2023-03-09 Nr. AB-5388-4-45-3-00088-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1503-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00088-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M. F., jo atstovui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. M. F. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. M. F. Tarnyboje iki 2023 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

2. Centras nurodė, kad 2023 m. vasario 13 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms, kadangi jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį. Sulaikymo metu Užsienietis neturėjo asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė rašytinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsieniečio prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis sprendimą apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2022 m. sausio 17 d., išnagrinėjusi Užsieniečio skundą, priėmė sprendimą atmesti skundą kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 31 d. Užsieniečio skundą patenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą (uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ne 5 metus, o 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) ir atitinkamą Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Šiuo metu Užsienietis yra nelegalus migrantas.

3. Centras pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu pakeitė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikė kitą priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą, priemonę taikant iki 2023 m. sausio 2 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centro teigimu, Užsienietis nustojo vykdyti priemonę, todėl nebuvo kreiptasi dėl taikomos priemonės pratęsimo.

4. Centras atkreipė dėmesį, jog iš (duomenys neskelbtini) ambasados gautas Užsieniečio kelionės dokumentas, galiojantis 3 mėnesius nuo išdavimo. Užsieniečio judėjimo laisvė buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo ribojama nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 14 mėnesių ir tai neviršija Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatyto maksimalaus 18 mėnesių laisvės ribojimo termino. Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bando pasislėpti, išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kas laikytina nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra baigta, (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė Užsieniečiui grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimą, galiojantį 3 mėnesius. Artimiausiu metu yra numatytas išsiuntimas, išsiuntimo data teismui yra žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo dokumentų, galinčių patvirtinti jo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, ekonominių, socialinių bei kitokių ryšių, atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, kas, teismo vertinimu, padidina Užsieniečio pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos riziką. Teismo vertinimu, siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, būtina apriboti jo judėjimo laisvę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Užsieniečio sulaikymas būtų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, todėl teismas taikė švelnesnę priemonę – apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nustatant terminą iki grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimo galiojimo termino pabaigos – 2023 m. kovo 16 d.

7. Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas ne daugiau nei 14 mėnesius. Esant tokioms aplinkybėms sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės ‒ apgyvendinimo Tarnyboje, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas yra galimas.

III. 8. Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog:

9.1. Esminė aplinkybė, kuria teismas grindžia poreikį riboti Užsieniečio judėjimo laisvę – tariamai vykdomas Užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę – nėra patvirtinta bylos duomenimis. Teismo sprendime nurodoma, jog teismui yra žinoma išsiuntimo data, tačiau bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad realiai vykdomas Užsieniečio išsiuntimas.

9.2. Užsieniečio laisvės apribojimas yra neproporcingas, nepagrįstai suvaržantis Užsieniečio judėjimo laisvę. Nėra nurodyta nė vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, kad priimto sprendimo dėl išsiuntimo negalima būtų įvykdyti neribojant pareiškėjo judėjimo laisvės. Tam, kad būtų įvykdytas priimtas sprendimas, nebūtina Užsieniečiui riboti laisvę.

9.3. Skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes jame griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą pagrindžiančių motyvų nėra. Pažymėtina, jog Užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė susisiekti su savo advokatu. Sulaikymo metu iš Užsieniečio buvo paimtas telefonas. Atsisakymas leisti Užsieniečiui susisiekti su savo atstovu savaime laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir pagrindu naikinti priimtą sprendimą. Užsienietį atstovavusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė nebuvo susipažinusi su pareiškėjo byla ir negalėjo jo tinkamai atstovauti.

9.4. Užsienietis turi darbą. Byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys. Laisvės apribojimas riboja Užsieniečio galimybę dirbti ir integruotis. Užsienietis turi teisę dirbti ir šią teisę realizuoti. Sprendimu nepagrįstai apribojus Užsieniečio teisę dirbti, sukeliami turtiniai nuostoliai

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Pažymima, jog numatyta konkreti Užsieniečio išsiuntimo data. Visa su planuojama išsiuntimo operacija susijusi informacija yra konfidenciali. Norima išvengti trukdžių operacijos sklandžiai eigai. Atkreipiamas dėmesys, jog Užsienietis nevykdė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, disponavo neviešo pobūdžio informacija dėl priverstinio grąžinimo vykdymo detalių, todėl teiginys, jog Užsieniečio išsiuntimas yra tariamas ir nepatvirtintas bylos duomenų, neatitinka tikrovės.

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą iš dalies nustatęs, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir yra vykdoma išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo sujungti bylą su kitų dviejų kilmės valstybės piliečių bylomis, kurios nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Užsieniečio vertinimu, šių asmenų situacija yra identiška ir priimti sprendimai grindžiami tais pačiais motyvais. Įvertinusi poreikį individualiai išnagrinėti kiekvieno asmens judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, skirtingas užsieniečių situacijas, skirtingus kiekvienoje byloje esančius įrodymus ir atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniame skunde prašoma sujungti bylas dėl skirtingų asmenų judėjimo laisvės apribojimų, nustatytų skirtingais pirmosios instancijos teismo sprendimais, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymo netenkina (ABTĮ 68 str.).

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį įsiteisėjo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 21S44804, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

18. 2023 m. vasario 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Centrą pateikti į bylą Užsieniečio asmens bylą, 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jų paaiškinimus, išsklaidančius prieštaravimus, kylančius tarp proceso dalyvių paaiškinimų. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, pritaikyta priemonė neproporcinga, neindividualizuota konkrečia Užsieniečio situacija, neįvertintas Užsieniečio elgesys, byloje nepateikti atsakovo paaiškinimus pagrindžiantys įrodymai (kad Užsienietis nevykdė jam paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, kad Užsieniečiui išduotas grįžimo pažymėjimas ir kt.), nepašalinti byloje esantys bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų prieštaravimai.

19. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kad Užsienietis nevykdė 2022 m. lapkričio 18 d. jam paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių iki jos nustojo galioti (jos buvo paskirtos ir galiojo iki 2023 m. sausio 2 d. – kiekvieną antradienį nuo 8.00 iki 17.00 val. pranešti VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą). Centro atstovės paaiškinimai (negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kada nevykdė, paaiškino, kad šiemet nevykdė) prieštaravo byloje esančiai medžiagai (2023 m. priemonės galiojo tik dvi dienas – sekmadienį ir pirmadienį, todėl antradieniais vykdoma pareiga negalėjo būti pažeista). Taip pat nors procesiniuose dokumentuose teigiama, jog (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė Užsieniečio grįžimo dokumentą, galiojantį 3 mėnesius, tačiau šis dokumentas nėra pateiktas į bylą.

20. Vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Užsieniečio atžvilgiu egzistuoja Įstatyme įtvirtinti pagrindai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

21. Pažymėtina, jog pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką ir šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kuris pagal teisinį reguliavimą nėra leidžiamas (žr. 2022 m. birželio 30 d. sprendimą administracinėje byloje, Nr. A-3177-881/2022, 21 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3283-1047/2022), nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-502/2022).

22. Nagrinėjamu atveju Centro atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai. Byloje yra nurodoma, jog Užsienietis turi darbą Lietuvos Respublikoje. Tai įrodo pateikta darbo sutartis, kurioje pažymima, kad Užsienietis yra priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini) pareigas.

23. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio individualią situaciją, nustatytą byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė judėjimo ribojimus Užsieniečiui.

24. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

25. Apibendrindama sprendime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir Centro teikimas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. M. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis