos prašymą, o skundžiamas Departamento Sprendimas dėl miško atkūrimo nepanaikina Tarnybai galimybės tikslinti kadastrą. Tarnybai patikslinus duomenis ir apie tai informavus Departamentą, išnyktų pagrindas ginčijamo Departamento Sprendimo vykdymui. Pareiškėjai praleidus terminą skųsti Tarnybos sprendimą dėl procedūros sustabdymo, ginčas buvo nukreiptas ne tam atsakovui, kadangi Departamentas neturi įgalinimų tikslinti kadastro duomenų ir naudojasi nenuginčytais kadastro duomenimis. Departamentas negali įpareigoti kitų tarnybų atlikti kadastro duomenų tikslinimą.

22. Atsakovas teigė, kad nors pareiškėja ginčija Sprendimą, kuriuo ji įpareigota iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype (toliau – ir Sklypas), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės ginčas yra kilęs dėl miško inventorizavimo, už kurį Departamentas nėra atsakingas. Visi su bylos nagrinėjimu susiję klausimai yra Tarnybos kompetencijoje, kadangi Departamentas nenagrinėja kadastro duomenų teisingumo. Miškų įstatymas nenumato Departamentui pareigos užtikrinti kadastro duomenų teisingumą, nes būtent Tarnyba yra kadastro tvarkytoja ir visi pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos manymu, miškų kadastre neteisingai įregistruotų duomenų, išskirtinai susiję su Tarnybos ir VĮ Valstybinės miškų urėdijos kompetencija.

23. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, Departamentas palaiko skundžiamą Komisijos sprendimą įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, jog miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo (Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas ginčo Sklypo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija akcentavo, kad Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir Miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijų, o tik atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Miškų tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju, dėl pareiškėjos argumentų, kad Sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, atsakovas atlikti tyrimo negalėjo, o aplinkybę, jog miškas buvo ginčo sklype, grindė oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Dėl miško registracijos pareiškėja turi teisę kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos – į inventorizaciją atlikusią įstaigą – VĮ Valstybinių miškų urėdiją.

24. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad Departamentas, veikdamas pagal suteiktą kompetenciją, priėmė Sprendimą, atsižvelgdamas į kadastro duomenis bei pateiktus įrodymus. Neatitikimas tarp kadastrų yra, nes sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) NTR duomenimis registruota – 0,3390 ha miško žemės plotas, o miškų kadastre – 0,7592 ha. Tačiau Departamentas nevertina kadastro duomenų teisingumo, kadangi tai nėra Departamento kompetencija. Pareiškėjai ginčijant aplinkybę dėl miško buvimo (inventorizacijos / registravimo), pareiškėja pirmiausia turėtų nuginčyti kadastro duomenų pagrįstumą bei teisėtumą. Pareiškėjai papildomai išsiaiškinus pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą, Departamentas dėl to nieko negali nurodyti, kadangi nėra atsakingas už kitų institucijų klaidas ir įrašų viešajame registre teisingumą. Tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

25. Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir kadastro valdytojo funkcijų, o atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju dėl pareiškėjos argumentų, kad ginčo sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas sklypas, Departamentas atlikti tyrimo negalėjo ir aplinkybę, jog miškas buvo ginčo Sklype, grindžia oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Pareiškėjos pateikti argumentai bei įrodymai dėl Kadastro duomenų teisingumo, miško inventorizacijos, Tvarkos taikymo ir atitinkamai pranešimo apie Sklypo įrašymą į Kadastrą byloje negali būti vertinami iš esmės, kaip nepatenkantys į ginčo turinį Departamento atžvilgiu. Šioje byloje negali būti nagrinėjamas ginčo Sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

27. Nurodė, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos (toliau – ir Inventorizacija) metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP (toliau – ir Sutartis). Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas – 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant būtinybei, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Inventorizacijos metu, remiantis miškų aerofotografavimo medžiaga, lauko ir kameralinių darbų duomenimis, miškas suskirstomas kvartalais, o kvartaluose – taksaciniais sklypais. Taksacinių sklypų formavimo pagrindas – vienodas žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Kiekviename taksaciniame sklype aprašomos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, įvertinama miško būklė, nustatoma miško augavietė (dirvožemis), suprojektuojamos miško ūkinės priemonės. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis.

28. Atkreipė dėmesį, kad visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai Tarnyba). Įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Kadastro nuostatais, Tarnyba Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Miškų įstatyme nėra nustatyta, kad Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius žemės plotus įtraukiant į valstybinę miškų apskaitą privaloma būtų derinti su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat ir su rajonų bendraisiais planais bei su žemės sklypų savininkais.

29. Tiek Urėdija, atlikusi Inventorizaciją, tiek Tarnyba, Miškų kadastre įregistruodama minėtame sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, Urėdija neturi duomenų, kad Inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, jog Inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Visi duomenys apie Miškų kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Urėdija neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko Urėdija, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Pareiškėja deklaratyviai užsimena, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. miškas / miško žemė inventorizuota, o vėliau Miškų valstybės kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Tačiau inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, Urėdija palaiko skundžiamą Komisijos sprendimą įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjos ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, jog miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo.

30. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

31. Nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose (administracinė byla Nr. eI3-8256-402/2022) nagrinėjamas pareiškėjų A. R., M. N., E. I., A. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715 ir įpareigoti Tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Šioje byloje nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas.

32. Paaiškino, kad į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkantis Ukmergės r. p. (UKM) (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas (toliau – ir Ginčo teritorija) 2009 m. liepos 6 d. buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, vadovaujantis 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Tarnyba 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. R2-1715 „Dėl kadastro duomenų patikslinimo“, nurodydama visas faktines aplinkybes, teisės normas ir motyvus, kuriais remiantis buvo atsisakyta tikslinti Kadastro duomenis ir išregistruoti mišką žemės sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėjų atstovą B. B. dėl teisinio pagrindo nebuvimo tenkinti pareiškėjų prašymą.

33. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog faktiškai miškas neegzistavo, paneigia Miškų valstybės kadastro 2012–2013 m. fiksuoti duomenys, akivaizdžiai patvirtinantys miško egzistavimą – ortofoto nuotraukos skirtingų laikotarpiu iš kadastro ir www.geoportal.lt, o NTR išrašai (su istorija) patvirtina, kad miško žemės plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo ir buvo įregistruotas nuo 2006 m. sausio 26 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-516-81; nuo 2020 m. sausio 2 d. įregistruotas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu. Ginčo teritorijoje – Ukmergės RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 – 0,4202 ha ir 505 – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško, kuris buvo inventorizuotas remiantis 2008 m. duomenimis bei vadovaujantis tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Miškas (8 metų baltalksnių jaunuolynas, pagal inventorizacijos duomenis apie sklype augusių medžių rūšį) yra neteisėtai iškirstas, todėl vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

34. Nagrinėjamoje byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas ginčo sklypo įrašymo į Miškų valstybės kadastrą ar jo inventorizavimo teisėtumas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija akcentavo, kad Departamentas neatlieka miškų inventorizacijos ir Miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijų, o tik, atlikdamas tyrimą rėmėsi oficialiais Miškų tarnybos pateiktais duomenimis. Tokiu atveju, dėl pareiškėjos argumentų, kad Sklype galėjo būti neteisėtai suinventorizuotas miškas, atsakovas atlikti tyrimo negalėjo, o aplinkybę, kad miškas buvo ginčo sklype, grindė oficialiais ir nenuginčytais duomenimis. Dėl miško registracijos pareiškėja turi teisę atitinkamai kreiptis į Tarnybą, o dėl inventorizacijos – į inventorizaciją atlikusią įstaigą (Institutą), dabar – Urėdiją.

III. 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

36. Teismas nustatė, kad pareiškėjai paveldėjimo teisės pagrindu nuo 2016 m. kovo 4 d. priklauso Sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis.

37. Tarnyba Departamentui 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė raštą Nr. R2-3491 „Dėl galimai padaryto pažeidimo“, kuriuo informavo, jog miškas galbūt iškirstas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. Leidimų kirsti mišką privačioje miško valdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnyba nėra išdavusi ir pranešimų apie ketinimus kirsti mišką nebuvo gauta. Taip pat informavo apie galbūt savavališkai iškirstą mišką ir prašė pagal kompetenciją atlikti tyrimą bei apie jo rezultatus informuoti Tarnybą.

38. Departamento 2022 m. sausio 1 d. apžiūros akte nustatyta, kad natūroje yra 0,37 ha ploto 7 taksacinis sklypas. Tai apie 20 m pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė apaugusi savaiminės kilmės baltalksniais <...> Jokie kirtimai šiame sklype nevykdyti. Taksacinio sklypo Nr. 6 vietoje, apie 0,53 ha plote galbūt sunaikintas miškas, dabar čia yra suarta žemė. Dėl galbūt sunaikinto miško (duomenys neskelbtini) kvartalo 6 taksaciniame sklype bus pradėtas administracinis tyrimas, pridėta fotolentelė.

39. Departamentas 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. (21.3)-AD5-1108 kreipėsi informacijos į Tarnybą dėl atsakymų į suformuluotus klausimus bei papildomų duomenų pateikimo. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. R6-480 pateikė informaciją Departamentui dėl minėto sklypo registracijos Miškų valstybės kadastre, pateikė 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti 2008–2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, pažymėjo, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo, kai 2009 m. Ukmergės miškų urėdijos miškų inventorizacijos duomenys būtų įregistruoti Miškų valstybės kadastre.

40. Tarnyba 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. R2-571 informavo D. B., kad prašymo dėl kadastro duomenų tikslinimo nagrinėjimas sustabdomas iki Departamentas baigs administracinių nusižengimų teisenos procedūrą, kadangi atlikus patikrinimą vietoje ir surašius 2022 m. vasario 18 d. duomenų patikrinimo akte, nustatyta, kad 6 taksaciniame sklype 2015-2019 metais galimai buvo iškirstas ir sunaikintas miškas. Pridėtas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktas ir planas.

41. Pareiškėja Departamento 2022 m. kovo 25 d. šaukimu buvo kviečiama atvykti dėl galbūt neteisėto pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančio miško kirtimo. Pareiškėja kartu su A. P. ir M. N. Departamentui 2022 m. balandžio 6 d. pateikė paaiškinimą, kuriame akcentavo, kad nei ankstesniam savininkui, nei pareiškėjai nebuvo žinoma apie žemės ūkio sklypo dalies pakeitimą į miško paskirtį. 2021 m. liepos mėn. buvo nuspręsta atsidalinti sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį parduoti. Susipažinus su NTR išrašu nustatyta, jog yra papildomas miško plotas pagal Miškų tarnybos duomenis. Pabrėžė, kad nebuvo informuoti apie tokį pakeitimą. Prašė administracinę teiseną nutraukti.

42. Departamentas Sprendimu pareiškėją informavo, kad Tarnyba perdavė Departamentui informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., Urėdijos Ukmergės RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype. Nurodė, kad Departamento pareigūnams atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad Sklype yra ariama žemė ir dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas administracinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad pirmasis miško kirtimas buvo atliktas 2008 pavasarį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, numatančiu, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinio nusižengimo tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad Ukmergės RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 – 0,4202 ha ir 505 – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolynas) yra neteisėtai iškirstas, bei, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu miškas turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto iškirtimo fakto nustatymo. Pareiškėja informuota, kad mišką turi atkurti iki 2023 m. sausio 5 d. Departamentas pateikė ir kitiems Sklypo savininkams priimtus individualius sprendimus jų atžvilgiu.

43. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo atmetė, argumentuodama, kad pareiškėja pagal paveldėjimo teisę įgydama nuosavybę, kaip sąžininga ir atidi turto įgijėja, turėjo pareigą domėtis taikytinais nuosavybės teisės ribojimais, todėl surinktų duomenų visuma patvirtina apie buvusį mišką Sklype, o dėl kadastro duomenų teisingumo, miško inventorizacijos, Tvarkos taikymo ir atitinkamai pranešimo apie Sklypo įrašymą į Miškų kadastrą byloje nebuvo vertinami, kaip nepatenkantys į keliamo ginčo turinį.

44. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Miškų įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

45. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo B. B. 2022 m. sausio 20 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl Sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Pateiktame prašyme nurodoma, jog patikrinus vietoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kv. 6 skl., kurio plotas 1,1 ha (pagal miškotvarkos duomenis), neatitinka Miškų įstatyme numatytų miško žemės reikalavimų. Miškų valstybės kadastre pagal natūroje patikslintus duomenis iš miško žemės sklypo būtina išjungti 0,9 ha plotą, kuris įregistruotas Miškų valstybės kadastre (2021 m. kovo 31 d.) pagal medžių rūšių inventorizavimo planą (M 1:2500) bei medžių inventorizavimo žinialapį. Miško žemės plotas turi būti 0,7 ha.

46. Tarnyba 2022 m. birželio mėn. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, jog Tarnyba neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurios metu buvo inventorizuota Nagrinėjama teritorija ir kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar Urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2008 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir/ar pripažinti netekusiais galios. Informavo, kad pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis Ukmergės miškų urėdija (dabar – Ukmergės regioninis padalinys) (duomenys neskelbtini) girininkija (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas inventorizuoti 10 metų baltalksnynu. Nagrinėjamoje teritorijoje miškas galbūt keitėsi dėl žmonių ūkinės veiklos, gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių, tačiau vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė) plotas. Atsižvengiant į tai, kad Departamentas nustatė faktą, jog nagrinėjamoje teritorijoje esantis miškas neteisėtai iškirstas ir savininkai įpareigoti jį atkurti ir į tai, kad nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punktuose nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė, pagal pateiktus duomenis ir dokumentus tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neturi teisinio pagrindo.

47. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ginčija iš esmės tuo aspektu, jog Sklypo dalis kadastre pažymėta kaip miško sklypas, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas tokių duomenų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą teisėtumas. Nustatyta, kad Tarnyba atsakymą į pareiškėjos įgalioto asmens 2022 m. sausio 20 d. prašymą pateikė po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

48. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Departamentas negalėjo priimti Sprendimo, kol Tarnyba nebuvo išsprendusi klausimo dėl miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Iš pateikto NTR išrašo matyti, jog pareiškėja 2016 m. kovo 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RS-1639 pagrindu paveldėjo sklypą kartu su kitais bendrasavininkais. Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,7592 ha, duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data 2021 m. kovo 31 d. (išrašo 2,1 ir 4,3 papunkčiai). Nurodytas miško žemės įregistravimo pagrindas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711, įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 2 d. (išrašo 9.1 papunktis). Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi galiojančiais miškų valstybės kadastro duomenimis, todėl nebuvo pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo bei laukti, kol Tarnyba įvertins pareiškėjos įgalioto asmens pateiktą prašymą. Be to, ginčijamu Sprendimu buvo vertinamas administracinio nusižengimo padarymas, o ne tai, ar Sklype egzistavo miškas. Tai reiškia, kad tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias Tarnybai nagrinėti pareiškėjos įgalioto asmens prašymą bei nustačius, jog miškų valstybės kadastro duomenys turi būti patikslinti, juos pakeisti.

49. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog jai nebuvo žinomi duomenys apie buvusį mišką, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Sklype miškas egzistavo bei buvo sunaikintas. Vien ta aplinkybė, jog miško plotas Sklype buvo įregistruotas po 12 metų nuo miško inventorizavimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įpareigojimas atkurti mišką yra neteisėtas. Be to, įgijusi Sklypą paveldėjimo teisės pagrindu, pareiškėja prisiėmė visas iš to kylančias teises bei pareigas.

50. Teismas dėl pareiškėjos argumentų, kad Komisija nevertino, ar įmanoma situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios, nors Sklype nebuvo vykdomas dirbtinis miško įveisimas, nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sklype miškas buvo inventorizuotas Instituto (dabar – Urėdija) remiantis 2008 m. duomenimis, o Tarnyba atliko įregistravimą Miškų kadastre. Šiuo atveju Komisija neturėjo pareigos vertinti, ar miškas Sklype buvo inventorizuotas be savininkų žinios, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju vertinamas Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

51. Ginčijamu Sprendimu buvo sprendžiama dėl administracinės nuobaudos taikymo pareiškėjai, tačiau nebuvo vertinamas kadastro duomenų teisingumas bei aplinkybė, ar Sklype egzistavo miškas. Komisijos sprendimas priimtas vertinant Departamento priimtą Sprendimą, tačiau taip pat jame nebuvo vertinamas miškų kadastro duomenų įrašymo teisingumas, kadangi tokie duomenys nėra įregistruojami ar inventorizuojami Departamento. Komisija, įvertinusi tai, kad Departamento Sprendimas apsiriboja ties administracinės nuobaudos taikymu, vertino ir Patikrinimo akto duomenis, ortofotonuotraukas, 2022 m. balandžio 6 d. paaiškinimus bei kitus duomenis, tačiau nustatė, kad jokie duomenys nepaneigia Miškų valstybės kadastro ir NTR duomenų. Komisija sprendime pabrėžė, jog Departamentas negalėjo atlikti tyrimo dėl suinventorizuoto sklypo bei nurodė, į kurias institucijas pareiškėja turi kreiptis dėl kadastro duomenų teisingumo.

52. Teismas sprendė, kad Komisija neturėjo pareigos vertinti, ar įmanoma situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija išaiškino pareiškėjai į kurias institucijas ji turi teisę kreiptis dėl kadastro duomenų teisingumo bei nurodė, kad Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo ar jų teisingumo vertinimo, jis priima Sprendimą vadovaudamasis oficialiais ir nenuginčytais duomenimis.

53. Pareiškėja skunde ginčija NTR duomenų teisingumą, tačiau teismas nurodė, kad šių argumentų nevertina, nes tokių duomenų teisingumas šiuo metu nėra nuginčytas, o teismas šioje byloje nevertina NTR duomenų teisingumo ar pagrįstumo. Pareiškėjai Komisijos sprendimu išaiškinta, jog ji turi teisę kreiptis į Urėdiją ir/arba į Tarnybą, siekdama tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis, ar paneigti miško egzistavimą. Teismas pastebėjo, kad prievolė atkurti mišką yra numatyta Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjos sąžiningumas paveldint Sklypą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, susijęs su teisiškai reikšmingų aplinkybių apie paveldėtą daiktą sužinojimu pareiškėjai, nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

54. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėjai yra užkertamas kelias ginčyti miško inventorizavimą jai priklausančiame sklype, nes Tarnyba 2022 m. birželio mėn. raštu atsisakė tikslinti miškų valstybės kadastro duomenis pagal pareiškėjos pateiktus duomenis ir dokumentus. Aplinkybė, jog Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo, nereiškia, jog pareiškėjai užkertamas kelias kreiptis dėl šių duomenų tikslinimo. Pareiškėja kreipėsi į Tarnybą dėl minėtų duomenų tikslinimo, juos atsisakyta patikslinti įvertinus pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus, bet ne tuo pagrindu, jog Departamentas yra priėmęs ginčijamą Sprendimą. Teismo vertinimu, minėtas Tarnybos 2022 m. birželio mėn. raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nagrinėjamu atveju nevertino atsisakymo tikslinti kadastro duomenų teisingumą.

55. Patikrinimo akto pagrindu priimtas ginčijamas Departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėja, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, įpareigota per vienerius metus atkurti mišką, t. y. iki 2023 m. sausio 5 d. Departamentas vadovavosi Patikrinimo aktu bei nenuginčytais Miškų valstybės kadastro duomenimis, kuriais nustatė, kad Sklype miškas yra neteisėtai iškirstas. Nagrinėjama byla neapima Miškų valstybės kadastro ar NTR duomenų įrašymo teisingumo Sklype, ginčijamu Sprendimu buvo sprendžiama dėl pareiškėjai taikytinos administracinės nuobaudos vadovaujantis galiojančiais duomenimis, nustatytomis aplinkybėmis bei įpareigojimo atkurti iškirstą mišką. Komisijos Sprendime taip pat nevertintas tokių duomenų teisingumas, todėl spręsta, jog pareiga atkurti mišką kyla iš Miškų įstatymo nuostatų, nes pareiškėja turi naudoti Sklypą kaip registruota Miškų valstybės kadastre bei NTR.

56. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad ginčijami Komisijos ir Departamento Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 57. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

58. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

59. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas iš esmės tuo pačiu esminiu argumentu, kuriuo vadovavosi Departamentas bei Komisija – Departamentas sprendimą dėl miško atkūrimo priėmė vadovaudamasis galiojančiais / nenuginčytais miškų kadastro duomenimis, kurių teisingumo Departamentas nevertina. Remiantis šiais argumentais konstatuojama, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

60. Pareiškėjos nuomone, toks formalus Departamento pareigų įvertinimas priimant sprendimą dėl miško atkūrimo nėra teisingas. Nors Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo ir nevertina miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo, tačiau tai nereiškia, kad vykdydamas tyrimą Departamentas atlieka techninę funkciją ir formalų patikrinimą (t. y., tik patikrina miškų kadastro duomenis ir sulygina su faktine situacija) ir pagal tai sprendžia dėl sankcijos skyrimo.

61. Tirdamas galbūt padarytą administracinį nusižengimą Departamentas turi išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Nutraukęs administracinę teiseną ir spręsdamas dėl įpareigojimo atkurti mišką, Departamentas taip pat veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais. Atitinkamai spręsdamas dėl įpareigojimo atkurti mišką Departamentas turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti reikšmingus faktus.

62. Pareiškėjos įsitikinimu, vadovaudamasis gero administravimo principu, Departamentas turėjo atsižvelgti į faktą, kad pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. yra pradėjusi procedūrą dėl kadastro duomenų klaidų ištaisymo, ir prieš priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo palaukti, kol paaiškės esminę reikšmę turtinti aplinkybė – ar miškas pareiškėjos sklype egzistavo ir miškų kadastre buvo registruotas pagrįstai.

63. Nesulaukęs kol bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl kadastro duomenų tikslinimo ir priėmęs sprendimą atkurti mišką, Departamentas apsunkino jos galimybes apginti savo teises, t. y., įrodyti, kad miškas pareiškėjos sklype neegzistavo ir miškų kadastre registruotas nepagrįstai.

64. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė stabdyti šią bylą, iki bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą nepagrįstai atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės, tokiu būdu sudarydamas sąlygas Departamentui reikalauti miško atkūrimo, nesulaukus ginčo rezultatų dėl kadastro duomenų teisingumo.

65. Pareiškėja teigia, kad šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, priimtas neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes bei nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

66. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, jog miško egzistavimo faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau dėl miško egzistavimo aplinkybės sprendime visgi pasisakė, t. y. tokį faktą patvirtino.

67. Pareiškėja iš pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų sprendžia, kad miško egzistavimo faktas visgi yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šis faktas buvo nustatinėjamas analizuojant byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos išvada, jog „pareiškėjos sklype miškas egzistavo ir buvo sunaikintas“ yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta. Iš sprendimo motyvacijos matyti, kad ši teismo išvada paremta vien Departamento argumentais, kurie buvo išdėstyti atsiliepimuose į pareiškėjos skundus. Šių argumentų pagrįstumo nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo, o tik atkartojo savo sprendimuose.

68. Pažymi, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl miško žemės ploto 6 taksaciniame sklype, kuriame būtent ir buvo įpareigota pareiškėja atkurti mišką. NTR registre šis miško plotas įregistruotas 2021 m. kovo 31 d. ir jokių kitų įrašų apie šį papildomą miško plotą duomenų nei aktualiame NTR sklypo išraše, nei NTR išraše su istorija, nėra.

69. Departamento išvada, kad NTR registro išrašo duomenys patvirtina miško egzistavimą 6 taksaciniame, nes neva duomenys apie šį mišką buvo matomi anksčiau nei 2021 m. kovo 31 d., yra akivaizdžiai klaidinga, jos prieita akivaizdžiai neįsigilinus į NTR registro duomenis. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas šioms Departamento išvadoms ir nepatikrinęs jų teisingumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

70. Departamentui grindžiant miško egzistavimo 2008 m. faktą vien ortofoto nuotraukomis ir vertinant Departamento argumentų pagrįstumą, šios nuotraukos turėjo būti atidžiai analizuojamos. Visgi, jas analizuojant matyti, kad priešingai nei teigia Departamentas - ortofoto nuotraukos ne tik akivaizdžiai nepatvirtina miško egzistavimo fakto 2008 m., bet priešingai, jos kelia didelių abejonių dėl 2008 m. atliktos inventorizacijos teisingumo.

71. Teismas nurodytų Departamento argumentų teisingumo nepatikrino ir jais nepagrįstai vadovavosi konstatuodamas aplinkybę, jog pareiškėjos sklype miškas egzistavo bei buvo sunaikintas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas.

72. Jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi laikytų, kad miško egzistavimo faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tuomet turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog „sklype miškas egzistavo ir buvo sunaikintas“ išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų.

73. Pareiškėja teigia, kad Departamento sprendimas neatitinka aiškumo, tikslumo bei nedviprasmiškumo reikalavimų, taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl turėjo būti panaikintas kaip nepagrįstas. Nei ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamento sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, neįvertino akivaizdžių Departamento sprendimo trūkumų, atitinkamai paliko galioti nepagrįstą ir neteisėtą viešojo administravimo subjekto sprendimą.

74. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

75. Atsakovas nurodo, kad visus argumentus išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą.

76. Papildomai nurodo, kad Departamentas išanalizavo Tarnybos pateiktą informaciją ir įrodymus bei vadovavosi kadastro duomenimis. Tai reiškia, kad Departamentas prieš priimdamas sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką, nesirėmė vien tik kadastro duomenimis, bet ir stengėsi išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes. Nenustačius duomenų, kurių pagrindu kadastro duomenys galėtų būti laikomi neteisingais, Departamentas priėmė Sprendimą. Visa surinkta informacija ir ją pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Komisijai ir teismui, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai. Todėl pareiškėjai nėra pagrindo teigti, kad įpareigojimą atkurti mišką Departamentas priėmė visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs reikšmingų faktų.

77. Atsakovas dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad Departamentas negalėjo priimti Sprendimo, kol Tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymo dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi galiojančiais miškų valstybės kadastro duomenimis, todėl nebuvo pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo bei laukti, kol Tarnyba įvertins pareiškėjos įgalioto asmens pateiktą prašymą. Be to, ginčijamu Sprendimu buvo vertinamas administracinio nusižengimo padarymas, o ne tai, ar Sklype egzistavo miškas. Tai reiškia, kad tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias Tarnybai nagrinėti pareiškėjos įgalioto asmens prašymą bei nustačius, jog miškų valstybės kadastro duomenys turi būti patikslinti, juos pakeisti. Departamentas visiškai sutinka su teismo argumentais ir juos palaiko kaip teisingus bei objektyvius.

78. Dėl pareiškėjos argumentų, kad įpareigojęs pareiškėją atkurti mišką kol dar nėra aiški situacija dėl miškų kadastro duomenų tikslinimo, Departamentas sukūrė tokią procesinę situaciją, jog pareiškėjai pirma tenka ginčyti įpareigojimą atkurti mišką (kuris paremtas galiojančiais kadastro duomenimis), o tik po to paaiškės rezultatas byloje dėl kadastro duomenų ginčijimo. Jeigu pareiškėja nebūtų skundusi Departamento sprendimo atkurti mišką, šiuo metu ji jau būtų turėjusi atkurti mišką (Departamentas įpareigojo mišką atkurti iki 2023 m. sausio 5 d.), nors ginčas dėl kadastro duomenų teisingumo dar tik nagrinėjamas pirmos instancijos teisme. Pareiškėjai palankaus sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022 atveju susiklostytų absurdiška situacija - paaiškėtų, kad pareiškėja savo žemėje atkūrė mišką, kurio niekada nebuvo, atsakovas nurodo, kad su jais nesutinka.

79. Pareiškėja, naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, pirmiausia turėjo ginčyti kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėja pasirinko kitą teisėtų interesų gynimo eiliškumą ir vietoj to, kad ginčytų kadastro duomenų teisėtumą, pirmiausia nutarė ginčyti Departamento sprendimo pagrįstumą. Kita vertus pareiškėja nėra pradėjusi vykdyti įpareigojimo, todėl pagrindo (kaip teigiama skunde) „absurdiškai situacijai“ nėra, o pareiškėjai palankaus sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3- 8256-402/2022 atveju, t. y. nuginčijus kadastro duomenis ir išnykus ginčo pagrindui, įpareigojimo vykdyti nebereikės.

80. Departamentas jau yra išsakęs poziciją, kad pirmiausia pareiškėja turėtų nuginčyti Kadastro duomenų pagrįstumą ir teisėtumą, nes šiai dienai duomenys yra galiojantys. Taip pat ir dėl pareiškėjos argumentų dėl galbūt padarytų institucijų klaidų, dėl kurių pagal šiuo metu esančius NTR registro duomenis pareiškėjai priklausančių žemės sklypų naudmenų plotai viršija bendrą žemės sklypo plotą. Departamento atsiliepimuose ir skundžiamame sprendime jau buvo pasisakyta, jog pastebėti neatitikimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

81. Atsakovas nurodo, kad pasirinkus tinkamą ir savalaikį teisių gynimo būdą, klausimas dėl kadastro duomenų tikslinimo galėjo būti išspręstas iki nustatyto termino miškui atkurti. Šiuo atveju Departamento Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad administracinio nusižengimo tyrimas dėl miško kirtimo nutraukiamas.

82. Departamento nuomone pareiškėja nurodydama, kad individualus administracinis aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, išeina už apeliacinio skundo ribų, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.

83. Pareiškėja pirminiuose skunduose Sprendimą ginčijo kaip nepagrįstai priimtą ir neatitinkantį nustatytų aplinkybių, o ne kaip dokumentą, neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje reikalavimų. Tuo pagrindu naikinti ginčijamą Sprendimą reikalavimų nereiškė, teismas nurodytų aplinkybių nenagrinėjo ir šiuo klausimu nepasisakė. Tačiau atsakovas pažymi, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, aiškiai nurodytas teisinis pagrindas ir aplinkybės, t. y. yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai išplečia ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas, todėl reikalavimas dėl individualaus administracinio akto neatitikimo teisės aktų reikalavimams apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamas.

84. Departamentas pasisakydamas dėl įpareigojimo formos pažymi, jog pareiškėjai raštiškas pasiūlymas atkurti mišką buvo duotas vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsniu. Remiantis šiuo straipsniu neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkuriamas per 1 metus. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad privalomasis nurodymas negali būti duotas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, todėl raštiškas pasiūlymas atkurti mišką buvo duotas vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsniu, t. y. specialiosios teisės normos pagrindu.

85. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai išanalizavo ir įvertino visus įrodymus, aplinkybes bei šalių argumentus, pasisakė reikalavimo Departamentui ribose, todėl Departamentas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Departamentas visiškai sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, palaiko jį visa apimtimi, mano jog sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir argumentuotas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

86. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

87. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindžia argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 88. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (21.3)-AD5-3739, kuriuo pareiškėja informuota apie administracinio nusižengimo tyrimo nutraukimą, taip pat, kad iki 2023 m. sausio 5 d. privalo atkurti mišką Ukmergės RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,4202 ha plote, teisėtumo ir pagrįstumo.

89. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais miškų valstybės kadastro duomenimis, Sprendime buvo vertinamas administracinio nusižengimo padarymas, o ne miško Sklype egzistavimo faktas, todėl Departamentas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį Komisija pagrįstai paliko galioti.

90. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas yra formalus, priimtas neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes bei nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išvadas grindė Departamento atsiliepimuose į skundus išdėstytais argumentais. Be to, atsakovo Sprendimas neatitinka aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo bei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl turėjo būti panaikintas kaip nepagrįstas. Teismas neįvertino akivaizdžių Departamento sprendimo trūkumų, todėl nepagrįstai paliko galioti neteisėtą viešojo administravimo subjekto Sprendimą.

91. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nors pareiškėja skunde prašė panaikinti Departamento Sprendimą, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog pareiškėja nesutinka su atsakovo Sprendimo dalimi, kuria jai nurodyta iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką, todėl pirmosios instancijos teismas byloje vertino Sprendimo dalies, kuria pareiškėjai nurodyta iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką, teisėtumą ir pagrįstumą.

92. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti – panaikinti Komisijos sprendimą ir Departamento Sprendimą. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja nors ir prašo panaikinti visą Departamento Sprendimą, o ne jo dalį, tačiau jokių argumentų dėl Sprendimo dalies, kuria nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodo.

93. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

94. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

95. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

96. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, atsakovo, trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams bei padarytoms išvadoms. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

97. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai, paveldėjimo teisės pagrindu nuo 2016 m. kovo 4 d., priklauso sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėja 2021 m. liepos mėn. su kitais žemės bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtą sklypą, tačiau iš NTR duomenų nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0.7592 ha miško plotą, nors sklype miško plotas buvo nurodytas tik 0,3390 ha (t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė). Aiškindamiesi situaciją savininkai sužinojo, kad papildomas miško plotas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris pagal Miškų valstybės kadastro duomenis patenka į (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksacinį sklypą) galėjo būti suinventorizuotas dar 2008 ar 2009 metais, tačiau tokie duomenys NTR buvo perduoti tik 2021 m. Pareiškėja, kartu su kitais žemės savininkais, 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl Miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Tarnybos specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 m. galbūt savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 m., surašė Patikrinimo aktą.

98. Tarnyba 2021 m. gruodžio 30 d. rašte Departamentui nurodė, kad Tarnyba el. paštu gavo A. P. ir E. I. pranešimą, kuriuo jie informavo, kad 2022 m. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ketina kirsti 45 vnt. baltalksnių, 15 vnt. juodalksnių ir 5 vnt. beržų (toliau – ir Pranešimas). Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje patikrinus galimybę vykdyti Pranešime nurodytų medžių kirtimą šioje miško valdoje, nustatyta, jog kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 7 sklype medyno skalsumas yra 0,59, todėl atrankiniai kirtimai yra negalimi, o to paties kvartalo 6 sklype, apie 0,53 ha plote galbūt sunaikintas miškas. Miškų valstybės kadastre Ukmergės RP (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 6 sklype yra inventorizuotas pribręstantis (22 metų amžiaus) medynas, kurio rūšinė sudėtis – 10Bt, skalsumas – 0,67. Tikrinant Miškų valstybės kadastro duomenų bazės ir portalo Geoportal.lt 2012–2013 m., 2015–2017 m. ir 2017–2019 m. ortofotonuotraukas, matyti, kad miškas galbūt iškirstas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2019 m. Leidimų kirsti mišką privačioje miško valdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnyba nėra išdavusi ir pranešimų apie ketinimus kirsti mišką nebuvo gauta. Vadovaudamasi Miškų įstatymo 5 straipsnio 41 dalimi informavo apie galbūt savavališkai iškirstą mišką ir prašė pagal kompetenciją atlikti tyrimą bei apie jo rezultatus informuoti Tarnybą.

99. Departamento 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akte nustatyta, kad natūroje yra tiktai 0,37 ha ploto 7 taksacinis sklypas. Tai apie 20 m. pločio (duomenys neskelbtini) ežero pakrantė, apaugusi savaiminės kilmės baltalksniais. Jokie kirtimai šiame sklype nevykdyti. Taksacinio sklypo Nr. 6 vietoje, apie 0,53 ha plote galbūt sunaikintas miškas, nustatyta, kad dabar čia yra suarta žemė. Dėl galbūt sunaikinto miško (duomenys neskelbtini) kvartalo 6 taksaciniame sklype bus pradėtas administracinis tyrimas.

100. Tarnyba 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. R6-480 pateikė informaciją Departamentui dėl sklypo registracijos Miškų valstybės kadastre, 2009 m. birželio 29 d. Duomenų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti 2008-2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys, pažymėjo, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo, jog 2009 m. Ukmergės miškų urėdijos miškų inventorizacijos duomenys būtų įregistruoti Miškų valstybės kadastre.

101. Pareiškėja su kitais sklypų savininkais, pateikė Departamentui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nei ankstesniam savininkui, nei pareiškėjai nebuvo žinoma apie dalies žemės ūkio sklypo dalies pakeitimą į miško paskirtį. 2021 m. liepos m. buvo nuspręsta atsidalinti sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį parduoti, tačiau susipažinus su NTR nustatyta, jog yra papildomas miško plotas pagal Miškų tarnybos duomenis. Miško (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype niekada nebuvo, o buvo sužėlę krūmynai, kuriuos 2008 m. pavasarį buvę savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Prašė administracinę teiseną nutraukti.

102. Departamentas skundžiamame Sprendime pareiškėją informavo, kad Tarnyba perdavė Departamentui informaciją apie galbūt neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., VĮ Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype. Nurodė, kad Departamento pareigūnams atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog sklype yra ariama žemė, dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas administracinis tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad pirmasis miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsniu, numatančiu, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, administracinio nusižengimo tyrimas nutraukiamas. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad Ukmergės regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 0,9274 ha plote (504 kadastro Nr. – 0,4202 ha ir 505 kadastro Nr. – 0,5072 ha) nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolynas), yra neteisėtai iškirstas, bei, vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, miškas turi būti atkurtas per 1 metus nuo neteisėto iškirtimo fakto nustatymo. Pareiškėja informuota, kad mišką turi atkurti iki 2023 m. sausio 5 d. Sprendime nurodė jo apskundimo tvarką.

103. Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus (4 dalis).

104. Byloje esančių įrodymų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, visuma patvirtina, kad pareiškėjai priklausančioje žemės sklypo dalyje buvo įregistruotas miško plotas. Tarnyba ir Departamentas, atlikę patikrinimus, nustatė, kad miškas buvo neteisėtai iškirstas, todėl Departamentas, remdamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, skundžiamame Sprendime pareiškėjai nurodė, jog miškas turi būti atkurtas iki 2023 m. sausio 5 d.

105. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad Departamentas turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. yra pradėjusi procedūrą dėl kadastro duomenų klaidų ištaisymo, ir prieš priimdamas sprendimą dėl miško atkūrimo palaukti, kol paaiškės esminę reikšmę turtinti aplinkybė – ar miškas pareiškėjos sklype egzistavo ir miškų kadastre buvo registruotas pagrįstai, taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta ir priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-8256-402/2022, kurioje pareiškėja ginčijo Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. R2-1715, kuriuo atsisakyta tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis pagal A.

P., A. R., E. I. ir M. N. 2022 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą, bei prašė įpareigoti Tarnybą patikslinti kadastro duomenis pagal minėtų asmenų prašymą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų skundas buvo tenkintas ir Tarnybos 2022 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. R2-1715 panaikintas, o Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. sausio 20 d. prašymą, 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 22 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad esant byloje nepaneigtam faktui, jog Miškų kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, 2022 m. nustačius, kad Miškų kadastre registruoto medyno neliko, nepriklausomai nuo aplinkybės, kurie savininkai (ankstesni ar dabartiniai) pagal minėtą (90 punkte nurodytą) nuosavybės socialinę funkciją ir iš jos kylančius įpareigojimus turėjo domėtis viešai paskelbta valstybine sklypine miškų inventorizacija ir galėjo būti susiję su medyno atsiradimu (užžėlimu) ir neišlikimu, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę pagal klaidos paaiškėjimą, numatytą Miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punkte („paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi”) ar 30.4 punkte („paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos”).

Miškų kadastre 2009 m. registruotas miško žemės plotas buvo ir išlieka atitinkančiu tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatytus medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo miškotvarkos metu ir šios žemės kaip miško įtraukimo į apskaitą reikalavimus, kurie nebuvo susieti su savaiminukų minimaliu vidutiniu amžiumi ir pareiga per tam tikrą terminą nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoti žemės savininkus apie būsimą ar atliktą inventorizuotų plotų įrašymą į Miškų valstybės kadastrą (įtraukimą į valstybinę miškų apskaitą).

106. Taigi esant nepaneigtam faktui, jog Miškų valstybės kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie įrašyti į NTR, teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai, remdamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nurodė pareiškėjai atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d. Nors pareiškėja, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, dėsto argumentus, susijusius su NTR įrašo teisėtumu, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

107. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

108. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, apskundimo tvarka. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai yra aiškus priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai, t. y. netgi vertinant, kad pareiškėjos skundžiamas administracinis aktas ir turi trūkumų, tačiau jie yra neesminiai, kadangi jie pareiškėjai nekliudė suprasti teisinių santykių esmę, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.

109. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų, pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl miško inventorizacijos, duomenų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą 2009 m. bei įrašo NTR teisėtumo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai, susiję su miško inventorizacija, duomenų įrašymu į Miškų valstybės kadastrą, NTR ir kiti, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas – Sprendimo, kuriuo pareiškėjai, remiantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nurodyta atkurti mišką, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

110. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisako.

111. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

112. Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė